ką manote nesąmonė tai ar normalu? jei vaiką prižiūri jo močiutė, o jai mokama kaip auklei?

Nu ka as zinau..... Cia aisku susitarimo reikalas,bet kazkaip mociute tai ir taip galetu paziuret manau....ne uz aukles mokesti...... Nu cia aisku tik mano nuomone,bet man tai kazkaip keistai skamba......

O ji pati ima tuos pinigus?

ne, nu nei nesąmonė, bet regis - ir ne normalu Čia jau nuo šeimos priklauso, kokie šeimos santykiai. Jeigu aš moku vaikui už šiukšlių išnešimą, bobutė moka man už tai, kad nuvežu ją į polikliniką, tai gal tada normaliai ir kad bobutė prižiūri savo anūką už algą...

na pas mus namuose nei uz siuksliu isnesima nei uz nuvezima i poliklinika niekas nemoka tai vat man ir keista: viena vertus man geriau moket savam nei auklei, kita vertus nu kazkaip.... na as nezinau ar ji imtu , net nezinau ar neisizeistu, bet kai sakem kad samdysim aukle, sake nereikia taigi as esu, o tas " as esu" tai labai retai buna , o man dazniau reikia

na gal ne pinigais bandykit, o siaip mociutei kas kiek laiko kazka, pvz.maisto, saldainiu, kavos ar siaip ka megsta nupirkt.... Net neisivaizduoju kad mano vaiku mociutei reiktu kaip auklei: atskaiciuoji kiek val. buvo, sumoki...eina sau...jauciu kad jei pinigu pasiulyciau, dar kvaila pavadintu

Nesamonė ar ne nesamonė priklauso nuo aplinkybių. Aš kartais palieku mažylę savo mamai ir duodu jai už tai pinigų. Ji nedirba, bet kuriuo atvėju man tenka ją išlaikyti, tai bent jau tegul naudingą darbą padaro.
Jeigu močiutės/senelio finansinė padėtis stabili- manau apie pinigus kalba neturėtų eiti.
Žodžiu, priklauso nuo situacijos. Mano nuomone, geriau močiūtė, nei auklė.

tikrai geriau močutė nei auklė,nes žinai kam palieki vaikiuką savo.

Labutis. Man irgi buvo panašiai kai mano vyresnėlė buvo maža. Anyta atleido iš darbo tai ji sutiko prižiūrėt už pinigus. Aš tos nuomonės kad geriau savam mokėt, nes buvau nusvilusi nagus su auklėm. Bet situacija pasikeitė kad tuo pat metu ji apsiėmė žiūrėt ir savo dukros vaiką. Tai pinigėlių jau tada nebeėmė o tik pirkdavau maistą ir jai nuveždavau nes vaikus ji saugodavo pas save namuose.

mano anyta irgi nedirba. bet nezinau kaip ji sureaguotu ir aplamai nezinau ar verta taip elgtis ir su savais uz pinigus kazka tartis bandyt... bet pasirodo yra taip dariusiu... as vat ir galvojau ar buvo taip besielgianciu

zinoma kad normalu

geriau jau vaika palikt su mociute ir moket kaip auklytei, negu svetimai moteriskei, o mociute eis pas kita vaika nes jei reikia pinigeliu.

gi pilvo jausmais neuzkisi, o jei mociutei reikia pinigeliu negalima apeliuoti i sazine ar da ka

Kvailas jausmas apima, kai duodi pinigus mamai, kad prižiūrėtų vaiką, kadangi merkantilistiniai santykiai šeimoje nebuvo priimti. Jaučiausi bjauriai, mama taip pat. Gal tai pripratimo reikalas, juolab, kad yra racionalių argumentų, kad nedirbantis žmogus turėtų gauti nors šiokią tokią kompensaciją už gana sunkų darbą - vaikų priežiūrą. Gal geriau tada, kad vyras su uošve atsiskaitinėtų, o marti su anyta?

