laba,
nebesusikalbam su savo 2,5 metukų berniuku...
visiškai neklauso, išvis apsimeta , kad net negirdi, kai draudžiam...
bandom ir gražiuoju susitarti, ir paaiškinam, ir balsą pakeliam, net į užpklaliuką sudavėm, ir ką jūs manot? jis žiūri į akis ir juokiasi...kažkoks pasityčiojimas...tiesiog išveda iš kantrybės...aplinkiniai aiškina, kad nemoku vaiko auginti...
seniau buvo toks judrus, bet kažkiek dar klausė..bet dabar.. nebežinau net ką daryti?

o be to, kai jam sakai, kad negalima jis pakeltu tonu ginčijasi, be to pradėjo muštis, šunį be perstojo muša, tampo už uodegos, ko anksčiau nebuvo..toks agresyvokas tapo...
mažas velniukas...
,

Man atrodo Jums tikrai pegelbėtų viena geresnių knygų apie vaikų auklėjimą R. Dreikurs ir V. Soltz "Laimingi vaikai : iššūkis tėvams", tuomet susidarys pilnas vaizdas (o ne atskirų patarimų virtinė) apie auklėjimo sistemą (taisykles, ribas ir t.t., ten daug gerų pavyzdžių). Šiaip man atrodo, kad vaikelis "nežino" veiksmo-pasekmės modelio. Tikrai nuostabi knyga, kurią rasite knygyne

aciu uz patarima, reikes nusipirkti

sitos knygos kaip isprotejusi ieskojau kaip tik penktadieni Vilniuj. Vienintele galu gale gavau nuosaliam naujininku knygyne. Visos ispirktos kituose miestuose gal yra. Skambinau i Vga sake, kad kazkada zada pakartot tiraza

Mes irgi su klausymu turime bedu...Sako, kad tai vaiku paauglyste, ..." terrible two..."
reiks paieskoti knygos ar kazko panasaus, nes atrodo lyg ir supranti kaip su vaiku elgtis, bet...gal kazko ir nedadarom. Bet viena karta tikrai suveike, kai is Maximos issinesiau po pazastim, i masina, ir jokio reagavimo i ozius (aisku gerai, kad koncertas prasidejo dar tik iejus i vidu, be pirkiniu). Iki siol pamena ir klauso panasiose situacijose
Dar sako: nezadek, jei netesesi. As, deja, zadu: tai gausi dirzo, tai niekur eisi, tai negausi senio salcio dovanos ir t.t., bet neistesiu

pas mumi ir tokia situacija
sakyk nesakes,kad negalima, kol nepakeli balso, neuzreki tai negirdi-nenori girdet, ribas tikrina matyt bet paciai kantrybe truksta ir taip toliau, tad sakau,viskas, man jau rei poilsio ir eit idarba, gal gi tada kas pasikeis,kai vaikas matys savo tevelius ne visa diena

musu ta pati situacija.tik neklauso du vaikai.vienam 3,5
kitam 2 metai.baigiu isprotet.
dabar uzvedziau neklausymo lapa ziuresiu kas bus.
gale lapo yra parasyta dovana.tai jei minusiuku bus daugiau nei pliusiuku dovanu negaus.

Per daug vaiką lepinate ir per daug jam leidžiate. Daug mačiau tokių pavyzdžių draugų, giminių tarpe, kai tėvai visiškai nemoka auklėti savo vaikų.
Mano vaikas jau 8 m. bet tokių problemų nebuvo, jis visada žinojo, kad tėvus, senelius reikia gerbti, nes to mokiau griežtu tonu, o jei tai nepadėdavo, įkrėsdavau į užpakalį.

Tiesiog reikia GRIEŽTO TONO, turi užtekti ir griežto žvilgsnio, kad vaikas suprastų, kad netinkamai elgiasi.
Čia bėda manau yra pačių tėvų charakteryje. Per silpnas autoritetas jūs vaikui

oi kokie mes griezti, tamsta, kokiu tonu cia visus auklejate
jusu vaikui ne JAU 8, o TIK astuoni, neisijauskite kad jau viska padarete, visi sunkumai pries akis, deja. ir nereikia kitu aukleti save parodant

Visiškai nenoriu nieko įžeisti, tiesiog sakau tiesą, kuri niekam nepatinka. Temos autorius (ė) turėjo tikėtis visokių atsakymų ir švelnių ir griežtų.
Taip, mano vaikui dar tik 8 metai, bet kas jau įskiepyta nuo ankstyvos vaikystės, tas įskiepyta. Nesakau, kad kai bus paauglys ir bus su juo lengva, bet auklėjimo pamatai jau padaryti. Pas mane taip pat pasitaiko visokių situacijų su juo, todėl prieš nepagarbą tėvams - kovoju, ką siūlyčiau ir temos autorei ir visai nepiktai

Tavo vaiko charakteris kitoks, tai gal davimas i uzpakali ir padejo, o jei kitokio charakterio vaikui i uzpakali duosi gali butu dar blogiau. nereikia taip sakyti nemoku aukleti. Mama mato problema ir iesko budu aukleti kaip geriau, nes dirza paimti labai lengva ir paprasta ir ne tik dirza, juk mes suauge dideli ka reiskia vaika primusti, nulis. Bet reikia ISAUKLETI. tau pasiseke kad tavo vaikas klauso ir pan. Maniskei irgi iskiepita pagarba ir panasus dalykai ir labai gerai zino kada kaip elgtis reikia, bet elgiasi kitaip ir tikrai nemanau kad aukleju blogai nors susitvarkysi labai sunku, bet jinai pas mane labai judri ir jei as jai sersiu jinai dar labiau neklausys, verks labai ir pan.

