Sveikos mamytes,
mano dukrai 6 metai,nezinau kas pasidare,ji pradejo bijoti likti namuose ar kur kitur viena...pvz: i parduotuve man reik nueit,o ji iskart i asaras ir sako kad bijo likti viena.Zinoma as jos nepalieku,geriau nueinu kartu su ja.Bet juk kiek taip gali testis,i mokykla reiks eiti.(kolkas pati nuvedu ir parsivedu namo).
Buvom isvaziave i uzsieni,pries isvaziuojant viskas lyg buvo gerai,tokiu baimiu nepastebedavau...(i parduotuve isleisdavo).Taciau jau ten bunant pastebejau,kad i dusha nusipraust,nelabai noriai mane isleisdavo.O kai gryzom i Lietuva,tai visishkai...Taip atsitiko,kad apipylem kaimynus ir kartu su vyru leidomes i apatinius aukstus apziureti kokiu nuostoliu padarem,o dukrai sakom,pabuk tuoj grysim einam pasiziureti... vyras uzdare duris ir mes jau leidomes zemyn ja palike apsiasarojusia...vos uz keliu sekundziu ji atsidarius duris isleke basa i laiptine ir puole i isterija...
Tai va tokia beda yra...
Gal kam taip yra atsitike?ka daryti?ar butina kreiptis i psichologa,o gal yra kokiu kitu budu tai isspresti?

toks jausmas, kad ji labai issigando uzsienyje.. ar neprisimeni, kad butu teke ja palikti namie ar kur kitur viena? vaika tikrai kazkas isgasdino, nes nei is sio nei is to, taip nebutu..
kai as buvau maza , netycia pamaciau filma "nematomas zmogus", ten kur jis galva su marliais apsiviniaves buvo, nu to karto man vaidendavosi, kad jis pas mus namie vienam kampe stovi, ir tik sutemdavo, vsio, man baime iki isprotejimo.. mama ilgai nezinojo kas darosi, kol viena vakara paaiskinau.. tai ji i ta kampa nuejo ir man parode,kad ten tikrai nieko nera, ir taip kiekviena nakti turedovo man parodyti..
man jau 28 metai, iki siol nemegstu tarpu tarp sienos ir spintos

tai kad bandyk pasiklausineti, graziai, mazdaug, tai kas tau labiausiai patiko musu kelionej? mo kas labai nepatiko?

nu prirasiau blyn... sekmes

Aciu uz patarimus egliute.
Zinai,ko as tik neklausiau jos ir graziai ir visaip,bet jos atsakymas visuomet buna vienas: -bijau buti viena...o kai paklausiu kodel,kas tau ka blogo pvz padarys namie?ji sako nezinau...bijau ir viskas...
As taip pat kaip ir tu manau,kad kazkas turejo atsitikti,kad ji dabar bijo likt viena,kazkas kazkur turejo palikti,isgasdinti...bet...kad as ar vyras tai butumem padare,tikrai ne.As jau visaip galvojau,gal darzelyje kokia aukletoja buvo uzdarius viena ir palikus...neisivaizduoju...

Papildyta:
tiesa,kai jos paklausiau ar aukletoja buvo taip padarius ar aplamai kas nors galbut is vaiku,ji sako,kad ne.

Galiu pasakyti, kad ir maniškis išgyvena šitą baimių tarpsnį. Jam prasidėjo prieš kokį pusmetį gal. Atsiranda vienos baimės, praeina. Po to kitos... Pakanka kartais koki filmuka pažiūrėti, kad "sujungtų" kas nors. Įtariu, čia toks augimo tarpsnis. Mano mama pradinukų mokytoja, tai sakė, kad visi vaikai šitokio amžiaus išgyvena įvairias baimes, nes jau atsiranda sudėtingesnis pasaulio suvokimas: suvokia, kad gali įvykti visokie neigiami dalykai (mirtis, karas, gaisras, vagystė ir t.t.). Ir tai gali atsitikti šalia.
Aš pati tokio amžiaus būdama buvau likusi namie viena ir per radija išgirdau, kad kažkur vyksta karas (tais laikais laabai buvo solidarizuojamasi su "vargšėmis Afrikos šalimis") ir išgirdau, kad kažkur Afrikoj kažkas vyksta ir siauuuuuuuuubingai išsigandau..
Todėl dabar man pakankamai suprantamos mano vaikiaus baimės. Stengiuosi aiškinti, įrodinėti, kad nėra ko bijoti. Palaipsniui praeina. Bet... atsiranda kas nors naujo... Tikiuosi, kad peraugs šitą tarpsnį.