nuo pat pirmu nestumo menesiu, buvau isitikinusi, kad pagimdysiu be skausmu, be jokiu vaistu ir apskritai cia nieku darbas... dukryte turejo gimti spalio 10 d. visa nestuma jauciausi puikiai, spedavau ir pasokt, ir per drauges perlakstyt, nuo ryto iki vakaro(mat vyras mano dirbo anglijoj, ir visa nestuma jo nebuvo) Zinojau, kad jo nebus ir kai gimdysiiu, todel neverkslenau ir labai tikejau kad viskas bus gerai, juk sitiek laiko su savo grazuoliu pilveliu pravaiksciojau viena ir per gimdyma nieks nepades, nusistatymas buvo stiprus 
as pati geriausia ir man viskas bus gerai.Isauso spalio 10d, man nieko, jokiu skausmu, jokiu pozymiu, kad jau siandien... lekiu pas gydytoja ir aiskinu kad man siandien reikia gimdyti, kad as labai jau noriu ir visa kita, o ji man ramiai sako eik namo ir kai pajusi kokius skausmus vaziuok i ligonine.As atkakliai aiskinu kad jau siandien ir kad namo nebenoriu:NORIU GIMDYT Ji sako gerai, rasom siuntima i gimdymo namus, vaziuok ten, jei jau taip nori.As gavus siuntima lekiu i gimdymo namus ir issisiepus aiskinu, kad jau siandien man reikia gimdyt.Apziuri daktaras, sako nieko, veskit i patologini, tegul guli...Nu ka, praejo, ta 10d.as vis pagavus gydytoja sakau jau noriu , jau siandien, vel nieko... kita diena vel lekiu pas gydytoja, nu jau siandien jau tikrai, vel nieko...taip laksciau iki spalio 14, kol ryte atejus gydytoja klausia, nu modeliuk(mane taip vadino, sake labai grazus pilvelis)tai tu dar nepagimdei? oj gydytoja nesijuokit sakau, siandien jau veskit mane i gimdykla, prasau jos, nors nejauciu jokiu pozymiu, aiskinu kad penktadienis ir taip jau 5 dienas pragulejau, pasiziurejo ji i sesute, sako vesk ja 3 val , tegu gimdo:) nu ka, sulaukiu 3 val, su sesute labai susidraugavom, einam abi uz ranku susikibusios i gimdykla, apziuri mane gydytoja , juoktis pradeda, sako ka tu cia darai? as isdidziai atsaunu , kad gimdyt atejau.Ji kraipo galva, nu ka, jei jau taip nori, leisim skatinamus ir gimdysi. Pagulde, istate laseline, guliu telefonus 2 apsikabinus, 1 su vyru kalbu, kitas su artimaisiais 
pradejo skaudet, vis stipriau, dar stipriau, girdziu kaip skambina mama, vyras, bet jau net nebepaziuriu i telefonus, pasisukt negaliu, ant pilvo aparatas, vaiko tonusams matuot, rankoj laseline, oj guliu issitempus, tik kvepuot taisyklingai sugebu, daugiau nieko, nebematau net kiek valandu...ateina gydytoja, sako ko tyli ar neskauda?? palinkcioju galva kad skauda, net labai, bet jau nebesneku, tik galvoju, kad greiciau viskas baigtus, nes jau labai noriu turet savo lelyte...po kokios val vel gydytoja apziuri, sako u 20 min gimdysim, kaklelis greit atsidarineja, oj galvoju, liuks.Sako lipk is lovos ir pastovek, atsistojau, kad prades tampyt man sikna, rodos pamesiu lelyte tuoj pat ant zemes, akusere sako nestumk, nestumiu sakau, o sikna mano juda, taip sokineja, i rankas man gydytoja ibrunka telefona, aisku vyras skambina, klausia kaip? as tik kvepuoju , kvepuoju, zodzio nebeistariu, nieko jam nesakau, o jis viska giredejo ir suprato, kad jau jau, tuoj bus lelyte gydytoja sako lipam ant stalo, as atsigulau, paaiskino ka reiks daryt ir kaip stumt, nu ka, sulaukiau pirmo saremio pastumiau, dar karta pastumiau, sako galvyte jau islindo, liko 3 ir paskutinis stumimas, ir taip greit po tu zodziu, pajutau jau, kad lelyte guli man ant pilvo, apsikabinau, tokia maza gleznute, tokia grazute, tikras tetis sakau.Pagimdziau per 20 min, saremiai truko tik 3 val, viskas labai puikiai vyko, taip kaip ir svajojau, ivertino lelyte10/10. ir man padekojo gydytoja kad taip greit ir sauniai pagimdziau, ir as zinoma jai busiu dekinga amzinai.p.s. dekoju gydytojai PERSINAI( siauliu gimdymo namaI)
šaunu kad gimdymas lengvas buvo 
gydytojai sake gime paciu laiku 
...maniau, kad skatinamieji ar cezaris reikalinga tik kritiniu atveju.
išankstinis nusiteikimas man nepagelbėjo.