Ar verta moteriai nusileisti Vyrams?(Kartais) Ir kodel reiktu ir nereiktu?

Kartais verta, kartais ne. Begalo daug skirtingu situaciju!!!
dazniausiai atleidi kai nori likti kartu ir atvirksciai

Aš visada nusileidžiu smulkmenose. Ir net tik vyrui, bet ir tėvams, draugams ir t.t. Vadovaujuosi principu "duok durniui kelią" Man gaila laiko ir nervų dėl kiekvieno menkniekio "kaltis". Yra geresnių užsiėmimų

Bet kai nenusileidi tai gaunasi kaskokia diskusija-gincas o tada issilieji ir po to jau taikosi abi puses arba viena is ju ir tada buna kazkaip sirdziai geriau ar netai?

Ash irgi ish tu, kuri pati nusileidzhiu (nors, deja, priklausomai nuo situacijos ir zhmogaus, dazhnai ilgai neshioju shirdy nuoskauda). Man labai gera, kai vyras man nusileidzhia. Ne del to, kad ash tada 'laimiu' ar galiu tuo pasinaudoti savo naudai. Tiesiog man tai yra savotishkas pagarbos ir meiles irodymas. Kuo dazhniau jis tai daro, tuo dazhniau ir man norisi tai daryt, o ir shiaip santykiai (visomis esmemis ) ish mano puses pagereja.

Уступаю по-маленькому , муж у меня голова, а шея куда хочу туда верчу.
Но вот вплане детей не уступаю никогда Знаю что он бывает и прав Дети святое

Visada reikia jaust kada nusileist , kada pakelt balsa

nusileisti smulkmenose be abejo galima , bet svarbu kad kita puse nepradetu tuo samoningai naudotis

Kiekvinam gince stengiuosi rasti kompromisa, bet jei jo nerandu

Я вот о чем подумала Уступаем в мелочах , а жизнь состоит из мелочей

Dėl smulkmenų visada nusileidžiu. Jis laimi mušį, karą laimiu aš.

o kodėl "vyrams" iš didžiosios raidės? Čia ką, vardas? Ar pagarbus kreipinys?

Nu vat ir aiskumas darosi - jeigu vyras ir moteris, tada kaip kada kas nori, taip nusileidineja. Jei Vyras ir moteris, tada nusileidzia moteris, jei vyras ir Moteris, tada nusileidzia vyras, o jei Vyras ir Moteris, tada niekas niekam nenusileidzia, ir visi edasi iki negalejimo

Atsakymas i pavadinime iskelta klausima - verta verta

priklauso nuo situacijos ir nuo vyro. Broliui dažniausiai nenusileidžiu - labai jau smagu su juo pasirėkaut, tuo labiau, kad iki pykčių neprieinam Su vaikinu stengiuosi ieškot kompromisų - kad nei vienas nesijaustų "auka". Pasitaiko visko

Martynai, kaip manai, ar verta vyrui nusileisti Moterims?

Reikia zinoti savo verte ir nusileisti tada, kai pati Moteris yra neteisi. Kai sako: " Per daug nusileisi- ant galvos uzlips"

jei pykstames del smulkmenu,tai nusileidziu - kam nervus gadintis.bet jei zinau kad as teisi esu tai ilgai ragus rodau.tada tenka jam nusileist, nes zino kad nesukalbama tokiose situacijose esu.

o ka man daryti?vyras dirba vadovayjanti darba ir namo grizes pando ta daryti,tai parduotuvej apsaukia,kad be saraso vaikstineju,kad negaliu vaikscioti po maisto parduotuve siaip sau.neva turiu atbegti,susimesti is anksto numatytus produktus i krepsi ir viskas.namie jei valgyt darau as,tai indus plaunu as.o kadangi valgyt darau tik as,tai ir indus plaunu tik as.dar kartais pasako,kaip as galiu priekaistauti vyrui,kaip gal;iu gincytis.nu mane jau pradeda uzknisti.tuoj busiu kaip musulmono zmona.ar nusileisti ar kovoti?

Mano vyras taip pat vadovauja, bet as jam labai greit isaiskinau, kad as jam ne jo pavaldinys

Tikra tiesa, kad del smulkmenu nusileist kartais verta(aisku nevisada pavyksta) Pastraruoju metu atradau gera sajungininke- Anyta , va buna as ka nors pasiulau, tai jis piestu stojasi , tai as susedus su anytele persneku, ir ka jus manot, perkalba ji savo suneli , visgi mamyte ir liks mamyte

Manau, kad tiek vyrui, tiek moteriai verta nusileisti (BET NELEISTI UŽLIPTI TAU ANT GALVOS) norint išsaugoti ramybę ir tarpusavio gerus santykius.

