Teko girdėti, kad kai kurios šeimos apsisprendžia neleisti vaiko į pradinę mokyklą ir svarbiausių dalykų - skaityti, skaičiuoti ir pan. moko namuose. Jų teigimu, mokykla žlugdo vaiko asmenybę bei gabumus, o besimokantieji namuose tiek savo žiniomis, tiek ir asmenybės vystymusi gerokai lenkia bendraamžius. Dažniausiai vaiką moko patys tėvai.
Ką manote apie tai? Gal kas pažįsta panašią šeimą?

Nepažįstu tokių šeimu, bet kyla daug klausimų:
1.kokį darbą turi dirti tėvai, kad gelėtų pirmą dienos pusę skirt vaiko ugdymui?
2. Į vėlesnes klases visgi teks eiti, tai kaip teks mokykloj įrodyti, kad vaikas yra išėjęs privalomą pradinių klasių kursą?
3. Kas paruoš pedagoginiam darbui pačius tėvus, juk ne visi baigę pedagoginį?
4. kaip bus su vaiko prisitaikymu kolektyve? žmogus juk socialus gyvūnas, tad jo sėkmė gyvenime dažniausiai priklauso nuo jo sugebėjimų realizuot save ir savo sugebėjimus visuomenėje...
5. kai su tom "privalomom" vaikystės ligom? Į pradines klases neinantis mažasis pilietis ko gero, pagal tokią tėvų filosofiją, bus išvengęs ir ikimokyklinių įstaigų, tad ir išsisukęs nuo vaikiškų ligų. Kažkaip nenorėčiau, kad mano dukra susirgtu raudoniuke ar vėjaraupiais ,jau pati besilaukdama savo vaikelių...Mano pačios, darželio nelankiusi pusseserė, raudoniuke susirgo tik per savo vestuves(ot smagumėlis!)

Vobla labai gerai argumentavo.

Manau, neleisti vaiko i mokykla - tai didele skriauda vaikui. Mokykla - tai ne tik mokytoja, uniformos ir pamokos. Tai uzklasine veikla, tai seliojimai per pertraukas, eilutes mokyklos bufete prie siltu bandeliu, begimai is pamoku, tarpkalsines varzybos, Kalediniai zibureliai, koncertai teveliams, pirmosios meiles, pirmi konkurencijos igudziai, galu gale- draugai, jei ne visam gyvenimui, tai bent 10 metu.
Nenoreciau, kad mano vaikai to neturetu. Savo rankomis is savu vaiku outsider'iu nelipdysiu. Tai jau tikrai.

Esu girdejusi, kad tevai samdo mokytoja i namus ir taip moko pradinukus. Kad patys tuo uzsiimtu- negirdejau. Nezinau, kaip tai atrodo realiai, kokie rezultatai tokios pedagogikos. Taciau man skamba patraukliai. Toks vaiku auklejimas man visiskai neprimena autsaideriu lipdymo, atvirksciai, manau tokie vaikai turetu buti unikalus. Vilniuje pvz jau veikia ne tik Valdorfo darzeliai, bet ir 1-9 Valdorfo pedagogikos klases. O juk ju principai visiskai skiriasi nuo tradiciniu. Ydomu, kaip ten viskas vyksta, kokie vaikai auga? Truputi nuklydau nuo temos, bet gal atleisit

As pati kuri laika mokiausi namie. Kadangi turejau isoperuota augli ir su tuo daug susijusiu sveikatos problemu,negalejau lankyti mokyklos. Mane lanke mokytoja. Galiu pasakyt,kad visos mokslo spragos butent is to laikotarpio ir man skaudziai atsiliepe veliau ar tai mano ar mokytojos kalte nezinau

Mamulia , bet tai visai kas kita... Aisku, jei nera galimybes vaikui lankyti mokyklos, tada reikia suktis is padeties kazkaip...

Bet isivaizduokit sveika, judru, linksma, gyvenimu patenkinta vaika, kurio tevai nusprendzia apsaugot ji nuo "gyvenimo negandu" ir mokinti namuose . O jeigu ir letas vaikas, tai dar didesne gresme, kad bus "siltnamio gelele". Nebent tevai ruosiasi visa gyvenima savo vaika prie sono laikyti, uzsiauginti baili ir nepritapeli kazikokitais .

