Mamytės, ar po gimdymo nepasiilgstate savo didžiulio pilvuko? Man pirmą mėnesį labai trūko, kol pripratau. Tokia tuštuma jautės. Ypač trūko tų stebuklingų judesiukų.Vieną kart pilve kažkas suburbuliavo, tai pamiršus vos nesušukau vyrui juda.

Aha, truko, truko po gimdymo judesiuku.. na bet kaip ipranti prie ju taip ir atpranti..
Didziulio pilvo nepasiilgstu netrumpai uztruko kol atpratau vaiksciot kaip begemotas ir ziuret tilpsiu uz stalo ar ne

P.S. Vasarele tavasis geguzinukas, prisijunk prie musu plepesiu

judesiai-malonus dalykas , bet pilvas dar ir dabar kaip nescios, didesnio ne tik nepasiilgstu, bet ir nesulaukiu, kada sito atsikratysiu

Nei kiek nepasiilgau

Aš trokštu, kad mano pilvas pagaliau ir vėl taptų plokščias kaip lenta!!!

Pilvukas ir dabar dar nemenkas, neduoda pasiilgt. O judesiukai is isores daba yra

kartais pasiilgstu savo bambyziuko, kad galeciau vel ji kalbinti, glostyti ir jausti tuos nepakartojamus judesiukus , bet kai viso to kaltininke galiu glostyti, buciuoti, myluoti ir kutenti tai su buvusiu pilvuku siu malonumu nepalyginsi

Pilvuko truko mazdaug menesi laiko. Buvo keista kad niekas nebespardo, keista kad nebegali pasideti ant jo lekstes ar puodelio. Is dalies buvo ir geriau; niekur su juo nebeuzkliudavau

As pagimdzius ne karto nenorejau nors minute pabuti nescia... Tad ir pilvuzo visai nepasiilgau... Va leliuko savo labai pasiilgstu per darbo diena... Noreciau tureti daug daug daug leliuku bet ne vieno pilvuzo... Nu nepatiko man nestumas visai... Gal kad dirbau ik 9to men, tai sunku buvo, beto vemdavau nuo pradzios iki pat gimdymo ir jo metu...
Po gimdymo esu apie 10 kg lengvesne nei buvau pries nestuma labai tuom dziaugiuosi, dirbu, leliuka pati maitinu ir nenoriu pilvuzo

Man zymiai smagiau savo angeliuka supuoti ant ranku Pilvuko nelabai truksta....

As as pasilgau savo pilvuko Bet aisku geriau kai angelelis guli sale

Taigi pilvukas transormavosi i miela nesuliuka ant ranku, tai kazkaip ir nepasiilgau to bugno , kuri vos bepanesdavau paskutiniais menesiais

Oi, ne.Ne kiek nepasiilgstu Nors leliukas ir daug reikalauja demesio,nakti keltis prie jo reikia ir t.t., bet man nesciai buti nepatiko.Gal kad tas nestumas nelabai lengvai praejo?

As pasiilgstu labai. To visu rupinimosi manim, neapsakomo jausmo, kad tavyje yra zmogeliukas. Aisku lepinau save per daug tai dabar nesiseko svorio numesti.

Kai tik pagimdziau labai dziaugiausi, kad vel esu liekna.
Po gimdymo praejo jau 1 metai ir 8 men ir vel noreciau buti nescia, jausti kaip spardosi leliukas .
manau, kad nestumo pasiilgsta tos, kurioms jis buvo lengvas. jei visa laika jautiesi blogai, vargu ar tos busenos galima pasiilgti.

pasiilgstu tada kai reikia kur nors išeiti,kai reikia prašyti kad kas nors pažiūrėtų o nėščia visą laiką su .

Man nėštumas buvo labai lengvas, be jokių pykinimų ir skausmų, bet pilviuko tai tikrai NEpasiilgstu

Mano neshtumas irgi buvo lengvas, bet kolkas ash jo visai nepasiilgstu. Taip gera vel deveti normalius drabuzhius, aveti aukshtakulnius ir ishvis jaustis tokiai lengvai lengvai. Ir kaip gera ziureti i mieganti maza zmogeliuka, i jos shypsenele, kai prabudusi pamato mane, kas diena pamatyti, kaip tas zmogutis ishmoksta kazka naujo. Aishku, gera buvo jausti jos spyrius, bet dar geriau laikyti ja ant ranku, apkabinti ir priglausti prie saves.

