Nieko čia juokingo nematau. Žinių per prievartą į galvą neįkalsi. Nežinau kaip jūs, bet aš kada nėra noro, galiu kiek nori skaityti, vistiek nieko neatsimenu, mintys kitur lakioja... O vat kai yra noras, tai kaip kempinė vandenį tas žinias sugeri. Jums taip nėra buvę? Ir aš tikrai ne iš tų mokinių, kuriems niekada to noro nebūna, arba labai jau retai. Aš kaiptik iš tų, kurių spintos lūžta ne nuo rūbų, o nuo knygų ir kurie laisvalaikį praleidžia ne kavinėse, o bibliotekose.
O klientui galima ir per prievartą paskambinti, ir lėkštes galima per prievartą išplauti, ir lysvę nuravėti. O vat mokytojo darbe (ir darželio auklėtojų) prievartos negali būti, čia jau arba turi pedagogo gyslelę arba pats vargsti ir kitus vargini.

Vat aš irgi dabar, kai pažiūriu iš suaugusio žmogaus pozicijų - matau lygiai tą patį... Mokytojai buvo tokie pat, eiliniai su savo problemom, sėkmėm ir nesėkmėm ydom ir privalumais, žmonės... Mokytojų iš "didžiosios raidės" - na gal koks vienas kitas, o didžioji dalis - nieko ypatingo...
Bet aš su dideliu malonumu prisimenu savo klasiokus... Dabar kažkaip smagu susitikti tuos, su kuriais kartu mokėmės, kartu užaugom, kartu slapčia rūkėm, eidavom į diskotekas ir t.t. Aišku, mokykos laikais būdavo visko - ir susipykdavom ir pasipešdavom, bet ir tie dalykai dabar atrodo vaikiškai nekalti...
Smagu buvo...


O vat faršu teko pasijusti vienoj aukštojoj mokymo įstaigoj... Kur buvo laikomasi švento principo "studentas - ne žmogus"... Bet ir tai išgyvenama... Netgi suteikia kažkokį pasididžiavimo savimi jausmą: "išgyvenau"

Aš kažkodėl manau, kad taip mąsto ir jaučiasi žmonės nepritapę prie aplinkos ir tą nepritapimą ir nesistengimą pritapti laikydami savo išskirtinumu. Ta prasme kažkaip jį pateisindami. Va aš tokia, aš išskirtinė, aš nepritampu, nes aš kitokia.
Man sakykim visada žmogus yra išskirtinis tai tada kai bendroje mąsėje darydamas tą patį ką ir kiti sugeba išsiskirti. Šokyje-šoka grakščiausiai, moksle mokosi sąžiningiausiai, darbe dirba atsakingiausiai, o ne tada kai visai nieko nedaro, bet rėkia, kad jam to nereikia, kad visi prasti, blogi, blogai moko, kad jam netinka tas ar anas. Niekada nepritarsiu ,kaip jau ir minėjau anksčiau, nuomonei, kad visi blogi mokytojai tau tai ir reiškia, kad jie blogi. Matyt vertinimas toks žmogaus, visi tik blogi. Jei dauguma blogi, tai problema pačiame žmoguje, visada taip maniau.

o aš visada maniau, kad pritapti -- reiškia net ir nepalankioj situacijoj atrasti balansą ir gebėti maksimaliai pasinaudoti galimybėm. bet tai nereiškia, kad viskas "tinka ir patinka". jei nebūtų jokios kritikos, jokių vizijų "kaip galėtų būti geriau", tada nebūtų ir jokio progreso, jokio judėjimo į priekį. būtų kaip pasakoje apie nuogą karalių.

Aš tai nebučiau taip net sumąsčiusi, kad vaiko neleisti į mokyklą

Na, mano aštuntokė dukra nepritapo mokykloje, t.y. klasėje. Mokosi puikiai, nebėga iš pamokų, "geria" žinias, mokytojais ir pamokomis nesiskundžia, bet... tame ir yra problema. Ji eina mokytis, o ne bėgti iš pamokų, slapčia rūkyti, etc. turi aiškią ateities viziją, tikslą ir jų siekia. Mielai mokytųsi be klasiokų, bet... su mokytoajis, nes kaip bebūt keista, juos sutinka puikius. O gal... kai mokinys noriai siekia žinių, negali mokytojas likt tam abejingas?

Kol kas sprendimas tik vienas - gimazija ir tokių pat norinčių mokytis paieškos... Namuose tikrai tokia dideliam vaikui negalėčiau duoti tiek, kiek gali atskiri dalykų mokytojai (ji ir iš vadovėlių be problemų mokytis gali, bet juk įdomu klausytis mokytojų nevadovėlinių žinių ).