na nezinau,man taip problemos paprastai nesisprendzia.susitaikom(o kur gi detis)bet nieko neissiaiskinam,taip ir kraunasi viskas ant dusios.nenoriu pyktis tai nusileidziu,bet jei nesuspeju uzsiciaupt,tai uraganai prasideda.pabaiga-mano asaros.o vyras nei demesio kreipia,nei isvadas daro.

hm...mano vyras i snekas nesileidzia.as viena matau problemas.kai uzsimenu kad kazkas negerai,sako,kad nusisneku.man butu labai gerai pasakyti,kokios suksles ant sirdies guli,bet tam jis kurcias.pasakiau,kad mano drauges mato kaip tu pasikeitei,kaip keiciasi tavo mastymas,o jis vel savo:tavo taryba nusisneka.beje jis sako,kad ir as pasikeiciau,kaqi pradejau studijuoti.paklausiau,kuo as pasikeiciau,jis atsake:vel pradedi nesamones.taip ir tempiam guma.greitai mane jis itikins,kad as kalbu nesamones,kad nuprotejau,ieskau pati problemu ir jas darau is smulkmenu.jei vienam seimos nariui yra blogai,tai yra smulkmena?man taip neatrodo,tik manes niekas negirdi

Zinai, buvo ir pas mus pries kuri laika tokia krize, kai jauciausi tiesiog kaip daiktas nereikalingas, turejau tada labai rimtu rupesciu, zvliumbdavau vakarais, naktim, o jis ausines uzsidejes prie kompo muzikos klausydavo...na istenejo pora kart kazka panasaus i paguodos zodi..., o kai noredavau del ko pasitarti tai atrezdavo, kad nesukciau galvos ir jei neatstodavau tai ir toleliau pasiusdavo...
Ir tada as susimasciau viena kvailyste, susipazinau internete su vienu zmogum, rasinedavomes mes dienom ir naktim, daug ir apie viska pliurpdavom...ir tada man buvo dzin, ka maniskis sneka ar daro. Taciau pariso jis mane ir tada buvo ilgas ir skaudus pokalbis...ilgai dar jautesi itampa seimoje, bet krizei praejus musu bendravimas siek tiek pasikeite, demesio sulaukdavau zymiai daugiau, daugiau isiklausydavo i mano nuomone, pasiulymus, sumazejo zodeliu nenusisnekek, neaiskink...Cia man labai panasu i9 mazu vaiku elgesi, kai koks nors zaisliukas guli numestas kampe ir jo niekam nereikia, bet kai ateina kitas vaikas ir ima su juo zaisti tai ir savininkui tas zaiswliukas patampa didziai svarbus ...Ir dar paaiskejo, kad tuo nebendravimo laikotarpiu jis labai pergyveno del finansu ir suko galva kaip greiciau grazinti skolas...Tiesiog jam buvo depresija savotiska, o jis labai uzdaras ir viska isgyvena savyje...

daznai ir as pagalvoju,kad reiktu kokio gerbejo.pries koki menesi rasinejo toks vaikinas.buvau reikalinga,bent jau taip jauciausi.buvau jam ir princese ir svajone ir sapnas ir saldainis ir katinelis.nieko to is vyro po vestuviu nesulaukiau.o gal ir anksciau nelabai buvo.na tai nuo vyro tas zinutes slepiau.o ir kalta nesijauciau,nes tas gerbejas zinojo,kad turiu vyra ,pati pasakiau tai.vyras karta rado zinutes,tiksliau i kampa prispaude,nes daznai rasinejo man tas vaikinas.po to vyras karta pavadino mane princese,saulute,bet tai buvo svetima,tai buvo to vaikino zodziai,kuriuos vyras perskaite zinuteje,todel geriau nuo mazybiniu nukopijuotu zodziu nepasijauciau.savo nieko nesugalvojo.praejo kiek laiko ir vel tas pats.laukiam kito gerbejo....beje vyras irgi nepasikuklino,pries pora savaiciu savo tevu akivaizdoje mane pavadino savo buvusiosios vardu.mane,savo zmona!taip kad taip ir gyvenam...

Zinai, skaitau ir galvoju, gyvenam mes, kiekviena su savo daugiau ar maziau problematiskom antrom pusem, va sakai tave savo buvusios vardu pavadino, o mano vienos geros drauges vyras sugebejo josios drauge (aisku tokio zmogaus drauge nepavadinciau) isdulkint, ju namuose, kai visi trys gryzo po pasilakstymo po kabakus ir ji uzmigo...ir ka, pabudus uztiko triuselius beisdykaujancius pirmame aukste, tai tas bjaurybe aiskino jai veizolus isputes, kad pati girta buvai, kad grupini siulei, kad man pasiulei eit pas ja...nors tikrai ji to nesake... ir gyvena jie po siai dienai kartu, nezinau kodel, gal del vaiku, gal del pinigu...nezinau...
O siaip del graziu zodziu ir apkabinimu, bucinuku irgi perauklejo jis mane ,zinai grubi pati pasidariau, net tevai pastebi, anksciau labai truko, kad tiesiog pabuciuotu priglaustu, o dabar jei retkarciais taip ir nutinka, tai man tik keista pasidaro, ko jis cia glaustosi .Kazkaip pakanka tu retu, bet vaisingu pokalbiu, po kuriu dar ir kitos pramogos seka