as tikrai del nieko neisizeisiu, man svarbi Jusu visu nuomone
kad savo vaikiuka islepinau, tai tiesa...paprasciausiai pas mane visai nera kantrybes, geriau padarau viska, kad tik jis nekeltu savo isteriku ir nezliumbtu
be to as dar vis ji maitinu krutimi , pastoviai esu nervinga, tai gal taip mano nuotaikos persiduoda jam...
be to visai nemoku jam isaiskint zodzio negalima, rodos, kad sis zodis neegzistuoja...ar grieztu tonu , ar svelniu...nebent jei gerai uzrekiu, bet tada jau ir verkt pradeda...
mano uosvienele vis aiskina , kad jau per velu aukleti...
vat jinai savo sunu tai auklejo ohoho kokiom priemonem, bet as net nenoriu girdeti tokiu nesamoniu, ir grieztai jai i akis pasakiau, kad nelupsiu savo vaiko kaip ji LUPO!
isivaizduojat ji padedavo ant stalo vaikui negalima imti daikta ,na pvz, vaza, ir su laidu ar dirzu musdavo tol vaika,kol jis to daikto nebeimdavo..
tai ko tik nebudavo ir begimai is namu ir panasiai...bet dabar vyras sako, gerai kad ji taip musdavo, juk motina viena ji augino...
ka as zinau, man tai net klausytis baisu buvo...

Na as tai manau kad 2.5 vaika auklet tikrai ne velu Mazesnio nelabai ir isauklesi, na nebent isgasdinsi, o kodel imt to daikto negalima ar pan gali paaiskint tik tokiam zmoguciui kuris jau suvokia. Tik vat lepint reiktu nustot, reik uzbrezt grieztas taisykles, ka turi vaikas padaryt, kaip turi elgtis ir pan ir po truputi imti tai igyvendinti. AISKU NUOLAT PARODYTI MEILE IR SUPRATIMA IR TIKRAI VISKAS JUMS PAVYKS

Iš tikrųjų, kaip jums neatrodytų keistai, diržo griebiuosi tik pačiu blogiausiu atveju, savo vaiką mušu retai, ypač dabar, kai jis paaugęs. Stengiuosi sutarti gerai. Dabar kai jis didesnis, turi visokių pareigų, kurias mokinu vykdyti, pvz. susitvarkyti kambarį, suplauti indus grižus iš mokyklos ir t.t. Tik tada gali eiti filmukus žiūrėti ar pasėdėti valandą prie interneto. Jei neatlieka savo pareigų, tada visą vakarą liepiu rašyti ką nors, uždraudžiu televizorių žiūrėti, internetą. Taikau moralines bausmes dažniau. O jei labai sunervuoja, tada priėjusi papurtau gerai, bet nemušu
Papildyta:


Visiškai gali būti, kad tavo nervingumas su pienu persiduoda vaikui

Beto, aš manau, kad auklėjimo pamatus reikia kkloti nuo 4 - 5 metų, tada jis jau daug ką supranta, žino, kas yra gerai, o kas blogai ir gali stengtis nedaryti negerų dalykų

aciu visoms uz atsakymus
as ir manau, kad vaika aukleti niekada nevelu..
tik , kad labai kantrybes nera, bet to tas sedejimas namie trecius metus is proto veda...
jis pas mane sirgaliukas, taip , kad tenka ji pasaugoti ir i darbeli neinu, be to kaip ir neturiu jokio darbelio ...

pas mus tokia pat situacija



na zinote , noreciau nesutikti, tieisog yra visokiu charakteriu zmoniu ,lygiai taip pat skirtingu vaiku. Gal but jus savo vaikui ne autoritetas o jis tiesiog bijo jusu?

Mano vyras turi jaunesni dviems metais broli, atrodo augino vieni tevai, bet jie visiskai skirtingi buvo ir yra,uosviene pasakojo kad su mano vyru nebuvo jokiu bedu, pasakysi neimk-jis ir neims,nedaryk-nedaro,o antrasis neklausydavo visiskai,bet gi auklej juos vienodai pazistu dvinukes,augino tie patys tevai vienu laiku-viena auksine mergyte,kita neklauzada padukele. tiesiog taip yra,vieni vaikai tokie,kiti kitokie,kaip sakant gerbiamoji Amunette nepersokes grovio...

Nu dar gražiau. Bijo
Tai kokia aš turėčiau būti motina, jei manęs vaikas bijotų. Nemaišykite, tamsta, baimės su pagarba, tai du skirtingi dalykai.
Mano vaikas hyperaktyvus ir linkęs į lakstymą kaip galvos netekęs ir pan.
Nereikia iškreipti mano žodžių

Kas cia pasidare su ta hipertenzija, jau susidaro ispudis, kad Lietuvoj, kas antras vaikas hiperaktyvus, nu zodzio truksta, visus neklausimus ir isterijos priepuolius kazkodel sudeda i viena maisa ir staiga pasiteisinimas atsiranda, VAIKAS HIPERAKTYVUS. Nesakau, kad esu ideali mama, bet dirzo irgi nevengiu maniskiui, dar tik 1,5, bet jau dirziuko teko paraugaut ir grynai uz ozius, gavo tol kol nustojo oziuotis ir tetis gryzes dar morala atskaite, bet vaikas daba zino, kad tikrai taip negalima elgtis. Nesakau, kad reikai vaika talzyt, bet tikrai nereikia vengti bizunelio, kaip pasidaro HIPERAKTYVUS Nes paskutini kart ir man teko matyt viename baliuje TOKI hiper aktyvu, kad net nuotaika visiem sveciam sugebejo sugadinti nepataisomai, o mama ka sau galvojat, vienintelis pasiteisinimas jis HIPER AKTYVUS.