rimtai svarstome su vyru neleisti savo dukrytes ir busimu vaiku i "public" mokyklas (kalbu apie JAV, nes ten isvaziuojame). Lietuvoje to tikrai nedaryciau. Cia nera sukurtos sistemos mokymui namuose, arba jei ji sukurta, tai labai ikista i remus. Visame demokratiskame pasaulyje labai populiareja mokymas namuose (yra simtai tukstanciu vaiku, kurie butent taip mokosi). Jokiu remu, jokiu apribojimu. Istorijos galima mokytis muziejuje, matematikos uzdavinius gali spresti guledamas pieveleje. Kokiu nori tempu ir pan. Tiesiog vaikas turi laikyti egzaminus kas tam tikra laika ir buna vertinamas taip pat, kaip besimokantis mokykloje.
Del vaiku asocialumo. Velgi Lietuvoje tai butu sunku igyvendinti (tikekimes kol kas), bet tarkim JAV yra homeschoolingo asociacijos, ju vaikai turi bendras "pamokas", kur vaidina, groja orkestre, sportuoja ir pan. Turbut galima juos butu pavadinti bureliais. Taigi nematau gresmes asocialumui.
Musu seimos atveju tam yra geros salygos - neturiu svajoniu daryti karjeros kazkokios (ne tame matau saves realizavima), vyras uzdirba pakankamai, kad aprupintu visa seima, del vyro darbo specifikos gali tekti daznai keltis is miesto i miesta ir pan.
Kol kas dar tik svarstome, bet matau, kad abu linkstame link mokymo namuose.

o jūs įsivaizduojat tiksliai kaip mokyti visą tą laiką?

Kodel tokios blogos nuomenes apie public mokyklas? Ar teko realiaia su jomis susidurti? Nes man atrodo kolkas tai kalbi is nuogirdu Pati gyvenu JAV jau pakankamai ilgai,mokslus esu baigus ir cia ir LT taip ,kad palyginti galiu ir univerkes,o tuo paciu ir mokyklas i kurias vaikai eina,nes dukra baigineja 1-ja klase,o bernuzeliai prades paruosiamaja.As tik uz mokyklas,o ju pasirinkimas JAV be galo didelis ir priedo jei gera valstybine mokykla (public) ir tax'ai (mokesciai),namu kainos ir visa kita bus labai pagerintos bus tose apylinkese,nes butent is ju ir yra skiriamos lesos joms Cia tik patarimas,kai ziuresites busto sau BUTINAI reik ziureti koks mokyklu ivertinimas,nes kuo ji geresne tuo nauomos,namu pirkimo kainos bus aukstesnes,cia as apie valstybines. Kitas dalykas esi pries valstybines, leisk i privacia,kur vaiku skaicius mazesnis,kaina didesne ,dar kitas pasirinkimas kaip Montessori Taciau ,cia velgi tik mano nuomone,niekas tiek demesio vaiku uzimtumui neskiria kaip JAV(kaip bebutu tai kapitalistine salis kuri gamina $$$)visokiu lavinamuju programeliu skirtu mamytem ir vaikams cia begales tik rinkis ,kiek gali sau leisti,o bendravimas vaikams yra butinas butent su savo bendraamziais,ne tik su mamyte.As uz tai, kad jei galimybe yra buti su vaiku ir atverti jam akis i pasauli kol jam/jai sukanka 3,bet toliau gyvenimas visai kitoks kai atveri duris ir iseini i gatve

As nesu uz tai, kad neleisti vaiko i mokykla, bet sitas straipsniukas galetu buti pliusukas uz tai, kad neleisti vaiko i mokykla : http://www.pasveik.lt/naujienos/lietuvos-m...sciplina-/35628

Gal kas turi informacijos, ar yra bent menkiausia galimybė neleisti vaiko i pirmaja klase, jei tevai mato, kad vaikas dar nesubrendes ir nepasiruoses tam. Trumpai paaiskinsiu situaciją: vaikas gimes metu gale, šiaip tokio vėlesnio "brendimo" . Visiškai matosi palyginus su darželio grupiokais, o švietimo sk. specialistai aiskina, kad i mokykla privaloma leist tada, kai einamais metais vaikui sukanka 7 m., T.y. ar vaikas gimes pvz 2002 01 01 ir 2002 12 31 eis i ta pacia klase. Sansu isvengti ar apeiti praktiskai nera, nes darzeliai tu metu gimimo vaiku nepriims, o jei laikysi namie tik lauk svečių iš vaikų teisių apsaugos. Tai taip ir nebesuprantu ar tik kelios bobelės gali spresti, kada MANO vaikui eiti i mokykla, ar vis delto gali ir tėvai?

As aisku nezinau kokia dabar yra situacija, bet as savo vyriausiaji sunu leidau i mokykla beveik 8 metu nors ir skaityti mokejo ir siaip pakankamai gabus vaikas, toesiog laukem labai geros mokytojos. Gime jis Kaledu nakti, bet tai buvo pries 11 metu, gal kas per ta laika pasikeite.

yra galimybe neleist, bet tai nervu kainuos, pirma kreipkites i savo apylinkes gydytoja, ji nukreips kokia komisija reik praeit ir jusu vaika padarys praktiskai neigalu
Man irgi buvo panasiai, pasirinkimas mazas, as neatsilaikiau, tad dabar biski gailiuos, jauciu jau buciau tvarkiusis ir neleidus

taip - reikes pereiti PPT, taip pat turi buti ir darzelio specialistu isvados. Ir gal as ka ne taip supratau, bet darzelyje kalbejo apie tokia galimybe ( vaikas lanko specializuota darzeli) ir mane labiausiai sokiravo, tai kad vaikas tada tures pradeti eiti iskart i antra klase. T.y tuos metus ( kuriuos jus nenorite jo leisti i pirma klase) jisai liks tame paciame darzelyje kaip dabar, tik su juo kazkiek valandu per savaite uzsiimines ateinanti mokytoja - destys jam pirmos klases kursa. Ir po to jau i pradine mokykla vaikas tures iseiti i antra klase.

