prisijungiau neseniai, bet jūsų forumą seniai peržiūrinėju, tai nusprendžiau ir savo istorija pasidalint.
mano panai jau treji, vaikšto, bamba, daineles dainuoja, o kai pagalvoji, kad šito galėjo ir nebūti...
nėštumas buvo ,,netyčiukinis", bet su tata laukėm vaikelio abu. kažkur giliai nuo pat pradžių žinojau, kad turėsiu šeimininkę, nors visi žadėjo sūnų.Tiesa, mūsų tėtis lebai sūnaus laukė, tai po echoskopijos, kuomet sužinojo,kad bus dukra, ėjo nosį nukabinęs... vaikščiojau lengvai, nors tą vasarą irgi tvyrojo nemenki karščiai. Liepos pabaigoje vyras išvažiavo į Varėną pas seserį savaitei, o tada ir prasidėjo...
likom namie trise: aš, sesuo ir mama. nesvietiškai užsimaniau karštų sumuštinių (tokių su su sūriu, raudonais pipirais) - kaip prieš ligą. prisikepėm tų sumuštinių, dar pavakarojom, o rytą pradėjo skaudėt (gimdymo skausmai - ,,fignia", su šitais palyginus).
išvežė su greitąja, bendrosios praktikos gydytoja, pažiūrėjusi į mano 34 savaičių pilvą, iškart ,,nustatė" - gimdo. ginekologė gimdymo požymių nerado, tai dėl viso pikto suleido analgino. ir taip 3 paras. seselės kilniaširdiškai priminė - jei skaudės, pašauk, o pačios išnyko kažkur koridorių gilumoj. chirurgai padarė echoskopiją - su inkstais ir kitais organais viskas gerai,taigi draugiškai buvo nuspręsta - teisiog nėščiajai dėl dėmesio stokos stogas čiuožia.sekmadienį budintis Danielius tiesiog pareiškė - aš nežinau, kodėl tau skauda, ir ką su tavim daryt,todėl tiesiog nusiuntė po velnių, t.y. į Šiaulius.
ten atlikus paprastą testą (stuktelėjimas per insktus) parodė, kad būtent čia kažkas negerai. pradėjau tinti. valandom. Rytą jau ne tik į savo šliures kojas nbebįkišau, bet ir veidą niežėt pradėjo (taip įtempta oda buvo). Šiauliuose pradėjo leisti antibiotikų mišinį, iškvietė urologus, kurie ir rado - dideliam vaisiui prsipaudus šlapimtakį, šis užpūliavo, parsidėjo kairiojo inksto už-degimas, kurio nematė nei radviliškiečiai gydytojai, nei mano ginekologė. vyrui buvo pasakyta - jei per parą nepagerės, imsim lauk vaikelį, mane veš urologams, o aš pati jau nebelabai raelybėj gaudžiaus. pagerėjo. po 5 dienų nuolatinio skausmo pradėjau mažėt, po dar pusantros svaitės grįžau namo. Maniau - jau baisiau nebebus. klydau. nes gimdžiau Radviliškyje. Negeb. ginekologė, nors pranašavo didelį vaisių, iki gimdymo niekaip nesugebėjo manęs nusiųst echoskopijai, tagi vaiko dydžio tiksliai nežinojo.
spalio 8 pradėjo varvėt šoniniai vandenys, vyras palydėjo į skyrių, naktį išmiegojau ramiai, tik paryčiais pradėjo maust. 7 val. keitėsi pamaina ir apsireiškė arkangelas Danielius , nuleido vandenis ir suleido skatinančių. tada ir prasidėjo.
pasirodo, mano klubai (nepaisant to, kad subinė kaip tankas - anot Danieliaus) yra siauri, kažkurie kaulai per aštrūs, todėl vaikui sunku įsistatyti. po gero pusvalandžio gult - stot buvo nuspręsta visgi daryti cezarį. deja, pasirodo, per vėlai galvytė JAU įsistatė. gimdymo veikla dingo, buvau jau pavargusi, nebenorėjau nieko, tik miegot. šalia gimdykloje rėkė gimdyvė, ant jos šaukė gydytojas, o mano pukuotuko širdelės tonai jau slopo. atvarė tokį vakuuminį ektraktorių, dar suleido skatinančių ir IŠPLĖŠĖ vaiką lauk. (nt manęs tuo metu buvo 4 žmonės. ) dukra buvo stipriai pridusus, o man plyšo viskas, kas begalėjo plyšti: gimdos kaklelis, makšties siena, išorinė lūpa, tarpvietė. 2 val su narkoze siuvo.
dukrai didžiausia hematoma, ir lyg dar to būtų maža,atėjus neonatologė - o varge, vaikas invalidas bus..... slenku į tualetą, sienom pasiramstydama, pieno dar nėra, o seselė rėkia - ne prie puodų stovi, duok vaikui papą...
tai pieno taip ir neatsirado...
dabar matau mažus leliukus, jau cėl virpa širdelė, bet baisu...

