Įkraunama...
Įkraunama...

Po aborto

QUOTE(karosiukas @ 2007 04 30, 16:51)
1. Ar tu matai žmones, kurie mylėdamiesi negalvoja apie pasekmes, o kai yra pasekmė, lengva ranka jį iškrapšto lauk? Ar žmogus gali žudyti savo vaiką???

2. Argi žmonės? (trūksta žodžių apibūdinimui. Vaikžudžiai!)

nu jooo,tikrai keisti pasisakymai kaip "veronikos laiku"zinoma visi turi savo nuomones bet nebukit tokie ziaurus.
taip zinoma tai yra negerai,bet uz klaidas zmogus pats susimoka manau.
na o tas moteris kurios prisigimdo po10 vaiku,pastoviai geria ,palieka vaikus alkanus namuose savaitem irgi palaikot?
Atsakyti
QUOTE(wetta @ 2007 05 10, 16:27)
na o tas moteris kurios prisigimdo po10 vaiku,pastoviai geria ,palieka vaikus alkanus namuose savaitem irgi palaikot?

Jei jau taip atidžiai skaitei mano postus, tai kaip neradai pasisakymo prieš tokias moteris???
Ne nepalaikau, tam yra toks apsisaugojimo būdas kaip sterilizacija, nes kontracepcija asocialioms moterims neįperkama.
O asocialios moterys daro abortus? - NE. Jos gimdo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo karosiukas: 10 gegužės 2007 - 17:42
QUOTE(karosiukas @ 2007 05 10, 18:33)
Jei jau taip atidžiai skaitei mano postus, tai kaip neradai pasisakymo prieš tokias moteris???
Ne nepalaikau, tam yra toks apsisaugojimo būdas kaip sterilizacija, nes kontracepcija asocialioms moterims neįperkama.
O asocialios moterys daro abortus? - NE. Jos gimdo.

o kas sake kad atidziai skaiciau?pakanka poros kad suprast...
Atsakyti
[quote=karosiukas,2007 05 09, 08:19]

O pasidariusios abortą moters užjausti nežinau, kaip galima.


Negalėčiau užjausti tos, kuri tai padarė , truputi sunerimo ir pamiršo, lyg niekur nieko.
Bet šiuo atveju žmoguje liko tas skausmas. Kaip supratau, tai buvo pirmas kartas, ir ji išgyvena dėl to, norėdama tą žingsnį ištaisyti.

Dievas padovanojo žmogui meilę, užuojautą ir atleidimą. Teismą jis pasiliko sau.
Karosiuk, gal Dievas siunčia mums išbandymus ir skausmą, kad bent truputėlį pakylėtų link savęs, ne vien tik bausdamas už mūsų tėvų ar senelių klaidas. Gal jis bent truputėlį nori padaryti mūsų širdis jautresnėm, tauresnėm? Gal būt, būtent tokiais atvejais, mes ir galime pasidalinti užuojauta.
Galime nesuprasti, neatleisti, bet bent truputį užjausti moterį pasidariusią abortą, jeigu ji to prašo ir jei mūsų širdis tai gali leisti, nes toms, kurios prarado savo vaikučius yra labai sunku užjausti tą, kuri tai padarė savo noru. O apie tokio poelgio supratimą net sunku ir kalbėti. Tos, kurios dar nepatyrė vaikučio laukimo džiaugsmo irgi nesupranta reakcijos tų , iš kurių jų brangiausias turtas buvo išplėštas.

O šiap, ištikrųjų turėtų būti paskelbta atskira tokia tema, kuria būtų diskutuojama, kur kiekviena galėtų išsakyti savo nuomone ir nuostatą, nes dabar šios diskusijos gali žeisti autorę, kuri tik norėjo pasidalinti savo išgyvenimais.
Atsakyti
QUOTE(bruegel @ 2007 05 10, 19:25)
Bet šiuo atveju žmoguje liko tas skausmas. Kaip supratau, tai buvo pirmas kartas, ir ji išgyvena dėl to, norėdama tą žingsnį ištaisyti.

