Briga vargu, ar gali kas nors tau patarti, tik apsidalinam tuo, per ką pačios perėjom. Mėtymąsi - viskas, taškas ir vėl, "o gal dar kartą pabandyti pakalbinti" - pati milijoną kartų perėjau. Bet tai tik mane pačią įkalino ir neleido išlipti iš įtampos ir nerimo.
Tu gali atsakyti tik už savo sprendimus, ne už jo. Žinoma, skaudu, žinoma, jis bjauriai elgiasi ir t.t. bet jei gali, palik tai jam, o pati daryk tai, ką gali. Jei gali, eik į kirpyklą. Ne dėl jo, dėl savęs, kad pati sau graži būtum. Išmok viską daryti nebe dėl jo, o dėl savęs ir vaikų. Paleisk jį. Kažkur skaičiau, kad visuomet reikia paleisti - jei tavo žmogus, sugrįš Bet realiai reikia išmokti iš naujo mąstyti ne apie jį, o apie save ir savo mažiukus.
Niekas nesako, kad bus lengva. Bus sunku. Tik perėjusi sunkumą pamatysi, ką tas sunkumas tau padovanojo (visada padovanoja). Tad aukščiau nosį - tu ne viena.
Mūsų daug.

nu zinokit jeigu jis jus paliko suprantu kad nekviecia gal ir keista butu jei kviestu,ypac jai jau turi ir naujaja....o ir jum geriau neit...
as matau kad dar norit is paskutiniuju i ji isikabinti....va kad tevai paprotintu pakviest,kad gimines jo visi matytu ,kad laukiates,kad bendraujat...

nemanau kad taip ka pasieksit ,manau menkutis sansas jam tokia sokine reakcija sukelt,pvz.pakviecia o jus pasakot atleisk turiu svarbesniu uzsiemimu,skiriate nuli demesio,atrodot patenkinta,nebendraujat nerodot pykcio,tik demonstruojat kad jum be jo puiku...

o seip kad ir kaip bebutu sunku,manau negalite taip zemintis ir juolab kad taip tikrai nieko nepakeisit...laikykites

Mano vaikui jau metukai, o beveik nepamenu, kaip sunku buvo lauktis tasantis su vaiko tevu ir sprendziant absurdiskus klausimus - buti ar nebuti.
Ir kaip gera buvo lauktis vienai. Na, kaip gera lauktis vienai!!! Neeikvot savo jegu bereikalingiems dalykams!!! Atsisest, ramiai arbatos isgert - iki isnaktu sedet, pleduka megzti. Ir savo vaikeliui nuolatos kartot - nebijok, as tavimi tikrai pasirupinsiu, gali drasiai ateiti...
Dabar as tokia laiminga

Taip savo vaikucio labai laukiu ir nesisivaizduoju gyvenimo be jo, kartais pagalvoju kaip butu jai nebuciau nescia ir visada atsakymas buna kaip butu nyku, ne uz ka nenoreciau atgal atsidurti Vaikas didziausi dovana, kokia galejau tik gauti. cia taip blaiviai pamascius o dar turiu draugiu kurios tikrai labai pavydi baltu pavydu kad as laukiuosi, o jos( beje turincios mylincius vyrus) dar ne. Taigi dabar reikia tik daugiau su savom dirbti, uzsiimti blogu minciu vaikymu ir visada matyti pacius geriausius dalykus. o tokiu manau visos turim ir tikrai daugeliu atveju nestumas vienai turi daugiau pliusu, viena miegi per visa lova, nereikia stumdytis eini kada nori miegoti, valgai kada nori , nori tvarkaisi, nori nesitvarkai...Kazkaip teigiamai nuteikia mane sitas puslapiukas , aciu tokioms pacioms mamoms

Džiugu matyti kaip optimistiškai nusiteikusios mamos auginti vienos vaikus, ypač tu Briga28. Aš taip pat viena auginu nuo pat vaiko gimimo. Na nepasakyčiau, kad jau taip man lengva buvo bei yra. Vaikas, aciū Die, geras, kartais paišdykauja, "pagadina nervus", bet....juk tai vaikas ir visumoj aš juo didžiuojuosi. Jei grįžtų laikas atgal - gimdyčiau nesusimasčiusi. Tačiau sunkumų yra. Ypač kai tau reikia kažkur išbėgt ar su draugais po darbo pabūt, iškyla paprastas klausimas - o kur palikt vaiką? Aš ne iš tų mamų, kurios palieka vaikus vienus, nors jam 7 m., dar vis vedu į mokyklą ir parvedu iš jos, einam į prailgintą grupę, o ir mokykla ne taip jau arti. Iškyla ir kitokių problemų ir vis tu viena turi jas spręsti, be to reikia būti ne tik mama, bet ir tėčiu, juk auginu sūnų, reikia ir griežtumo ir vyriškų žaidimų ir .... Kartais reikia to tėčio. Aišku, gero tėčio, kuris rūpintųsi vaiku, o ne tokio, kad jis paprasčiausiai yra. Kartais man norisi pasijusti silpna moterimi, norisi, kad tau padėtų, pasirūpintų tavimi ir tavo vaiku, pabodo būti stipriai. Tačiau to parodyti aš niekam negaliu. Šaunu, kad nebijote sunkumų ir gimdote, jūs tikrai esate stiprios, nes ne kiekvienas tai gali

