Tai, ką vadinate suklydimais, dažniausia būna "plačiai" interpretuojami genetiniai kraujo tyrimai, kurie nusako ne patologiją, o galimą riziką. Iš čia ir gimsta legendos apie tai, kaip gydytojai išgąsdino didele rizika(1/30 pvz), o gimė sveikas vaikutis.Čia kalbama apie vaisiaus vandenų tyrimą, ir konkrečios genetinės patologijos nustatymą.Beje net procedūros protokolas reikalauja, kad gavus atsakymą, jog patologija rasta, laboratorija kartotų tyrimą iš to paties vandenų mėginio.

aš irgi nesidariau, ir net minties tokios nebuvo.

O kam daryti, jei nera padidejusios rizikos veiksniu?
Papildyta:

laaabai teisingai pastebeta kam dar save gasdinti?..

o jei suzinociau kad kazkas ne taip, jauciu kad vistiek nedaryciau isvalymo.
ir dar, gimdymo metu gali buti gimdymo trauma ir pasekmes tikrai ne juokingos.ir su Dauno sindromu kartais net nesulyginsi.

Sveikos, as irgi nesidariau jokiu genetiniu tyrimu,mums dabar 20sav. bet dabar ekoskopijos tyrimu mato vaiko pilvukyje kazkokias baltas mazas demes. Gyvenu uzsienyje, vienas daktaras nusiunte pas kita, bet taip ir nesupratau kas cia. GAl kam is jusu yra taip buve? ar tai rimta?
Nors vaisius vystosi normaliai ir smegenys normalios, priaugam svorio....

zinokit nusiraminkit, pagimdysit tai ir issiaiskins. svarbu dabar jums ramybe o ne nervai, nes pilve vaikiuko nepakeis.

aš nesidariau pirmąjį nėštumą ir dabar nežadu darytis. Rizikos nėra, tai kam švaistyti pinigus ir laiką? Be to gimdymo trauma, kaip jau minėta, gali būti daaaug baisesnė, nei kai kurios ligos

ir ne mums spresti kam gimti, kiek gyventi, jei mums lemta, kad pas mus pilvuke mirtu tai reiskia turi buti, mes ne dievai, o sutapimu ir atsitiktinumu nebuna.
reikia tiketi kad viskas bus gerai, siusti vaikiukui gera energija, ir vystysis gerai...

jei jau nusprendet tureti vaiku ir ju norit, tai reikia ir susitaikyti su pasekmemis. Pagalvojus, jei vis kas nors negerai tai ir abortai?ka 20 vaiku zudysit?

Perskaiciau viena straipsni apie genetinius tyrimus ir iskart ji isjungiau. Manau, nera reikalo daryti tu tytimu, man kaip tik baime apimtu didele einant ju darytis ir tuo labiau laukiant rezultatu sakyciau reikia gyventi taip, kaip yra ir laukti vaikiuko gimimo

Aš irgi nesidariau, nes rizikos nebuvo. Ir siurprizas... Man būnant 36 savaitės , sesuo (besilaukianti 15 savaičių) pasidarė tyrimus ir ką - Dauno sindromas, patvirtintas vaisiaus vandenų tyrimu... Nusprendė negimdyti...


Tad tas rizikos nebuvimas gali labai greitai pasikeisti...

[quote=freza80,2010 06 20, 18:44]
Aš irgi nesidariau, nes rizikos nebuvo. Ir siurprizas... Man būnant 36 savaitės , sesuo (besilaukianti 15 savaičių) pasidarė tyrimus ir ką - Dauno sindromas, patvirtintas vaisiaus vandenų tyrimu... Nusprendė negimdyti...
Tad tas rizikos nebuvimas gali labai greitai pasikeisti...

[/quote


SUTINKU 100 PROC. dazniausiai tokius vaikucius ir pagimdo jokios rizikos neturincios mamytes, tai man tvirtino ne vienas ligonineje sutiktas medikas, nes pati turejau nutraukti nestuma. jei turite galimybe, tirkites. kai nesusiduri, net nezinai, ko sioj lietuvelej yra, ko pasitaiko. esu dekinga medikams, kurie man padejo. sekmes visoms busimoms mamytems, linkiu sveiku vaikuciu

Pirmojo nėštumo metu nesidariau.. o dabar darysiuos

na ir ką reiškia siurpizas?? kokia ten tikimybė įdomu su DS? galėjo būt visai sveikas vaikas. net skaičius 1prie 50 nieko nereiškia. 49galimi sveiki atvejai vadinasi.

