Mūsų Matuko atėjimo į šį pasaulį istorija tokia...:

Gruodžio 11d... gydytoja tirdama echoskopu pamato jog vandenų mažai...sunerimsta, pataria gultis i ligoninę, kad būtų padaryti tyrimai...grįždama apsiverkiu, net baisu pagalvoti , jog mažiukui ten kažkas ne taip.

Gruodžio 12d....Brangusis atveža į priėmimą, akušerės pamatuoja toniukus., supildo visus reikiamus dokumentus – ir aš jau palatoje...nerimas vis didėja, pagaliau sulaukiu savo gydytojos, vėl echoskopas, apžiūra. Viskas kaip turi būti! Vandenų normaliai, jie gražus, žodžiu viskas, tvarkoje, gydytoja nuramina, pažada kad iki gimdymo tikrai negulėsime ligoninėje. Mano nuotaika iškarto pagerėja, laukiu kraujo ir šlapimo rezultatų, bet buvau beveik tikra kad ir jie bus geri.
Vakaras.. budinti medikė pamatuoja spaudimą, toniukus .Viskas gerai, o išeidama priduria, kad jeigu nubėgtų vandenys, kreipčiausi į budinčią akušerę.. O aš mintyse pagalvojau „kokie dar vandenys, aš jau ryt važiuosiu namo..“
Prieš miegą žiūrėjau pro langą i tyliai besileidžiančias snaiges ir galvojau pagaliau atėjo tas metas, kai prasidės žiema...pasigrožėjusi nueinu i lovą, užmiegu..