o man tai sudetinga butu paprasyti... vat nei nezinau ar bandyt... nes anyta nedirba, bet nedaznai ateina pas vaikeli, taigi nusprendziau aukles ieskot, bet variantas jai moket pinigus man butu geresnis, bet :
1) nezinau ar sutiks
2) nezinau ar neisizeis

Tiesiog pabandyk, nėra čia ko įsižeisti.Aš pati siūliau savo mamai, tai ji kategoriškai atsisakė, bet neįsižeidė, tiesiog taip ir pasakiau, "juk vis tiek mokėčiau svetimai ir dar daugiau nei tau". Deja mūsų situacija kita- mama gyvena visai kitam mieste, tai vis dėlto dabar turiu auklę, moku pagal dabartinius įkainius ir nesu patenkinta.Dažnai pagalvoju apie savo mamą, ir vaikiukas su ja būtų laimingesnis. Taigi jūsų reikalas pasiūlyti, o jos atsisakyti. Jei atsisakys-nuo to jums tik geriau, rasit būdų kaip jai atsilyginti. Aš tik už močiutes. Žiūrėkite, močiutės savo anūkėlius, mokamai ar nemokamai visai nesvarbu. Mano mažiukui trūksta močiutės, kai pasakau, kad ateis teta-purto galvą, o kai pasakau, kad atvažiuos močiutė- šypsosi, nors rečiau mato ją už auklę šiuo metu.

buvo laikas, kai pas mus mociute vazinedavo is kito miesto kaip i darba vaiko ziureti. Pirmadieni atvaziuodavo, o penktadieni isvaziuodavo. Sumokedavau uz kelione, maistas mano. Zinoma pinigu uz ziurejima jinai neimdavo, bet stengdavausi kitais budais atsilyginti uz prieziura. Priziureti maza vaika nera taip lengva, netgi mociutei.

nea, pinigų nemokam

bet ne visos mociutes tai supranta ir kazkaip kai ir taip niekad neateina sakyt kad ateikit duosiu pinigu, man nesigauna

nu tai dieve, neduok pinigu,o su Valentino diena nupirk nauja telika, istapetuokit kambarius,idekit plastikinius langus...... vis busit atsilygine

Tai kaip kaip kaip jai sakyt tai bobutei, kuri šiaip jau neateidinėja? Ateidinėk reguliariai, duosiu televizorių?

O gal tavo atveju vyras sutiks pakalbėti su savo mama? Tai labai priklauso nuo tarpusavio santykių šeimoje - kas ten žino - gal vyro šeimoj būtų suprantama labai natūraliai?

As mokejau vyro tevui kai jis ziurejo keleta menesiu vaika. Bet aisku, tie pinigai buvo simboliniai - sutarem del 250 Lt/men. Na ir siaip, materialine padetis ju ne is geriausiu.

As uz tai, kad vis tiek reikia kazkaip atsilyginti - ar sutarti del atlyginimo, ar siaip kokiom dovanelem ir panasiai.

Bet nemanau, kad reiktu moketi tokia alga kaip kad moketum tikrai svetimai ir gerai auklei - pvz. - 1000 Lt kaip dabar Vilniuj priimta.

Nes kam tada Seima? Ar ne tam, kad esant reikalui padetumem vieni kitiem ne todel, kad uz tai kazka gausim, o todel, kad esam saistomi tvirtesniu rysiu?

nu va va....

aplamai pirma reik tos bobutes paklaust ar reguliariai ateidinet sutiks, o po to jau galvot apie uzmokesti jai

Aš tai turbūt nueičiau pas tą bobutę ir imčiau lankstyt - nu jau reikia mums auklės, ojojoi... Ir žiūri, kaip bobutė reaguoja. Tarkim, nieko. Tada vėl parypuoji - oi kaip bijau vaiką palikt su svetimu žmogum, kokių tų auklių visokių būna, ojojoi. Nu vėl žiūri, gal jau pasisiūlys. Jei dar ne, rypuoji, kad brangu, ojojoi Jei ir po tų rypavimų nepasisiūlys, tai tada jau ir nesiūlyk