Ar nemanai, kad gimdymo istorijas pirmiausiai skaito nėštukės???? Kam joms piršti tokias siaubo istorijas Ir taip eina iš lūpų į lūpas

Dangiuk, šaunuolė, kad viską ištvėrei puiku, kad tavo mažytė sveikutė auga po tokio pirmojo gyvenimo išbandymo!
Agotuk, perskaitė nėštukė ir galvoja - būtinai reikia atidžiai rinktis kur gimdyti ir pas ką gimdyti... Dangiuk, nebebijok, laukis dar vieno vaikiuko , juk galima iš anksto pasirūpinti, kad gimdymas kitoks būtų (kad ir susitarimų iš anksto, $$$ pagalba arba išvis privačius gimdymo namus rinktis). Na, bent aš tam nusiteikusi ir ruošiuosi.

vargšiukė, bet nebijok antro gimdymo jis gali būti visai kitoks


tai jei jau skaito tai reikia pagražintai rašyt, aš kiek suprantu kiekvienas savo istorijas parašo tai ką išgyveno...

Ar nemanai, kad gimdymo istorijas pirmiausiai skaito nėštukės???? Kam joms piršti tokias siaubo istorijas Ir taip eina iš lūpų į lūpas

ir labai gerai, kad skaito. As nieko nezinojau apie gimdymo traumas ir ju pasekmes ir ypatingai pasitikejau gydytojais (zvaigzdemis) su kuriais buvau susitarus. Vaikas mano invalidas, autistas. Irgi gime su didziule hematoma. Ir viskas del siauru klubu ir didelio vaisiaus ir dristu teigti, gytytoju aplaidumo. Viskas galejo buti kitaip, jei buciau zinojus, kad buna ne tik kaip pasakoje ir kad busiu viena is mazdaug simto...
Uztat antra karta viska zinojau ir tvirtu tonu uzsitikrinau visapusiska prieziura.

Nescioms tokia informacija tikrai nepakenks, gi ne ligones. Bet bus budrios. Ir jei atsitiks, kad pacioms jau del skausmo vienodai, artimieji nelauks kol blogai baigsis

Ir ką jie padarys?....stos į medikų vietą ir viskas susitvarkys?...Liūdna aišku kai ne taip kaip tikėtasi ir svajota, ypač kai grubu, bet ne visada vakuumas dėl neprofesionalumo naudojamas, o ir ultragarsas ne svarstyklės, kad tikslų vaikelio svorį parodytų (maniškė pavyzdžiui nuo ultragarso parodymų beveik kilogramu skyrėsi, taigi nereikia jo reikšmės pervertinti): - ne visada viskas nebūna kaip pasakoje tik dėl medikų...
Aukit, o jei norisi kito vaikučio ir abejojate medikų profesionalumu, kreipkitės į kitus.