ir jei čia jums paantrino, kad taip taip sveikoms gimsta...o dauguma sveikos ir jaunos gimdo...tai ką visoms negimdyt ar kaip?

pritariu,o kitame nestume tures dar didesne rizika.

nugi skaitykit teksta,- patvirtinta vaisiaus vandenu tyrimu,- reishkia, 99,99%

Papasakosiu Jums tikrą istoriją, ne perpasakotą, o mano tiesiogiai sužinotą - mano gerai pažįstamai Austrijoje nustatė iš vaisiaus vandenų, kad yra vaikui Dauno sindromas. Iš pradžių pamatė, kad visi fiziologiniai požymiai atitinka (vienas jų pamenu buvo šleivos kojytės, kitų nepamenu), o po to ir vaisiaus vandenų tyurijmas patvirtino, kaip gydytojai sako 99,99 proc.. Primygtinai siūlė darytis abortą! Mama atsisakė - neįsivaizduoju, ką ji pergyveno tuo metu!. Pagaliau gimė sūnus - sveikas. Vienitelis kas buvo ne normoje - tai šleiva viena kojytė, kuri dabar išoperuota. Štai taip.

Nesidariau. Nematau jokios prasmės, nebent metų bus nemažai ir gydytoja siųs darytis tyrimus. Tuomet ir susipažinčiau su tokia procedūra.

Kodėl nematau prasmės? Tiesiog - aborto nesidaryčiau.

is kur tokia informacija? kuo ji pagrista?

As genetini tyrima daryciaus tik tuo atveju jei gine rekomenduotu, kol kas tokiu kalbu net nebuvo. Be to nestumo jau 21 savaite, kazi ka galima butu pakeisti

sesuo siuo metu gyvena UK, ten ir daresi tyrimus. 12 savaite kazkas gydytojai buvo neaisku per echo (sprando raukslyte normoj, kazka sesuo kalbejo apie sirdute ir kepenis). padarius kraujo tyrima tikimybe buvo 1:18, po vaisiaus vandenu tyrimo DS patvirtintas.

sesuo nutare negimdyti.

nesidariau, nes kad ir koks atsakymas vis tiek gimdyciau.

Atsiprasau, kas ten per daktarai jei Dauno sindroma susiejo su kreiva kojyte?Kojos ir rankos cia ne prie ko, tai nustatoma pagal galvyte, pirminis nustatymas su echoskopu, keista kas ten per klinika tokia

visu pirma ne pagal galvyte, o yra matuojama sprando rauksle. Jei ji padidinta, tai rodo galima genetine liga, bet ne konkreciai DS

DS turi gana daug markeriu, vienas ish ju,- shlaunikaulio ilgis. Tp didesnis tarpelis tarp kojychiu pirmo ir antro pirshto.

nedariau... ir dabar nedarysiu.. na nebent sius jei kas ne taip - tik tada

noriu ir as pasidalinti savo skaudzia patirtimi.Man 30 m.Pries du menesius pagimdziau pirmagime-mergaite, kuriai yra DS.Negaliu issakyti viso skausmo kuri visdar jauciu.Genetiniu tyrimu nepasidariau,nes ginekologe kaip daug kam cia forume rasiusiu pasake,kad jokiai rizikos grupei nepriklausau ir nera reikalo tuos tyrimus darytis.Pikta tai,kad lankiausi priovacioje klinikoje, o gfinekologe jokiu itarimu nei del kaklo rauksles nei del kitu organu nemate.Visa nestuma pravaikscioau baimeje, bloga nuiojauta lydejo visa nestuma.Bandziau vyti salin blogas mintis,kad ko neprisiaukciau.Nuo 7 men, pradejo neaugti svoris, gydytoja israase siuntima i KMUK sekti del vaisiaus hipotrofijos. Cia liepe ateit kas dvi savaites tyrimimas del kraujotakos.Kai pirma karta atliko Doplerio tyrima, klause ar nera giminej pas ka DS. Kaip dabar pagalvoju tada,kliniku daktarai jau kazka itare.Kadangi buvau smulki,o giminej jokio apsigimimo nebuvo, nusprende,kad vaisus bus mazas konstituciniu poziuriu.Kasdvi savaites ejau stebeti vaisiaus prieaugio i KMUK.Viskas baiges tuo,kad pagimdziau 38 sav.2300 mergaite su DS. Jei kasleistu sugrazinti laika net nedvejodama daryciau aborta ar persileidima.
Toms kurios galvoja,kad DS nera tokia sunki liga siulau paskaityti "Viltis" puslapyje ideta informacija.Visi organai yra daugiau arė maziau pazeisti.Protinis atsilikimas visa gyvenima ir t.t.Todel pastojus siulau visoms issitirti del genetiniu ligu rizikos.Nesvaru kuri savaite bebutu(nors galima tik iki 22 sav.) ir dar konsultuokites su PATIKIMAIS ginekologais, turinciais patirties ir kompetencijos.Kaip paaiskejo veliau.Mano gine net tokiu vaiku nebuvo turejus.Tai supratau,kad nelabai nei apie sprando rauksles nei apie slaunies ilgi nusimane.Tai tiek,tiesiog norejau visas ispeti.