Bet gal as ka ne taip supratau.

Siaip pasiskambinus i svietimo skyriu turetu buti suteikta info, bent jau nuo ko pradeti reikia

Aš galvoju,kad psichologinėje tarnyboje galima atlikti testus irt.t. ir jei jūsų vaikas tikrai nepasiruošęs mokyklai, tai parašys, kad rekomenduoja pasilikti dar metus darželyje. Ir niekas nepadaro ten vaikų neįgaliais. O kartais mamoms tik taip atrodo,kad vaikai atsilieka, o yra normalus ir laisvai gali eiti į mokyklą.

manau,kad neleist savo vaiko i mokykla gali tik visiska, atsiprasau-psichopate-negalima gi taip saves sureksmint.Gi vaikas turi bendrauti su kitais, o ne sedet kaip narve uzdarytas.Isimtis-jei vaikutis rimtai serga.

Visada yra is ko rinktis,tik reikia priimti tinkama sprendima, galit nueit i psichologine tarnyba, bet jei jie patvirtins, kad vaikas pasiruoses mokyklai tai ir turesit leisti pati stebesit kaip vaikui sekasi,jam padesit, o metu gale matysit kokie rezultatai, jei ka be baimes ir grauzaties, palikit antriems metams, taip tikrai TIKRAI galima Sekmes

Be jokios abejonės tai yra pats trumparegiškiausias patarimaas, kokį tik esu skaičiusi SM, ir jei jaustumėt nors kruopelę atsakomybės už savo žodžius, nebūtumėt tokios nesąmonės parašiusi. Likti antriems metams vaikui apskritai yra viena didžiausių traumų, kokią gali patirti mokykloje. Taip yra būten dėl tų priežasčių, kuriomis argumentuoja mokyklos šalininkės: net ir per vienerius mokykloj praleistus metus vaikas jau įsijungia į kolektyvą, susiranda draugų, įsilieja ir pats kuria tam tikrą mikroklimatą, užima tam tikras pozicijas, vaidmenį. O palikimas antriems metams yra viso to išmetimas į šiukšlyną - visų pastangų, visų vaiko metų. Antrametis yra etiketė, pravardė, statusas mokytojų akyse. Ką jau kalbėti apie patį vaiką, jo savivertę... Gerai, kad dabartinėje sistemoje yra įžvalgesnių ir išmintingesnių žmonių, ir pradinukų palikinėjimas antriems metams yra, tikiuosi!!! visiška atgyvena.
Miglele, tikrai nėra taip jau sudėtinga - neleisti, kaip čia kitos parašė. Beje, tikiusoi, kad situacija jau išsisprendė jums palanki būdu...

[quote=shantal,2009 04 02, 19:07]
Na trumpai, tai
- blogi mokytojai (išskyrus gal vos kelis), buvo neįdomu veltui stumti laiką,
- tuščiai praleistas laikas, ką ten mokiausi kelerius metus, galėjau išmokti žymiai greičiau, jei būčiau mokiusis savarankiškai
- negaliu pakelti bet kokios prievartos. Ir negaliu mokytis tada, kai nenoriu, kai ateina ir pareiškia, kad šiandien turim tą ir tą išmokti.
- dauguma ten dėstomų dalykų man buvo neįdomūs ir visiškai manau nereikalingi gyvenime. O iš tų kur buvo dėstomi, pusę prikišta visiškai nereikalingo šlamšto. Tokie dalykai,kurie man įdomūs, mokykloje nedėstomi, arba apžvelgiami buvo paviršutiniškai
- kadangi mokiausi tarybiniais laikais ir buvau geriausia klasės mokinė, tai buvo tie mano paauglystės metai mokykloje vien kova. Mane tiesiog "prievartavo" stoti į komjaunimą, o aš nestojau. Aš negalėdavau draugių mokyti sutartinių, nes man mokytojai drausdavo. Aš kaip geriausia mokinė nevažiuodavau mainų programomis į Vokietiją, nes ne komjaunuolė. Mane pastoviai terorizavo, kad neįstosiu nė į vieną aukštąjį, nes parašys neigiamą charakteristiką. Tai aš buvau nusinėrusi tokias trispalves juosteles ir jas įpindavau į kasas ir taip nervuodavau mokytojus. Viena iš kurių, neleidusi manęs į Vokietiją, dabar vienos Vilniaus mokyklos direktorė. Ne veltui sakoma, kad galima būt laisvam kalėjime ir kalėti laisvėje. Aš kalėjau dvylika metų. Ir kokie ten klasės draugai - kurie organizuodavo susirinkimus ir mane svarstydavo, kodėl nestoju į komjaunimą ir tempiu klasės pažangumo lygį žemyn.
Tiesiog nebuvo jokių bendrų interesų su tais žmonėmis.

