Full Version: Du teciai
Su vyru issiskyriau, kai sunui dar nebuvo metuku, vaika jis retkarciais aplanko. Siuo metu gyvenu su draugu, su mano sunum jis elgiasi kaip su savu. Nors sunus dar mazas (tik 1 metu), ir jis dar nelabai supranta savoku 'mama' ir 'tete', taciau netrukus ateis laikas kai vaikui reikes ivardinti zmones, su kuriais jis gyvena. Noreciau, kad mano draugas vaikui butu tetis, taciau kaip bus, kai augant vaikui pasirodys, kad yra du teciai? Kokio amziaus vaikas jau gali suprasti kazkokius paaiskinimus, kad vienas tetis ji "padare', o kitas ji augina ir myli. nenoriu vaikui meluoti, bet nenoriu jo ir 'balamutinti". kaip tokioj situacijoj geriau ir tesingiau elgtis? Ar tiesiog manyti, kad viskas issispres savaime, kai vaikas paaugs. Nenoreciau zmogaus, kuris kartu su manim augina mano sunu nuo pat mazumes vadinti kokiu tai pateviu, dede ar vardu. Vistik mano manymu tevas yra ne tas, kuris padaro, o tas , kuris uzaugina vaika.
Manau, kad vaikas suprastu, jeigu butu du teciai (jeigu biologinis tevelis neuzprotestuotu). Mes irgi meginom ivesti tokia tvarka, ir vaikui buvo daug maz aisku, kad yra "tikra mama" (biologine), o as esu jam "kaip mama". Tik vyro ex veja pakele, kad jos motiniskas jausmas buvo izeistas
 matyt pamirso, kad pati 2 metu vaika paliko vyrui auginti  .Vaikas ir taip bus visa gyvenima kitoks negu kiti, ir nieko baisaus, kad tures du tecius. Tame netgi yra daug pliusu, pvz. kai turi 2 tecius, tai turi 3, o ne 2 poras seneliu 
ZYDRIAUSIA, NIEKO BLOGO, DABAR JIS TIKRAI DAR NESUVOKS, TAD NESPELIOK I ATEITI, SUGEBESI VISKA JAM PAAISKINTI, IR VISKAS PRIKLAUSYS NUO TO KIEK TAS TEVELIS BIOLOGINIS JI LANKYS IR T.T. TAD MOTIN LAIKYKIS, VISKAS ISSISPRES SU LAIKU...
 VAIKAS NUSPRES KA IR KAIP VADINTI, O JEI EX PRIESTARAUS, TAI CIA JO PROBLEMA, KIEK JIS LAIKO PRALEIDO SU VAIKU IR KOKS JO ELGESYS... 
Deja, kartais tai tampa ir visu aplinkiniu problema. Ypac, kai vaikas idealizuoja zmogu, kuri mato kelis kartus per metus, ir sventai juo tiki.  Beje, Zydriausia, vaikui patevi vadinti teciu galetu padeti ir "bezdzioniavimo" principas, pvz. jei turetumet bendru vaiku, kuriems tu butum mama, o vaiko "patevis" - tetis. Girdedamas, kaip kiti vaikai saukia ji teveliu, taviskis, ypac kol mazas, irgi nesamoningai pradetu kreiptis i tavo vyra teciu
nu gal apie antra dar per anksti galvot  . ir siaip as aplinkiniams neskelbiu, kad mano draugas mano vaikui ne tevas, tai tie, kurie nezino mano seimos istorijos ir vadina ji teveliu. Net aukle ir ta sako vaikui, padaryk 'ate ate' teveliui . o as vis neapsisprendziu, tai niekam nieko ir neaiskinu...
Ir neaiskink, koks kitu reikalas, svarbiausia ziurek kad tavo seimai butu gerai. O tavo seima ir yra tu, tetis ir Martynukas. Vadinkit vienas kita teciu ir mama, taip ir vaikas jus vadins. Sekmes
KOKS GALI BUTI PRIESTARAVIMAS, KAI VAIKA MATO I METUS VIENA KARTA, ARBA DAR PO KIEK LAIKO I PENKIS METUS VIENA KARTA...
Nu vat ir as taip manau, koks cia tevas, jei vaiko rankose beveik nelaike ir niekada su juo neuzsieme, ne karto nepamaitino, ne karto nepakeite pamperso ir t.t ir isvis, jei menesio kudikeli gali palikti, tai manau tevo jausmo pas ji nelabai yra.