Manau, kaip tik reikia skatinti vaiko savarankiskuma, o ne saistyti su savim visais imanomais saitais, uzkertant kelia i kiekvienam jo bendraamziui iprasta socialine aplinka. Na, kas is tokiu naminiu vaiku isaugs?

Vyro klaseje buvo mergaite, su kuria i mokykla vaiksciojo...mama! Jos sedejo viename suole. Ir taip trejus metus. Dabar jai trisdesimt su mazyte uodegyte. Svelniai tariant, pasimetus ta mergaite gyvenime po siai dienai... Buvo interviu kazkur su jos motina, tai suzinojom, dukra dar netekejus, su mamyte uz rankyciu vaiksto.

A nu ji peklon.

as tik dar karta noriu pabrezti,kad toks mokymas namie nevisavertis

Na, tema idomi Zinoma, autsaideriu lipdymas

Nepazistu Lietuvoje jokios tokios seimos. Taigi, zinios tik is interneto, kuris visiems besidomintiems prieinamas.

Vienas dalykas, kuris man uzkliuvo internete, kad dazniausiai apie homeschoolinga raso seimos, turincios 4 ir daugiau vaiku. Tai jau paaiskina, kad socializacijos jiems netruksta. Antra, jie vazineja i visus normalius burelius, kokius tik nori ir gali - sokiai, muzika, sportas, technika - pagal poreikius. Taigi, vel - socializacijos trukumo nera.

Ju metamas kontrargumentas mokymui mokyklose ir klasese yra toks. Klases sudaromos amziaus principu - visi vienmeciai i viena klase. Tagi, cia jau socializacijos nelabai daug, nes isbudamas puse (o laikui begant neretai ir visa) dienos vien tik su bendraamziais ir taip 12 metu vaikas nelabai ismoksta bendauti su skirtingo amziaus zmonemis - jaunesniais, vyresniais. O seimoje priesingai - amziaus ivairove, bendravimui tobulinti palankios salygos. Zinoma, jei seimoje vienas vaikas - tai tada is tiesu nelabai kas

Kitas dalykas - namuose mokomasi ne 45 min. viena dalyka ir taip 5 dalykus viena diena, o mokomasi gabalais - siandien matematika, ryt gamta, poryt - dar kazkas. Siaip, Delfine, butu idomu daugiau suzinoti apie mokymo programas, ju sudaryma ir t.t. Gal net kokios knygos yra rekomenduojamos pradedantiems tokius dalykus, nes amazone knygu pasirinkimas didelis, o kainuoja nemazai, tai neiseina visko is eiles uzsisakineti

Kitas dalykas, kuri isskaiciau internete, kad moko vaikus ne mokytojas, o mama (dazniausiai). Ir dazniausiai tos mamos pagrindinis uzsiemimas - namu seimininke, taigi, ji nedirba. Kitas dalykas, kiek skaiciau, tai is mamos visai nereikalaujama tureti pedagogini issilavinima, bet labai patariama istoti i vietines homeschoolingo asociacijas, nes jos ten gina tevu teises...

Del vaiku ejimo i vyresnes klases. Ten, kur tai veikia, sistema sutvarkyta, ir gali nesimokes ne dienos mokykloje stoti i universiteta. Be abejo, buna ziniu patikrinimas. Mokyklos gali ne tik nepradeti lankyti, o ir bet kuriuo metu tevai gali pasiimti vaika is ten. Beje, amazone yra knygu, kuriu pavadinimai skamba panasiai "kaip itikinti tevus, kad galiu mesti mokykla ir toliau mokytis pats" - paaugliams.

"Privalomos" vaikystes ligos gali buti surandamos nebutinai kolektyve Mano sunus susirgo vejaraupiais 11 men, todel, kad mes nuvaziavom i svecius pas mano pussesere, kurios sunus jais tuo metu sirgo... O i joki kolektyva isskyrus meninio ugdymo studija 1 k. per savaite - vis dar nevaiksciojam (vaikui 2.4 m.)