Tavo postuose pasigedau pagarbos vaikui ,tu rasai tik apie pagarba tevams ,seneliams ir taip ..... o kur pagarba vaikui .Negi tu tikiesi kad vaiko purtymas ,musimas neatsisuks pries jus pacius Tai labiau panasu i dresiravima ,o ne i auklejima .

[quote=Nektariuke,2007 01 26, 23:11]
Nesakau, kad esu ideali mama, bet dirzo irgi nevengiu maniskiui, dar tik 1,5, bet jau dirziuko teko paraugaut ir grynai uz ozius, gavo tol kol nustojo oziuotis ir tetis gryzes dar morala atskaite, bet vaikas daba zino, kad tikrai taip negalima elgtis. Nesakau, kad reikai vaika talzyt, bet tikrai nereikia vengti bizunelio, kaip pasidaro HIPERAKTYVUS

Nustebino ir isgasdino tok jusu paziuris i vaiko ozius. Kodel, jusu manymu, vaikui negalima oziuotis? Kodel tik mes suaugusieji turime teise buti blogos nuotaikos, apsaukti, aprekti, o vat jei vaikui bloga diena pasitaike, tai ji reikia su dirzu musti ir dar tevui grizus vaikui morala atskaityti? Visi vaikais pereina oziavimosi perioda ir gal geriau pasiskaitykite, ka psichologai pataria tokiu atveju daryti, pries traukdami dirza.
Sutinku, kad paskutiniu metu labai jau populiari fraze pasidare HYPERAKTYVUS/I, tai lyg ir nubraukia atsakomybe nuo tevu del vaiku auklejimo. Pries 10 metu apie tai niekas LT nezinojo, o staiga beveik visi vaikai hyperaktyvus pasidare.
Na, dziaugiuosi, kad musu sunus nera hyperaktyvus, nors ozius irgi parodo, bet juk jis asmenybe ir turi teise reiksti savo nuomone, nepritarima ir nepasitenkinima budais, kuriuos jis supranta budamas 2,5 metuku. Uz tai vaika musti manau yra ziauru, geriau jau apkabinti ir pasakyti, kad ji labai mylite......

Nustebino ir isgasdino tok jusu paziuris i vaiko ozius. Kodel, jusu manymu, vaikui negalima oziuotis? Kodel tik mes suaugusieji turime teise buti blogos nuotaikos, apsaukti, aprekti, o vat jei vaikui bloga diena pasitaike, tai ji reikia su dirzu musti ir dar tevui grizus vaikui morala atskaityti? Visi vaikais pereina oziavimosi perioda ir gal geriau pasiskaitykite, ka psichologai pataria tokiu atveju daryti, pries traukdami dirza.

Nemusu savo vaiko uz bet ka ar uz smulkmena ir leidziu ir pasioziuot ir savo nuomone isreikst, bet kada oziai perauga i isterija ir vien del to, kad jis kazko negauna, kas jam nereikalinga ir puikiai zino, kad daiktas ne jam skirtas, o negaves puola i isterija, tada taip ikroviau ramia sazine ir net sirdis nesuvirpejo.
O psihologai man ne rodiklis del vaiku auklejimo, nes pazystu viena psihologe, kurios vaikas siaubunas. Pati studijavau pedagogika kazkada ir pukiai suprantu kada dirzas reikalingas, be to svetimam niekad neleisciau savo vaiko skriausti, o kadangi as esu mama, tai manau, kad turiu tam teise, jeigu tai yra reikalas ir tikrai zinau, kad pasekmes bus teigiamos.

Sakot? .......

Taip pasekmes teigiamos, nes vaikas daugiau taip neselgia.Dabar uztenka jau tik zodzio ir grieztesnio tono ir primint kas buvo, kaip taip dare ir is kart nurimsta
Papildyta:
Beje nereik galvoti, kad maziukai nieko nesupranta ir vien tik ciuciavimais ir buciavimais galima viska isprest. Anot pedagogikos vaiko asmenybe susiformuoja iki 3 metu, po to vyksta tik ugdymas ir .t.t ir bla bla. Taip, kad kokia asmenybe issiugdysit iki 3 metu tokia ir turesit. Beje ne visiem vaikam to dirzo reik. Pavyzdziui as per visa savo gyvenima esu gavus viena kart i kaili, bet tikrai zinau uz ka. Mama sakydavo, kad su manim budavo galima susitrat. Va o mano sesuo gavo tikrai ne viena kart.... Ir ji dabar pati sako, nezinau, kas butu is manes isauge jeigu nebuciau, taip daznai gavus i kaili. Kaip nekeista, bet ji prisimena ir savo pirma gavima i kaili, kada jai buvo 1,2 menesiai.
Be to man atrodo kad su dirzu per papmersa garai uzvaziavus ne taip baisu, negu, kad kitos mamos nuolat rankas iki pamelinavimo vaikam nudauzo ir sako, "As savo vaiko nemusu tik per rankytes, jeigu negalima uzduodu", o kad tos rankos pamelinavusios nuo dauzymo, tai nieks nemato.

