parašiau pasaką savo "penketukui" gal ir jums patiks Pačiame miško pakraštyje, po didele skarota egle, gyveno skruzdėlės. Jų didžiulis skruzdėlynas kirbėte kirbėjo mažų darbininkių. Skruzdėlytės visos dirbo: kas takelius šlavė, kas kambarius vėdino, o kas ir sargybą ėjo.... Tik viena dykaduonė skruzdėlytė labai tingėjo. Jai labiau magėjo pokštus krėsti ir žaisti , nei savo giminaičiam padėti. Visi ją vadino Tinginėle. Kartą Tinginėlė sugalvojo pabėgti iš skruzdėlyno ir pamatyti ,kaip iš arti atrodo pieva, kuri žiūrint nuo skruzdėlyno viršaus , žibėjo visomis visomis vaivorykštės spalvomis. Pieva ją traukė savo spalvomis, žydrųjų katilėlių skambesiu ir žavinga muzika. Tinginėlei viską knietėjo pamatyti iš arti. Nutaikiusi progą, kai sargybinis ryto rasos laše, blizgino savo šarvus, ji paspruko iš gimtų namų ir nuskubėjo išsvajoto žavesio link. Ryto pieva buvo nuostabi, rasos lašeliuose spindėjo vaivorykštės šviesos. Didelis geltonas skritulys danguje skleidė šilumą ir šviesą. Lengvo vėjelio siūbuojami tyliai suskambo žydrieji varpeliai, per pievą nuvilnijo jų tyli melodija. Tinginėlės širdelė net suvirpėjo, ji negalėjo sutalpinti viso ją supančio grožio. Ji skubėjo viską pamatyti ir paliesti....bėgo nuo vienos gėlės prie kitos, glostydama jų aksominius žiedlapius. Ant vieno lapo ji pastebėjo keistą būtybę, vilkinčią raudoną apsiaustą su juodais taškais. Keista būtybė, labai susidomėjusi, stebėjo savo atvaizdą rasos laše ir net nepastėbėjo besiartinančios Tinginėlės. - Kas tu? nedrasiai paklausė skruzdė. Būtybė tyliai krustelėjo ūselį ir atsainiai pažvelgė į skruzdėlę. - Aš? Aš juk pievos žvaigždė, Mis Vasara 2006. Iš kur tokia atsiradai nieko nežinanti? - Aš esu iš skruzdėlyno... sumišusi,dėl savo neišmanymo, sušnibždėjo Tinginėlė. - Matyt tas tavo skruzdėlynas pačioj miško gūdumoj, jei jūsų nepasiekia pačios karščiausios naujienos. Vėl su pasipiktinimu sušnypštė taškuota gražuolė. - Atsiprašau, - sušnabždėjo Tinginėlė ir atbula pradėjo trauktis nuo tos išpuikėlės. Pasiekusi saugią vietą, lengviau atsikvėpė ir tarė sau: gerai sakė mano tetos skruzdėlyne, jog graži būni tik tada, kai esi protinga. Vėl pralinksmėjusi nuskubėjo takeliu, liesdama gėles ir gerdama rasą iš jų taurelių. Staiga jos ausis pasiekė muzika, ta pati, kurios aidą jai atnešdavo vėjas. Pakerėta nežemiškų garsų ji tyliai ėjo pirmyn. Žaliasis muzikantas, atsirėmęs į smilgą, virpino smuikelio stygas. Jo rankose smuikelis ir verkė, ir juokėsi, melodija keitė melodiją, skruzdėlytė pamiršo viską pasaulyje ir gėrė į save nepakartojamus muzikos garsus, net nepajuto, kad didžiulį geltoną skritulį užstojo kalva. Muzikanto muzika nutrūko, o jis pats pašoko ir dingo nežinia kur. Skruzdėlytė liko viena. Pievos garsai pamažu tilo, spalvos geso, ir Tinginėlei pasidarė nejauku, o ir pilvelis išdavikiškai suurzgė prašydamas maisto. Vakariniai rasos lašeliai jau nebebuvo tokie skanųs kaip dieną, jie buvo šalti. - Dar susirgsiu,- pagalvojo mažylė. Skaudės gerklę. Sušalusi ir alkana ji slinko takeliu ieškodama nors trupinėlio maisto. Bet naktis greitai gaubė pievą, takelis vos vos matėsi, tik retkarčiais praskrisdami jonvabaliai pašviesdavo savo žibintais. - Kaip noriu namo... gailiai sudėjavo Tinginėlė, prisiminusi savo šiltą lovą ir amarų sirupo