kai suzinojau kad laukiuosi buvo labai baisu. 
Ka tik pradejau mokytis magistrantura, susiradau antra darba, o dar ir vyras beveik metams isvaziavo i uzsieni.Taciau tuo pat metu buvau labai laiminga. 
Gimdymo istorija papasakosiu toms, kurios dar laukiasi ir bijo gimdyti.Turiu pasakyti kad tai visai nebaisu, as pati galvojau kad bus kokius tris kartus baisiau.Kai prasidejo saremiai ramiausiai vaiksciojau po parduotuve.Sustodavau kelioms minutems kai suskausdavo ir eidavau toliau.11 valanda vakaro atvykau i gimdykla, atvaziavo vyras.atsidarymas tik 2 cm ir taip visa nakti, nei i prieki nei ka.Su vyru prasnaudeme beveik visa naktele.Kadangi suleido nuskausminamuosius, tai labai neskaudejo.Tik ryta reikalai pajudejo i prieki ir labai sparciai,tai 5 cm, jau 7 cm, o dabar jau sakio stumk.Kadangi dare epidurini nuskausminima tai net saremiu nejutau.daktare sako kai bus saremis tai stumk, o as jai sakau kad nejauciu nieko.tada ji i savo aparaciuka paziuri ir sako jau.Isstumiau per kelias minutes labai grazia mergaite.
Tuomet pagalvojau, jei tie gimdymai tik tokio skaudumo, tai galeciau gimdyti ir gimdyti. 