Beje pabaigai pakopinsiu is kitos temos dialoga
Manau bus idomu pasiskaityti

Mama:
Nežinau,ką ir daryti, bet visiškai nesusitvarkau su savo vyresnėliu, jisai nuolat kalba pakeltu balsu, tik su tėvu kalba tyliai ir gražiai, tik tėvui nepasako prieš nė vieno žodžio,nes tėvo bijo, o aš ko bepaprašyčiau,tai kodėl aš, kodėl man, kai ruošiamės valgyti virtuvėje, jisai nuolat nusineša žaislus, ir ten žaidžia, mudu su vyru neleidžiam, vyro klauso, o manęs visiškai ne,kai paprašau,kad tvarkingai pasidėtų rūbelius, tai vėl nervojimasis, nepasitenkinimas, kai ko nors nepadaro,tai vėl isterija, kartais atrodo, kad išeisiu iš proto,kad ir šiandien,pasitaisau valgyti, o jis vėl ant stalo žaidžia, ir numetė visą maistą ant žemės, žiūri ir sako,akd netyčia, aš jį subariau, o mano mama (ji kaip tik buvo pas mane, aiškina,kokia aš bloga motina), ir išipa, žiūri,kaip pastumti mažąjį brolį,kai tik mažius ką nors pasiima,tauoj atim,kad ir popieriaus skioautelę, o atrodo,stengiuosi, išeiti su juo vienu kur nors, nesivedame mažojo, ir mano tėvai stengiasi skirti jam daugiau dėmesio, žodžiu,kartais atrodo,kad neįmanoma susitvakryti, visiškas neklausymas,atrodo, ir dėmesio užtenka, darželyke prašiau,kad jeigu bus galimybė,kad su psichologu pakalbėtų,bet sakė,kad viskas normaliai, kartais atrodo, kad išeisiu iš proto,kad esu paskutinė kvaiša,kad nesugebu susikalbėti su savo vaiku, televizorių ribojam,kompiuterinius žaidimus irgi, bet vis tiek elgesys nesikeičia.
Psihologe atsako:
Man atrodo, kad Jus stengiates buti labai gera mama. Vaikai daug gali sau leisti budami su Jumis. Jiems tai gerai, bet Jums del to labai sunku. Kad butu lengviau, Jums reiktu buti grieztesnei su jais. Ka daro tetis, kad jo klauso? Turbut visada laikosi savo zodzio...jei neklausysi, tai....Jums svarbu pagalvoti, ka darysite, jei dabar neklausys vaikas, kokio VEIKSMO imsites (barimas, prasymas, pasikalbejimas tikrai nepades). Is tiek, kiek parasete, psichologines pagalbos vaikui nereikia,nes jis sugeba paklusti taisyklems (klauso tecio, paklusnus yra darzelyje). Problema yra tik judvieju santykiuose. Reiktu pagalvoti, kaip drausminti vaika Jums paciai. Jei vienai sunku sugalvoti, nueikite psichologo konsultacijon pasitarti- aptarti konkrecias situacijas, galimus reagavimo budus, sugalvoti paskatinimus uz gera elgesi.
Kita mama:
žinai, pas mane panašiai buvo. kai užtvoji gerai kupron, tada pradeda klausyt. O po to aiškini. Ir susitvarkė.
Nes kai pradžioj bandžiau aiškint, tai nesuprasdavo.
Aš iš pradžių gerai užtvodavau, paskui, kai pradėdavo biški bijot, tada kalbėjausi labai daug. Ir dabar jis žino, kad mama galima pasitikėt ir reikia klausyt. Ir baigėsi isterijos. Kartais užeina, bet baigiasi nuo mano žvilgsnio.
Patikėk, kuo labiau užsileisi, tuo labiau nesiskaitys.


Papildyta:
Man kieciausias tas pasakymas kaip uztvojau kupron ir viskas susitvarke

Jūs vadinat tai "kiečiausiu" ir Jums dar juokinga? ...... paliksiu be komentaro

1.2 metu idomu, ka vakas suprato gaves per uzpakali? kad skauda? As pamenu pakraupau kai suzinojau,akd anyta mano vaka stato i kampa kai jam buvo 10 menesiu (nes jis labai ant lovos sokinejo ir neklause ).
Vaikams reikia issikrauti, reikia issisjudeti, daznai tas ju poreikis nurasomas i neklausyma i hiperkatyvuma (kuri siulyciau vadinti judrumu), bet tevai neranda ir gal neturi laiko sudaryti vaikui salygas issikrauti (pavojinga kieme, ner kur zaisti, nera laiko eiti kartu ir pan.) tiesiog "dziugu" girdeti, akd vaikas baudziamas uz tai, jog juda, kai daugelis mamu turinciu vaiku su judejimo negalia manu tikdziaugtusi tokiasi dalykais.
O del hiperaktyvumo diagnoziu, tai tik galiu psakyti, kad jei tevai tirkai zino 9is gydytoju tyrimu), kad vaikas yra hiperaktyvus, tai jus net neisivaizduojate, kiek darbo yra idedama ir kiek auklejimo apstangu, tai visai nereiskia, akd diagnoze nuima pareigas aukleti vaika. Daznai visuomene priklijuoja tokia diagnoze, o tevai, kurie tingi ar neturi laiko aukleti vaikus pasinaudoja kaip baltu bilietu visuomenes priklijuota diagnoze, tipo mano vaikas hiperaktyvus, tuo is tikro kenkdami tevams, kurie tikrai dirba su tokiais vaikais ir sunkiai dirba.
Aukleti vaika yra didele atsakomybe ir mes daznai gal net nesusimasome apie tai, kol nesusiduriame su situacija.Beje, daznai vaiaks bando daryti visokius triukus isvedineja is nervu zmones, artimuosius vien tam, kad gautu demesio, nes jo truksta is tevu, negauna silumos ir laiko su jais pabuti. Tai gali buti zenklas, kad vaikui is tikro yra blogai ir nori pagalbos, bet uz tai gauna i kupra ir viskas gal susitvarko, nes jis tiesiog uzsidaro i save, ima bijoti..as nekalbu kokios paskui buna pasekmes (pranesimai apie pasikorusias mergaites 10 metu ir pan.)