puodelį vakarais. Tik tada suprato Tinginėlė senųjų skruzdžių dažnai kartojamus žodžius: kas nedirba tas nevalgo. Radus nukritusį lapelį, apsigaubė juo ir prigulė ant rasotos žolės. Pažvelgus į dangų, pamatė, jog jis žydrą savo apsiaustą pakeitė į juodą su auksinėmis žvaigždėmis. Bet gurgiantis pilvas ir limpančios blakstienos nedavė pajusti vasaros nakties žavesio. - Kad tik greičiau ateitų rytas... per miegus sumurmėjo Tinginėlė. Rytas išaušo, skambėdamas deimantiniais rasos lašeliais, bet Tinginėlė jau niekuo nesižavėjo ir skuodė takeliu skruzdėlyno link. Ji taip skubėjo, kad bėgdama užkliuvo už žolės stiebelio taip krito į balą, kad net purvai į šalis ištiško, apdrėbdami dar miegančią Mis Vasara 2006. Gražuolė besikrapštydama purvu užlipusias akis, pyko ant viso pasaulio sugadinusio jai beprasidedančią dieną. Tinginėlė dar labiau skubėjo, nes išsigando, išpuikusios gražuolės riksmų. O štai ir gimti namai, kokie jie gražųs, nors ir po tamsia egle, o tas svaiginantis sausų spyglių kvapas, kas begali būti geriau... - Duokite man darbo.... sušuko ji. Nuo tos dienos skruzdėlytės niekas nevadino Tinginėle.
maziux2
2006 12 16, 13:10
Gugute*
2007 01 18, 16:29
[Šaunuolė, labai graži pasaka. Atsispausdinau ir paskaitysiu savo penkiametei.]
domatyte
2007 02 07, 10:34
Labai grazi,man labai patiko,tai vaikuciams is viso pasaku pasaka.Gaila,kad mano mazylis dar per mazas,bet kaip paaugs,butinai paseksiu.
Stella2003
2007 03 03, 22:58
Labai grazi pasaka
deivydukomama
2007 04 06, 20:58
vilaida
2007 04 24, 09:30
Oho kaip gražu  Šaunuolė mamytė
LedineLedi
2007 06 02, 08:36
o kodėl mergytėms. Ir sūnui patiko
na gal ir ne tik mergytėms, bet matai savo sūneliui kūriau kitą, tai taip ir išėjo....mergytėms
Deivilė
2007 08 13, 21:58
Šaunuolė, kad turi laiko kurti pasakas. Aš randu laiko nebent paskaityti, bet ir tai tik kartais. Vat ir šią perskaičiau ir mano dukroms labai patiko. AČIŪ
faina.faina
2007 11 14, 09:18
Labai patiko
Labai patiko tavo pasaką
Ir man patiko
kaip smagu girdėt, kad patinka. OOOOi gal įkvepimas pareis Ačiū
nakvisa
2007 11 25, 02:53
tikrai saunuole,gero kurybinio ikvepimo ir toliau lakiam atvo pasaku...
Vanesa3
2007 12 05, 16:55
Tokio grazumo, tai kaip gali nepatikti. Aciu
Grazute.
gulbiuezeras
2008 01 10, 11:54
kaip grazu
jurgencija
2008 01 10, 13:56
puikumėlis
labai grazu
gulbiuezeras
2008 01 11, 19:24
grazumelis Papildyta:jau pasekiau dukriukui tai sauke dar dar
linxmutee
2008 01 14, 22:10
labai labai miela pasakele  saunuole mamyte tikra  mazieji isdykeliai ikvepe sukurti sita grozi
arnasevelina
2008 01 17, 14:42
mano 3 metuku dukryte labai idemei klausosi pasaku ir dekoja tetulei uz dar viena ispudinga pasaka. ačiu. tikrai smagu paskaityt kažką naujo savo vaikams.
Agniesulka
2008 01 22, 21:11
 gražu
astule122
2008 02 07, 13:59
Dekoju,kad rasot mums ,manau nereiks pirkti knyguciu.
super pasakaite  as vaikystej labiausiai megau viena mociutes pasaka  jinai sakydavo, kad tai tikras atsitikimas. oa svis pasaka vadindavau
gabvidas
2008 03 09, 23:18
mano "penkmetukei"ir turėtų patikt
Tasmania
2008 03 11, 15:05
Grazu
Niceday
2008 04 15, 13:48
Labai grazi pasakėlė  aciū
 labai graži pasaka
Dėkui merginos už pagyras, jei tik turėčiau daugiau laiko būtų ir antra serija, bet kažkaip nespėju...