Taip, Agotuk, skaito nesciosios, planuojancios... besidomincios. Ir kas? Negi nescioji (ar busima nescioji) turi neskaityt tokiu istoriju, nes ji neatitinka "sweet istorijos apie be skausmu uzgimusi rausva svaru kudikeli, mielus amerikoniska sypsena svieciancius gydytojus, kartu su mama stenanti vyra"? Absurdas! reikia zinot, kad ir taip buna..kaip mesmalej! Kad zinotu, kur gimdyt, kiek pamoket..
Yra visokiu nuomoniu, kad mazdaug "nereikia moket uz gimdyma,nes tai privalomoji med.pagalba ir pan.". Na nereikia... bet yra kaip yra. As mokesiu, kad paciai ir vaikeliui butu kuo imanoma geriau.
Autorei linkiu stiprybes ir kita kart duot daktarams i kisene..kad ir kaip tai atrodytu nesazininga

Tai pala pala.. Kaip čia išeina? Pasitikėjai gydytojais - žvaigždėmis, o po to jau tvirtu tonu užsitikrinai visapusišką priežiūrą. Bet kieno ta priežiūra buvo??? Kitų gydytojų žvaigždūnų???

Taip, nesiginčiju, mamos turi būti budrios, bet tikrai ne visos išeis akušerijos kursą su gimdymo traumų studijomis
Ir dar... Kažko šita istorija man atrodo pagražinta į vieną pusę


Linkiu visoms gimdyt lengvai, nes nusiteikimas taip pat labai svarbu

kažkaip pritrenkėt.... ne siaubo istoriją ir ne kaltinimus kažkam čia aprašiau, jei kam tai atrodo šiurpinimai, tai atsiprašau, bet ne kiekvienai 4500g vaiką lenvgai pasiseka išlukštent..... aš buvau iš tų naivių, idealisčių, kuriosdar tiki kažkokiomis ten Hipokrato priesaikomis, gydytojais iš idėjos..
šiek tiek skaudu, kad kažkam (agotukui ) tai atrodo noras apjuodinti gydytojus. linkiu niekada nesusidurti su tokiais gydytojais.

turiu atsakyt Agotukui.

nereikia prie zodziu kabinetis, gi ne knyga as cia rasau ir laiko literaturinei kalbai daug neskiriu.
Taip antras kartas buvo pas kitus zvaigzdunus, nes ana ligonine jau uzdaryta.

Pirma karta nedare pries gimdant echoskopo, nes "pagal pilva" mate nedideli vaika. Be to skyriuje echoskopas buvo sugedes, o as buvau susitarus, tad tikrai pasitikejau. Kad klubai siauri buvo raudonom didelem raidem kortelej parasyta, bet va, praleido tai per akis.
Antra karta visus savo bugstavimus issakiau zodziu ir dar pakartojau (neslepsiu, bjauroka esu), buvau visapusiskai apziureta ir buvo viskas padaryta, kad nepasikartotu ka patyriau pirma karta. Be to gi visa gyvenima nescia nevaiksciosi, reikejo kazka daryt, nes vaiko norejau sveiko, t.t. tokio koks jis jau gavosi, o nesuzaloto.

As negaliu skustis savo zvaigzdunais. Kai buvo jau visai blogai, dirbo jie ypatingai ir as esu labai dekinga kad jie mane reanimavo, perpyle krauja ir as galiu savo vaikus (dabar 2) auginti pati. Jei ne ju profesionalumas, cia tikrai nerasyciau.

Be to, teko buti Druskininku san. Saulute ir kalbetis su mamom, kuriu vaikai gime per kovo 8, Naujus metus arba penktadieni vakare, kaip mano... As asmeniskai esu isitikinus, kad gimdymo traumu galetu buti daug maziau, jeigu....

Del to reikia buti budrioms, kad nebutu ziurima pro pirstus "visos pagimde ir ta pagimdys..."

P.s. gimdyti vaziavau labai gerai nusiteikus, pries tai lankiau ir taip gerai zinomus kursus tevams ir vaiko ziauriai laukiau.