[QUOTE][quote=Nektariuke,2007 02 01, 23:27]

Man kieciausias tas pasakymas kaip uztvojau kupron ir viskas susitvarke


O tai Jums atrodo, kad tai yra saunu, "uztvoti" pirma gerai, o poto su vaiku kalbetis? Man juokinga tikrai neatrodo, man begalo graudu ir liudna del tokio mamos pasisakymo ir man to vaikucio begalo gaila......

Nezinau, kaip Lietuvoje, bet kituose salyse reikia pereiti kursus, norint auginti suni, o cia atrodo kalba ne apie suni eina, o apie sava vaika.....

Rasydama, kokio nors VEIKSMO imtis, kai mazas vaikas neklauso, as jokiu budu neturejau galvoje musimo. Mazus vaikus gerai sudrausmina atskyrimas nuo kitu trumpam (iki 15 min), kai neklauso, pliusu minusu sistema, sprendimas neduoti deserto vakare ar neziureti TV ir panasiai. Is karto po nepaklausymo turetu sekti suaugusio zmogaus koks nors veiksmas (pvz, paraso minusa), nes mazas vaikas greit uzmirsta ka padare. Kalbejimasis su vaiku daug kartu apie ta pati (del ko neklausei, ar prizadi but geras) veikia kaip paskatinimas (uztenka 1-2 kart paiskinti), vaikui gali buti net malonu, kai su juo suauges taip rimtai kalbasi, ir ji gali paskatinti neklausyti dazniau, kad gautu demesi (bet demesi galima gauti ir kitais budais, ne tik neklausymu).

Jei tevai musa vaika, tai "efektyvu" trumpam- nes vaikas bijo. Musamas vaikas ismoksta, kad galima musti tuos, kuriuos myli, ir kad mylimos mamos reikia bijoti, nes ji gali padaryti ka nors skaudaus. Vaikas klauso is baimes, o ne del to, kad nori buti geras mamai, nes ja myli ir nori, kad mama juo dziaugtusi.

Ačiū psichologei, nes labai reikėjo Jūsų pasisakymo, gal kitom mamom specialisto nuomonė padės suklusti .....

taip aciu Psichologei
be to aciu ir kitoms mamytems, kiek zmoniu tiek nuomoniu

Siaip su savo 2metu dukra turiu irgi bedu. Vaikas ir siaip su "charakteriu", bet paskutiniu metu isveda is kantrybes del nenorejimo rengtis. Reik kur nors iseit, negaliu vaiko aprenkt, nesiduoda, priesinasi. Net jei nori eit i lauka, stovi prie duru, gali net batus uzsideti, bet kitu rubeliu ne. Bandziau rengt nekreibdama demesio i spyriojimasi, bet neimanoma, ima klykt, spardytis, priesintis. Nesusitvardau ir as, imu saukt ant vaiko, buvau net su ranka per uzpakali sudavus - nu nepadeda. Tevai mano sako,kad jau vaikui reikia rykstes "oziukams" varyt, bet kad man sazine neleidzia lupt 2metu vaika. Be to zinau, kad tai ne iseitis. Bandem abu su vyru vaikui aiskinti, kad norint eit i lauka reikia rengtis, nes lauke salta, bet kad vaikui tai neidomu. O ir siaip kol susiruosiam kur nors iseit, susigadinu tik nuotaika su tais rengimasiais, tai net ir eit niekur nebesinori...

Kad kazkaip nesigauna, jei vaika kur bandai sivest ir palikt viena, tuoj parlekia klygdama, kabinasi i kojas. O jei ir palikt pavyksta viena kambaryje, uzdarius duris, tai budama viena visa laika klyks isteriskai iki springimu. O kai isleidi is kambario, tai uzlipus ant ranku(keliu) ir visa vakara galli nenulipt...

Mano pupai nurimti ir po to išgirsti ką aš sakau labai padeda vienas būdas - pas mus virtuvėje stovi jos automobilinė kėdutė, vieną kartą aš labai supykusi griežtai pasodinau į tą kėdutę ir liepiau sėdėti, kol nurims (tai tetruko kokias penkias sekundes ), bet dabar užtenka griežtai pasakyti: "eik į kėdutę" ir ji nubėgusi atsisėda, pasėdi kelias sekundes ir atbėga su manim taikytis -"mama, pa..." Dar pridursiu - mano mergina t.p. "hiper"- kaip dabar madinga ...

zmones, nu suvokit, kad buti hiper jusu nuomone madinga, bet net neisivaizuodjate kokios yra bedos su tikrai hiperaktyviu vaiku. nevadinkite taip savo vaiku, jei neturi jis tokios diagnozes. Cia ne mada, cia beda ir rimta..juk nevadinat savo vaiko berankiu, ar slubu, vien delto, ad gal tai butu madingas zodis
Del rengimosi, as turejau bedu su vaiku iki 3 metu, is viso rengimasis bet koks buvo tirkas kosmaras. jis lakste namei nuogas. tik aprengi ir jau ziurek vel laksto kaip Dievulis sutvere. Is tirko tuo atveju, kai prasidedavo engimo isterija, tai apkabindabau, glostydavau ir kalbedavau, kad labai muyliu, kad man skaudu, kai negalime susitarti, kad lauke bus gerai...kartais padedavo kartais padedavo pasedejimas ant kedutes kaip cia minejo. paskui isaugo, bet musimu su vaikais nieko nepasieksite.ma uztekdavo jau uzrikti tokiu balsu, kuris aiskiai veda i sekanti veiksma, lyg jau uzduociau, ir gaudavau vaiko toki zvilgsni, kad puikiai suvoki, jog tik izeisi asmenybe, bet tuo nieko nepasieksi. Dabar matau, kad dariau teisingai, nors kantrybes rieeia visada daugiau, nei jos turi