Sveika, zinau, kad skaudu, as pries 2 menesius turejau atsisakyti vaikelio del kito sindromo, man panasiai kiek tau metu, nera gimineje buve atveju, i rizikos grupei nepriklausau. Tikrai skaudu, o medikai tikrai ne visi pastebi ir rekomenduoja genetikus. Laikykis, bet skaudu, kai likimas taip suzaidzia, as taip pat vedina nuojautos tyriausi.

Ir as nuo pat nestumo pradzios, jutau kad kazkas netaip. Nors pati nestumo eiga buvo sklandi, bet sirdis jaute nerima. Ji manes neapgavo Irgi teko atsisakyti vaikelio del DS Nors man 26, tai butu mano 2 vaikas. Likimas kartais suzaidzia

Bardi, laikykis stiprybes tau ir visai jusu seimai

palaikau sia ideja 100 procentu. Zinau, kad buna, jog mamos paluzta, nezinau ir kaip man butu tokiu atveju- bet net nenoriu apie tai galvoti. tiesiog jauciu, kad aborto nedaryciau bet kuriuo atveju. tikrai ne mums spresta, kam gimti, o kam ne.

Sveikos

As esu visu 100 % uz genetinius tyrimus, jei jau yra tokia galimybe, reikia ja pasinaudoti. Pati nesidariau siu tyrimu del vienos paprastos priezasties - as turejau viena isvalyma, tai vis vien nesiryzciau antram, po kurio gal but niekada nebegaleciau tureti vaiku.

Jo vargšė,neįsivaizduoju,ką ji tuo metu turėjo ištvert...
Aš tyrimų nesidariau,todėl, kad vistiek nesidaryčiau valymo(1vaikas),o be to net minties nebuvo,kad gali gimt nesveikas vaikelis,visada tikėjau ir tikiuosi viskuo,kas yra geriausia ir apie blogus dalykus tiesiog negalvoju. Kiekviena mes esame skirtinga ir man pvz nebūtų geriau jei visą nėštumą žinočiau,kad turėsiu nesveiką vaikelį,priešingai,tada nepatirčiau turbūt ir to laukimo džiaugsmo,svajonių ir t.t.,nes visos mintis būtų nukreiptos į ligą.. Kitai mamytei galbūt priešingai,reiktų tam pasiruošti,trečia gal iš viso nebenorėtų ligoniuko. Ir nei viena mama negali būti smerkiama ar kritikuojama,nes tik ji pati žino,koks sprendimas yra geriausias.

Aš taip pat neplanuoju darytis . Su vyru kažkada apkalbėjom šią skaudžią temą ir abu nusprendėm, kad priimsim mažylį ir sveiką ir silpnutį... o žudyti vaikelį jei jis serga mano nuomone kažkaip ... nelogiška. Mamos paprastai atiduoda paskutinius pinigus, jėgas, laiką, kai jų vaikutis serga, kad tik jam būtų geriau.. (atsiprašau jei pasirodžiau nejautri ir nesupratinga kam nors..) .

Mano nuomonę apie silpnučių vaikų išsaugojimą labai pakeitė vienos mamos pasakojimas apie savo dukrytę Teresėlę kuriai buvo DS. Iš ties istorija abejingų nepaliekanti.. jei kam įdomu, rašykit į AŽ - atsiųsiu.