Kaip baisu... Argi ne problematiška asmenybė? Atsiprašau Shantal, bet taip man iš tavo parašymo atrodo. Aš irgi mokiausi tais laikais ir man daug ką drausdavo ir nieko, - vistiek geri prisiminimai apie draugus ir net mokytojus. Labai gerai kažkuri mama parašė, kad mokytojai irgi turi savo problemų ir ne visiems pavyksta darbe nuo jų atsiriboti.

mano vaikas baigė pradinę. Stebėjausi ir pastoviai nusivildavau visus 4m. : ---
Jei gerai paruošia namų darbus---pamokoje klauso ,kaip mokytoja moko nemokančius, sekančiai pamokai ruoštis jau nėra noro, nes mokykloje nebus kas veikti.
Kiek išmoksta namie-tiek moka.
Pastovios problemos mokykloje dėl priekabiavimo ir prisitaikymo---per gerai mokėsi, sukėlė kitų pavydą. Kitais metais jau mokėsi blogiau, bet vistiek buvo apkalbinėjamas.
Kažkokie nesutarimai su mokytoja, nes mokytoja palaiko fyfas, kurios vadovauja---nenoras dalyvauti klasės renginiuose, ekskursijose, pradėjo braukyti rašydamas, nemėgti etikos pamokų, nes" meluoja". Pasidarė piktas.

Pasikeitė mokykla--lygtais reikalai pasitaisė.
Ar tam reikėjo tiek stresų mažam vaikui, kad įsitikintų jog žmonės yra blogi, o mokykloje daug melo ir agresijos? Dabar turiu pastoviai įrodinėti, kad yra ir gerų žmonių, o mokyklą reikia ištverti. Jaučiu savo kaltę...O kiek daug vaikų LT neturi galimybės net mokyklą pakeisti. Ar ne todėl Lietuvoje tiek daug jaunimo žudosi? Nėra taip baisu gyventi, kaip LT mokykloje mokytis. Yra gerų mokytojų, bet man jų gaila, nes mokiniai ir mokinių tėvai apie mokytojus blogos nuomonės. Tai nereiškia, kad tėvai vaikus prieš mokytojas nuteikinėja---visi nori, kad būtų gerai jų vaikams ir su mokytojomis yra mandagūs, bet...ypač pradinukų mokytojoms reikia labai keistis. Pedagogika--ne diplomas. Skaudu, kad ir čia pedagogės yra agresyvios ir įrodinėja savo statusą. Ne šitaip savo kompetenciją įrodinėti reikia.
Socializuotis vaikas gali ir visokius būrelius lankydamas-rinkdamasis, kas jam įdomu, o ne veltui mokykloje laiką leisdamas ir mokydamasis pritapti, kad draugų turėtų ir nepakenktų savo autoritetui--marazmas
Jei galėčiau sugrąžinti laiką atgal--mokyčiau pradinuką namie.
Darželį lankė ir ten viskas buvo gerai. Visai geri tie darželinukai, jei auklėtojos su jais normalios dirba. Daug kas nuo pedagogų priklauso, nes pradinukai į jas su pagarba žiūri ir labai nusivilia, jei jos nežmonės pasirodo. Ką duoda traumuota vaikystė ?

Peite, tau pasisekkė su darželio auklėtojom, todėl ir buvo viskas gerai. Kitos gi aprašinėja košmarus, kuriuos jų vaikai patiria darželiuose. Žinoma, kad labai labai daug kas priklauso nuo pedagogo, bet vaikai į mokyklą ateina ne iš oro, o iš šeimos ir turi jau išmoktą elgesio modelį ir pagal jį elgiasi, turi kažkokį suformuotą požiūrį ir nuomonę. Taigi, manau jei vaikas nenori mokytis iš esmės, jeigu jam gerai mokytis yra "nelygis", tai tikrai viena pradinių klasių mokytoja ne kažin ką ir gali padaryti. O jeigu klasėje susirenka grupelė tokių vaikų, tai belieka pareikšti užuojautą tokioj klasėj dirbančioms mokytojoms. Jei vaikas nesijaučia gerai mokykloje, manau reikia ieškoti pagalbos pirmiausia toje pačioje mokykloje (dažnai mokytojai mato mūsų vaikuose tą, ko mes nematom arba nenorim matyti), klasės ar mokyklos keitimas irgi yra išeitis. O jei jau visur blogai, tai... problema ne mokykloje ir net ne švietimo sistemoje. Man atrodo neleisti vaiko į mokyklą, tai reiškia bėgti nuo problemos, o ne ją spręsti.