Drezulka
2008 06 16, 11:05
Gretuliukas
2008 11 07, 14:49
Labai grazu
*melynake*
2008 12 30, 11:23
neringule
2009 01 20, 09:03
Labai nuostabi pasaka
Dominykos
2009 01 26, 12:31
QUOTE(Velasa @ 2006 12 12, 18:05) parašiau pasaką savo "penketukui" gal ir jums patiks Pačiame miško pakraštyje, po didele skarota egle, gyveno skruzdėlės. Jų didžiulis skruzdėlynas kirbėte kirbėjo mažų darbininkių. Skruzdėlytės visos dirbo: kas takelius šlavė, kas kambarius vėdino, o kas ir sargybą ėjo.... Tik viena dykaduonė skruzdėlytė labai tingėjo. Jai labiau magėjo pokštus krėsti ir žaisti , nei savo giminaičiam padėti. Visi ją vadino Tinginėle. Kartą Tinginėlė sugalvojo pabėgti iš skruzdėlyno ir pamatyti ,kaip iš arti atrodo pieva, kuri žiūrint nuo skruzdėlyno viršaus , žibėjo visomis visomis vaivorykštės spalvomis. Pieva ją traukė savo spalvomis, žydrųjų katilėlių skambesiu ir žavinga muzika. Tinginėlei viską knietėjo pamatyti iš arti. Nutaikiusi progą, kai sargybinis ryto rasos laše, blizgino savo šarvus, ji paspruko iš gimtų namų ir nuskubėjo išsvajoto žavesio link. Ryto pieva buvo nuostabi, rasos lašeliuose spindėjo vaivorykštės šviesos. Didelis geltonas skritulys danguje skleidė šilumą ir šviesą. Lengvo vėjelio siūbuojami tyliai suskambo žydrieji varpeliai, per pievą nuvilnijo jų tyli melodija. Tinginėlės širdelė net suvirpėjo, ji negalėjo sutalpinti viso ją supančio grožio. Ji skubėjo viską pamatyti ir paliesti....bėgo nuo vienos gėlės prie kitos, glostydama jų aksominius žiedlapius. Ant vieno lapo ji pastebėjo keistą būtybę, vilkinčią raudoną apsiaustą su juodais taškais. Keista būtybė, labai susidomėjusi, stebėjo savo atvaizdą rasos laše ir net nepastėbėjo besiartinančios Tinginėlės. - Kas tu? nedrasiai paklausė skruzdė. Būtybė tyliai krustelėjo ūselį ir atsainiai pažvelgė į skruzdėlę. - Aš? Aš juk pievos žvaigždė, Mis Vasara 2006. Iš kur tokia atsiradai nieko nežinanti? - Aš esu iš skruzdėlyno... sumišusi,dėl savo neišmanymo, sušnibždėjo Tinginėlė. - Matyt tas tavo skruzdėlynas pačioj miško gūdumoj, jei jūsų nepasiekia pačios karščiausios naujienos. Vėl su pasipiktinimu sušnypštė taškuota gražuolė. - Atsiprašau, - sušnabždėjo Tinginėlė ir atbula pradėjo trauktis nuo tos išpuikėlės. Pasiekusi saugią vietą, lengviau atsikvėpė ir tarė sau: gerai sakė mano tetos skruzdėlyne, jog graži būni tik tada, kai esi protinga. Vėl pralinksmėjusi nuskubėjo takeliu, liesdama gėles ir gerdama rasą iš jų taurelių. Staiga jos ausis pasiekė muzika, ta pati, kurios aidą jai atnešdavo vėjas. Pakerėta nežemiškų garsų ji tyliai ėjo pirmyn. Žaliasis muzikantas, atsirėmęs į smilgą, virpino smuikelio stygas. Jo rankose smuikelis ir verkė, ir juokėsi, melodija keitė melodiją, skruzdėlytė pamiršo viską pasaulyje ir gėrė į save nepakartojamus muzikos garsus, net nepajuto, kad didžiulį geltoną skritulį užstojo kalva. Muzikanto muzika nutrūko, o jis pats pašoko ir dingo nežinia kur. Skruzdėlytė liko viena. Pievos garsai pamažu tilo, spalvos geso, ir Tinginėlei pasidarė nejauku, o ir pilvelis išdavikiškai suurzgė prašydamas maisto. Vakariniai rasos lašeliai jau nebebuvo tokie skanųs kaip dieną, jie buvo šalti. - Dar susirgsiu,- pagalvojo mažylė. Skaudės