Bet tiesa tokia, kad kaip ten bebutu jis biologinis tevas  Nu kol kas retkarciais aplanko, nors visada atsiranda svarbesniu dalyku nei sunaus aplankymas ir man atrodo, kad tas entuziazmas isbles.As jam esu pasakius, kad jei jis ruosiasi buti tik sventiniu 'teveliu', ty aplankyt tik per gimtadieni ir kaledas, tai tegul geriau isvis nesdinasi is musu gyvenimo. Bet jis tipo zada lankyt vaika. Siaip man maziausiai rupi mano ex norai ir nuomone kaip ir ka vadinti, man svarbiausia Martynas ir mano seimos santykiai 
ir teisingai darai. Nes ne visada aplinkiniai yra tolerantiski, ar, juo labiau, geranoriski Pas mus vaikas, kai mane svetimi pavadindavo jo mama, kartais pasimesdavo, nes as atsiradau, kai jam jau buvo 5 metai ir jis jau zinojo, kas yra mama, kas yra tetis ir t.t. Bet dabar jau priprato, nors i mane vis dar kreipiasi vardu. Nors jei kalba apie mus su vyru bendrai, tai sako "teveliai"  Tiesas, kalbant apie psichologus, visi jie susitare tvirtina, kad vaikui jo biologinis tevas yra labai svarbu, koks jis bebutu. Kad negalima riboti ju bendravimo, net jei tai daro zala vaikui (pvz. vaikas paskui buna "nestabilios psichikos"), ir t.t., ir pan. Ir jei kokiam psichologui papasakotum, kad tu vyrui liepi geriau nesirodyti, nei rodytis taip retai, tai tavo poelgis bus tuctuojau grieztai pasmerktas
O man atrodo, kad "kaip pavadinsi - nepagadinsi". Svarbu, kokie santykiai bus tarp vaiko ir tavo draugo. Visgi, nematau nieko baisaus, kad vaikas vadintu ji vardu. Tetis yra tetis, nors ir retai mato. Ka zinai, kaip susiklostys tolesnis gyvenimas
Nereiketu vaikams kiekviena "dede" pristatyti kaip teva. Cia as -apskritai, ne tau taikau. Mane, tarkim, vyro vaikai vadina vardu, nors as juos matau dazniau nei tikroji mama. Na, ir mano sunus "uz viena"  isigudrino i mane vardu kreiptis. Et, koks skirtumas - esme ne pavadinime
marta , sutinku su tavi,. ir jei mano kleckui butu tarkim 3 metai ar daugiau, tai tikrai klausimu dideliu nekiltu, jis manau puikiai jau suvoktu kas yra ks. bet dabar manau jis vadins taip, kaip girdes vadinant. Aisku gal nieko tokio, jei vadintu vardu, bet va pagalvoju lygiai ta pati situacija, juk jis kazkada paklaus, kodel ji vadina vardu, o ne teveliu. ir aiskinti reikes lygiai ta pati, kad tikras biologinis tevas ji paliko, o augina ji geras dede beje, manau daug daugiau aiskinimu ne tik vaikui, bet ir aplinkiniams butu jei vadinciau ji vardu. Aisku, kad uzauges, tiksliau paauges pats nuspres kaip ir ka vadint. bet kol auga, manau labai daug priklauso nuo ji auginanciu ir supanciu zmoniu,. O man noretusi, kad vaikas jaustusi kaip normalioj seimoj ir nesijaustu koks isskirtinis, gyvenantis su dede....
As si klausima palikau tekmei. Patys lai susitaria kaip jiems geriau. Nors vyras ir nepriestarauja, bet as neitakoju. Tokia jau esu. Palieku viska spresti patiems.
Zydriausia, kadangi jusu vaikas vyra vadins taip, kaip ji vadina aplinkiniai, tai ir susitarkit su artimiausiais zmonemis, kad tavo zmogu jie vadins teciu, o vyro tevus - seneliais
o aplinkiai juk ir taip ji laiko teciu
Na, matant kaip mano vaikas ir draugas viens kitam tinka ir patinka, tai nesivercia liezuvis vadinti jo kokiu tai dede
Mano drauges irgi visai netycia, matydamos juos kartu, pavadina ji teciu Ir man taip patinka
Na ir gerai. Kuo anksciau pradesit, tuo maziau bus makalynes As pagal save dabar matau. Metus gyvenam kartu, vyro vaikas visa ta laika mane vardu saukė, bet pastaruoju metu matau, kad jau ir mama pavadinti nori. Tik jam dar nelabai liezuvis apsivercia. Jauciu, reikes vyra kalbint, kad jis pirmas pradetu, ir vaikui bus lengviau prasilauzti. Vakar vaikinui kaip tik toks norejimo "pikas" buvo, tai jis net teciui rasteli parase (nes pats pas senelius atostogauja dabar). Visas rastelio turinys buvo trumpas, bet konkretus "teti, dabar (...) vadinsim mama!"