Lietuvoje tai nera taikoma (neskaitant tu atveju, kai vaikas del ligos mokomas namuose), kiek zinau. Taciau, atrodo, kad net jei tai atsiras, visu pirma paplis tarp tam tikros grupes tevu. Ir, atrodo, is siu keliu pasisakymu, jau gana aisku, kokie tevai butu uz, o kokie butu pries... Net ir argumentus butu galima nuspeti... Bet kadangi neesu aiskiarege, galiu ir suklysti

Vobla, i siuos tavo klausimus turbut nera vieno teisingos atsakymo, tinkancio visoms seimims. Kiekviena seima, kiekviena moteris, kuri ryztasi savo vaikus mokyti namuose, manau turi rimtu priezasciu taip pasielgti ir mano, kad tai yra teisingesnis budas butent ju vaikus mokytis. Juk buti mama - tai bet kokiu atveju aukotis Taigi, moteris pati sprendzia, ar jai nieko tokio, jei ji nepadarys karjeros, bet zinos kaip ir ko yra mokomi jos vaikai.

I burelius visa diena vaiku nevezioja, nes dali dienos tenka skirti butent mokymuisi namuose. Bet kokiu atveju, net ir pas mus, Vilniuje, mazesnius vaikus tevai vezioja ir i mokykla, ir is jos, ir i burelius, ir pasiima. Veliau vaikai vazineja patys - autobusais, troleibusais. Nemanau, kad namuose mokomus vaikus reiktu iki pat universiteto vezioti i burelius tevams ar kitiems spec. asmenims. Vaiko sveikata gyvenant mieste, kad ir kuo jis vazinetu ar kad ir kaip arti butu mokykla vis tiek nukencia - del aplinkos uzterstumo, del mazo fizinio kruvio ir pan. Tai niekuo nesusije su mokymu namuose.

Ale kodel as zinojau, kaip mazdaug kalbes Raideles ...

Man daug klausimuku iskilo tavo posta paskaicius, tai bent pora is ju pateiksiu.

Rasai, kad vaikas, budamas su bendraamziais, negali ismokti bendrauti su kito amziaus zmonem. O tai tie vaikai, kurie eina i mokykla, jie ka, manai, izoliuoti nuo savo seimos??? Nus, musu vaikai VISADA kartu su mumis- keliaujam, lankom draugus ir gimines, svenciam sventes, atostogaujam, t.t.t. Jau kam kam, bet mano vyresnelei nera jokiu barjeru su vyresnio amziaus zmonem . Maziukas dar mazai bendrauja, nors vat ka tik grizom is draugu- visiems ciulbejo apie savo gera gyvenima . O su mokykla dukros draugu ratas dar prasiplete- eina sniurais ne tik klases draugai, bet ir treciokai-ketvirtokai .

Pala, kas cia dar man aki reze... A, vat, rasai , kad seimoje atseit ivairove... Na, kokia cia ivairove- vienas mazas kolektyvas, su taisyklem, vieningom visiems. O stai susirenka i mokykla 20 vaikisciu is skirtingu seimu, skirtingu auklejimu, sklirtingu vertybiu, skirtingu supratimu apie pasauli. Taip, mokyklines taisykles bendros. Bet vat kaip jie skirstosi vietas po saule- grazu paziuret, visi stengiasi savo pirmenybe kazkur irodyti ar kompromisa surasti, berniukai kartais ir kumscius i darba paleidzia . Na, paauginsi ta vaika namuose. Ir kas paskui- pirmyn i gyvenima...O ten mamyte uz rankos nelaikys (kaip kad buvo kokiam burelyje...), tevelis nununu nepasakys berniukui, kuris ji oziu isvadino ir i uzpakali ispyre. O kas tada? O dar veliau- mokslai, karjera, konkurencija? Kas gali paneigti galimybe, kad namie neisaugs Bebenciukas, depresuojantis del siuolaikinio pasaulio ziaurumo .

O juk pasaulis siuolaikinis . Milijonai issukiu, milijonai galimybiu .

Ech, nuostabiu laiku gyvenam. O kazka kazkodel traukia akmens amzius. Keista .

Na, norge, savo atsakymu manes ne kiek nenustebinai taip pat... Tai matyt jau ir diskutuoti nebera apie ka

Zinoma, gyvenimas - ziaurius ir negailestingas, kuo anksciau ismoksi skintis per ji kelia alkunemis, kojomis, spardydamas kitiems uzpakalius (kad neduokdie, kuris kitas tau pirmas neispirtu, o jei isdris, tai jam reiktu ne tik i uzpakali, bet ir i kitas vietas), kuo anksciau ismoksi lipti kitiems per galvas - tuo geresni gyvenima turesi.