Pati patvirtinote, kad viskas nuo auklėtojų priklauso, nors į darželį remtinos asocialios šeimos vaikų neleidžia, nes brangu. Pasikėlę turtuoliai irgi neleidžia-aukles samdo. Ne aš sugalvojau, kad būtent tokių tėvų vaikai priekabiauja mokykloje, o jeigu dar mokytoja pasitaiko, kuriai tik savo ego rūpi, tai ir blogai. Gerai tik tų tėvų vaikams, kurie tai mokytojai įsiteikinėja. Visose mokyklose padėtis panaši ir visose mokyklose yra visokių mokytojų. Kad visur tas pat, patvirtina ir dabartiniai mano vaiko mokytojai ir mokyklose jau pradedama kalbėtis šia tema su mokiniais, o apie mokytojus mokiniai patys kalba (vyresni)ir jiems į akis, tik mokytojai dar turi akis keršyti, o tėvai dėl savo patogumo, kad nereikėtų keisti vaikui mokyklos, tyli ir samdo korepetitorius.
Panašu, kad čia pilna pedagogių, kurios per savo aroganciją nieko aplink save nemato.
Aš rašiau apie pradinuko mokymą namie. Svarbu visa mokykla, koks mikroklimatas mokykloje. Galima bandyti pakeisti mokyklą...gal pasisesks..., bet gal ta mokykla labai toli arba kitaip nepasiekiama. Kad gerai besimokančiam mokiniui nuobodu ir trūksta dėmesio pamokų metu, tai tėvai nemato jame to, ką mato mokytoja? ???

Peite, jaučiasi, kad tu baisiai supykusi ant mokyklos, mokytojų ir ant visų, kurie nepritaria tavo nuomonei. Aš rašiau, kad labai labai daug kas priklauso nuo mokytojų, bet nerašiau, kad viskas priklauso nuo jų. Mokytojai ne dievai. O kad mokytojai mato tas savybes, kuriu tėvai nemato, tai irgi tiesa ir tai visai nesusiję su nuobodžiavimu pamokose. Mokykloje yra ta aplinka, kur dažnas vaikas leidžia sau daugiau, nei namie. Bet nesakau, kad visais atvejais atsiskleidžia tik blogais pavyzdžiais.

kaip vaikas galėtų vėliau prisitaikyti visuomenėje - neįsivaizduoju... Juk turi išmokti bendrauti, dalintis, galų gale pastovėti už save...

Tiesiog tokia nuomonė susidarė--rašiau , kad yra žmoniškų pedagogų ir tokie pedagogai neiškelia savo kompetencijos aukščiau nei yra. Bent jau pradinukui tėvai,vadovaudamiesi programomis, gali išaiškinti viską, jei tik nori.
"pastovėti už save"- kodėl manote, kad to būtinai reikia? Gal murzų visuomenę kuriame? Vaikai ateina mokytis, o mokykloje dar prireikia "pastovėti už save", prisitaikyti"ir visokių kitokių nesamonių. Ar daug mums, suaugusiems, to prireikia? Yra įstatymai ir kiekvieno pasirinkimas. Gyvenimas-ne kalėjimas....Jaunuoliai rašo, kad mokykloje baisu buvo, o universitete puiku. Gaila vaikų mažų, kurie iš tėvų glėbio papuola tiesiai į baisų durnyną ir dar turi už save kovoti.
Daug daugiau gražaus , prasmingo bendravimo įgūdžių vaikas įgauna lankydamas jam patinkančius kolektyvus, muzikos, sporto mokyklas, stovyklaudamas.
Niekas nekalba apie vaiko izoliavimą.

Agoo, gal apseikim nuo kitų analizavimo ir įžeidinėjimų. Parašiau apie pedagogių aroganciją, nes papiktino panašūs puldinėjimai šioje temoje. Yra labai pagarbių, mandagių, etiškų mokytojų, tik šioje temoje nesimato. Supermamas ir vaikai paskaito. Daug kalbama apie mokyklos , mokytojų prestižą-karšta tema ir dar ilgai bus karšta... bent skaitant temą taip atrodo. o trūksta labai daug---žmoniškumo ir noro kitą suprasti. Šaukštas deguto, medaus statinę apkartina.
Ar tai, ką apie mane parašei, tau pačiai netinka?
Na, tavo pastebėjimą, kad vaikas mokykloje kitaip atsiskleidžia,pritaikiau sau, nes buvo problema, kad mokykloje žiauriai nuobodu ir didelis nenoras ją lankyti. Mokytoja kalbėjo, kad daugelis vaikų taip pat jaučiasi..., kad mokiniai tarpusavy konkuruoja kas kaip sugeba. Tai vat..vienus vaikus mokykla atgraso nuo bendravimo, kitiems gerai--žiūrint koks vaikas. Kadangi dabartinė mokykla pirmauja pagal priekabiavimą, paauglių savižudybes, nusikalstamumą, gal ne visada vaikas, kuris nemėgsta mokyklos ,yra blogas. Baisu tai, kad kiekvienas ilgalaikis nepasitenkinimas išauga į agresiją arba vaikas neatpažįstamai pakeičia savo požiūrį ir tėvai su juo jau nebesusikalba. Būna ir kitokių komplikacijų.Todėl aš už pradinuko mokymą namie--gerbiu tėvelius, kurie tam pasiryžta ir tikiu, kad jiems viskas pasiseks. Geriausia tada, kai vaikas gauna daugiau pasirinkimo. Tuo jau įsitikinau. Na, o mūsų pareiga- kuo daugiau su vaiku bendrauti ir padėti surasti tai, kas jam įdomu, palaikyti visas geras vaiko iniciatyvas, kiek tik mūsų kišenė leidžia.

http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...44---nuotolinis mokymas.