gerklę. Sušalusi ir alkana ji slinko takeliu ieškodama nors trupinėlio maisto. Bet naktis greitai gaubė pievą, takelis vos vos matėsi, tik retkarčiais praskrisdami jonvabaliai pašviesdavo savo žibintais. - Kaip noriu namo... gailiai sudėjavo Tinginėlė, prisiminusi savo šiltą lovą ir amarų sirupo puodelį vakarais. Tik tada suprato Tinginėlė senųjų skruzdžių dažnai kartojamus žodžius: kas nedirba tas nevalgo. Radus nukritusį lapelį, apsigaubė juo ir prigulė ant rasotos žolės. Pažvelgus į dangų, pamatė, jog jis žydrą savo apsiaustą pakeitė į juodą su auksinėmis žvaigždėmis. Bet gurgiantis pilvas ir limpančios blakstienos nedavė pajusti vasaros nakties žavesio. - Kad tik greičiau ateitų rytas... per miegus sumurmėjo Tinginėlė. Rytas išaušo, skambėdamas deimantiniais rasos lašeliais, bet Tinginėlė jau niekuo nesižavėjo ir skuodė takeliu skruzdėlyno link. Ji taip skubėjo, kad bėgdama užkliuvo už žolės stiebelio taip krito į balą, kad net purvai į šalis ištiško, apdrėbdami dar miegančią Mis Vasara 2006. Gražuolė besikrapštydama purvu užlipusias akis, pyko ant viso pasaulio sugadinusio jai beprasidedančią dieną. Tinginėlė dar labiau skubėjo, nes išsigando, išpuikusios gražuolės riksmų. O štai ir gimti namai, kokie jie gražųs, nors ir po tamsia egle, o tas svaiginantis sausų spyglių kvapas, kas begali būti geriau... - Duokite man darbo.... sušuko ji. Nuo tos dienos skruzdėlytės niekas nevadino Tinginėle. Smagu buvo prisiminti vaikyste
Dominykos
2009 01 26, 12:51
QUOTE(Velasa @ 2006 12 12, 18:05) parašiau pasaką savo "penketukui" gal ir jums patiks Pačiame miško pakraštyje, po didele skarota egle, gyveno skruzdėlės. Jų didžiulis skruzdėlynas kirbėte kirbėjo mažų darbininkių. Skruzdėlytės visos dirbo: kas takelius šlavė, kas kambarius vėdino, o kas ir sargybą ėjo.... Tik viena dykaduonė skruzdėlytė labai tingėjo. Jai labiau magėjo pokštus krėsti ir žaisti , nei savo giminaičiam padėti. Visi ją vadino Tinginėle. Kartą Tinginėlė sugalvojo pabėgti iš skruzdėlyno ir pamatyti ,kaip iš arti atrodo pieva, kuri žiūrint nuo skruzdėlyno viršaus , žibėjo visomis visomis vaivorykštės spalvomis. Pieva ją traukė savo spalvomis, žydrųjų katilėlių skambesiu ir žavinga muzika. Tinginėlei viską knietėjo pamatyti iš arti. Nutaikiusi progą, kai sargybinis ryto rasos laše, blizgino savo šarvus, ji paspruko iš gimtų namų ir nuskubėjo išsvajoto žavesio link. Ryto pieva buvo nuostabi, rasos lašeliuose spindėjo vaivorykštės šviesos. Didelis geltonas skritulys danguje skleidė šilumą ir šviesą. Lengvo vėjelio siūbuojami tyliai suskambo žydrieji varpeliai, per pievą nuvilnijo jų tyli melodija. Tinginėlės širdelė net suvirpėjo, ji negalėjo sutalpinti viso ją supančio grožio. Ji skubėjo viską pamatyti ir paliesti....bėgo nuo vienos gėlės prie kitos, glostydama jų aksominius žiedlapius. Ant vieno lapo ji pastebėjo keistą būtybę, vilkinčią raudoną apsiaustą su juodais taškais. Keista būtybė, labai susidomėjusi, stebėjo savo atvaizdą rasos laše ir net nepastėbėjo besiartinančios Tinginėlės. - Kas tu? nedrasiai paklausė skruzdė. Būtybė tyliai krustelėjo ūselį ir atsainiai pažvelgė į skruzdėlę. - Aš? Aš juk pievos žvaigždė, Mis Vasara 2006. Iš kur