Papildyta:
Dangiuk, mano pagal svori tai siek tiek mazesnis, bet ugis tai 60 buvo, del istemptos galvos. O dabar ir gydytoja gal atpazins, jei cia lankosi netycia

O aš linkiu susidurt su gerais. Prasto ir pinigai nepataiso.

džiugu, kad istorija baigėsi laimingai
linkiu pasiryžti ir antram - tikiu, kad antras kartas bus sėkmingesnis

o pasipiktinusioms noriu priminti, kad tai yra gimdymo istorija, tokia, kokia buvo... visi turi teisę pasakoti savo tikras istorijas - taip, kaip viskas vyko iš tikrųjų...
ir apskritai parašius savo tikrą istoriją būtų malonu sulauktu palaikymo ir gražių linkėjimų, o ne pasipiktinimo ir kritikos

sėkmės ir stiprybės istorijos autorei

Bara - ar tikrai autizmas - gimdymo traumos pasėkmė?

Manau, kad tikrai nereikia kabinetis prie zodziu, kiekviena raso tai kas jai atrodo ir kaip jai sekes gidyt. Visgi cia ne skyrelis apie gydytoju ar gimdyves kompetencijos lygi. O atsitiko taip kaip atsitiko, manau autore paprasciausiai norejo perspeti kitas, kurios gal but kaip ji naiviai pasitikes daktarais. Gi visko buna

Autorei daug daug sėkmės ir sveikatos !!!! Aš irgi nėščia būdama skaičiau visas gimdymo istorijas iš eilės ir pritariu, kad turi būti rašoma realybė. Kaip gi kitaip nors kokios patirties būsimoms mamytėms pasisemti.

saunuole mamyte. Istverei viska ir turi dabar savo stebukla.
Labai linkiu, kad patirti gimdymo ispudziai kazkada prisimirstu ir ryztumeisi antrajam

O del tu, kurios mano, kad gimdymo istorijose tik istorijos a la "kaip as per 1 val be skausmu pagimdziau" turetu buti, tai nusiimkit rozinius akinius. Gal geriau is karto zinoti, kaip gali buti, kad moraliskai pasiruostum nei saugoti save nuo bet kokiu neigiamu potyriu ir info, o paskui, neduok Dieve, su tuo susidurti...

nors pati esu prieš, bet tavo atveju daryčiau planinį cezarį su kitu vaikiuku

šaunuolė- stipruolė tu

As palaikau rasinio autore. Skyrelis taip ir vadinasi "gimdymo istorijos", ka zmogus jaute, isgyveno- ta ir parase. Ir nereikia stengtis nestukes apsaugoti nuo "visko kas bloga ir skaudu". Reik zinot realias situacijas.
Zinoma, nusiteikimas butinas, reik tiketis pacio geriausio, bet neprarasti budrumo ir zinot kaip elgtis stresinej situacijoje.
As pasti gimdziau per Naujuosius metus, todel apsidraudziau, ir susitariau su gydytoja is anksto, zinoma ne uz dyka. Bet buvau rami, kad nepapulsiu ant "svenciancio budincio personalo", kuris dar papriekaistaus kad sutrukde baliavot

O aš tiesą sakant labai džiaugiuosi kad nėščia neturėjau interneto...O realybė nebūtinai tik tai kas bloga. Būna ir graži realybė...Na ne šiuo atveju, bet realybė gi ne tik tokie atvejai.

Betgi yra uztektinai graziu ir laimingu gimdymo istoriju. Yra ir liudnu atsitikimu. Juk tokia ir yra realybe

iš tiesų daugiau būna daugiau garžių ir maloniaia įsimintinų istorijų, bet šios istorijos moralas yra toks - gimdymas yra subjektyviai išgyvenamas ir patiriamas, taigi kiekvienai jis vis kitoks.
Papildyta:
beje, pasipiktinusioms: ar niekada neteko susidurti su gimdymo traumų statistika? mokyklose ir darželiuose vis daugiau vaikų, kurių medicininėse bylose yra būtent toks įrašas. taigi aš, ,,siaubo istorijų" kūrėja, tikrai ne viena.

Labai šaunu, kad išdėstoma teisybė.