atsakant autorei - manau, kad reikia leisti, nes kas bus kai vaikas suaugs? vienas dalykas- jis nepatirs daug dalykų kurie yra ne išmokomi, bet pamatomi, išgirsti. antras - nemokės bendrauti, įsilieti į žmonių būrį, kai pats kažkur nedalyvauja. manau, kad mokykla išmoko ne tik matematikos ar kt pamokų, bet ir kitų, daug rimtesnių dalykų...
o jei bijot dėl to, kas atsitiks mokykloje, tai jau nebežinau, manau, kad visą tai vaikas turi patirti, nekalbu apie smurtą ar kažka panašaus, kalbu apie meilę, pyktį ant mokytojų ir tt., manau keikvienas per tai turi praeiti, kad sutvirtėtų, suprastų ko iš gyvenimo nori, nes tik mokykloje sutiks tiek daug įvairių šeimų pavyzdžių.
(truputi sumaliau, gal nekonkrečiai, bet gal suprasite ką noriu pasakyti )

Siais laikais neleisti vaiko i mokykla yra per brangu, turiu galvoje reikia tiek tureti finansu, kad vaikas butu apsuptas profesionaliu repetitoriu ir jis galetu neiti i mokykla, bet mano pacios nuomone vaikas turetu jaustis nekaip .
Papildyta:
Beje teko susidurti su seima, kuri vaiko neleido i mokykla, na negalima sakyt visai jis nejo, bet daznai budavo leidziama nenueiti ten, be jokios rimtos priezasties. Zinoma jie l.pasiturintys,bet tas vaikas man pasirode, mazu maziausiai keistas, nors mokslus jis kremta kaip riesuteli, labai protingas vaikas.

Kaip tai vaiko neleist i mokykla? va i kokia mokykla vest tai galvoju jau nuo dabar,bet,kad neleist isvis....niekada nebuvo kilus tokia mintis

Savarankiškai tai yra labai sunku, gerai kai šalia yra palaikianti komanda, grupė tėvų. Jei teveliai galėtų susibūrti, turbūt atsiimčiau vaiko iš mokyklos, nes matau, kaip jam sunku ir negaliu pasiųlyti alternatyvos. pati nepatempiu.

Bet vat mus išvarė iš darželio, dabar turiu rošti dukrytę mokyklai pati. Čia žinoma visai kitas dalykas negu tikroji mokykla, bet vistiek... mums sekasi puikiai - yra labai smagu kartu su vaikais kelias valandas per dieną pasikaityti - papiešti, parašyti į pratybas

Gal būt iš pat pradžių vaikiukui gali būti sunku mokykloje, bet juk prisiminkite, kaip kai kurios iš jūsų su ašaromis palikote mokyklas. Manau, jog mokyklos paruošia vaiką gyvenimui. Tiesiog reikia atsakingai rinkti mokyklą.

Apie mokymą namuose čia http://www.austejosblogas.lt/2008/08/noriu...aika-namuose-i/ ir čia http://www.austejosblogas.lt/2008/08/noriu...muose-ii-dalis/

Mokyklų tikrai yra blogų, nepaisant to, kad kiekvienoje mokykloje yra ir gerų mokytojų. Nereikia bijoti keisti mokyklas. Aš keičiau ir esu labai patenkinta. Tikrai yra gerų mokyklų, kur mokiniai ir mokytojai draugiški ir malonūs. Džiugu gyvenime sutikti gerų žmonių. Pasimokiau Ozo nuotolinio mokymo mokykloje, nes planuojame emigruoti. Ta mokykla labai motyvuotiems mokiniams, arba tiems kam penketukų užtenka. Ji skaitoma"geriausia Lietuvos mokykla. Mokyklos mokymo krūviai ir reikalavimai didžiausi šalyje. Eksperimento "triušiams"-mokiniams "arti" reikia tikrai daugiau nei gimnazistams.
Kas nusiteikęs samdyti korepetitorius ar pirkti namų darbus, galite bandyti. Mokykla patenkinti moksliukai rašo, kad ir korepetitoriai stebisi tos mokyklos reikalavimais.

Jei mažiukai kokius metus kitus pasimokytų namie, nieko blogo tame nematau. Stipresni į mokyklą ateis, nes, būna, kad į pirmą klasę "suaugusių "prisirenka, o mokytoja jų netvarko.

Mano brolio žmona pati moko sunelį, nors ir nepedagogė, gyvena jie Londone, bet planuoja grižti į Lietuvą, jis ten lanko anglų mokyklėlę, o čia vasara grįžta, susitaria su mokyklos pedagogais, kurie ji pratestuoja, ir viskas , manau svarbiausia susipirkti visus vadovėlius ir pratybas ir vaikas niekuo nebus prastesnis už tuos kurie lanko mokykla.Pas mus mokslas labai ištestas, pastoviai jie kartoja ir kartoja

Priesmokyklinuka gal ir mokyciau pati, bet veliau Man regis kad ir kiek vadoveliu turetum, bet vaikui pacioje mokykloje geriau, bet tai nereiskia, kad leidziu i pirma arciausiai esancia mokymo istaiga ir pamirstu vaika Darbas kolektyve yra vertesnis nei darbas namie. O kur isvykos, zaidimai, draugai galu gale

As nelankiau darzelio ir visada maniau ir manau, kad man tai buvo labiau ne privilegija, o trukumas.