Ничего не бойтесь  У меня была такая же ситуация, я осталась с ребенком, ему было 8 месяцев, вышла замуж и при этом я общаусь и с 1 мужем, сыну уже 10 лет и он прекрасно понимает, кто папа родной и кто неродной. Проблем у нас нет , у него теперь есть младший братик. Чем больше людей ребенка любят тем лучше
Sveikos mamos, man irgi tokia pati problema su dviem teciais:) Antrasis tetis augina dukra nuo 1,5metu. Labai vis dvejojau, abejojau, kaip cia ka reikia jai vadinti. Didziausia problema, kaip neizeisti nei auginanciojo, nei to, kuris tikrasis, nes abu dukra be galo myli. Tai kolkas yra taip, kad Ilze zino, jog turi du tecius, bet abu vadina vardais. Mazdaug tetis "vardas" ir kitas tetis "vardas". Panasiai kaip mociute viena, kita ir trecia (ji turi tris mociutes ir du senelius:)) Galgi ir nieko blogo, tik jos tikrojo tevo seima nera labai patenkinti, kad ji turi du tecius ir man nemalonu, kai ji su jai pabendravusi klausia, kodel mociute sako, kad dvieju teciu negali buti. Beje ir dabartinio vyro seima butu uz, kad tikrojo tevo ir jo seimos nebutu. Na taip ir gyenu, savotiskai tarp dvieju frontu. Dabartiniam vyrui net skaudu buna, kad ji savo tikraji teti siek tiek idealizuoja, nes jis jos neaugina, o tik lepina. Idomu, kaip bus dar po keliu metu
oi, kaip iki skausmo pazistama situacija... Ir zinomas tavo vyro skausmas, kai vaikas idealizuoja (paziurekime teisybei i kais, net ne "siek tiek", o "visiskai") teva, kuris prie vaiko auginimo niekuo neprisideda. Man paciai yra tragiskai skaudu, kai vyro vaikui jo tikroji mama yra "pasaku feja" ir viskas, ka ji pasako, yra negincijama tiesa. Bet laikui begant pradedu sugebeti "atsiriboti" nuo "to vaiko mamos" vaidmens. Tai nera lengva. Kuri laika buti mama, paskui buti ne mama, o paskui vel grizti prie mamos vaidmens - visa tai veikia psichologiskai. Bet manau, kad paciam vaikui yra lengviau gyventi, kai suauges zmogus (patevis) JAUCIA, kada jis turetu pasitaukti i seseli, kad vaikas galetu pasidziaugti tikruoju teciu (zinau, kad tokiu metu tam, kuris yra netikrasis, norisi lipti sienom is nevilties), ir SUGEBA tai padaryti... beje, neverta tiketis, kad padetis greitu metu pasikeistu. Vyro vaikui dabar 7 metai, musu padetis dabar ne ka labiau pazengusi, negu pas jus. Ir nemanau, kad kas nors pasikeis iki tol, kol vaikas suaugs. beje, man rodosi, kad net ir suagues jis apie savo tikraja mama/teva negalvos blogai (zinoma, jeigu mes jo taip nenuteiksim)... Tokie jau tie vaikai. Jiems viskas atrodo kitaip, nei mums...
Manau, jog turėti du tėčius - ne toks jau retas reiskinys siandien. Išsiskyriau, kai mažajam buvo ketveri. O tai amžius, kai vaikas daug ką supranta, tad pateikia daug ir gan sudėtingų klausimų. O kai atsiranda kažkoks svetimas ,,dėdė,, - ypač keblu. Mažasis, manau, tikrai niekada jo ,,tėčiu,, nepavadins. Tad išeitis - vadinti vardu.
na, kai tas 'dede' atsiranda kai vaikas jau pakankamai didelis, jog suprastu, kas yra kas, tai suprantu, jogb turbut vaikui pasakyt, kad "susipazink, stai cia tavo tetis" turbut butu nesamone ir paliktum viska spresti paciam vaikui, taciau jei vaikas nuo mazu dienu auga su tuo 'dede', tai man atrodo, jam naturalu, jog tai jo tetis..... kazkaip per sudetinga vaikui butu aiskinti, kad "zinai, tas va dede, kuris ateina aps tave karta i mensi, yra tavo tetis, o va tas dede, kuris tave augina, kuris su tavim zaidzia, yra tik dede...."