Dievas padovanojo žmogui meilę, užuojautą ir atleidimą. Teismą jis pasiliko sau.
Karosiuk, gal Dievas siunčia mums išbandymus ir skausmą, kad bent truputėlį pakylėtų link savęs, ne vien tik bausdamas už mūsų tėvų ar senelių klaidas. Gal jis bent truputėlį nori padaryti mūsų širdis jautresnėm, tauresnėm? Gal būt, būtent tokiais atvejais, mes ir galime pasidalinti užuojauta.
Galime nesuprasti, neatleisti, bet bent truputį  užjausti moterį pasidariusią abortą, jeigu ji to prašo ir jei mūsų širdis tai gali leisti, nes toms, kurios prarado savo vaikučius yra labai sunku užjausti tą, kuri tai padarė savo noru.  O apie tokio poelgio supratimą net sunku ir kalbėti. Tos, kurios dar nepatyrė vaikučio laukimo džiaugsmo irgi nesupranta reakcijos tų , iš kurių jų brangiausias turtas buvo išplėštas. 

O šiap, ištikrųjų turėtų būti paskelbta atskira tokia tema, kuria būtų diskutuojama, kur kiekviena galėtų išsakyti savo nuomone ir nuostatą, nes dabar šios diskusijos gali žeisti autorę, kuri tik norėjo pasidalinti savo išgyvenimais.

Kažkas kažkada yra labai teisingai pasisakęs apie abortus.
Tai yra tas pats kas - "Žinot, nužudžiau tėvą, motiną,, vaiką - užjauskit mane."
tai yra tas pats, ar tu nužudai dar negimusį ir nesvarbu jo dydis - ar gramas ar kilogramas, ar nužudai jau gimusį. Tas pats.
Atsisakau toliau veltis į diskusiją - nematau prasmės.
Abortas tai yra užsimezgusios gyvybės nutraukimas. Užsimezgusios gyvybės nutraukimas yra nužudymas (jei tai liečia žmogų), o moters gimdoje mezgasi žmonės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo karosiukas: 10 gegužės 2007 - 20:24
QUOTE(karosiukas @ 2007 05 10, 15:53)
drinks_cheers.gif
g.gif Kažkaip tu čia labai kiršini visas. kam nereikės, tas neateis ir nerašys, o kas norės išsakyti savo nuomonę - tas ir išsakys. O skirtytis ne tu turėtum siūlyti, bet moderatoriai.

As gi nesiulau skirstytis, as tik siulau isiskaityti..
Zinai karosiuk tikrai ne pyktis atejau, bet uzjausti.... Ir tikiuosi, kad kiekviena pasinaudos tavo issakytom mintik pries stodama sau paciai skersai kelio, Labai tikiuosi ir taip labai nepyk ant manes blush2.gif 4u.gif , gi visko pasitaiko musuose.
Atsakyti
QUOTE(Marcelė @ 2007 05 11, 11:32)
As gi nesiulau skirstytis, as tik siulau isiskaityti..
Zinai karosiuk tikrai ne pyktis atejau, bet uzjausti.... Ir tikiuosi, kad kiekviena pasinaudos tavo issakytom mintik pries stodama sau paciai skersai kelio, Labai tikiuosi ir taip labai nepyk ant manes blush2.gif  4u.gif , gi visko pasitaiko musuose.