Gruodžio 13 naktis.. pabundu 3.20, nes noriu į wc, pajuntu kaip šliukšteli banga, galvoju, dar taip nebuvo kad prisidaryčiau.. nulipu nuo lovos, vėl šliūkšt.. mintis – vandenys.. pažadinu akušerę, sako eik į wc, tada matysim. Grįžtu tas pats, tik dar labiau bėga. Paskambina budinčiai i gimdyklą ir pareiškia: „gimdys, vandenys nubėgo“ Aš apimta baimės ir panikos, na negi jau, juk dar ankstoka juk dar 8 d iki termino. Nueinu i palatą, pusė daiktų pamiršau ką ir reikia pasiimti i gimdyklą.
Ir štai aš jau gimdykloje..3.40 prasideda sąrėmiai, trunka 30 sec, kartojasi kas 5 min nuo pat pradžių, jaučiu koks sunkus pilvas, kaip ten spaudžiasi viskas. Matuoja vaikiuko toniukus, ateina gydytoja, apžiūri.. kaklelio atsidarymas 3-4 cm
Atvyksta mano brangusis, man iš karto pasidaro lengviau..7.00 kalelio atsidarymas toks pats...sąrėmiai kas 3 min.
10.00 kaklelio atsidarymas vis dar toks pats. .iki šios akimirkos laikas praskriejo tiesiog akimirksniu.. toliau stop
Skausmai jau darosi nepakeliami, tačiau kai mano brangusis šalia, daug lengviau, mane glosto, masažuoja, ramina. Man darosi šalta, drebu, temperatūra krenta iki 35.5, apima baimė... akušerė pajungia toki didelį šildytuvą, labai greitai aš užkaistu, prašau kad išjungtų.
Gaunu sms‘us iš draugės, SM forumietės sausinukės, kuriuose išreikštas didelis palaikymas, palaiko ir kitos sausinukės, jaučiu kad tai man labai padeda, tvirtėju...atrodo net mažiausias dalykas suteikia jėgų..
11.00 laikas atrodo sustojo.. sąrėmiai tokie dažni, kad jau net nežinojau kas kiek laiko jie kartojasi..
Dažnai matuojami mažiuko toniukai, aš vaikštinėju, skaičiuoju grindų plyteles, giliai kvėpuoju, per sąrėmius ir nusikalbėti pradedu.
12.00 gydytojas (keitėsi pamaina ir man „laimė“ teko gimdyti prie vyro) ateina, ir per pati sąrėmį pradeda apžiūrinėti.. pradėjau rėkti, taip atrodo skauda o dar ten pradeda plėšyti su tais instrumentais. Kaklelio atsidarymas 6-7cm akušerė pagiria kad viskas labai gerai, kad nedaug lieka ir gimdysiu. Tačiau per pati sąrėmį ima mažėti kleckučio toniukai, man uždraudžia atsigulti, liepia vaikščioti, tupinėti per sąrėmius, matuoja toniukus stovint.. laikas sustojo.. brangusis mane drąsina, o aš per silpnumo minutes maldauju akušerės , kad leistų atsigulti, atrodė jog jeigu atsigulsiu man bus lengviau, deja, jokio gulimosi, išskyrus apžiūros momentą.
Vis dažniau matuoja toniukus ir girdžiu kaip sulig kiekvienu sąrėmiu mažiuko širdutė lėčiau plaka, aš tuo momentu iš visų jėgų stengiuosi kvėpuoti kuo giliau kad tik mažiukui užtektų oro.. tarp sąrėmių atrodau žvali, akušerė pagiria kad šaunu jog ruošiuosi svarbiausiam darbui – gimdymui.
13.30 pilnas atsidarymas, tačiau po gydytojo apžiūros pamatau sunerimusius jų veidus, toniukai krinta, sąrėmiai retėja. Dieve galvoju, kad tik mažiukui viskas būtų gerai, aš kaip nors, svarbiausia kvėpavimas ir stiprybė, vidinė stiprybė... Brangusis visada šalia, palaiko, masažuoja nugarą, kuri per sąrėmius atrodė plyš pusiau, ir išsilakstys i gabalus.. įsikibdavau i ranką, atrodė jog galiu net sutraiškyti...
Prisistato dar viena gydytoja, apžiūrinėja, matau kad kažkas ne taip, išeina pasitarti.. akušerė paaiškina kaip svarbu pagimdyti pačiai ir nedaryti sekcijos...dėl manęs, dėl leliuko ir dėl ateities gimdymų...bet man tas pats, kad tik mažiukui būtų gerai, kad tik jis nesikankintų..
14.20 Grįžta gydytojai, pradedu stumti, pora stūmimų - nieko neišeina, pasak gydytoju antro lygio įsistatymas (ar kažkas panašaus) žodžiu dar ilgai laukti, o esant tokiai situacijai laukti pavojinga..
Sąrėmiai stiprėja, o su jais krenta toniukai.. taigi verdiktas – operacija.
Pradeda ruošti operacijai, viskas vyksta žaibišku greičiu, valo skrandį, už durų girdisi gydytojo raginimai „greičiau“ „paruoškite gaivinimo aparatūrą“ ..14.40 Veža i operacinę, o aš tik apie viena galvoju „kad tik viskas būtų gerai mano mažiukui, mano angelėliui“ Operacinėje pasitinka medicinos personalas, viskas vyksta super greitai, dar mane kalbina, o aš tik galvoju „greičiau, greičiau“.. uždėjo man kaukę ant veido ir liepė giliai įkvėpti....įkvėpiau giliai giliai, dėl mažiuko....
Mane pažadina...pirmas mano klausimas „kaip mano mažiukas“ ..“viskas gerai“ girdžiu atsakymą.. nurimstu.. ačiū tau Dieve...ačiū kad išgelbėjai mano stebukliuką...
14.53 gimė mažiukas....sveikas ir jau pasiilgęs mamytės...parodė man jį lifte, vežant i palatą, tačiau aš kaip per rūką viską mačiau, net nesugebėjau ištarti žodžio...
Vakarais kai likdavome vieni, verkdavau iš laimės žiūrėdama į sūnelį... viskas buvo pamiršta – ir skausmai, ir visa kita kas susiję su gimdymu, svarbiausias man - mano SŪNUS, dėl kurio galėčiau padaryti viską....

Mieloji Pasimetusi! Taip švelnu, taip pažįstama, taip miela...
Aukite sveikučiai, didučiai ir gudručiai!!!
Didelės laimės visai JŪSŲ šeimai, bet labiausiai Angeliukui MATUKUI

Ačiū labai

Pasimetusi, labai jaudinanti tavo istorija.Dziugu kad viskas jau praeity ir Matukas salia taves.daug laimes jusu seimai.