Aš irgi griežtai pasisakau prieš fizinių bausmių taikymą mažiesiems neklaužadoms.
Turiu 2,5 metukų judrią dukrytę su tvirtu liūtišku charakteriu. Dabar pilnu tempu išgyvenam 2,5-3 metų krizę.
Krizė pasireiškia nuolatiniu atsikalbinėjimu, lengvu paisterikavimju (tfu, tfu, tfu ant žemės negriūvam, bet labai smarkiai purtomės, makaluojam rankytės (lyg netyčia užgaunant mamytę) na ir aišku imituojam verkimą), ausis skauda nuo to nuolatinio „ne, ne, ne, ne“.
Kaip tvarkomės:
- Skatinimas pasielgus teisingai – kai pamatu kad vaikas padaro kažką kam šiaip įnirtingai priešinasi, pasiūlau ką nors malonaus nuveikti – pažaisti su žaisliukais, papasakoti pasakėlę ar tiesiog paklausiu ką tas geras vaikas dabar norėtų veikti;
- Bausmė pasielgus netinkamai, priešgyniaujant – televizorius, kompiuteris na ir žinoma pati mamytė draugauja tik su tais vaikučiais kurie gerai elgiasi (vakar išdykaudama išvertė puodelį ir pati pareiškė „dabar tai jokių teletabių“ ... toks juokas suėmė). Visada tvirtai laikausi to ką pasakiau – jei šiandien pvz. sušlapo kelnytės tai kompiuteris neįsijungs nei šiandien nei rytoj. Žaisliukai, kurių nenorima tvarkyti, ima ir išeina ir grįžta tik po poros savaičių.
- Leidimas išreikši nuoskaudą – labai dažnai į bausmę reakcija būna pusiau isterinio pobūdžio, bet čia juk normalu, vaikas turi teisę pykti dėl to, kad negavo ko norėjo ir labai negerai šias emocijas slopinti, tad leidžiu paverkti, o jei prieina prie manęs apkabinu ir paguodžiu, tik žinoma, jokiais būdais dėl to nekeičiu savo sprendimo.
O mušimas manau tik laikinas problemos sprendimo būdas. Jei normalu mušti vaiką, tai vadinasi normalu ir tai, kad vyras muša žmoną ... man tai lygiaverčiai smurto atvejai. Be to tai labai svarbus momentas formuojant vaiko santykį ne tik su artimaisiais, bet i su aplinkiniais. Juk nenorim, kad mūsų vaikai išaugtų žmonėmis, kuriuos bet kas „gali mušti“ (čia perkeltine prasme) arba įsisąmonintų, kad smurtas yra iš esmės normalus ir pateisinamas dalykas. O tarp mušimo ir pagarbos iš viso jokio ryšio nematau.
Beje, kažkur skaičiau, kad ši krizė visiškai natūralus vaiko raidos tarpsnis ir iš tikrųjų reikėtų susirūpinti, jei šios krizės nėra, nes vėliau viskas gali išlysti kitokiomis psichologinėmis problemomis.

Na ir prirašiau ..........

helli, puiku, kad taip mastai ir taip aukleji savo vaika

Sunku nepastebėti, kad terminu hiperaktyvus tiesiog švaistomasi. Jei vaikas judrus, viskuo domisi, reiškia savo nuomonę, galų gale neklauso ir prieštarauja, tai jis pats normaliausias vaikas. Žinoma yra ir labai ramių vaikučių su flegmatiškais charakteriais, bet jie tikrai neturėtų būti etalonas. Iš tiesų, kartais atrodo (nesakau, kad visada), kad tėvai vadindami vaiką hiperaktyviu lyg ir pateisina tikrą ar įsivaizduojamą nesugebėjimą vaiko sudrausminti.

Bet kartu mamos supraskit, kad ne visi ir zino, kas yra hiper aktyvus vaikai. Daugiausiai as apie tai irgi pasiskaiciau forume. Ir pagal mamyciu pozymius stebejau savo vaika, kol siaip ne taip nusiraminau, ir nebelipdau jam tos diagnozes.
Jei zmones ismanytu ir zinotu, galbut padetu jiems, o ne ignoruotu...