mirksiukas.gif Marcele, aš tikrai nepykstu - tai man svetima. Aš galiu pasakyti, galiu parašyti, bet pyktis man svetimas.
Tiesiog skiriasi mūsų nuomonės - kas galit - užjauskit. Aš negaliu. Deja, tikrai, negaliu. Užjausti galiu žmogų, kuriam skauda dėl netekties, dėl ligos, dėl nelaimės.
Šitas atvejas tikrai toli gražu nuo mano pavardytū dalykų.
Aš galiu temos autorei tik pasakyti kelis žodžius: melskis ir atgailauk, jei dar ne vėlu, o kentėti - kentėsi, ir ne tik tu, taigi, stenkis būti stipri ir juo labiau nesistenk pamiršti tai, ką padarei.
Atsakyti
QUOTE(karosiukas @ 2007 05 11, 17:20)
mirksiukas.gif Marcele, aš tikrai nepykstu - tai man svetima. Aš galiu pasakyti, galiu parašyti, bet pyktis man svetimas.
Tiesiog skiriasi mūsų nuomonės - kas galit - užjauskit. Aš negaliu. Deja, tikrai, negaliu. Užjausti galiu žmogų, kuriam skauda dėl netekties, dėl ligos, dėl nelaimės.
Šitas atvejas tikrai toli gražu nuo mano pavardytū dalykų.
Aš galiu temos autorei tik pasakyti kelis žodžius: melskis ir atgailauk, jei dar ne vėlu, o kentėti - kentėsi, ir ne tik tu, taigi, stenkis būti stipri ir juo labiau nesistenk pamiršti tai, ką padarei.



Nu cia tai jau tikrai ziauru... Kiekviena nemalonu dalyka zmogus nori pamirsti idant neisprotetu ir gyventu toliau.. O tu siulai ka? Kasdien grauztis ir kankinti save?

As kaip tik linkiu autorei pamirsti visa tai ir nekankinti saves - laiko nesugrazinsi... Taciau tai bus pamoka, kad pries darant kiekviena svarbu apsisprendima reikia labai gerai pagalvoti ir ivertinti pasekmes...
Jei tai yra vienintele ir geriausia iseitis, tuomet nelabai suprantu tos grauzaties...
Kiekvienas zmogus dziaugiasi, jo nuomone, teisingai issprendes problema...

nors as nesuprantu ir nepritariu tokiam sprendimui, taciau kiekvienam savo...
Atsakyti
QUOTE(Sapokliaka @ 2007 05 11, 18:31)
Nu cia tai jau tikrai ziauru... Kiekviena nemalonu dalyka zmogus nori pamirsti idant neisprotetu ir gyventu toliau.. O tu siulai ka? Kasdien  grauztis ir kankinti save?

O kaip kitaip???? Nori viską pamiršti ir tipo - aš nieko blogo nepadariau????
Kaip kitaip išpirkti savo kaltę - juk jos vaiko embrionas dabar seniai kažkur su medicininėm atliekom suiręs po žeme arba kirmėlių sugraužtas.
Žinai, kai aš neteau savo vaiko, bendravau su daugeliu tokio pat likimo moterų, ir tarp tų buvo tokių kurios netekus vaikelio (buvo miręs dar negimęs) atsisakė laidoti pačios, nes joms tuo momentu taip atrodė, tipo pamiršiu ir tiek.
Tos moterys dabar graužia save ir daug metų, kad nepaėmė, kad nepalaidojo, kad neturi kapo, kad nepažiūrėjo. Jos stengiasi nepamiršti nei vienos smulkmenos gimdant, tam kad neapleisti savo vaiko. sapnuoja, mato verkiančius ir net nežino, kur kapellis....

O čia - sava valia, atsisakyti, išmesti. Savo vaiką.
Smagu, kad yra suprantančių ir užjaučiančių, kaip išmesti savo vaiką.
Verčiau jau jo atsisakyti pagimdžius ir lai bus įvaikintas ir turės kitą gerą šeimą, kuriam jis bus labai reikalingas, nei šitaip pasielgt. Dabar net gimdyt pabijojo, gal dėl figūros????
Kai lįst nebijant pasekmių į lovą, tai galima, o kai yra pasekmė, tai von iškrapštyt. Nu super.
Tokių temų aibė yra "Kertelė sielai", ten dar ir vaizdelių abortų galima pasižiūrėt. Gal vertėtų g.gif