O jei pasisiūlys, sakys, duokit šen tą anūką, jamam, tada lankstyčiau - o tai aš tai auklei algą buvau numačius, tai gal jums keli šimteliai nepakenktų? Vis tiek, važinėt, sveikata nebe ta, vai tai tai. Normali standartinė bobutė imtų rypuot - ai, vaikeliai, nieko man nereikia, jūs jauni, pinigėlių ne per daugiausia, nieko man nereikia! Nu tada ką - jamam bobutę, o pinigėlius dedam į vokelį ir tikrai jai ką nors nuperki... Kad ir televizorių


Beje, čia gal ne į temą, jūs dar pažiūrėkit, kaip ta bobutė su vaiku elgsis. Dauguma bobučių, aišku, normalios, bet kartą esu mačius vieną tokią, kad geriau jau būtų buvus samdyta Ten ne bobulė buvo, o kažkokia Hitlerio inkarnacija, tvarka kaip konclagery, jei tik kas ne taip, staugdavo, kad net stogas kilnojosi - o auklėjo dvi mažas mergaites. Samdytą auklę tokiam faktui išaiškėjus išspirtum mygom, o va tu išspirk bobulę nuosavą Žviegs paskui iki smerčio

Visiškai pritariu Pasisiūlymams prižiūrėti tai irgi šiek tiek skeptiška būčiau, nes mano viena bobutė tik ir šneka, oi eisiu į pensiją, kaip myliu, prižiūrėsiu ir t.t. ir matau, kad nė velnio neis į pensiją, neprižiūrės ir kantrybės neturi, pati neramiai jausčiausi, kad neskriaustų. Geras rodiklis - kiek dažnai lanko anūką ir kiek ilgai su juo išbūna. Manoji aplanko rečiau nei kartą per mėnesį ir pabūna apie 2 val., bet šnekėti apie meilę tai netrukdo.

Na o mano mamytė ir anytėlė tai mane pribloškė savo ,,pamąstymais" apie vaiko priežiūrą.
Kai reikėjo man eit dirbt, o dukrai auklės ieškot - aišku, nė viena nešoko siūlytis į aukles .Kaip ir pensinykės, bet dar iš darbo nemeta, tai dar dirbsim, kol išmes, o be to, sveikatos neturim... (net ir savaitgaliais ar šiaip kur su reikalais reikėdavo be vaiko išlėkt samdydavom auklę, nes močiutės ).
Na gerai - buvo auklės, dabar darželis, viskas jau praeity...
Taigi, abi bobules jau kaip ir iš darbo krapšto...pensijon varo ilsėtis...Ir ką gi jūs manot? Abi kaip susitarusios vieną giesmę gieda: ,,Oi, išmes iš darbo - auklės darbo ieškosiu Juk auklės dabar taip gerai uždirba - 1000 Lt Ir dar maistą, transportą apmoka "
Kažkaip ir sveikatos atsirado, ir jėgų, ko nebuvo, kai paprašydavom anūkę bent pusdienį padabot...
Ech, kai pagalvoji...$$$$$visiems galvas apsuka

Įsivaizduoju, kaip tau apmaudu. Ir kad be reikalo šnekėjo tarsi viltį suteikinėjo, ir kad iš artimų žmonių tokio požiūrio nesitikėjai. Mes tai turim 2 močiutes, jos irgi dirba. Ir gyvena šalia. Bet nepamenu, kada vaiką pas jas palikom kokią savaitgalio dieną. Dažnai sveikatos neturi ir dažnai manęs perklausdavo, ar tikrai reikia vaiką prižiūrėti. Nereikia, atsakydavau, o prašyti man per žema - jeigu nenori su anūku bendrauti, tai per prievartą ir nesiūlau. Nesmagu.