O del dirziuko, tai kiekvienam savo Dirziuku nebutinai musti galima, bet pagasdinti. Man rodos dirzu gasdinti geriau, nei ragana, ar visokiom meskom ir vilkais. Galite rasyti visokius grazius pamokymus, bet man kartais pritruksta kantrybes ir nematau cia nieko tragisko. Viena karta esam uzdave dirziuku (zinoma be jokio skausmo), bet suveike taip, kad as net nesitikejau. Vaikas staiga tapo geras ir toks dabar daug dazniau buna. Uztenka paklausti, ar noretu dirziuko, ir jis stebuklingai pagereja.
Visi tarimaisi, zaislu slepimai ir t.t. jam tampa idomiu zaidimu, ir jis visai i juos nereaguoja. Pats slepia zaislus ir ju visai nepasigenda. Na o TV ir kompiuteris jam ir taip dar labai riboti, tuo nera kaip drausminti. Vieno neuzdarysi, visas duris atsidaro. Su aukle kartais kampe pastovi, su manim Valgyt ir taip nieko nevalgo, zodziu nesugalvoju dar jam kitokiu drausminimo budu.
Ir siaip nemanau, kad kartais uzdavimas dirziuku ka nors labai itakoja i blogaja puse. Drauges mergytei nei per uzpakali nera uzduota, o musasi taip, kaip manisikis niekada nedaro. Tai tik amzius, ir jie ji isaugs

Palaikau tavo nuomone 100% nezinau, gal kitos mamytes supars tavo aparsyma geriau, nei as bandziau isdetyti, nes as likau nesuprasta.
Pavyzdziui man atrodo ziauresne bausme ir psiholgiskai ir visaip kitaip kazkoks klupojimas kampe arba atitverimas kaskokioje patalpoje, nu nezinau man sitos bausmes baisios, gal jos atrodo normalios toms kurios taip nebuvo baudziamos ir neisivaizduoja arba neprisimena ka jaucia vaikas taip baudziamas. O uzdarymas patalpoje tai is vis net nekalbu, velniai zino ka jis gali isdarineti paatlpoje vienas paliktas

Del pagasdinimo dirzu, prisiminiau vienos drauges pasakojima, kaip ji buvo 100 proc. tikra, kad ja vaikysteje lupo, o tevai jai apsake, kad ja nuolat gasdindavo kabanciu ant vinies dirzu, bet ji niekad nera gavusi, tik jos vyresnis brolis, o ji syki mate ta "egzekucija". Na sakykim, as sutinku su siuo momentu. pagasdinimai.
Del patalpu, tai sakysim budavo taip, vaikas savo kambaryje, duris gali atsidaryti, juolab, kad jis prie duru protestoja, o as pasakau, akd labai ji myliu, pasielgei nereai, kai nurimsi ateik. As sedziu uz duru, jis gali atsidaryti duris ir iseiti, bet girdedavau, kaip jis meto zaislus i duris, paskui atsidaro duris, apsikabina, pasako myliu tave mamyte ir viskas bet vaikui buvo jau apie 4 metus.
manau, kad kiekvienam vaikui yra savi metodai, bet tikrai ne jega (greiciau gudrumas), ko aisku eilini syki kaprizu ir darbo uzknistiems tevams daznai pristuksta vien is nuovargio. bet taip daznai yra tikrinamos musu ribos ir labai svarbu jas islaikyti.
ajb sutinku, kad apie hiperaktyvius vaikus nera informacijos, ja ignoruoja, vaikus ir tevus visuomene engia, zemina ir bando isstumti. reiketu viso projhekto, kad visuomene bent kiek suprastu, kad tai yra is dalies liga, ne protinio atsilikimo, o sakysim fizinio. Tik mes prate, kad fizine negalia, tai zmogu riboja judejima, veiksmus, letina ji, kai siuo atveju vaikui irgi riboja veiksmus, bet jo judejimas. tai, kad tas judejimas eina kaip impulsai is jo smegenu ir sito jis nevaldo. Suvaldyti reakcijas jam sunku, bet imanoma, jei padeda tevai, pedagogai, draugai..informuoti zmones..o mes dar kol kas kaip vilkai gyvenam. Uztenka paskaityti komentarus, kad ir po paprastu straipsniu, kuriama apibrezaima, kas yra hiperaktyvumas.
Va dziugu, kad jus skaitot ir jau zinot ir kazkam gal galesite pasakyti, kad be gydytojo nustatytos diagnozes nelipdyto to sutrikimo

Jo, esu skaiciusi as komentarus delfyje po straipsniais apie hiperiukus Net neimanoma to pakomentuoti...Arba to atvejo, kai vaikas mokykloje peiliuku pagasdino... Vieniems baisu, kitiems dar baisiau. Sudetinga is tiesu

O maniskiui i kelnytes ivereme dirziuka, o jis ji traukia ir sako, kad eis tetes musti Is tiesu jis viska kartoja, ir tai ko gero normalu, bet taip keistai pasirode... Na bet manau kol pagasdinimo metodas veikia, tol jis kazkiek geras, nes atkartoja bet ka, kitaip butu nieko neimanoma naudoti... Sako, tu negera. Klausi, kodel? Nes gincijiesi su manim ir t.t. Ir gi beda, kad dar juokas ima

sveiki,

noreciau paklaust kaip elgtis su besimusancia dukrele.Jai 1m. ir du men. jau keleta savaiciu dukrele musa visus ir shuni, ir tevus, ir kitus vaikus. Delniuku musha per veida ir kai supyksta ir shiaip zaisdama. Aba priejusi buciuoja, o po to trenkia ranka per veida. Kaip turetume reaguoti?