Mano vaikelis gimdymo metu nenuketėjo, tačiau nukentėjau aš. Taipogi dėl gydytojų aplaidumo. Ir ne už dyką... Tiek akušerė, tiek gydytoja buvo labai pamalonintos...
Papildyta:
O nėščiosios jau iš pavadinimo mato, jog tai nebus viena iš rožinių istorijų. Tad, jei yra silpnų nervų, arba nenori savęs gąsdinti, nėra reikalo skaitinėti žiaurios realybės

Istorija tokia, kokia ji buvo. Manau po 3 metų emocijų lieka kur kas mažiau ir žmogus objektyviai viską įvertina.
Viskas gerai, kas gerai baigiasi, jei čia tas variantas Bet svarbu, kad vaikiukui viskas gerai
O šiaip mano draugės iš mažesnių miestų, nerizikuoja ten gimdyt, nors ir didmiesčiai dažnai "sublizga"

Bara - ar tikrai autizmas - gimdymo traumos pasėkmė?

Buna, kad ir pasekme, nes genetiskai tai labai mazas proc.
100% as to aisku negaliu teigti, bet kadangi gimdymo trauma musu atveju buvo ir daugybe genetiniu bei kitokiu tyrimu kitaip neparode, butent taip as ir galvoju. Neoficialiai tai suzinojau is garsiu Lietuvos psichiatru, su kuriais bendravau privaciai. Ne veltui, kai vaikui kas nors negerai, yra klausiama koks buvo gimdymas. Man reikejo daryti cezari, bet kadangi echoskopas neveike... ka cia dabar beapkaltinsi. Nors as jau kalbu blaiviai, jei ka, praejo 7 metai.

Vargsiuke,kad tiek teko istvert
Linkiu,kad nusprestumet lauktis kitos atzaleles Ir butinai butinai pasirinkite kitus GN









Ar nemanai brangioji,kad perlenki lazda Jos tokia gimdymo istorija,tokie isgyvenimai...
Manau tavo sarkazmas bei pagieza tikrai ne vietoje

Čia ne sarkazmas ir ne pagieža Forume pilna gimdymo istorijų, kurios baigėsi nelabai kaip arba buvo per gimdymą visokių negerumų. Bet jos visai kitaip parašytos. Su meile mažam žmogiui, o ne su anatominiais ypatumais apie plyšusias didžiąsias lytines ūpas, kuo aš smarkiai abejoju
Antra, forumas viešas, čia skaito ne tik mamos, nėštukės, bet ir pacukės 11 metelių. Gal joms tai irgi į naudą???

Zinai,nuo ju tai tikrai informacijos nebenuslepsi Uztenka surinkt 100 zinuciu ir gali patekt uz "uzdaru duru",ten "riebesniu" dalykeliu galima pasiskaityt

žinote, gerbiamioji, nuoširdžiai atsiprašau, kad parašiau tai, kas buvo, atsiprašau, bet išsigalvosiu dar: psichologo konsultacijas, vos neįvykusias skyrybas dėl mano NEGALĖJIMO intymiai bendrauti su vyru.... dar pasikartosiu - nesu fantazijų pasaulyje paskendusi ,,pacukė" ar siaubo istorijų kūrėja. buvo tai, kas buvo, jei jūsų kiemo žinios šitokių atvejų nesiekia, tai nereikėtų kaltinti kitų išsigalvojimais.
Papildyta:
beje, nereikėtų iškraipyti mano žodžių. Ir dar - gimdymas ne visada yra gražus, jei čia vieta tik garžioms istorijoms, tai tiap ir pavadinkite :,,Jūsų gražios gimdymo istorijos".

Tai tada turi nebuti visiskai jokiu klausimu apie gimdyma,nes iejus i gimdymo tema,daugybe informacijos,apie plysimus,siuvimus,kirpimus,kaip to ar ano isvengti ,apie nora ir galejima TAI daryti ir t.t.Nes ten zymiai "idomiau"

Istorija siaubinga Tikiuosi, man taip nebus

Kiekvienos gimdymas skirtingas. Viena 4 kg vaikeli per 4 val. ir be plysimu pagimdo. O kita ir po 3 kg mazylio gimimo susiuta per visus galus.
As taip pat 4540 g berniukeli pati labai sunkiai isstenejau.... Aciu Dievui abu sveiki, nors menesi neprisedau
Sveikatos ir stiprybes mamyte

Aš labai panašiai gimdžiau pirmąjį...Todėl kuo geriausiai tave suprantu
Sėkmės sveikatėlės jums, aukit stiprūs ir gražūs.
O į tas visas rašinių "cenzūruotojas" paprasčiausiai nekreipk dėmesio

Savo vaikų internetiniais skaitalais turėtų rūpintis pirmiausia jų tėvai, o ne SM dalyvės Norės, interneto platybėse suras daugiau ir dar išsamiau pateiktos info.