O pas mane visai kita situcija, mano mama buvo jau pasiruosusi ir darba palikt, nors jai dar n metu iki pensijos, kad tik anukelio su svetima moterimi nepalikciau. Ir mano bobute, jam jau prosenele, nors ir sveikatele jau nebe ta, bet sake palik man, as susitvarkysiu.... ir niekas nieko uz tai neprase... jos abi pasiruosusios uz anuko sypsena viska atiduot

Sveikos mamytės. Aš tai nematai nieko blogo mokėt močiutei už anūko priežiūrą. Geriau savam nei svetimam. Gaila, kad aš taip negaliu. Mano mama dar dirba ir darbo mest tikrai negali, o as tiek neuždirbsiu, kad ir mama ir save išsilaikyt. Labai gaila. O mama vis sako : jei tik nereiktų dirbt, tai galėčiau aš vaikį augint. Ir čia tikrai ne tik žodžiai, kaip čia kažkuri rašė, kad auginsiu anūką, o kai atėjo laikas tada jau sveikatos nėra. Močiutė man būtų pati geriausia auklė, nes tik jai galiu palikt savo auksą. Ir dabar kaituriu reikalų, o babytė nedirba tai visada mane visur išleidžia be problemų. Liuks mūsų močiutė

Kadangi esu močiutė, sudomino jūsų pasisakymai. Parašysiu iš močiutės pusės.
Esu įsitikinusi, kad močiutės tikrai blogai jaučiasi imdamos už anūkėlių priežiūrą pinigus. Jei man taip reikėtų, jausčiausi bjauriai. Bet juk yra gyvenime visokių situacijų, kaip pvz.;
1. močiutė išėjo iš darbo ( dar ne pensijoj)- juk gyventi reikia, tai geriau mokėti jai, negu svetimai auklei
2. jeigu močiučių sunki materialinė padėtis - juk visaip gyvenime būna
3. O gal močiutė yra viena, be senelio, ir neturi iš ko pragyventi
Labai gerai, kai gyvenimas susiklosto taip, kad močiutės gali rūpintis ir padėti auginti vaikelius jauniesiems be jokio atlygio.

gal but gali moketi netiesiogiai, o ir tik dali sumos... paaiskinsiu: mano drauges mama daboja mergyte, o drauge apmoka sesers mokslus, kurie musu kainomis iseina kazkur puse aukles kasmenesinio atlyginimo.
Bet tai turi buti bendras susitarimas... (Kad tikrai nesijaustu nuskriausta gaudama dali sumos)

Man atrodo, kad čia labai nuo šeimos priklauso. Jeigu močiutė jau gali sau leisti nedirbti, tai gal gali ir pažiūrėti tą anūkėlį. Bet jei ji vietoj savo pastovaus darbo prižiūri anūkus, tai gal reiktų primokėti.
Labai slidus reikalas

Mes čia diskutuojam, gal jau Vaidicita ryžosi prašyti anytos prižiūrėti lelių? Labai ydomu, kokie rezultatai mūsų pamokymų?

as kasdien paskaitau ka rasote bet nieko neturiu ka pasakyti... Rezultatas : aukle. jau praejo viena jos darbo diena, atrodo nieko. gal taip ir geriau nesijausim dekingi/skolingi ir pan. o mociutes papraseme viena konkrecia diena paziureti tai sake bus matyt, mazdaug. tai ir nesiryzome prasyti daugiau ir kazka tartis, bet ir kad turime aukle dar nesakeme, nezinau kaip cia bus. ai siaip komplikuota situacija.... jei ji parodytu bent koki nora as visom keturiom prasyciau jos buti, bet nezinau gal sveikata nelabai, gal kiti reikalai trukdo,,,, sunku pasakyti....

