sveikos mamytes!
Nu nezinau, nemanau kad del to, nes mano sesuo ir amerikoj gyvena, ir beveik tik ji kalba su juo lietuviskai, nes vyras jos amerikietis, (suneliui 2m.4men), bet jis daug ka kalba lietuviskai, ir angliskai, zinoma angliskai daugiau, bet lietuviskai ir nemazai. O juokingiausia, kaiklausi konors jo lietuviskai , jis viska supranta, bet atsako susimaises angliskai
Nepergyvenk. Jam dar nera butinybes kalbeti aiskiai. Jis greiciausiai ko jam reikia moka ir kitaip issireiksti. Pazystamu sunelis net mama iki dvieju metu vadino TE, o teti TETI, mazai labai kalbejo. O dabar jau kalba, kad ir sveciai supranta ka (vaikiskais trupinimais, ir paprastinimais).
Ateis laikas - tikrai kalbes.
.. viena drauge su vaikeliu irgi gyvena Amerikej ir pas ja ta pati problema..
aciu uz atsakymus.
o as pasakysiu, kad nera to blogo, kas neiseitu i gera
ir tai gryniausia tiesa, dabar namai tik jos ciauskejimo ir pilni
Eimantui jau 2.8m, bet kalba palyginus nedaug. ir tai sako tik pirmus skiemenis, arba savo kalba ka nors suvarto. Gyvenam Airijoj, tad ta pati problema, t.y. girdi dvi kalbas... Kiek esu sutikusi vaikuciu jo amziaus cia, tai visiems ta pati problema. Tad belieka manau tik laukti...
Mano vaikinas gyvendamas Lietuvoje tarp lietuviu 2,5 metu pradejo pirmuosius savo zodzius sakyti . Manau, kad tai labai normalus amzius. Taip ir turi buti. O jei kazkieno kalba nuo metuku, taigi liuks - visi skirtingi gi esam. Tarp kitko, esu be galo plepi moteraite, kalbejau su vaiku nuo gimimo ir dar iki jam gimstant - tai nepadejo..
Na, mes irgi turim ta problemele. Mariui jau 2,8 metu, bet sako gal tik kokius 4-5 zodzius. Mama ir tai ismoko sakyt tik praeita vasara, bet uztat dabar sitas zodis tai kas antras jo paskytas garsas, kur reikia ir kur nereikia kisa
Sunus irgi girdi dvi kalbas, nes gyvenam Suomijoj. As jam tik pati viena kalbu lietuviskai, daugiau visi aplinkui suomiskai burbuliuoja Siaip visi aplinkui labai stebisi, kad va, jau tuoj 3 metai, o vaikas dar nekalba. As pati gal ir nesukciau plauciu del to dar, zinau, kad anksciau ar veliau vis tiek jam tas lezuvelis atsiris, bet kai prisiklausau aplinkiniu, tai kartais pakirba galvoj mintys, kad gal kazkas is tikro negerai... Ech, tie aplinkiniai...
Pabandyk vaika isvezt kokiem porai menesiu i Lietuva. Man taip su Mantu buvo, kad iki dvieju metu isvis nesnekejo, po to angliskai pradejo. O 2,5 m nuveziau Lietuvon, tai vaikas per pora savaiciu "prasprogo": kai pradejo varyt lietuviskai, tai dabar abu su vyru dusaujam "kada gi jis uzsiciaups bent minutelei"...
Neseniai draugei verčiau iš anglų kalbos tokį straipsnelį "Dvi ar daugiau kalbų ankstyvoje vaikystėje: keletas pagrindinių ypatybių ir praktiniai patarimai".
Jei kam įdomu, atsiųskit savo e-mailą į mano asmeninę, persiųsiu.
Dėl dvikalbystės įvairių sričių specialistų nuomonės dažnai išsiskiria. Ko gero dvikalbystė gali būti naudinga beveik tiek pat, kiek ir žalinga. Tiesiog jei nėra kitos išeities, lai mokosi vaikas abiejų kalbų. Svarbiausia, kad tos kalbos nesimaišytų, t.y. būtina jas atskirti - vartoti skirtingose situacijose, pavyzdžiui, gimtąja kalba vaikas bendrauja namuose, o antrąja kalba - vaikų darželyje ar kieme. Dvikalbystė neturėtų būti žalinga, jei vaiko kalbos raida normali.
QUOTE(Aušrinė @ 2004 11 16, 12:32) Neseniai draugei verčiau iš anglų kalbos tokį straipsnelį "Dvi ar daugiau kalbų ankstyvoje vaikystėje: keletas pagrindinių ypatybių ir praktiniai patarimai". Jei kam įdomu, atsiųskit savo e-mailą į mano asmeninę, persiųsiu. Man yra įdomus šis straipsnis, norečiau turėti daugiau iformacijos. Prašau atsiųsti. |