Linkiu autorei stiprybes, jau tiek iskentejai, tad nekreipki demesio i kvailus sapaliojimus ir kaltinimus...buvai atvira, papasakojai ka isgyvenai, stiprybes tau ir geru metu!!!!

ne ne ne, nereikia jokiu pagrazintu istoriju, labai gerai, kad parasei taip, kaip viskas buvo. Juk reikia buti pasiruosus viskam

Vaikuciui noriu palinketi augti sveikam ir drutam, o mamyte noriu tik pagirti, kad taip drasiai iskentejo visus skausmus
As jauciu jau seniai buciau pasimirusi

perskaičiau daudumą paskelbtų gimdymo istorijų ir, ko gero, beveik galiu suprasti, kodėl taip aštriai buvo sureaguota. džiugu, kad kitų mamyčių patirtys tikrai gražios, jaukios.
ačiū suprantančioms.

Tik maziau pergyvenk ir imk i sirdi tai, ka kiti galvoja. Taip, tavo gimdymas buvo sunkus. Antras bus daug lengvesnis ir tada cia galesi parasyti visai kitokius prisiminimus. O dabar augink savo angeleli ir bukit laimingi
Papildyta:
beje, kelioms mano draugems, kuriu gimdymai buvo irgi sunkus, net prisiminti apie tai nesinori, o apie ju aprasyma tai net kalbos nera. Manau, todel cia forume nedaug tokiu pasakojimu. Bet manau tokiu reikia, nes, juk visko buna...

Ne tik siaubo, bet REALIAS istorijas, kokios buna gimdant.
Turi X ir Y ..Keista reakcija, sakyciau
Visko buna,gimdymas-sunkus, atsakingas, rizikingas procesas.Ne tik -svente
O autorei linkiu sekmes, tiek istverus, ir antro leliaus, butinai(jis lengviau ateis ).

Taigi nenurodyta, kad istorijos turi buti tik graziuos ir laimingos

BŪKIT STIPRIOS .KAŽKAIP NET PAŠIURPAU NUO TAVO ISTORIJOS .

Nenurodyta, bet vat gasdinat tokias bailiukes

vaje... kol laukiausi labai bijojau gimdymo, bet net neisivaizdavau, kad gali buti iki tiek apsileide gydytojai...
saunuole! viska istverei!!! tikrai supermamyte stiprybes tau!

siaubas, trūksta žodžių sėkmės

Šaunuolė, kad parašei viską kaip buvo, o ne pagražinai. Juk ne visos gimdo lengvai, greitai ir kaip pasakoje. Manau, kad istorijų reikia visokių. Stiprybės tau

sweikinu su mažiuku , dabar jau dičke ..
linkiu susilaukt antro mažiuko,bet kad wiskas būtų žymiai lengviau ir geriau,kad pakliūtumėt į geras rankas ir mielas širdis sėkmės

Saunuole kad viska istverei.Mano pirmas vaikas irgi buvo didelis 4240g.Zinau ka reiskia pagimdyti didelio svorio kudikeli ir nera cia ka grazinti
Papildyta:
O del antro vaikelio gimdyk,jei tik yra noro mano antrasis buvo mazesnis,bet gimdimas ne lengvesnis,nenoriu gazdint,bet jei labai noresi tai ir turesi,o gimdimas jis ateina ir praeina o lieka nuostabus gyvenimo dziaugsmelis,del jo viska gali istvert

dėkui už palaikymą.
tai su vyru kaip ir nusprendėm 2008m.pavasariui gandrus kviest.

Dziaugiuosi uz tave