Gal noretum norge i koki homeschoolingu uzsiiminejanciu tevu foruma ilisti ir jiems ten gyvenimo taisykles isaiskinti, kad neluosintu savo vargsu vaiku laikydami namuose uzdarytu? Kaip tau netgi specialiai galeciau paieskoti kokio Jauciu, po tavo pasisiakymu puse Amerikos ir Kanados homeschoolinanciu tevu is karto nuvestu vaikus i valstybines mokyklas, nesvarbu, kad jose narkotikai, smurtas, sautuvai, peiliai ir apsauginiai. Juk tai butu pati geriausia vieta ismokti sio gyvenimo taisykliu

Kadangi tu jau puikiai zinai ka as parasysiu, tai daugiau tavo postu nekomentuosiu

Kas dėl autsaiderių, tai tokiu puikiai gali tapti ir į mokyklą leidžiamas vaikas...

Dėl gyvenimo iššūkių - manau, viskam savas laikas ir vieta. Juk nepaliekam kelių mėnesių kūdikio visai dienai vieno - tam, kad jis mokytųsi priimti gyvenimą tokį, koks jis yra ir išmoktų kovoti pats. Nevedam ūgtelėjusio vaiko į tą darželį, kurio auklėtojos elgiasi su juo žiauriai, nežmoniškai, ir nesakom- nieko tokio, svarbu, neišaugs bebenčiukas...Yra dalykų, kurių vaikui reikia tam tikru jo gyvenimo momentu. Ir mokyklą daugelis mamų turbūt labai atsakingai renkasi...Teko skaityti, kad mokyklinė sistema žlugdo vaiko gabumus - ir tie vaikai, kurie buvo mokomi namuose, savo intelektu, sugebėjimais akivaizdžiai išsiskiria...Juk sistema, kad ir labai to nenorėtume, štampuoja, spraudžia į rėmus, moko paklusti, o ne mąstyti - taigi, naikina individualybę...Galiausiai - vaikas mokomas net ne visai to, ko jam iš tiesų reikėtų...
Taigi, galbūt vaiko mokymas namuose - geresnė alternatyva mokyklai? Juk jei vienintelis argumentas - bendravimo stoka su kitais vaikas, tai galima labai lengvai išspręsti kad ir tais pačiais būreliais, bendraujant su kitom vaikus turinčiom šeimom ir pan..Beje, dėl bendraamžių mokykoje - ar neteko skaityti straipsnių apie psichologinį ir fizinį bendraamžių smurtą, kurio pasekmes žmogutis jaučia visą likusį gyvenimą?

Žvirbliuke, o jūs negalvojat tiesiog apie alternatyvią, ne valstybinę mokyklą? Juk jau yra Valdorfo mokykla, girdėjau greitai žada atsidaryti Montesori. O per tuos kelis metus, kurie taviškiui liko iki mokyklos gal dar kas atsiras ?

Na, sutikau siandien viena pazistama psichologijos daktare. Ji ir klausia "ar leidziat vaika i darzeli?". "Dar ne" sakau jai, "o kaip tu patartum - ar leisti?" Ji atsako: "Ne." As jai toliau: "O i mokykla ar leisti?". Ji man: "Del tu paciu priezasciu butu geriau neleisti." Kadangi vaziavom mikriuku, tai neturejom daug laiko issiaiskinti priezastis, del kuriu reiketu neleisti vaiko i darzeli ar mokykla, bet ji paminejo vaiko asmenybes zlugdyma ir traumuojancias patirtis. Gal reiks kada uzsukti pas ja ir daugiau apie tai pasikalbeti

Mano mazylis is vis dar pilve, o maniskis jau prabilo apie mokyma namuose.
As asmeniskai matau privalumu tiek mokyti mokykloje, tiek namie.
Mano vyrui labai uzkliuvo tos neigiamos patirtys mokykloje, bendraamziu smurtas (pats toki patyre), spaudimas i remus. Man kazkaip, atrodo, gaila is vaiko atimti tas sventes, renginius, isvykas su klase ir kitokias pramogas su bendraamziais.