Vaikas turi ismokti prisitaikyti kolektyve. Ir anksciau ar veliau jis supras, kad pasaulis tai - ne mamytes siltnamis. Jei vaikas per gabus - jis turi ismokti susirasti kaip realizuoti savo gabumus. Jei nedrasus - turi ismokti drasos, priimti kritika, uzkalbinti kita. Turi ismokti netgi pasimusti jei koks agresyvus yra klaseje. Ne tik skaiciuoti ir rasyti mokosi musu pradinukai mokykloje, bet ir bendrauti. O bendrauti, deja tenka su ivairiais zmonemis.

Manau kad mokymas namie kai nera butinybes - tai ejimas lengviausiu keliu. Is aplinkiniu pavyzdziu matau kad i mokykla nenori eiti tie, kuriems namie buvo per siltos salygos ar kurie turi socializacijos problemu. Bet nesisocializuodamas socializacijos prolemu neisspresi.

Labai pritariu šiai mamai, mano nuomonė tokia pati. Šiaip paskaitinėjus pasisakymus, daug kur pastebiu ir nemažai gramatikos klaidų, tai kaip taisyklingai mokysite vaikus? Jūs matysit tik vienintelį savo vaiko ir neturėsite galimybių jo palyginti su kitais, kiek jis pažangus ar nelabai, ar tikrai sugebėsite pastebėti visus trūkumus ir privalumus, vaiko talentus.... Beje tokiu atveju, man atrodo, vaikas net neturi pareigų, jų net neišsiugdys ir ateičiai, gal ateis laikas, kai pasakys nenoriu eiti į darbą ir neis...
Beje pagal LR įstatymus visi vaikai privalo lankyti mokyklą, o mokytis namuose gali tik atitinkamai komisijai rekomendavus (tai gali būti ligos atveju)

Klausimas ne visai į temą, bet...
Kaip yra su mokymu namuose vaiko ligos atveju? Mokytojai turėtų ateiti ar ne?

Taip, turi būti speciali gydytojų pažyma, kurią reikia pateikti mokyklai. Sudaromas individualus tvarkaraštis, ir mokytojai ateina į namus. Beje, mokomi pagrindiniai dalykai, bet, kiek žinau nebūna dailės, technologijų, kūno kultūros.

jei būtumėt darželį lankiusi (būtumėt tikriausiai pakliuvusį į tą legendinį sovietinį) tuomet skaičiuotumėt vaikystės traumas ir pavydėtumėt vaikams, kurie jo nelankė. gerai ten, kur mūsų nėra.



jūs bent įsivaizduojat, kokių resursų, popierizmų ir investicijų reikia tokiam reikalui?


jei pati mama negali pastebėti vaiko gabumų, kodėl manot, kad juos pastebės kažkokos svetimos ciocės, vadinamos pedagogėm, kurios šimtus tokių vaikų mato porąkart per savaitę ir netgi nelabai atsimena jų vardus?

1. Labai gaila, kad dauguma tėvų, Lietuvoje, vis dar mano, kad vaikus REIKIA lyginti tarpusavyje. Juk kas geriau, nei mes mamos žinom, koks mūsų vaikas unikalus, mes geriausiai žinom visas jo silpnasias ir stipriasias vietas, jo pomėgius, jo charakterio ir būdo ypatybes, taigi mes geriausiai žinom, kaip prie vaiko prieiti, kaip tinkamiausiai jam paaiškinti mokomąją medžiagą, ir galim skirti laiko tiek, kiek reikia mūsų vaikui individualiai ir leisti jam reikiamą dalyką studijuoti, aiškintis ir mokytis tiek kiek jam reikia, o ne nuo skambučio iki skambučio ir visiems dalykams ir visiems vaikams vienodai
Ir kam rūpi pažangus mano vaikas ar ne, kam išvis juos lyginti, juk svarbiausia galutinis rezultatas... ar netaip?
2. Absoliučiai nesutinku . Pareigos, mano manymu, ugdomos visų pirma šeimoje, dažnai mokykloje, kaip tik vaikai stengiasi iš visų jėgų, pareigų išvengti ir nuo jų išsisukti
3. O labai gaila, tikiuosi tai pasikeis ir tėvai norintys ir galintys savo vaikus mokyti namuose, galės tai teisėtai daryti

P.s. Man atrodo, kad lengviausias kelias yra užrašyti vaiką tiesiog, į arčiausiai namų esančią, mokyklą, pas atsitiktinę mokytoją.

Pagarba jūsų požiūriui. Akivaizdus humanistinės-egzistencinės teorijos požiūris.
Bet. Labai abejoju, ar jūs niekada visiškai nelyginot savo vaiko su kitu bet kuriuo aspektu??? Ir iki kokio lygmens jūs, mamyte, sugebėsite vaikui aiškinti mokomąją medžiagą? Iki 2,3, 5 klasės, o ar sugebėsite iki 12 klasės viską išaiškinti visus dėstomuosius dalykus, o gal jūsų vaikui jų nereikia??? Viską kuo puikiausiai žinot apie savo vaikus, bet kodėl didėja vaikų, bėgančių iš namų, skaičius, kodėl toks didelis vaikų savižudžių skaičius, kodėl tiek daug socialinių pedagogų, kurie dirba su jūsų vaikais, nes mamos labai dažnai nesuranda bendros kalbos su SAVO vaiku...
Lyginamoji reikšmė yra visose sferose(kaip suprasi žodį didelis, jei nebus su kuo lyginti)?
Kalbant apie pareigas, nereikėtų pamiršti, kad yra amžiaus krizės etapai, kai tam tikrame amžiuje vaikai nuolat kam nors prieštarauja. Ir tai visiškai normalu.
Mamoms visada atrodo, kad jų vaikas - pasaulio bamba, o jei kai kam pasirodė ne taip, tai patys kalti...