Pasakysiu iš anūkės pusės. Jei yra 1, 2, 3 atvejai - arba tiksliau, visi jie apie tą patį - jeigu močiutei striuka su pinigais - tai normali anūkė, jeigu ji tų pinigų bent kiek turi, ir taip privalo padėt savo močiutei, ar ji prižiūri tuos anūkėlius, ar neprižiūri. Lygiai taip pat ir priešingu atveju - jei anūkė neturi pinigų, o močiutė turi, tai ar rasi močiutę, kuri savo anūkei tais pinigėliais nepadėtų?

Nebūtina tiesiogiai tuos pinigus duot, yra gi visokių būdų, kad ir maisto nupirkt ar už butą sumokėt, ar už telefoną, ar už vaistus kokius sumokėt vaistinėj... Mano supratimu, normalioj šeimoj būna taip.

Močiutės remiamos už dyką, lygiai kaip ir anūkėliai prižiūrimi už dyką. Iš meilės. O jei tie dalykai vyksta vienu metu - tai vis tiek nėra tas pats, kaip samdyta auklė, o tik savitarpio pagalba... Ta prasme, kad jei močiutė susirgs ir nebegalės prižiūrėti anūkėlio ar ten proanūkėlio, tai ji vis tiek bus remiama. O jei anūkė subankrutuos ir neturės už ką remti bobutės, tai ana vis tiek tą vaiką žiūrės...
Papildyta:

Ai, o gal taip ir geriau

pasirasau po Noa zodziais

Manau,kad tikrai reikėjo pasikalbėti, juk ji ne kokia mokesčių inspektorė(gal?),kurios reikia bijoti, juk čia močiutė. Gi žmonės mes ir turim tokią dovaną,kaip kalba, bendravimas-taip išsiaiškinama daug sudėtingesni dalykai,nei vaikiukų priežiūra. Sėkmės,o močiutei-supratimo.

man buvo kazkas panasaus. vasaros gale pradejau ieskotis aukles, jau buvau su keliom susitikus pakalbeti, bet nieko konkretaus nesutarem, tai anyta pareiske, kad jei nera kam, ji pabus su vaiku kiek reikes. aisku ne uz pinigus, nes neimtu, bet as stengiuosi ka nors jai nupirkti vis, paskutini karta nupirkau kibiriuka toki medaus nemaza, tai patenkinta buvo.
aisku vaikui su ja gerai, bet yra ir kitu blogybiu. jau ne karta dejavo kaip pavargsta, arba jei griztu ir jau tamsu buna, tai padejuoja kaip baisu tamsoj bus jai pareiti (nors mikriukas veza nuo duru iki duru, niekur eiti net nereikia), bet taip tipo nepiktai. o as jauciuosi kartais net kalta kazkokia ir skolinga uz "neikainojama" pagalba. tai daugiau kaip tris kartus per savaite nedristu jos prasyti, kad pabutu. mano pacios mama turi viena laisva diena, tai jei dar labai reikia, jos prasau. nors anyta tai pensininke. va pvz. ketvirtadieni man paskaitos ryte, o ji paskambino ir pareiske, kad kazkas ja kazkur pakviete ir negales ateiti. tai su aukle, kuriai mokeciau taip nebutu gi.
o dabar mokslus tuoj baigsiu, noriu pradeti dirbti ir lauzau galva, nes manau, buti penkias dienas per savaite su vaiku bus per sunku anytai, jauciu reiks aukles ieskotis, bet tai isizeis ji baisiausiai. o jei ji ziures, tai mes isvis turesim jaustis skolingi jai iki gyvenimo galo uz toki "didvyriskuma". pinigu ji tikrai neims, jau zinau

nu jo irgi situacija sudetinga....