O gal geriau šitą temą reikėtų patalpinti ne "Svetimo skausmo nebūna", o "Pasidalinkim netekties sielvartu". Tada temos autorę užjausti galėtų visos mamytės, netekusios savo vaikų. Gal kada nors atsiras tokia didvyrė.
Atsiprašau, pabaigai netinkamai šneku, na bet tiesa yra tokia - ŠIS ATVEJAS YRA PASITYČIOJIMAS IŠ GAMTOS. Ir nemanau, kad gamta dovanos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo karosiukas: 12 gegužės 2007 - 07:45
šitai temai ir kai kurioms čia aktyviai pasisakančioms labai tiktų prisimint vieną Biblijos eilutę: Neteisk ir nebūsi teisiamas.

aišku, tema diskusijoms ir rietenoms čia neišsemiama. bet atėjo žmogus liūdesiu pasidalint, o moralistės čia akmenim mėtosi. nebūtina teisint ir per petį plot, bet jei negalit/nenorit užjaust, tai gal geriau būtų šitą temą apeit, o savo kategoriškus požiūrius išreikšt analogiškose temose "Tarp mūsų mergaičių"
Atsakyti
QUOTE(karosiukas @ 2007 05 12, 09:42)
O kaip kitaip???? Nori viską pamiršti ir tipo - aš nieko blogo nepadariau????
Kaip kitaip išpirkti savo kaltę - juk jos vaiko embrionas dabar seniai kažkur su medicininėm atliekom suiręs po žeme arba kirmėlių sugraužtas.
Žinai, kai aš neteau savo vaiko, bendravau su daugeliu tokio pat likimo moterų, ir tarp tų buvo tokių kurios netekus vaikelio (buvo miręs dar negimęs) atsisakė laidoti pačios, nes joms tuo momentu taip atrodė, tipo pamiršiu ir tiek.
Tos moterys dabar graužia save ir daug metų, kad nepaėmė, kad nepalaidojo, kad neturi kapo, kad nepažiūrėjo. Jos stengiasi nepamiršti nei vienos smulkmenos gimdant, tam kad neapleisti savo vaiko. sapnuoja, mato verkiančius ir net nežino, kur kapellis....

O čia - sava valia, atsisakyti, išmesti. Savo vaiką.
Smagu, kad yra suprantančių ir užjaučiančių, kaip išmesti savo vaiką.
Verčiau jau jo atsisakyti pagimdžius ir lai bus įvaikintas ir turės  kitą gerą šeimą, kuriam jis bus labai reikalingas, nei šitaip pasielgt. Dabar net gimdyt pabijojo, gal dėl figūros????
Kai lįst nebijant pasekmių į lovą, tai galima, o kai yra pasekmė, tai von iškrapštyt. Nu super.
Tokių temų aibė yra "Kertelė sielai", ten dar ir vaizdelių abortų galima pasižiūrėt. Gal vertėtų g.gif

O gal geriau šitą temą reikėtų patalpinti ne "Svetimo skausmo nebūna", o "Pasidalinkim netekties sielvartu". Tada temos autorę užjausti galėtų visos mamytės, netekusios savo vaikų. Gal kada nors atsiras tokia didvyrė.
Atsiprašau, pabaigai netinkamai šneku, na bet tiesa yra tokia - ŠIS ATVEJAS YRA PASITYČIOJIMAS IŠ GAMTOS. Ir nemanau, kad gamta dovanos.


karosiuk,
nereikia čia taškytis nuoskaudomis dėl to, kad tu norėjai turėti vaiką, bet nutiko kitaip, o temos autorė galėjo, bet tos galimybės atsisakė pati.

suprantu kad tau vis dar skauda, bet skausmą gali reikšti kitur, o ne šioj temoj, juolab, kad ta išraiška - smerkimas ir teisimas.

bet koks žmogus turi teisę i liūdesį ir paguodą - kad ir dėl aborto pasidarymo.

Atsakyti
Tikrai tu čia per žiauriai pasakiai karosiukas doh.gif

Jei nėra saligų turėti krūva vaiku g.gif o juk nespecelei pastoji.Viskas gana daugiau nerašau nes negaliu kaip taip galyma smerkti
Atsakyti