Manau nelabai gera mintis laikyti vaika namuose. Mokykloje vyksta ne tik pamokos, bet vaikai mokosi bendrauti, tai dalykai kuriu tevai niekaip neismokys is vadoveliu.
Ir aisku klausimas ar tevai pasirenge ismokyti vaika visu dalyku

P.s. Man atrodo, kad lengviausias kelias yra užrašyti vaiką tiesiog, į arčiausiai namų esančią, mokyklą, pas atsitiktinę mokytoją.

[/quote]


Cia tai pritariu tikrai, ir niekada nesuprasiu tokiu tevu

TAciau is esmes mokykla nera blogis. Mazuose miesteliuose gal sudetingiau su pasirinkimu, taciau didesniuose tikrai yra is ko rinktis. Pati labai skaudama sirdimi islydejau dukra i pirma klase, taciau pries tai atlikti "namu darbai" dave savo. Nepatingejau ir apvaziavau kruva mokyklu, kalbejau su ivairiais vadovais ir pedagogais, pagaliau domejausi draugu ir kolegu rekomenduotais mokytojais, ir pasirinkau musu seimai artima mokykla ir mokytoja. Negaliu sakyti, kad viskas idealu, bet net mintis nekyla abejoti, kiek duoda mokykla visomis prasmemis vaikui, ir kiek jis daug netektu jos nelankydamas.

Namu mokymui pritarciau nebent esant tokiu seimu bendruomenei, bendradarbiavimui, kaip egzistuoja, pvz., JAV. O pavieniai atvejai, - tai, deja, tik "baltu" varnu isleidimas i visuomene (atleiskit uz toki issireiskima)

Laba diena,

čia ieškojau atsakymo į savo klausimą, tačiau matau, kad diskusija vyksta visai kita linkme. Tačiau...gal atsiras, kas man galės atsalyti į mano klausimą, arba bent jau pasidalinti nesena patirtimi.

Taip jau išėjo, kad mano kleckas gimė 2004 m gruodžio 31 d. Šiemet, pagal mūsų debiliškus įstatymus, jis turėtų eiti į mokyklą. Tačiau pati puikiai matau, kad jam dar ne laikas - berniukas, nemoka susikaupti, mokslai jam visiškai nerūpi. Jis nei atsilikęs, nei kvailas, paprasčiausiai vaikas dar tikrai nesubrendęs mokyklai.

Tačiau - jis PRIVALO eiti į mokyklą su tais metais gimusiais vaikais. Įsivaizduokite, kad toje pačioje klasėje mokosi mergaitė, gimusi 2004 m sausio 1 d ir maniškis. Kaip dangus ir žemė, nes tarp jų lygiai 1 m skirtumas (be 1 d.)

Žinau, kad reikia kreiptis į tarnybą, kuri nustato, ar vaikas tinkamas mokyklai. Daug domėjausi ir žinau, kad praktiškai visus iš ten siunčia į mopkyklą kaip tinkamus (matyt jiems iškelti tokie tikslai???).

Jei pati sugalvočiau tuos metus jį "paslėpti" nuo mokyklos ir laikyti namuose, greičiausiai sulaukčiau vaikų teisių apsaugos tarnybos vizito kaip nusikaltėlė motina, kuri neleidžia savo vaiko į mokyklą, be to, man grėstų administracinė bauda iki 1000 lt.

Čia Lietuva...

Gal esate kas susidurę su tokia situacija?

O ka darysit, jei ir po metų jis bus toks pats? Kiek laiko dar lauksit. Kiti ir 10 ir 40 metų būna nenusiteikę mokytis.

Bet jeigu manot, kad 1 metai Jūsų sūnų tikrai išgelbės, tai ar neverta geriau sumokėti baudą, o ne kankinti vaiką? Kol išsiaiškins, kad nelanko mokyklos, kol paskirs baudą (jei dar iš viso kas pastebės), metai bus jau ir praėję.

Žinau kelis tokiu atvejus, niekas nieko neieškojo. Va ir dabar vieno berniuko neleidžia į mokyklą, nors jam jau 7. Vaikas uždaras, nesusikaupia, nedrąsus. Būna vaikas namuose su močiute, pernai lankė priešmokyklinę darželyje. Mokykla, kuriai vaikas priklauso, apie tai žino, bet nieko nedaro. Ir ateis vaikas į mokyklą aštuonerių.

Tokio amžiaus vaikams 1 metai - didžiulis laiko tarpas brendimui, sąmoningumui ir socialiniams įgūdžiams įgauti...


Ačiū už padrąsinimą. Na maniškis eitų ne 8, o tvirtų 7