Ir as turiu panasu galvosuki...Mano anyta, kaip suprantu, lyg ir sutiks priziureti musu mazyle, kai pradesiu eit i darba. As pasiryzusi moketi, tik jos reiks paklausti, kiek...manau, uz toki nelengva darba turi buti ir atlyginta...Jeigu pinigeliu neims, atsilyginsim kazkaip
Is dalies tikrai noriu, kd butent ji priziuretu musu maze (aisku idealiausiai butu - mano mama, taciau tai neimanoma ), bet is kitos puses ir bijau, kad nepradeciau priekabiauti, kad tas negerai ar tas negerai, bijau, kad del auklejimo nebutu konfliktu...(( Siuo metu savo mazyle ramia sirdimi galiu palikti tik savo mamai ir vyrui ir tai tik keliom valandom...Tikiuosi, prie visko priprantama...

man tai labai nenormaliai atrodo, toks dalykas, bet tai yra kiekvienos asmeninis reikalas

esu iš didelės šeimos, tai mano mama, daug vaikų ir anūkų užauginusi net nesuabejojo, kai aš buvau giliuose apmąstymuose paskendusi: ar grįžti į darbą ir kur vaiką dėti... iš kart sakė: eisi dirbti, o mes (t.y. ji, mano senelis ir mano vyras) kaip nors užauginsim" ir nieko neprašo, bet aš vis ką nors nuperku (maisto ar buities prekių arba nuvažiuojam kur nors prasiblaškyti). žodžiu .būdavo, kad nesutapdavo nuomonės, arba atrodydavo, kad vaikas neprižiūrėtas, bet dabar nieko nesakau, įpratau nekreipti dėmesio. labai džiaugiuosi, kad nereikia jokių auklių, nors kartais būdavo tokių pamąstymų.

Jeigu man pagimdžius vaikiuką mano mama bus be darbo, aš jos tikrai prašysiu, kad pabūtų su juo. Ir mokėsiu jai už tai, kaip už normalų darbą. Juk iš kažko jai reikės gyventi. Todėl manau, kad mokėti močiutei už buvimą su vaiku nėra bloga praktika.
Be to, kiekvienas atvejis vis kitoks, šablonų nėra.
Papildau - manau, kad kasmet jai padarysiu kokį nors siurprizą - nupirksiukelionę. Va čia tai apdovanojimas
Visoms mamoms siūlau apdovanoti močiutes, kad jos nesijaustų "didvyrėmis", o jūs - "amžinai skolingomis"

mes mokame savo mociutelei 1 val-2,50Lt Tai yra maziau nei rinkos kaina, bet mes labai patenkinti, kad nereikia jaustis skolingais, paremiam ją.

as taippat manau ,kad kazkiek reikia tu pinigeliu duoti,tiesiog reikia tureti supratimo,kad nesvarbu ar anyta ar mama,bet savo reikaliukams kasdieniniams pinigeliu reikia ir senam zmogui,nekalbu apie tuos ,kurie stabilai stovintys seneliai

Nu mano pusseseres mama irgi priziuri anukeli ir jos dukra jai moka. Man irgi kazkaip keista pasirode, bet ji visa laika priziuredavo vaikus, o dabar ieskojo aukles darbo, tai as manau, kad geraiu savam moketi, nei svetimam. O su savu ir palikti saugiau, nes ka cia gali zinoti kokia ta aukle gausi? Visos geros atrodo, o kai palieki su vaiku viena, tai nezinai ka daro

Sveikos

idomi cia diskusija. Susidomejau, nes pati nuo rugsejo 1 d. planuoju grizti i darba, o suneli palikti su savo mama. Maniske mama siuo metu dirba, jai iki pensijos dar toli, bet darbas ne itin patinka, o ir moka ne itin daug, tai ji pati pasake, kad noretu priziureti anuka, o as iskart sios minties nepaleidau ir pasiuliau jai moketi jai uz tai alga, kokia mokeciau ir auklei. Ji neatsisake, tik sake ims maziau, nei as siulau. Kazkaip net nepagalvojau, kad tai kazkas blogo ar nenormalaus. Mama paliks darba ir priziures anukeli. Ji viena, o pajamos pragyvenimui juk turi but kazkokios. Zodziu esu labai laiminga, kad nereikes palikti svetimam zmogui, ypac kai forume prisiskaiciau tema "juoduju aukliu sarasas", net pasiurpau... Beje, esu matyt is tu laiminguju, kuri turi ir nepaprasta anyta, ji taip pat iskart siulesi priziureti anukeli, nors turi savo versla. Sake galetu del jo ir nebedirbt, bet man kazkaip del to butu labai jau nesmagu. Juolab, kad su saviske mama gali atviriau apie viska pasikalbet, ypas jei kas nepatiktu vaiko prieziuroje. Su anyta norisi islaikyti gera santyki:)

