sveiki.
manau,šiame forume visi pasiūlo gerų sprendimų iškilusioms problemoms,tikiuosi,jei galite,padėsite ir man.
kaip ir temos pavadinime,antraštė sako,nežinau ką daryti su vaikinu.
situacija trumpai tariant tokia:man 16,jam 23,mes iš skirtingų miestų bet astumas(100 km,ir tai nera problema).prašau nepulkite smerkti manęs ar nekreipti dėmesio ir manyti kad tai kvailos žinutės vien dėl mano amžiaus-taip nėra,tiesiog nebeturiu kam pasipasakoti.
pagrindinė problema tėvai,na ir turbūt Jis.visų pirma mano istorijoje nemažai melo,del ko pati aš ir kalta,turbūt,bet juk sausi iš balos,šiuo atveju bedos,norime visi išlipti...na trumpa istorija- prieš daugiau nei metus susipažinome internetu,vėliau susitikome tiesiog kompanijoje,tada man buvo 14,jam 22,ir mano draugė pasakė kad man jau 16,na tiesiog-kartais taip būna,o aš nieko ir nenorėjau keisti,nes nemaniau kad jam patiksiu(tada išvis ir atrodžiau ir jaučiaus jam per jauna,tad koks skirtumas),nors pati jau internetu pradėjau del jo "svaigti",aišku galbūt vaikiškas dalykas,bet pirmoji meilė akla.
taigi bendravome inetu,nes kaip sakiau buvom iš skirtingų miestų.bet jis turėjo merginų, aš su vaikinais bendravau,bet tik draugiškai ir kaip sakiau-tyliai viliausi jo.susitikome šiemet,na jau tiesa 2006 rudenį,aš jam patikau labiau(visgi kažkiek paaugau,na tiek metu man neduoda niekas kiek yra,nesigiriu-tiesiog sakau situaciją,o jis tiesos kiek man iš tikro nežino) ir jis man kaip sakiau-patiko labiau dar.jis buvo pirmas vaikinas su kuriuo pasibučiavau tą patį vakarą..buvo gera.todėl kad vaikinų demesiu niekada nesigyriau,nebuvau gražuolė,o jam tokia atrodžiau,na ar bent jau patikau vaikinam,kurie man buvo koktūs,bet čia jau nukrypau.
taigi pradėjom draugauti-su juo sutariu puikiai,jis rodo dėmesį man, leidžiam laisvalaikį kai tik įmanoma ir pan..bet štai čia ir pasibaigė visas gerumas,nes yra mano tėvai...jie visada mane prižiūrėjo su ypatingu dėmesiu(vienturtė juk esu),bet dabar pasidarė išvis blogai.grįžau kaip visada iš pasimatymo su juo-prieš 8h vakaro (argi čia jau vėlu kaip tėvai pasakė,negrįžau nei išgėrusi nei prisirūkiusi-nieko),tėvai paklausė ka veikėm-na picerijoj ir poola žaidėm(užsipuolė mane smarkiai,"ne tavo metuose po poolo klubus lakstyt[neesme kad net ne klubas,o prekybos centre esantis] nieko nesišakojau,bet jie išvedžiojo kad Jis nori manim pasinaudoti ir pan(nors juo pasitikiu,pažįstu jo seserį,draugus)..ir uždraudė bendrauti.aš su Juo šnekėjau,jis sako man tu svarbi,noriu būti tavo vaikinu,panašu kad aš jį irgi pradedu įsimylėti.bet ką daryti dėl tėvų..?neprimeluosiu kad einu su draugemis-netikės.beto juk ne visada turėsiu tvarkingai grįžt 8 val.nekalbu apie kokius nors vakarėlius,esu saugoma kaip miegančio drakono akies vyzdys.esu tokia pasimetusi,kad nebegaliu-meluoju tevams,meluoju jam,tiesiog paskendau jau tame mėšle,nežinau kaip legtis.ka daryti..?
ačiū kad išklausėte,bet..nepadėjo.

Deja, cia tau pagalbininku nera.
Juk negirdesi manes, kad tokiop amziaus vaikinas visai turetu ziureti ne i tavo amziaus merginas, ir vadinasi jam nera vis kas gerai galveleje.Nes paprasciausiai jam tikrai neturetu buti su tavimi ydomu.
Nori buti suaugusi, tai darai per greitai, praeis visai nedaug laiko ir pagalvosi, kaip gera pabuti tiesiog paaugle. As manau, kad daugiausia tokiame amziuje gali buti dvieju metu skirtumas. Visa kita, jau nera gerai. Negerai tau, o ne man, juk as taves net nepazystu, ir lyg man tai butu ir vienodai. Nebarstyk saves, o ypac savo jaunystes. Geriau megaukis ja dideliais, skaniais kasniais, ji labai greitai praeis.
Ka cia bekalbeti, gera yra myleti, jausti, kad kazkam patinki. Sako, jei zmogus nebemyli, tai ir gali buti turtingas, ilgaamzis, jam vis tiek bus neidomu.Jaunysteje tai ypac aktualu.
Bet patikek, be galo skaudu, kai tu myli, pasitiki, o lieki slapioje baloje. Butent su tokio amziaus vaikinu tai gali nutikti apie 95 proc. To ir bijo tavo tevai. O ka jauti tu, kai tevai taip reaguoja?