O dėl klaidingų rezultatų tai yra taip:
Teigiamu DS testas laikomas kai tikimybė 1 iš 250 (pirmo trimestro žymenys , kaip daro biocheminius serumo tyrimus). Derinant su UG sprando raukšlės peršviečiamu - apie 85 proc.
Ir galiausiai klaidingi teigiami rezultatai ( false- positive) 5 – 10 %

Trigubo testo efektyvumas antrajame trimestre
80 % nustatant nervinio vamzdelio defektus
70 - 80 % nustatant Dauno sindromą
60 % nustatant Edvardsosindromą

Fals – positive rezultatai siekia 5 - 20%

todel ir daroma choriono gaureliu biopsija/vaisiaus andenu tyrimas, kur false positive - 0,01% (del galimos zmogishkos klaidos)

aš abu kartus nedariau jokių genetinių tyrimų. Net neprisimenu, siūlė man ar ne. Pati neklausiau. Aišku, minimaliai paisklausinėjau, rizikos grupei nepriklausau, tai nieko ir nedariau. Jeigu man kažką įtartų ir sakytų, kad būtinai reikia, turbūt nueičiau ir pasidaryčiau. Tik vat rezultatas nieko nekeistų.

permeciau akim tema ir iskilo klausimas, kada Lietuvoj dar tyrimus del Dauno sindromo? UK, kol ateina tyrimu rezultatai per velu darytis aborta.

Lietuvoje yra keisti istatymai: suteikiama teise tirtis ir suzinoti, jog vaisius turi sutrikima, taciau teise ka nors keisti gali buti igyvendinama tik tuo atveju, jei sutrikimas nesuderinamas su gyvybe. Nustacius, kad vaisius turi tik DS, sutikimo abortui teisiskai niekas duoti negales, o pacios moters valia jie atliekami tik iki 12 savaites. Pradiniai tyrimai del DS atliekami 11-14 savaite (sprando rauksles matavimas, Prisca I tyrimas), esant padidintai rizikai atliekmas vaisiaus vandenu tyrimas (iprastai jis pas mus atliekamas nuo 16 sav, taciau esant akivaizdziai vaisiaus patologijai, galima daryti ir 13 sav.). Vaisiaus vandenu tyrimu atsakymus as suzinojau per 3 dienas, taciau vis tiek tai buvo veliau nei 12 sav. Taigi, pas mus situacija analogiska: atsakymas suzinomas veliau, nei istatymai leidzia legalu aborta.

Aš nedariau ir net nemąsčiau apie tai

nesidariau-ir tai buvo prie 5 metus
Papildyta:

seip tai jo-kam tie genetiniai tyrimai,jei pakeisti nieko negali

Situacijos keitimas (kai nestumas didesnis nei 12 sav), jei vaisiaus sutrikimas suderinamas su gyvybe, taciau moteris gimdyti nenori, imanomas, bet tai jau nelegalu...

as nesidariau tyrimo. Kadangi mano sprendimas nesikeistu jokiu atveju, tai nera reikalo daryti ta tyrima. Ypac ta vaisiaus vandenu, kuris sukelia rizika persileidimui ar prieslaikiniam gimdymui.
O kas galvoja kad nenoretu nesioti nesveiko vaiko tada gal ir verta darytis ta tyrima.
Beje, mano vadovui prisca parode didele tikimybe, dare vaisiaus vandenu tyrima ir ka....gime vaikutis 27 savaiciu, 600 gramu....sveikas sveikutelis....
Papildyta:

tikrai? galit uzmetyti mane akmenimis, bet as tai nematau skirtumo kada zudyti vaika ar 13 savaiciu ar jau gimusi. Be to niekas nepasakys to dauno sindromo sunkumo. Mano kaimynes mergyte turi dauno sindroma, taip, ji ne tokai kaip visi, bet tikrai atrodo pakankamai laiminga ir patenkinta gyvenimu. Taip, artimiesiems daug daugiau rupesciu del to, bet mes turim teise del savo aptogumo kazkam atimti gyvybe?
Vakar kazkaip turejau diskusija su savo gydytoju apie tuos tyrimus, pasakaiu kad nenoriu jo darytis, nes nematau prasmes. Na tai jis pabande paaiskinti - tipo jei vaikas tures pvz Edvardso sindroma, jis gyvens max dvi savaites, tai jus galesit nuspresti ar nesiot ji toliau ar daryt aborta. Na ir ka? O kodel tureciau jo nenesioti? Tipo neapsimoka, nes jis netobulas? Juk tai JAU mano vaikas ir nesvarbu kiek jis gyvens ir koks jis bus. Na bent jau man taip.....

zinoma, ir dar padides rizika persileisti

bijai vilko,- neik i mishka
o tas jusu minetas 27 savaichiu vaiko gimimas neturi nieko bendra su vaisiaus vandenu emimu,- komplikacija gali buti po keliu dienu, max savaiciu, bet ne po menesio ar kito

Mano manymų būtų daug geriau jeigu įvestų privalomajį genetinį tyrimą,na kaip ir nesčiosioms šlapimo tyrimas,kraujo ir kiti tyrimai,juk neduok dieve pas jus gimtu vaikas nesveikas,tai jus gailetumėtės ,kad nedarėte ankščiau genetinio tyrimo,dėl negalvojimo ar kitų priežasčių,suprantama nesčia moteris ir neturėtų galvoti apie neigiamus dalykus,bet jeigu būtų privaloma tokie tyrimai manyčiau ir būsimai mamai ir tėčiui būtų daug ramiau.