tokia atsiradai nieko nežinanti? - Aš esu iš skruzdėlyno... sumišusi,dėl savo neišmanymo, sušnibždėjo Tinginėlė. - Matyt tas tavo skruzdėlynas pačioj miško gūdumoj, jei jūsų nepasiekia pačios karščiausios naujienos. Vėl su pasipiktinimu sušnypštė taškuota gražuolė. - Atsiprašau, - sušnabždėjo Tinginėlė ir atbula pradėjo trauktis nuo tos išpuikėlės. Pasiekusi saugią vietą, lengviau atsikvėpė ir tarė sau: gerai sakė mano tetos skruzdėlyne, jog graži būni tik tada, kai esi protinga. Vėl pralinksmėjusi nuskubėjo takeliu, liesdama gėles ir gerdama rasą iš jų taurelių. Staiga jos ausis pasiekė muzika, ta pati, kurios aidą jai atnešdavo vėjas. Pakerėta nežemiškų garsų ji tyliai ėjo pirmyn. Žaliasis muzikantas, atsirėmęs į smilgą, virpino smuikelio stygas. Jo rankose smuikelis ir verkė, ir juokėsi, melodija keitė melodiją, skruzdėlytė pamiršo viską pasaulyje ir gėrė į save nepakartojamus muzikos garsus, net nepajuto, kad didžiulį geltoną skritulį užstojo kalva. Muzikanto muzika nutrūko, o jis pats pašoko ir dingo nežinia kur. Skruzdėlytė liko viena. Pievos garsai pamažu tilo, spalvos geso, ir Tinginėlei pasidarė nejauku, o ir pilvelis išdavikiškai suurzgė prašydamas maisto. Vakariniai rasos lašeliai jau nebebuvo tokie skanųs kaip dieną, jie buvo šalti. - Dar susirgsiu,- pagalvojo mažylė. Skaudės gerklę. Sušalusi ir alkana ji slinko takeliu ieškodama nors trupinėlio maisto. Bet naktis greitai gaubė pievą, takelis vos vos matėsi, tik retkarčiais praskrisdami jonvabaliai pašviesdavo savo žibintais. - Kaip noriu namo... gailiai sudėjavo Tinginėlė, prisiminusi savo šiltą lovą ir amarų sirupo puodelį vakarais. Tik tada suprato Tinginėlė senųjų skruzdžių dažnai kartojamus žodžius: kas nedirba tas nevalgo. Radus nukritusį lapelį, apsigaubė juo ir prigulė ant rasotos žolės. Pažvelgus į dangų, pamatė, jog jis žydrą savo apsiaustą pakeitė į juodą su auksinėmis žvaigždėmis. Bet gurgiantis pilvas ir limpančios blakstienos nedavė pajusti vasaros nakties žavesio. - Kad tik greičiau ateitų rytas... per miegus sumurmėjo Tinginėlė. Rytas išaušo, skambėdamas deimantiniais rasos lašeliais, bet Tinginėlė jau niekuo nesižavėjo ir skuodė takeliu skruzdėlyno link. Ji taip skubėjo, kad bėgdama užkliuvo už žolės stiebelio taip krito į balą, kad net purvai į šalis ištiško, apdrėbdami dar miegančią Mis Vasara 2006. Gražuolė besikrapštydama purvu užlipusias akis, pyko ant viso pasaulio sugadinusio jai beprasidedančią dieną. Tinginėlė dar labiau skubėjo, nes išsigando, išpuikusios gražuolės riksmų. O štai ir gimti namai, kokie jie gražųs, nors ir po tamsia egle, o tas svaiginantis sausų spyglių kvapas, kas begali būti geriau... - Duokite man darbo.... sušuko ji. Nuo tos dienos skruzdėlytės niekas nevadino Tinginėle. Dar keliolika tokio tipo pasaku ir knyga galima leisti  As buciau pirmas pirkejas
renatukasss
2009 05 14, 22:38
 GRAZU
rutulis21
2009 05 20, 21:16
Ir man labai patiko
juta2007
2009 05 20, 22:33
fantastika
jurgelis meistrelis
2009 05 23, 09:02
Gražu
labai grazi,pamokanti pasakele  aciu buvo idomu skaityti
DievoUola
2009 12 10, 21:07
super  grazu
Šąńźšóņźą
2010 01 16, 14:31
Labai patiko
samiene
2010 02 28, 18:45
Labai grazi pasakaite.
|
|