Butu idomu suzinoti, gal yra jau kokie palyginamieji tyrimai atlikti, kurie parodytu, kas vis del to yra geriau.

kad ir ka besakyti,bet mokykla ir yra tas didysis vaiko socializacijos variklis...nors ir dabartinese mokyklose gausu blogu dalyku. Beje kur daugiau jei ne mokykloje vaikas ismoksta bendrauti ir bendradarbiauti? Namuose asmenybei vystytis galimybes gal ir geros, bet isivaizduokit kas laukia ateityje tos siltnamio geleles, kada vistik teks ir darbo kolektyve pritapti, dirbti komandoje, uzmegzti rysius? Beje nesuprantu kodel raidelei psichologe taip susake, juk adaptacija yra psichologijos objektas ir ji negalima atsiribojus nuo aplinkos kokia ji bebutu ar pozityvi ar negatyvi

Is gyvenimo patirties. As lankiau musu sovietine mokykla. Socialozavausi su visais ir visomis visus 11meteliu. Turejau pravardziu, buvau kai kuriu ignoruojama ( o tai mane traumavo labai ), bet ir as tuo paciu atghal mokejau: spjaudziausi, musiausi, spardziausi ir vel su visais taikydavausi. Kaip ir daugumos to laikmecio m-klose klasese budavo po 35 mokinius. Nebuvau as gabi moklsmas. Daug spragu turejau, bet viena dalyka vienu metu geriua mokiausi, kita prasciau, nes dar ir priklause, kaip tu patiksi mokytojai ir ji tau etc.... Apei namu moksla nieko nezinojau. ZInojau, kad tik vaikai su sveikatos sutrikimais buvo mokomi LT namuose. Atsikeliau pastaruoju metu dirbti ir mokytis i JAV. Issisneku viena diena su savo bendrakolege, ir ji man pareiskia, kaip ji mokesi: ogi visa laika namie . Tai as jos taip naiviai ir paklausiau kuo ji sirgo. Ji mane ispucia akis ir neupratus mano klausimo pasidomi, kodel ji turi sirgti kuo nors... PAskui abi daug juokemes is musu kulturu skirtumo. Tik tiek, kad ji baigus namu mokykla, be visu tu ignoravimu, mustyniu ir mokytoju simpatiju- antipatiju yra normali moteris kaip ir as. Jos mamai labiau patiko galimybe praleisti laiko su dukra, pazinti ja ir puoseleti jos individualybe. Siai dienai ji turi grazia harmoninga seima, siekia toliau mokslo auktumu moklso srityje ir kiek man teko mamyti - mama jos uz rankutes nevedzioja. Ji turi savo nuomone visais gyvenimo klausimais ir puikiai aukleja savo pirmagimi... Siuo metu ji dirba postdoktorineje ir ,man bendraujant su ja nesusdaro ispudis, kad ji butu buvus gyvenimo outsidere, o as ta laimingoji. Manau, ar vaikas mokomas namie ar m-kloje - visiems po ta saule vietos uzteks, nebutinai tampant looseriais ar lyderiais nepriklausomai nuo mokymo sistemos

Jei norima vaikui duoti daugiau nei duoda mokykla, gal verta su juo po mokyklos bendraut, kurt, sviest... Ar nebijo tevai suteikti itin saliska pasaulio suvokima. Ar esat garantuoti, kad jusu mastymas yra teisingiausias ir, kad jusu vaikui nereikia isklausyti , pamatyti kitokio poziurio, nuomones, pamatyti, kad aplinkui yra ne tik super mama ir supertetis, bet ir dar mase zmoniu, kurie kalba, masto , zvelgia kitoniskai.

viena destytoja mums per paskaita karta pasakojo apie Amerikos vaikus, kuriuos tevai mokina namie. Ir ne tik pradini, bet ir vidurini issilavinima tokiu budu suteikia. Yra net tokiu tevu asociacijos. Pvz. tevai, kurie gerai zino matematika, namie moko ne tik savo, bet ir kaimynu vaikus, o veliau vaikus siuncia pas kaimyna, kuris gerai ismano fizika. Ir su tokiu issilavinimu vaikai kuo puikiausiai istoja i universitetus, ir dar netgi anksciau negu bendraamziai, kurie lanko valstybines mokyklas. Stojant i universiteta, vaikams atestata israso tevai. Ir poziuris toks, kad atestatas israsytas tevu nera prastesnis uz atestata, kuri israso kokia nors papirkta mokyklos administracija (kas labai nesvetima ir Lietuvoj).