Pritariu 100proc . As irgi jau matau savo klaidas, kurios jau beveik privede prie vaisiaus vandenu tyrimo... Pirma, kad nenuejau echoskopijos privaciai, pas ginekologa, kuris tikrai apie sprando rauskle nusimano... Mano gin. uztikrino, kad gerai echo ir poliklin. padarys, tai rezultatas to - sprando rauksles sake, nera . O kai nuejau pas genetike, sake, kad ji turi buti, kad ir vienas milimetras... Po I Prisca gin. poliklinikoj minejo, kad tyrimu atsakymai nera padidintos rizikos grupej, o genetike paziurejo i hormonu tyrimo puse - ten jau rizika rodo... Po antro tyrimo vel beveik tas pats atsakymas - maza rizika... nors man jau ir taip matos, kad atsakymas dvigubai prastesnis...
Tad jei jau zadat pradet, tai pradekit nuo echo ismanancio ginekologo ir tinkamu tram laiku...

Sveikos, busimos ir esamos mamytes. Papasakosiu savo istorija, kuri, manau, kai kurias moteris privers susimastyti...
Kai pirma karta pastojau man buvo 21 metai, vyrui 29. Abu jauni, sveiki, nerukantys ir negeriantys, gimineje nei pas viena nebuvo jokiu apsigimimu ir t.t. Taigi, jokios tikimybes, kad galime susilaukti nesveiko vaikelio. Lankiausi pas daktarus kaip priklauso, karta per menesi. Leliukas vystesi puikiai, pirmieji judesiukai laiku, pirmasis susipazinimas darant echoskopija su puikia, zvalia, sveikute mergyte. Ir taip iki sptinto menesiuko (31 sav.) Na, ka reikia tikriausiai ruostis ir savo maziukes sutikimui. Uz poros dienu isleidimas i dekreta ir pora menesiuku laukimo, bet... Viena diena judesiukai labai silpni, kitos dienos rytas as jau pas daktare ji padaro echo ir paziurejusi i mane sako : as labai abejoju ar tu turesi gyva vaika. Kadangi mergaites sirdis pradejo plakti jau kas antra duzi, vadinasi ji mirsta.
Ji parase siuntima i klinikas, mes i jas skriste nuskridome, o ten daktare paziurejusi sako NEBEGYVA. Taigi, teko gimdyti negyva vaikeli. Pradejo skatinti gimdyma, dvi paras kankinausi, o niekas ten nesidare, kadangi leliukas dar visiskai nebuvo pasiruoses isvysti pasauli. Trecios paros ryta, po ilgu kanciu pagimdziau negyva savo 910 g, 43 cm ugio savo svajoniu mergaite. Ji buvo nuostabi, tik labai mazute ir visa melyna melyna... Buvo baisu...
Padare tyrimus, del kokiu priezasciu ji mire ir paaiskejo, kad mano vaikutis turejo Edwards'o sindroma. Mes ja palaidojom, nes tai buvo musu kurinelis ir jis buvo pats nuostabiausias.
Dabar as laukiuosi antra karta ir si karta as turiu pamoka, kurios kartoti tikrai nenoriu, nes isgyventi tokius ivykius yra begalo skaudu. Dabar pasidariau genetinius tyrimus echo ir paeme krauja is venos, siandiena buvau klinikose pasiimti atsakymu. Ir vel esu neviltyje, skausme ir laukime, kadangi tyrimai rodo didele rizika pagimdyti Edwards'o sindroma turinti vaikuti 1:144. Manes laukia vaisiaus vandenu tyrimas ir tuomet paaiskes, ar vel nelemta patirti motinystes dziaugsmo ir isgyventi visus tuos ivykius, kuriuos paslepiau giliai sirdyje... Dalinuosi sia baisia patirtimi, kad daugelis mamyciu pasidarytu genetinius tyrimus, kurie galbut padetu isvengti tokio baisaus skausmo, kai netenki taip ilgai laukto ir mylimo vaikelio.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.