o kodėl nemokėti savam žmogui .Juk jam taip pat trunka laikas, bent jau kažkokia dovanėle reikėtų nupirkt.Aš jau su tėvais sutariau ,kad kai grįšiu į darbą juos samdysių vaikutį prižiūrėt-taip pati ramiau jausiuos ir tėvam finansikai padėsiu

Mano mama priziuri dukryte. Pradzioj galvojom jai moket, bet mama kategoriskai atsisake. As dirbu nuo 8 iki 17 val., o mano vyras nuo 16 val. Tai mano mamai tereikia ateit 14 val. ir pabut su Smilte, kol as pareinu is darbo, t.y., kokias 4 valandas, is kuriu vaikas apie 2 val. miega. Per ta laika ji pagamina valgyt, ka nors namuose sutvarko. Esu labai jai uz tai dekinga. Mama mano pensijoje, pajamos nera dideles, bet pinigu nesutinka imt. Tai karts nuo karto, per kokias sventes ar progas as prie dovaneles dar pridedu ir siek tiek pinigeliu. Man ramu, zinau, kad mama priziures Smilte tikrai neblogiau nei as. Bet ira ir kai kuriu minusu... Pavyzdziui, savaitgaliais ir vakarais as beveik visada bunu su vaiku, nes mamos jau nepatogu prasyt. Karta darbe buvo kazkokia proga ir fursetas, kuriame turejau dalyvaut, tai po to mama dar man atskaite morala, kaip as nelaiku gryzau ir kad ji vaika ziures tik kai mes dirbam, o ne kai baliavojam. O as ant pirstu galiu suskaiciuot, kiek kartu per beveik 2 metus kazkur buvau, kad jai reiketu priziuret dukryte. Suprantu, kad ji galbut pavargo, nes mergaite musu ne is ramiuju Bet man pikta buvo del to, kad mama pati pasisiulo, po to priekaistauja. Dar kelis kartus jai siuliausi moket, nesutinka. Na, bet rudeni problema bus isspresta, dukryte eis i darzeli. Mama, sako neleiskit, maza dar, as priziuresiu, bet mes nebenorim but skolingi.
Vat tokia musu patirtis

Man net nekiltų minties nemokėti. Kodėl samdant svetimą žmogų galim mokėti, o savam - ne Juk mama/anyta aukoja savo laiką, o galėtų kažką dėl savęs nuveikti. Aišku, gal alga nebūtinai turi būti tokia, kokia auklių rinkoje. Tačiau už atliekamą darbą reikia mokėti ir nesvarbu kas vaiką prižiūri

Dieve, kur ritasi pasaulis Ji juk MOCIUTE! Tai jos kraujas tie anukeliai. Butu musu mamos musu mociutems pasiuliusios moketi uz musu prieziura, tai ko gero i dantis butu uz toki izeidima gavusios O ir dabar kai pagalvoju apie vyro mociute, kuri gyvena kaime... Niekaip neateina tokia mintis, kad ji paimtu nors kiek uz anukeliu prieziura.
Papildyta:


Ir darbo laiko apskaitos ziniarasti pildot? Uz pusvalandi 1.25 Cia as nepiktai, bet man tai absurdiskai situacija atrodo, kai skaiciuojama cento tikslumu.