pau, paukiai Tave suprantu kai buvau tavo amžiaus taip pat draugavau su vyresniu [ jau suaugusiu vyru] tevai iki galo visko nežinojo melavau kiek galėjau žinojo, kad bendrauju su vyresniu ir tiek.Labai draudė niekur neleido jis niekada net nebuvo mano namuose.Mes matydavomės kas antrą savaitgalį, jis man buvo geras, švelnus, ,,tirpau,, jo glėbyje.Tėvams sakydavau einu pas drauges, arba reikia prižiūrėti draugės sesės broliuką ir t.t mes sėdėdavom naktį žiemą ant suolelio aš ant jo kelių ir bučiuodavomės, kalbėdavomės.Bet niekada jam neatsidaviau nes jis žinojo, kad atsiduosiu tik savo vyrui.Nepadaryk tokios klaidos [neatsiduok] o laikas parodys jei jis Tave myli draugaus ir lauks kol ,,užaugsi,, brangink savo draugyste nes mano gyvenimas pakrypo kitaip.Dar ir dabar prisimenu jį ir suvirpa širdis, akys apsiašaroja.Dabar atrodo viska daryčiau kitaip labiau kovočiau už savo MEILĘ.Aš jam taip pat melavau savo amžių nes maniau kai sužinos nebendraus su ,,snargle,,Viskas išsispres dabar atrodo amžiaus skirtumas didelis, bet jai būsi protinga ir bendrausi pagal amžių viskas bus OK.Greitai suprasi ar jis Tave ištiesų myli ar reikalinga tik dėl to, kad nekalta.Gal kitos mamytės mane pasmerks, bet aš rašau ką pati patyriau ir labai gerai suprant autorę... sėkmės parašyk kaip sekasi

Uztikau sita temele ir prisiminiau kaip as 16m turejau vaikina. Jam tada berods buvo 25m. Kai dabar pagalvoju apie tai, suprantu, kodel mano mama ejo is proto. Tikrai nenormaliai atrode, kad tokio amziaus subrendes vyras ziuri dar i vaika (deja deja, tada man atrode, kad esu didele ir labai suaugusi). Tarp musu nieko nebuvo, tik bucinukai, jis vesdavos mane i kavines, dovanodavo rozes (praktiskai kaskart susitikus), buvo mane isimylejes iki ausu, bet apie seksa nebuvo net kalbos. Mamai pasakiau kad draugauju su juo, galvojau, kad supras, nes jis nusivede mane supazindinti su savo mama, tai ji buvo suzaveta (butu buvus puikia anyta), bet mano mama ejo is proto, uzdraude mums bendrauti, o as jai paklusau ir issiskyriau su juo. Turbut todel, kad nemylejau, kad mane gasdino jo kalbos apie tai, kad esu jam vienintele, visam gyvenimui skirta, kad mane myli. Norejau siusti, vaikinu demesio man netruko, nenorejau prisiristi ir tenorejau dziaugtis paauglyste...

na as su savuoju susipazinau kai man buvo 16, o jam beveik 22. nesijaute niekada tas amziaus skirtumas labai, ir mes jau 5 metai esame kartu, dabar kartu gyvename, planuojame ateti, esame tiesiog laimingi o tau patarciau tiesiog gal tik pabandyt isbrist is to melo, nes nuo to tik tau paciai sunkiau... sekmes

visu pirma tai patarciau vaikinui pasakyti visa teisybe. tada viskas ir paaiškės. jei jis ir toliau norės būti su tavimi tada pasikalbėk su savo tėvais, ramiai paaiškink jiems jog pasitiki savo vaikinu. galų gale jei tėvai labai pergyvena, kad jis nenusitemptų tavęs į lovą gali pasiulyti, jog tėvai leistu jums susitikti namuose. tada ir tėvams ramiau bus, kad tu nesislapstai, o ir pačiai lengviau kai meluoti nebereikės, jog eini kur nors su draugėmis. tikrai nemanau, kad metu skirtumas ka nors lemia. mano vaikinas taip pat už mane vyresnis 6 metais ir to skirtumo tikrai nejaučiau niekada, nors draugauti pradėjome kai man buvo 17. svarbiausia, kad bet kurioje situacijoje gerbtum pati save. jei vaikinas pradės tave spausti mylėtis drąsiai sakyk NE ir nebijok, kad jis apie tave gali ka nors bloga pagalvoti. iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei vaikinas tikrai tave myli, jis lauks kol pati jam atsiduosi ir tikrai nieko taves pats neprašys.
Dar gali užeiti i tema "paauglės seksas su vyresniu" ten viskas iš tėvų bokštelio aprašyta. gal pačiai kils kokiu minčiu