Aisku, paauges vaikas pats nuspres kaip ir ka nori vadinti, bet pvz man asmeniskai butu labai smagu, jei mano mylimiausi zmogiukai viens kita vadintu teciu ir sunum
Na, ziurint kada vaiko gyvenime atsiras kitas "tetis" Jei jam bus virs 10 metu, tai sunku bus persiorientuoti. Mano situacijoj as atsiradau, kai vyro vaikui buvo beveik 6 metai. Su tikraja mama vaikas matosi koki 1-2 kartus per menesi. Bet vistiek, niekieno nepadedamas jis pats susigalvojo, kad mane vadins mama. Dabar tik laukiu, kada vyras pripras mane taip prie vaiko vadinti
Mano vaikai irgi buvo panašaus amžiaus. Pristačiau vardu, ilgą laiką taip ir vadinom. Vėliau vyresnysis pats savarankiškai priėjo išvados " Tai bet tėtis tai tas kuris rūpinasi mumis". Nuo tada palaipsniui, iš pradžių bailiai, kartu su vardu ,pradėjo vadinti "tėčiu". Dabar tai pasidarė išvis "tėtinis" berniukas
Toms, kurios skaito rusiskai: http://www.materinstvo.ru/mother/bedroom/alone-nar2.shtml
Yra nemazai idomiu minciu
sveikutes
 mano situacija taip pat panasi.pries kelis men musu gyvenime atsirado mano draugas.nuo pat pradziu as ji vaikui vadinau vardu,nes nenorejau,kad vadintu dede kaip ir visus kitus nepazystamus "dedes".na,kadangi su tikruoju tevu jis matosi kiekviena savaitgali ir jam jau trys metai,supranta kas yra kas  nezinau,kai paaugs turbut jam kils daugybe klausimu kodel tetis kartu negyvena ir t.t.bet dabar kol kas gerai yra kaip yra ,ir teti ir mano drauga jis lb myli ir abieju jam lb reikia 
Laba
 Mano cituacija panaši,tik skirtumas tas,kad sūnus dabar tikrojo tėvo nemato. Jo tėvui nerūpi,kaip jis auga. Su vaiko tėvu išsiskyriau,kai mažiui buvo 2-ji metukai. Ištekėjau už kito,kai jam buvo beveik 5-ri. Bet dabartinį vyrą jis vadina tėčiu. O vaiko tėvo šeima(seneliai) Išvis nesirodo ir nesikiša į mūsų gyvenimą. Vaiko tėvas nežinia kada paskutinį kartą matė savo sūnų  Jis nesirodo jau ilgai,aš net pati nežinau ir kur jis gyvena ir ką veikia  Jei jam nerūpi tikrasis sūnus,tai man nuo to tik lengviau  ir mes ramiai gyvenam,o vaikas mano vyrą vadina tėčiu Bet,kai jis užaugs-tai pats spręs -ar ieškot biologinio tėvo ar ne  (nes pavardė vaiko tai skiriasi nuo manosios). Aš pritariu,tai nuomonei,kad tėvas tas kuris užauginą vaiką,  o ne tas kuris padarė
ir as pritariu tai nuomonei 100procentu
 mano vaiko tevui jis ir ne per labiausiai rupi,niekada nepaskambina,nepaklausia kaip laikos net jei ilgesni laika jo nemato..bet dazniaus kiekviena savaitgali ji pasima,nes as kaip ir reikalauju to,kitaip tai neimtu ir butu gerai.o dabar kadangi gyvena ne per toliausiai nieko kito nelieka  man sirdis plysta kai vaikas ilgiau jo nemato ir pradeda tetes prasyt,taip kad jei mokejo 'pasidaryt' tegul dabar ir bendrauja
Mano vaikui trys metai, su draugu gyvename kartu dar tik pora menesiu, vaikas is karto pradejo ji vadinti vardu, bet man irgi idomu kaip jis pasirinks ji saukti paskui, na pauges dar metelius noreciau kad vadintu teciu, gal tas zodelis jam duos siltesnius jausmus. Juk tetis yra tetis, ir nesvarbu,kad jis ne biologinis.. jis juo rupinas. pagyvensim - pamatysim, dar mazai laiko praejo...
QUOTE(Laurike24 @ 2010 11 11, 17:05) Mano vaikui trys metai, su draugu gyvename kartu dar tik pora menesiu, vaikas is karto pradejo ji vadinti vardu, bet man irgi idomu kaip jis pasirinks ji saukti paskui, na pauges dar metelius noreciau kad vadintu teciu, gal tas zodelis jam duos siltesnius jausmus. Juk tetis yra tetis, ir nesvarbu,kad jis ne biologinis.. jis juo rupinas. pagyvensim - pamatysim, dar mazai laiko praejo...  o kaip jo tikras tėtis? ar egzistuoja? QUOTE(sena niekšė @ 2010 11 11, 20:05) o kaip jo tikras tėtis? ar egzistuoja? taip egzstuoja, tikjis lietuvoj gyvena, ir planai jipamatyti tik vasara. |
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.