As zinau, kad vaikams buna toks tarpas, kai pradeda visko bijoti, bet niekada nemaniau, kad tai gali atsitikti taip anksti. Maniskei dabar 1.5 men. ir ji isteriskai bijo palaidu suniu, katinu ir kitokiu gyviu (skruzdeles, vorai, muses), kai juos pamato prasideda isteriskas rekimas. Jei suo buna priristas, tada nieko. Viena karta jai buvo suniukas ikandes, bet ta baime prasidejo tik dabar, o ikando pries koki gera pusmeti. Daugiau jokiu atsitikimu, galinciu itakoti ta baime kaip ir nebuvo (bent jau su manim, o kaip su aukle nezinau, sake, kad irgi nieko nebuvo).
Ir dar pradejo bijoti pasilikti viena tamsoj. tarkim, as iseinu is kambario ir uzgesinu sviesa, o ji tuomet dar buna kambary, tai atlekia klykdama ir baisiai issigandus.

Ka daryti? Laukti, kol praeis?

Mano mergytė taip pat panašaus amžiaus buvo pradėjusi bijoti šešėlių, tamsoje eiti, didelių mašinų garso už lango ir dar kažko. Mes su ja kalbėjome. Apie šešėlį - sakėme, kad tai ji, mamytė ir galime pamojuoti, parodyti ate. Tai kai pradėjome šešėliams rodyti ate - baimė baigėsi. Dėl tamsos - tai sakėme, kad tamsa yra tol kol išjungta šviesa ir jei jai nepatinka gali įsijungti šviesytę. Apie garsus sakėme, kad jie yra lauke, o mes savo namučiuose ir panašiai.
Visada kreipiu dėmesį į tai, ką vaikas jaučia, padedu jai susivokti. Pabandykite ir Jūs.

Musu vyrenelis - kaip cigonas ejo pas visus iki 1.5 metu. Po to pradejo baidytis vyru, isskyrus teti, dieduka ir.... proseneli. Net DJ mylimo dedes vizitas privesdavo sleptis. Situacija uzsitese iki kokiu 3.5.
Taciau iki siol bijo ir tamsos(siaubingai!), ir voru bei ivairiu skrajojanciu padaru (p.s. vampyrais negasdinom). Nepadeda niekas. Vienareiksmiskai.
Jaunelis, imdamas netikusi pavyzdi is brolio, pradeda bijoti tamsos (jam jau 3 su uodega), zmoniu dar vis nebijo, bet nelabai noriai ir i kalbas su nepazistamais leidziasi. Sitai, zinoma, gerai.