pasiilgstu... LABAI jau noriu trechio

As tai pasiilgau gal ne tiek pilvo tooookio didelio, kiek tu judesiuku juk tai toks nepakartojamas jausmas Nors mano nestumas ir pats gimdymas buvo sunkus, bet as jau noriu antro leliaus:wub: As vel pradedu ziureti y su tokiu baltu pavydu

Neeeee, pilvuko as nepasiilgstu, geriau jau prie saves glausti jo turini

Tikrai nekenčiu tos būsenos. Gal ne pats pilvas trukdo, kiek nuolatinis nuovargis, nenusakomos kūno reakcijos į įprastinius darbus ar veiksmus, košmariškai greit augantis svoris Aišku, malonu justi bumbsėjimus savyje, bet daug geriau matyti jų priežastį ant rankų Nepaisant viso to, manau verta iškentėt tuos laukimo mėnesius Manau, kad ryšiuos kada nors tam dar kartą

aisku, pasiilgstu. nescia busiu ne amzinai. tokio artimo rysio kaip kad pilvely guledamas, vaikutis su mama ateity jau netures.

tie judesiai, kaip kelios mamos pasisake, tai tikrai pasaulinis fenomenas, neperdedant.

vis tiek nestumas-savotiskas stebuklas. vaikutis gi galetu augt kokiam siltam mini-inkubaturiuj. ateini, paspaudi mygtuka, ilasini maisto, ileidi oro.
juolab kad ir kokie tie 9men. butu, kai jie praeina, atrodo tarsi niekad ir nebutu buve.

as tai labai pasiilgstu, noreciau vel pastot, gal svajone mano greit issipildis. labai myliu savo mazule. tik paskutini menesiai nelabai man patrauklus.

Aš pasiilgstu nėštumo. Man labai patiko būti nėščia. Puikus metas būti stora, nepaslankia ir neišpasakytai gražia Man iki šiol nėščios moterys pačios gražiausios. Tokios paslaptingos, taurios. Niekada nebūsiu sau tokia graži, kokia buvau per nėštumą. Žinoma, jaunos mamos irgi žavingos, bet nieks negali prilygti nėščios moters stebuklingai išvaizdai ir tam ramybės ir paslapties šleifui, kuris tiesiog plevena aplink kiekvieną pilvuotą gražuolę...

Kaip keista, bet mes visos jo ilgimes

As dabar laukiuosi antro mazylio ir mintyse vis pagalvoju, kad gal daugiau gyvenime pilvelyje jau niekas ir nebespurdes, kazkaip liudna pasidaro Bet trecio vaikucio jau nebenoresiu, nes as ne uz kiekybe, bet uz kokybe, reikia nors du vaikus uzauginti ir i gyvenima isleisti. As noriu,kad mano vaikai turetu viska, ko man paciai truko vaikysteje
As dar megaujuosi bumsejimais ir judanciu pilvuku
ech... smagus stebuklo laukimas

vienareiksmiskai NE


Noreciau kad nestumas truktu tik kokius 3 menesius, nepykintu, netintu kojos, nepriaugciau svorio , per didelis pilvas netrukdytu gyventi, ir dar kad jaustusi tie nuostabus judesiai pilve

ui ne jokiu budu

va klumpele parase tikslai kokio nestumo as noreciau

Jau ko ko, o nestumo nepasiilgstu ne uz ka. Jie abu pas mane sunkus buvo, pilva skaudejo nuo pat nestumo pradzios iki pergalingo galo, nesamone kazkokia. Kiekviena zingsni skaiciuoji, is leto kojas delioji, kad tik ponulio nepamest nesinervuoji, visi tave vezioja, blyn nors lentele kokia uzsikabunk - "nevartyti ir nepurtyti"... Dar "neserti ir nemaitinti", bo nuo visko pykina, kraujas blogas, o finale paaiskeja, kad negriztamai priaugai 6 kg