Tegu nusiplauna visi blogi prisiminimai,tegu broliukai ir sesutes Matui ritasi lengviau, tegu Kiaulaites metais gerai auga, stambeja, smalseja tavo Pirmagimis Sunus.
Graziausi linkejimai!

grazi istorija,sekmes jums

Ačiū visoms

aukit dideli ir sveiki o istorija tik pačioj pabaigoj susigraudenau ...

labai graziai parasyta ir daug isgyventa .svarbu kad viskas gerai baigesi aukit sveikuciai ir bukit laimingi

Svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai Aukit didučiai

Pasimetusi, kaip jautriai gražiai viską aprašei. Nors ir nelengvas buvo gimdymas, svarbiausia, kad mažiukui ir tau viskas gerai Aukit sveikučiai

tegul tavo suneli saugo visi angelai aukit dideli, sveiki ir stiprus

Pasimetusi,tu šaunuole.Tegu viskas kas buvo taip skausminga pasimiršta.Atminti tegul išleka malonus susitikimas su sūneliu.Sveikateles ir saldaus pienelio linkiu jums.

Sveikute. Labai grazi istorija. Saunu, kad viskas baigesi laimingai. Aisku blogai, kad tiek iskentus, reikejo operuoti... Bet Dekui Dievui turi nuostabu suneli Matuka

Aciu merginos net susigraudinau

Saunule Tu Jaudinanti istorija. Sekmes Jusu seimai !!

oi. kaip as tave suprantu
mano mazajai per saremi uzkildavo iki 215, o po jo nukrisdavo iki 60
vos galo negavau, saremiai buvo kas minute, stiprumas iki 110, nors tai suzinojau tik po gimdymo, kai gydytoja pasake.
man buvo nesvarbu, kad nori, gali mane skersi isilgai supjaustyti, kad tik viskas butu gerai.
iskart po gimdymo jauciausi nepilnaverte "nesugebejai pagimdyt", kvaile, dabar galvoju, juk tavo kliackas salia sveikas ir gyvas.
bet as supaisysi tuos hormonus
truko pieno, visi man aiskino, kad "negimdziau", nes cezari dare, nesvarbu, kad drauges dvigubai greiciau pasigimde ir naturaliai.
ziuriu i savo dukryte ir mastau, kad viskas buvo taip, kaip ir turejo buti.
nors visuomenes ir artimuju spaudimas del pastojimo, nestumo ir gimdymo buvo, kaip dabar pagalvoju, ypatingai ziaurus ir ipareigojantis.
niekada ka tik pasigimdziusiai pirma leliuka moteriai, nepradeciau aiskinti.
supranta tik tos, kurios tai patyre.
linkim jums buti stipriems ir sveikiems.
nieko, po poros savaiciu bus daug lengviau

aciu jums taipogi linkime viso kas geriausia, didele jau panele tavo, tuoj metukai bus
nesamone kad del cezario truko pieno...na ziurint kiek laiko buvo praeje, pvz man dabar pieno yra daug, jis bega nes maziukas neapvalgo...
as kazkaip nesijauciau nepilnaverte...galvoje mano sukosi mintis : kaip gerai kad maziukui viskas gerai..juk ne visoms lemta pagimdyti, ir ne visoms tai gamtos duota manau didziausia dovana yra pastoti ir ji isnesioti, o jau gimdymas, cia paskutinis reikalas, vienaip ar kitaip vistiek kleckas isvysta pasauli, zinoma jei medikai nepadaro klaidu...
Tad bukime stiprios, kurios beveik gimdymo pabaigoje apturime cezari...juk tai labai sunkus isbandymas..vos ne kaip 2 gimdymus aptureti vienu metu...

Sekmes auginant suneli

kaip gražu, kai viskas gerai baigiasi, sėkmės jum

Nu Pasimetusi tu šaunuolė tavo karalaičiui. Aš susigraudinau beskaitydama, o MB irgi nesusilaikė neskaitydamas man per petį Ramaus jums augimo

PASIMETUSI, aš irgi prisdedu prie susigraudinusių būrio
Jaudinanti istorija, o tavo sūneliui pasisekė, kad Dievas skyrė jam tokią stiprią mamytę kaip tu...

Aciu mergytes as susigraudinau paskaicius jusu zodzius
Labai dekoju jums visoms, palaikiusioms mane ta diena...man tai labai daug reiske

sėkmės jums augant

aukit dideli ir laimingi