sutinku, kita tu dziaugsmu medalio puse, ir yra kad vienai auginti yra labai sunku tiek fiziskai, tiek moraliskai. Bet tiesiog kito pasirinkimo nera, nes dazniausiai tik priimi situacijas kurios atsitinka, visos bandem pakeisti, visos norim daugiau, nu bet jai nera kas belieka. sunku vienai ir is parduotuviu tampyt maista, pas mane pvz yra dalyku kuriuos noreciau ir galeciau nusipirkti, bet to nedarau nes tie daiktai per sunkus kad partemciau i namus, o pagalbos prasineti del to kiekviena kart ir gi neiseina. Matau kad ir vaikai vienisu mamu daugiausia buna truputi kitokie ta prasme, kad labiau prisirise, maziau savarankiski , gal net uzdaresni, augdami be tevo ir nematydami santykiu tarp suaugusiu jie neturi modelio pagal kuri bendrautu, ai ir tas oprimizmas , tai is serijos kas pakels suniui uodega jai ne jis pats ir manau tai yra normalu, kaip ir noreti kad tavim kas rupintusi , kad myletu, padetu, palaikytu. gyvenime tai realus dalykai, tai kodel ju nenoreti

Šaunuolė tu, kaip save nuteiksi taip ir jausies. Gyvenimą kuriame patys, jis nėra nei geras nei blogas, jis toks, kokį mes patys įsivaizduojame, toks, kokį norime matyti. Jei kiekvieną kartą verksi kaip tau blogai - tai ir bus blogai. Žinoma, pakelkime nosis į viršų ir pirmyn Visada viskam yra išeitis, niekas neįvyksta be priežasties.

briga, viskas priklauso nuo tavo požiūrio, kaip tu pati vertini situaciją, vaikai viską jaučia. Jeigu mama jaučiasi pilnavertė, nesvarbu, kad viena - vaikai nebus kitokie. Žinai, o kaip karo, pokario metu, kiek vyrų buvo namuose ir augino vaikus?? ne tik auginti, sunkiausius vyriškus darbus - viską pačios vienos pasidarydavo... ačiū Dievui, dabar ne karas, visos ne tik patogumus, skalbimo mašinas ir t.t. turime. Kai pagalvoji - turim stogą, vaikus, duonos, ramybę - nei mūsų iš namų išvarė, nei nėščias kur į lagerį išvežė, nereikia mums nei arti nei akėti, nei malkų skaldyti, o ką, vonios jau neišsišveisim pačios, nėščios? per tris kartus į parduotuvę nenueisim,jei nepanešam? juk ne už 30 km parduotuvė.. jei mūsų bėdas palygintume su tikrom bėdom, tai juk visai laimingos būtume

aš irgi buvau mėgėja padejuoti - o kaip man vienai su dviem mažiukais tą ar aną padaryti,panešti ir t.t. ir pan. Bet žinai, paskui supratau, kad čia manyje bėda, kai pamačiau, kad kita moteris, su tokiais pat padūkusiais mažiukais PATI viską pasidaro ne todėl, kad ji viena, o todėl, kad vyras tiesiog to ar ano nedaro.. ir ji apskritai nedaro jokios problemos - ir apsiperka pati su dviem visai mažom pačiom neramiausiom dukrelėm, ir prie jūros gali viena su jom nuvažiuoti, ir į baseiną nueiti ir t.t. kai tuo tarpu aš su to paties amžiaus vaikais jausdavausi "priklausoma" nuo kitų pagalbos.
briga puikiai suprantu, kad nelengva, bet noriu padėti pabandyti pakeisti požiūrį.. LAIKYKIS ir nesuskysk. Kai norisi, paverk sau viena, o paskui kokį bėdų turgų pažiūrėk, tikrai padeda, - išbandyta

Sveikutės, jau greit šventės. Suprantu, kad kažkam labai liūdna, nes vienos, bet juk vis tiek šventės, o ypač mūsų vaikučiams. Pasidalinkite kaip ruošiatės jas sutikti?

sveikos as tai anksciau nemegau kaledu, vien del persamo idealios seimos ivaizdzio...bet jau pries keleta metu perlauziau sitas nesamones, ypac kai dabar aktyviai vyksta labdaros akcijos ir parodo kiek vienisu zmoniu, vaiku yra ir kokios ju kaledos . dabar labai dziaugiuosi tom visom sventem, laukiu kada dukra dovanas ispakuos, egliu puosimas, stengiuosi vis ka nors naujo skanaus pagaminti, pasipuosti, susitvarkyti, zvakiu uzdegti. per kucias eisiu pas tevus. o per kaledas tai tikrai banaliai ir nekalediskai su taippat vienisa mama sugalvojom kad vietoj dovanu vesim vaikus i kina, pirksim saldainiu, ledu, ciuozines ant ledo vaikai, o mes aisku kabake plepesim... vaikam tai bus kaip ir svente, jie gi neidelizuoja kad kaledos butinas geru draugu ratas, nebutina per galva verstis ir ieskoti kokiam seimos rate keptas vistas kirsti

Žinoma, šventės turi būti linksmos ir visai smagiai sugalvojai jas praleist. Aš tai mėgstu šventes, bet tuo pačiu ir pavargstu nuo jų. Be to ir aptingstu, dirbti po švenčių visai nebesinori. Jos tokios laukiamos būna ir taip po to greit praeina, kad net nebepastebi ar jos buvo ar ne.

Laša vaškas nuo žvakučių, vartos antis ant lėkštutės. Eina senis su Snieguole, dovanėles dovanoja. Jeigu geras tu buvai, gausi šližiką dykai! Apsnigtais takeliais rieda išsipusčiusios Kalėdos, rankose – snieguolė, žiedas, pamary įmintos pėdos. Nosys prie langų prišalo, Jums belaukiantiems senelio, su meškute ir zuikiu jis atneš daug dovanų!
Su Šv. Kalėdom!