O dar visa gauja piktybiniu psichu nuo pat penkto menesio klausineja, kada gimdysiu, kad jie kur bezdetu del nepaaiskinamu priezasciu ilgai ir nuobodziai O darbe durnynas... Nieks nescios bobos zmogum nelaiko! Nei su kuo pasikoliosi, ne ka Shefas tik balsa pritildo, mol, padaryk, jeigu nori, nu jo majo! Arba buvo prikolas - reikejo sprendima priimt, o as nieko apie nieka nzn Sakau, cia gamybiniam buvo sneketa, bet zinau tik is nuogirdu, bo manes ten nekviete Tai, sako, mes ten labai baremes, tai bijojom kviest, kad taves nesunervuotume! Niu ir ka sakyt? Gi viskas is pagarbos Sakau, kita karta geriau kvieskit, bo kai reik is nuogirdu dirbt, tai vis tiek susinervuosiu O karta reikejo vienam niekadejui klizma statyt, o klizmas statyti tai jau as moku... O anas ziuri baltom akim ir zodzio atgal nesako Nu tipo, ka as pries nescia boba sakysiu... tai kaip as jauciuosi viena besikoliodama? Kaip dura paskutine!!!

O va kai pagimdziau, tai vienas zmogelis, su kuriuo darbiniais reikalais pradejom bendraut kai jau buvau nescia, ir paskui dirbdavom telefonu ar e-mailu, vos aparpuolio negavo - jezus kokia pas tave talija!!! Blyn, sakau, jeigu ka, visada tokia ir buvo... Tai va, vaikais labai dziaugiuosi, manau, kad jie man pelnytai atiteko uz tokias kancias, bet nepasiilgstu to ne uz ka! Dabar galiu sau begiot, sportuot, koliotis, eit i soliariuma, gert, miegot ant pilvo... Ot gyvenimelis

O jei dar prideti, kad visi aplinkiniai mano, kad pilvas auga tavo smegenu saskaita ... kuomet kiekvienas dirbantis tame paciame pastate, pradedant valytoja ir baigiant bosu, jaucia nenumaldoma pareiga papasakoti apie visus jo gimineje buvusius nestumus ir VISUS savo vaikus... O ka jau sneketi apie asmenini sutuoktini, kuris, jei tik duotum jam valia, isodintu tave i invalido vezimeli ir paliktu ten visiem 9 menesiam... Idant ko nors nenutiktu... Och!!!!!

As nezinau, gal kazkam nescios moterys ir grazios, bet as save atsimenu kaip cisterna ant kojuku visa isvaryta raudonai baltais plemais ir vaiduokliskai pajuodusiais paakiais... Nu neispasakytas grozis... (Vienintelis benefitas - celiulitas pranyksta nuo pirmo nestumo menesio ir grizta tik mazdaug po poros metu, tik ar ne per didele kaina, jei vis vien metus savo koju niekam negalesi parodyt, o antruosius - visai ne tas galvoj bus?)

O kur dar tie pusmeti po gimdymo persekiojantys klausimai: "how is your little angel?"... Nu nezinau, gal kam nors ir pasiseka angeliuka nuciupti, o pas mane namuos visi - velniai raguoti.

Vienareiksmiskai nestumo nepasiilgstu ir reiskiu nuosirdziausia uzuojauta dramblems, kuriom tai trunka 1,5 metu...

Oi neeeeee....nescia but nenoresiu ilgai
Visa nestuma jauciaus kaip kiaulaite, nes svoris pradejo augt ta pacia minute kai tik pastojau ir siaip tas amzinas sunkumas, puksejimas, rugstingumas ir dar eile nepatogumu tikrai nukankino. Tik va leliuko judesiukai tai kaifas....

o as visai noreciau na gal tik tris pirmuosius noreciau atmesti kai ziauriai pykindavo ir ryte iki darbo spedavau nusivemti koki n...kartu na per nestuma iki 6 men nepriaugau nei kg o po to iki pabaigos na neskaitant kad pagimdziau 3 savaitelem anksciau priaugau 6 kg tai nebuvo taip baisu
bet leliaus spurdejimas pilve

O man nėščiai būti labai labai patiko JAu prieš gimdymą sakaiu kad galėčiau vaikščiot ir vaikščiot.PAtiko ir pilvukas, ir judesiukai ir šiaip sau buvau graži, o ir tas visų dėmesys

Labai pasiilgstu o ypac vaikucio judesiu pilvuke, juk toks malonumas kaip kazkas juda pas tave

Nė už ką, sutinku su vienos iš mamyčių nuomone, kiad būtų gerai, kad nėštumas truktų kokius tris mėnesiu. Dar pirmieji 6 mėnesiai nieko, bet paskutiniai trys, kai pukši, nuolat trūksta oro, negali išlipti iš lovos, kai sunku užsirišti batus ir pan., nepasiilgstu tikrai. Ko pasiilgstu, tai tik mano mažojo pilvelio gyevntojo pasispardymų:)