Nu moteros ir lyginat- mūsų tautinę daugiabutinę aplinką ir ramų amerikės priemiesčių gyvenimą Isivaizduokit kaip reaguos bendraamžai kaimynai vaikai į tokią baltą varną besimokančią namuose? Ogi nuolat gaus į snukį vos spės užverti savo buto ar laiptinės duris. Vaikai yra žiaurūs- jie nemėgsta kitokių... Augau vienam Kauno mikrorajone, kur kiekvienas "ne toks"- buvo žiauriai persekiojamas. Kai dabar prisimenu- plaukai pasišiaušia- kokie antžmogiai buvome...Negi norit pasmerkti savo vaikus tokiam gyvenimui?
Ateity, kai susiformuos normali aplinka priemiesčiuose, tėvų koperavimasis ir mokymas aišku bus įmanomi. Bet tam prireiks ne vieno dešimtmečio... Galėsit anūkams padėti namie mokytis, bet neluošinkit savo vaikų...

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija
http://www.smm.lt/fit/klausimai/?action=vi...s_id=76&page=40

Ar gali pradinių klasių mokinys mokytis eksternu?
2003-01-21

Pradinių klasių mokinys eksternu mokytis negali. Išskyrus atvejus, kai dėl ligos negali lankyti mokyklos.


Papildyta @ [mergetime]1090934634[/mergetime]


Bet nenusimink Zvirbliuke. Užtat mokytis eksternu Lietuvoje galima vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje. Žodžiu su pradine galima išsisukti, o vidurinės visos galima nelankyti, o eksternu išsilaikyti egzaminus.



Šiaip tai super temą iškėlei.

Aš čia kaip tik su draugais organizuoju tėvų grupeles, kurie nori mokytis namuose. T.y. tėvai nenori leisti vaikų į mokyklą, nes ten blogai, tačiau nenori ir uždaryti namuose. Išeitis: surenkam krūvą vaikų, kurie nori mokytis namuose ir tegu sau mokosi kartu. Ir viskas sotus ir vaikas mokslus baigęs.

Tai aišku ne nuo šito rudens pradedam, o nuo dar kito. Jei Zvirbliuke prisijungsi, tai bus mums didžiulė garbė.

Visi vaikučiai bus legaliai

Pasiskaitinejau sia tema
Prisiminiau kad kazkada skaiciau idomu straipsniuka apie
mokyma namuose rasyta vienos moters Rusijoje
Aisku ten kiti istatymai ir kitokios salygos , bet gal
"rusiskas variantas" artimesnis i "amerikoniska , nes cia nuskambejo ...
"ai amerikonkom bepigu ... namie mokyti"
Taigi istrauka :

Эта статья написана в помощь родителям, которые стремятся, отказавшись от школьной системы, самостоятельно обучать своих детей, но не решаются начать или не знают, как это оформить. Кроме того, наличие детей школьного возврата, по нашему глубокому убеждению, не должно и может быть помехой для создания Родового Поместья. Дети все время могут находиться рядом с родителями, помогать им во всем и при этом учиться самостоятельно (форма "экстернат") или находиться на семейной форме обучения. В школу же ходить всего несколько раз в году для прохождения аттестации.
Visas straipsnis :
TOLIAU...

Tokios,individualios mokyklos uzsieny ne staigmena ir reakcija i jas gan normali,bet stai Lietuvoj-isivaizduoju,jog ir sukurti ir adaptuotis jai vienareiksmiskai su kitomis butu sudetinga.
Va ir as kratau sau makaule ir mastau vis nuo kada leisti savo vaika i mokykla ir kokia..ir,zinot,jei butu galimybe leisciau ,bet jau cia,Islandijoj,tik i privacias su kitokiomis mokslo programomis tam,kad manasis galetu atsiskleisti geriau kaip asmenybe,be suvarzymu,grieztu abribojimu,jog pajustu meile mokslui,igytu naturalu susidomejima.
Tarp kitko ,tik praeita rugseji, eme vienas tetis (musu vaikai vienam darzely buvo)sukure ir atidare namie beveikiancia mokykla, jis, pats 3 vaikus turi ir yra isitikines ,jog geresnes galimybes savo vaikamsgali suteikti juos beruosdamas pg.savo programa...,jei gerai atsimenu,dirba su 10-12 vaiku,net gi iv.amziaus(ruosia lyg tai butu kaip liet.pirmosios 3 kl.)..tiksliau nieko nezinau,jei sutiksiu,reiks paklausineti
Kiek domejausi,tai pagal tyrimu(testai,egzaminai,pasirodymai ir t.t)rezultatus,vaiku butent is privaciu mokylu,pasiekimai bei ivertinimo lygis buvo pats auksciausias
O siaip ,pazystu kelis vaikus jau Liet.baigusius vien Valdorfo ir Montesori darzelius..ir jie tikrai yra kitokie,nesuvarzyti,lakios fantazijos,kupini drasos ir ideju..