Žinau, kiad mane pasmerksit, bet aš tai trenkdavau atgal, per rankytes, nestipriai, bet ir ne per švelniai. Žiauru, galbūt, bet veiksminga. Veiksmas =atoveiksmis.
Papildyta:
Na ir karštą tėmelę užvedei Veriti, šaunuolė.
Daryk ką nori, mušk, bark, geruoju tarkis, bet jau jo pageidavimų tik būk gera nevykdyk. Kantrybės ir pas mane visiškas nulis, ne veltui Niurzga pasivadinau, tai palikdavau besiožiuojančią ir bliaunančią dukrą kitame kambaryje tol kol nsiramins. ir priimdavau pas save tik tada kai baigdavosi ožiai, ramią. Gal tai padės.
Kantrybės tau.

aciu Niurzga, temele tai tikrai gera, manau, tai aktualu daugeliui mamyciu
kaip nekeista, bet radau buda savo mazyliui suvaldyti
jeigu ko nors nedaro ar oziuojasi pasakau jam : gerai , mama tada iseina ir liksi vienas... kazkaip tie zodziai suveikia, bet nezinau ar teisingai taip elgiuosi?...
o be to , pradejau griezciau elgtis,kai ko nors negalima , tai tikrai negalima! ne kaip anksciau vis nuolaidziavau

Ko negalima tai negalima - is tiesu veikia geriausiai. Maniskis pradeda laaabai neklausyti Niekaip neimanoma prisikalbinti miegoti. Jam tas pats, kad gal mamytei liudna ir t.t. Dirziuka rodyti irgi nusibosta. Tai viena vakara kvieciau, neatejo ir grieztai neskaiciau pasakos. Verke ir ko neisdarinejo, bet neskaiciau. Tai vakar kaip vijurkas i lova isikrauste bet manau ir tai po keliu dienu nebeveiks...Jam pabosta klaustyti. Jis neturi laiko nei valgyti, nei miegoti. Baisu!

Jo..maniskis irgi kartais, kai pasakau, eik valytis dantuku, jis man atsako, palauk, neturiu laiko, reikia zaisliukus susitvarkyti neturiu, ka sakyti, kad varkosi gerai, bet dantu neina valytis kokia valanda, jei nepradedi kartu tvarkyti ir nemaciom raginti.

Pasirodo ne viena as Zemeje Mano dukrai dabar jau 3,5 m. neklauso ziauriai, nepadeda nei grasinimas dirziuku, nei paskos neskaitymas, nei skanumynu neperikimas . As sakau: "nepirksiu", o ji sako: "pirksi"... sakau: "negausi", o ji: "gausiu" ... ir t.t. Nebezinau ka daryti, siaip tai bijau labai bausti, kad vistik turetu savo nuomone.
Tik nereikia man sakyti, kad nemoku griestai elgtis su vaiku. Turiu vyresni sunu, tokiu problemu nebuvo (aisku kitokiu buvo, bet dirziuko bijojo). As irgi matau kitas mamas, kurios tikrai nuolaidziauja savo vaikams. Na, as irgi kazkiek nuolaidziauju, bet stengiuosi, jei neleidau viena karta - zyzimas nepadeda (na, beveik visada)

O musu sunelis, kai kazka blogai padaro ir mes jam sakome, kad dabar su juom nenorime bendrauti ir ant jo pykstame del jo poelgio, prieina, apsikabina, o poto pabuciuoja... Tai pas mane veide, arba pas mano vyra iskarto sypsena atsiranda ir niekaip neiseina ant jo pykti. As net neisivaizduoju, iskur jis tai ismoko? Jis pas mus geras vaikas ir jokiu dideliu isdaigu neiskrecia, todel visi musu mazi konfliktai baigiasi apsikabinimu ir buciniu

Sutinku, kad tai puikūs metodai, kuriuos labai dažnai mini psichologai, bet sutikt-jie visiškai netinkami 1,5-2,5 metų vaikui..
Na kaip jūs įsivaizduojat vaiko iki 2 metų atskyrimą 15 minučių, ypač, kai jis hyperaktyvus ir linkęs į isteriją..

Ištikrųjų esu gana nenuoseklis ir neideali mama..Aišku esu prieš fizines bausmes-iš principo, nes tai nehumaniška ir pan..Bet..
Pirma mano dukra tikrai buvo labai hyperaktyvi, bet neisterikė, todėl užtekdavo ją akylai saugoti ir šiek tiek drausminti , o imtis kažkokių griežtų priemonių neprireikė..Visada bandydavom tartis..
O štai mažėlė nuo 1,5 metų staiga pradėjo rodyt tikrus ragus..Viskas negerai, visus stumdo, reguliuoja..Galų gale įvyko situacija, kuri man yra pati nemaloniausia vaikų elgesyje-pradėjo krist ant grindų ir isteriškai rėkti ir makaluotis..Kiek esu stebėjusi tokių scenų viešose vietose, tai tiesiog siaubas ima-ką reiktų daryt su tokiu vaiku..Ir štai mūsų vaikas taip pradėjo elgtis-be jokios ypatingos priežasties-tiesiog negavo daikto-mūsų daikto, kurio iš principo
negalima duot mažam vaikui..
Po kelių tokių kartų vyras tiesiog pliaukštelėjo per užpakalį..Ir ką..baigėsi isterijos..Kad ir kaip nemėgstu tokių metodų, bet kažkaip ėmė ir stebuklingai padėjo..

Skaiciau knygoje toki patarima. Kai vaikas suduoda, tu sakai, matau tu nori pazaisti pliaukstejimu zaidima. Vaikas tau suduoda, tu atgal. Pradzioj nestipriai, po to siek tiek stipriau. Po keliu tokiu pliaukstejimu zaidimu, vaikui praeis noras zaisti.
Del suns tai nezinau, kazkaip suo nelabai gali duoti atgal
O tai kad pesasi su vaikais , maziau kreip demesio, vaikai savo santykius isiaiskins patys. Nes gavusi pati nuo kito vaiko, supras, kad yra nemalonu,kai tave mus. Tik nereik pult gelbeti vaiko, jei kas nors is kitu vaiku sudave, nes vaikas pagalvos, kad elgesi teisingai.
Nu nezinau ar suprantamai paaiskinau.