Sveikutes!
Nestuma atsimenu, kaip nuostabu laika!
Visu pirma atrodziau sau labai grazi ir buvau savimi patenkinta. Norejau puostis, kvepintis, dazytis, buvau rami, gera, linksma. Siuo metu daug dazniau bunu savimi nepatenkinta nei budama nescia. Koks nuostabus jausms rupintis savimi, t.y tuo lialiuku pilvelyje, tuomet visos problemos buvo kazkur dinge Buvo tik vienintelis rupestis-kaip sveikai pavalgyti, ka dar gero padaryti tam pilvelyje esamam zmogiukui Tai buvo nuostabiausias laikas mano gyvenime, zinoma dabar dar nuostabesnis yra mano sunelis i kuri ziurint, galiu sypsotis istisas dienas ir i kuri ziurint pasidaro gera gera

Mano nestumas buvo sunkus, daug ligoninej gulejau, kankindavo nuovargis, bet vis tiek savotiskai malonu ir pasiilgstu. Taip faina, kai vyras pilveli glosto, juokinga, kai per pilva koju nematai, jo didenybe pilvas suteikia daugybe nuolaidu ir privilegiju.
Aisku zymiai maloniau leli ant ranku supti, bet tie judesiukai irgi nepakartojami Kazkoks stebuklas-pilvelyje zmogutis gyvena ir nuolat apie save primena. Tada tokia ypatinga jauciaus Man patiko drauges vyro zodziai-man nesciosios kaip kokios sventoves atrodo.

Dabar kaip tik pagalvojau, kad nestumas kazkuo panasus i Kaledas: tas laukimas, ypatingas jausmas ir ... gimimas Pasiilgau to laiko, pilvuko

O as ne kiek nepasilgau, buvo tik keistas jausmas, vis dar stengiausi eiti atsrgiai kad neuzkabinciau pilvo, buvau tokia stora kad daug kur neilindau, o kai pilvas dingo as vis tiek stengiausi apeiti tas vietas kur anksciau neilisdavau, atsimenu labai nustebdavau jei ilisdavau ten kur anksciau negalejau
O kas del judesiuku, tai paemus vaiko rankyte perbraukdavau sau per zanda ir iskart prisimindavau pati maloniausia judesi kurio visada laukdavau - kai ji man savo krumpliukais skrosdavo pilva ir man labai kuteno
O labiausiai dziaugiuosi del to, kad dabar kai eidama gatve nepadustu, ir galiu begti jei reikia, galiu ta pati atstuma nueiti daug greiciau nei budama nescia, tada to nepastebedavau, o dabar jauciu

Nei trupucio nepasiilgau didelio pilvo ,kas is nestumo malonaus like ,tai judesiai .

Labai keista busena tik tik pagimdzius. Pilvas didziulis, lauki lauki, kol mazylis spirs tau i pasone , o jau nieko nebera. Net kelias dienas buvo sunku patiketi, kad tie 9 men. jau praejo ir kad mano lelyte jau pasoneje. Pasiilgstu nestumo. Na, sunkiau buna paskutiniais menesiais. Ypac vasara, kai karsta, bet siaip viskas labai fain. Tikiuosi sita jausma dar kada patirti.

aš , tiesą sakant, galvojau kad pasiilgsiu, nėštumo metu, nors ir buvo visokių negalavimų ir pan. mėgavausi pilvuku ir galvojau, kad tikrai jausiu nostalgiją jam, bet tada buvo kaip buvo, ir dabar yra kaip yra, nėra galvoj vietos apie buvusį pilvuką, nepaprastai džiugina pati mažylė , nors ant desktopo pas mane dar yra nėščios pilvas su ant jo padėtais megztais batukais , nėštumą vistiek visad atsiminsiu kaip malonų stebuklą...

o as dar iki siol pasiilgstu to nuostabaus pilvuziuko(ir tu nuostabiu spyriuku), aisku kartais atrodydavau sau stora, bet pilvuko apimtis pries gimdyma buvo 88cm...laukiu, kada gi vyras uzsinores antro leliaus(ir kai salygos pasikeis i dar geresne puse), nors panasu, kad nelabai jis ju nori, bet musu maziu myli...pavydziu toms, kuriu vyrai praso dar maziuku

Pilvo tai nepasiilgstu, nes nematydavau nieko po kojom. Buvo tooks didelis! O vat judesiukų tai pasiilgstu!