Iš savo vaikystės prisimenu vaikus, kurie atėjo į pirmą klasę, nelankę darželio. Baikštesni, tylesni. Paprastai juos prižiūrėdavo močiutės. Tiesa, po gano trumpo laiko jie puikiai prisitaikydavo

As esu girdejes nuomone, kad neleisti vaiko i mokykla, bet mokyti namuose. Ka manote apie tai. As asmeniskai ne tikras ar tai gera ideja. Kokie butu pliusai, minusai?

|Tokiu atveju tevai turi buti labai geri psichogai ir pedagogai ir nedirbti. Siaip vaikai daznai geriau dirba ir atlieka uzduotis su svetimu zmogumi, nei su tevais (cia is logopediniu uzsimeimu patirties) Arba mokantis mokytojas turi ateiti namo...Man yra kilusi tokia ideja, bet manau, kad visas 12 klasiu namie neismokysi, o juolab, kad vaikas turi buti sociume, na nebent tai rimti sutrikimai ir neimanoma suderinti su mokyklos lankymu. Kaip kitaip jis ismoks gyventi su zmonemis, jei nebus mates legesio modeliu ir situaciju

Dėl kokių priežasčių kilo tokia mintis?
Įprastai namų mokymas skiriamas didelių specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurie nepajėgūs integruotis bendrojo bei spec. ugdymo įstaigose.


Tikrai netikusi idėja, jei vaikas specialiųjų poreikių neturi. Darželyje, mokykloje vaikas ne tik įgauna žinių ir išsilavinimą. Jis taip pat mokosi gyventi visuomenėje. Šiltnamio sąlygose augęs vaikas nesugebės spęsti problemų, kurių kasdien mums, suaugėliams, pameta gyvenimas.

Manau, kad vaikui yra būtina lankyti visas švietimo įstaigas. Bent jau pačias...
Bendraut mokomės nuo mažumės, o jei vaiką uždaryt namie, kaip kokį gyvūnėlį į narvelį, tai jo socialinei raidai - galas, na gal ir per griežtai pasakyta, bet mano nuomonė tokia. Tik tarp kitų žmonių per bendravimą išmokstame ir sužinome daug dalykų.

Psichologiniu požiūriu :

Tik lankydamas ugdymo įstaigas, būrelius vaikas patenkina vieną iš svarbiausių -socialinės priklausomybės poreikį. Tai reiškia kad visi žmonės siekia priklausyti kokiai nors grupei - mokyklai, bažnyčiai, darbovietei, būreliui bendraminčių ir t.t. Poreikių patenkinimas įtakoja visavertį bendravimą ( taip pat ir suaugus), socialinį įsitvirtinimą ir daug kitų dalykų.
Bendrauti yra būtina.

Kitas dalykas, jei vaikas neįgalus ir tiesiog nėra galimybės lankyti mokyklą - tuomet mylinčių tėvų pareiga - sudaryti sąlygas formuotis asmenybei namuose.

Mano manymu, baisiai keista mintis, galinti kilti tik nepaprasta didybes manija serganciu tevu galvose-parodykit bent viena teva, kuris pats ismano viska tiek, kad galetu kvalifikuotai mokyt. Arba milijinieriu, kurie gali samdyti visu dalyku mokytojus, nes pas sveika vaika nieks uz dyka nevaikscios. O ir kaip su biurokratija-jei tas vaikas sveikas, jam nieks neskirs teisiskai pripazistamo mokymo namuose, tai gausis, kad jis teisiskai liks bemoksliu?