o pas mus yra labai parprastaikad ir ne as kalta esu, kad ir ne as tureciau atsiprasyt, kad ir kaip jausciausi teisi ir iskaudinta, jis taip isvarto, kad kalta as ir kad as turiu atsiprasyt, jis man jau yra na viena karta sakes, jog manes niekad nemaldaus....
ir kai jis viena karta gryzo 1 val nakties, (zadejo gryst 21 - paskambines pasake jog tuoj grys), tai aisku pamate mane pyktelejusia, (bet as jokiu uraganu nekeliau), atpriprase tik del to kad atsiprasyt, o paskui pasake "ai, kaip nori, jei nori tai gali pykt" na tai kas man beliko... ryte atsikele kaip niekur nieko...

na, maniskis jau ismoko atsiprasyt, nesakau, kad bucinukais ir graziais zodeliais apiberia, bet sms is darbo atsiuncia, ar pries iseidamas is darbo sako nepyk...bet cia kaigryzta po vidurnakcio nieko nepraneses ir net kaltas nesijaucia, tai cia jau nesiskaitymas su zmogum...tikriausiai po tokiu dalyku as nekalbeciau su juo is vis, kol nepasiaiskintu, o savaitgaliui is namu nesdinciausi kur nors nieko neaiskindama, buvo jau man kile keleta kart tokiu minciu, bet , laime, iki to nedaejom, issiaiskinom viska.

Verta ir butina
Mes ,vienas kitam turim nusileist
O jei ne -Bus palaida -bala
Su saiku ir laiku

Jau vien temos klausymas ne į temą, paropdo požiūrį į moterį, manau visi yra lygus, visi turi kartasi nusileisti o kartasi nenusileisti

na as tai nemoku nusileist, betn greit ar galim to ismokt?

Nematau prasmės mokytis nusileidinėti. Man keistai skamba tokios sąvokos, kad nusileidžiu, dėl smulkmenų. Aš labai jaučiu tokių smulkmenų svorį po kurio laiko ir nemanau, kad tai gerintų santykius. Stengiuosi įsiklausyti į ginčo metu kylančius pojūčius. Nusileidžiu tada, kai vyras įtikina mane, kad esu neteisi. Jei ne, tai tenka nusileisti jam. Blogiausia, kad pastebiu, kad vyras nusileidžia, "nes nenori eikvoti energijos ginčams dėl smulkmenų", o po to daro savo. Negaliu pakęsti tokių dalykų. Jei jau sutiko su mano nuomone, tai tegu ir elgiasi atitinkamai. Nežinau kaip jį perauklėti. Daug geriau būtų, kad ginčytumėmės iki nukritimo Manau, taip būtų sveikiau santykiams.
Čia gal temperamento skirtumai lemia, gal auklėjimas ar dar kas nors.

Nusileist turėtų ne tik moterys, bet ir vyrai. Jei visada nusileidžia tik vienas, tai kitas įpranta ir pradeda tuom naudotis

tiek vyras, tiek moteris turi kartais nusileisti. poziuris, kad moteris turi vyrui nusileisti, man asocijuojasi su zemaites laikais. juk ne vien tik moterys klysta

ka nusileisti??? vyrui? kodel as tureciau? ypac jei esu teisi...nenusileidineti manau cia reikia,o susitarti arba ieskoti kompromisu arba isvis ta tema uzmirsti ir nepletoti....o nusileisti man skamba kaip neturejimas savo nuomones ir nemokejimas jos apginti

Aš daug metų nuolaidžiavau ir jis tuo naudojosi, dabar nenuolaidžiauju (irgi jau daug metų) ir mes pykstamės dėl to. Man priimtiniau būtų kompromisai, bet žaidimas į vienus vartus yra neįdomus...

100 proc. sutinku su Afroditte.

Kodėl moteris iš mažosios, o vyrai iš didžiosios raidės?
Tikrai ne spausdinimo klaida, nes pakartota du kartus tas pats.

iskiepyta is mazumes

Nusileisti niekada, jie papraščiausiai tokių negerbia, pasikalbėti ir išsiaiškinti, taip.

Vyrams dazniausiai nusileidzia man, nors as bunu neteisi, bet esu baisi karstakose, tai jis saugo seimos ramybe Mokausi po truputi ismokt pripazint tuos dalykus, del kuriu bunu neteisi, ir atsiprasyt, ale kap sunku pratintis