Skaičiau kažkada straipsnį apie žmonių grupę Prancūzijoje, kurie neleidžia savo vaikų į mokyklą, o moko juos patys. Regis, ten buvo kelios šeimos, jei gerai prisimenu. O kai kelios šeimos, tai tėvai buvo pasidalinę disciplinas. Ir ko jau čia neišmokyti? Aš, pavyzdžiui, baigiau universitetą, tikliuosius mokslus, tai tikrai galėčiau išmokyti savo vaiką ir biologijos, ir chemijos, o pasistengus, tai ir fizikos su matematika. Kita mama gal filologė, nu ir taip toliau... Aišku, tada jau nebūtų kalbos apie tai, kad tos mamos dar ir į darbą vaikščiotų...
Be abejo, tie žmonės ten susiduria su labai nepalankia aplinkinių reakcija, mažų mažiausia- nuostaba. Bet ten tikrai jokie snobai-turtuoliai, nieko panašaus. Tiesiog kitaip manantys, ir besitikintys tokiu būdu apsaugoti savo vaikus nuo suniveliavimo, nuo įvairių mokykloje sutinkamų blogybių, nuo rutinos. O kas dėl socialinio vystymosi, irgi nebuvo ten taip blogai, vaikų ten buvo gal koks penketas ar šešetas, visgi maža grupė.
Tiesa, dar toje pačioje Prancūzijoje vaikai, kurie gabūs, pavyzdžiui muzikai, irgi gali būti neleidžiami į mokyklą, tiesiog dėl laiko stokos. Pavyzdžiui, didžiąją dienos dalį vaikas mokosi skambinti pianinu, o paskui pas jį ateina kitų dalykų mokytojai. Reikia tik išlaikyti egzaminus. Nu, bet čia kitas atvejis, jau norintiems iš savo vaiko padaryti super-menininką.
Taigi, visokių būna, visokių turbūt ir reikia Aš asmeniškai savo vaikus leisiu į mokyklą, bet nesmerkčiau ir tų, kurie darys kitaip

Įdomi nuomonė...
Namų mokymas skiriamas tik labai ypatingais atvejais, mokyti atvyksta dalykų specialistai.

Kartais tie ypatingi atvejai padaromi dirbtinai, o ne reiškia, kad vaikas neįgalus ar nesugeba integruotis visuomenėje.
Holivude pilna vaikų-aktorių, kurie nei dienos nėjo į normalią mokyklą. Kai kurie sportininkai vaikai, taip pat baigia mokslus su privačiais korepetitoriais, o ne mokyklose ar universitetuose.
Taip, kad tai labai jau reliatyvu.

Mano brolis pirmą klasę baigė namie. Mama pradinių klasių mokytoja ir neleido jo į pirmą klasę. Išleido iškart į antrą, nes norėjo, kad vaikas eitų į menų gimnaziją. Toje mokykloje tada dar nebuvo pirmų klasių ir nenorėjo, kad vaikas turėtų dvi pradinių klasių mokytojas.

Taigi, esant priežastims, kurios tėvams ar vaikams atrodo svarbios, viskas galima.

Kalbu ne vien apie neįgaliuosius, bet apskritai apie asmenis, turinčius specialiųjų poreikių. Šiai kategorijai priklauso ir labai gabūs, talentingi vaikai (sportininkai, muzikantai).


Iki Holivudo mums toli.


Pavyzdžiui, Ričardas Berankis, kuris jau kokį 3-tą metelių normaliam mokykos suole nėra sėdėjęs. Jis t.p. jaunuolis, turintis specialiųjų poreikių.


Iš karto stoti į antrą klasę ar "peršokti" klasę - netolygu būti ugdomam namuose.

bet gi šitas variantas niekuom nesiskiria nuo mokyklos - na atskira bendruomenės mokykla ir tiek. ir Lietuvos kaime rastume mokyklų, kur klasėja <5 vaikų, o kaikurios mokytojos yra kaikurių vaikų tėvai.

Mokytojos yra tėvai? Atsiprašau...
Rajonuose tikra katastrofa. Kaimas greitu laiku įžengs į ankstyvuosius viduramžius. Visada galvoju apie Vilnių, Kauną, Šiaulius, Klaipėdą, kaimą kažkaip užmirštu . Dar kartą atsiprašau .