Mano aplinkoje kazkaip nuo senu laiku buvo iprasta tevus vadinti "jus". Savaime ir manieji taip i mus su vyru kreipiasi. Tik dukra papasakojo, kad jos drauges mokykloje isgirde musu pokalbi telefonu nustebo del tokio kreipinio. Visi tevus "tujina". Paklausiau ar dukra turi del to kokiu nepatogumu. Atsake, kad ne, nes ji klaseje ir taip gerbiama, nelabai kas ten ja kritikuotu, o paciai labiau patinka dabartinis variantas.
O kaip kreipiasi i jus?

niekada nevadinau tevu "jus", ir is sono keistai klausosi kai kas taip sako, sakydami "jus" atrodo susvetimeja vieni kitiem, o juk seimoj turi but artumas nors cia kiekvieno reikalas

aš į tėvus kreipiuosi tu, noriu,kad į mane sūnus taip pat kreiptųsi tu. Jūs labai oficialu.

ir aš O vyras į savo mamą kreipiasi jūs

Negalėčiau, o ir tėvai tikriausiai supyktų, jei vadinčiau juos jūs. Pagalvotų, kad pykstu

Mano vyras savo tėvams sako "Jūs", bet visai nenori kad į jį taip kreiptųsi sūnus.

man "Jūs" kažkaip nepriimtina

Mane nuo mamos kreipinys ''Jūs'' iškart atskirtų 3 metrų aukščio aklina siena. Asmeniškai man tai kvepia viduramžiais. Taip ir įsivaizduoju, kaip kreipiuosi į Ją: ,,Didžiai Gerbiama Mama, leiskite Jums pranešti, kad Jūsų anūkai sveiki ir gyvena gerai. To paties linkiu ir Jums...." Tik jei toks kreipinys vartojamas nuo pat mažų dienų, greičiausiai jis turi tokią pat reikšmę kaip ir ''Tu'' ir nedaro jokios įtakos bendravimui. Taigi, jei visiems priimtina, kodėl gi nevadinti tėvų ''Jūs''?

tikrai niekada nenoreciau,kad mano vaikas i mane kada nors kreiptusi ''jus'',nors pas mus giminej tai iprasta,bet is sono paklausius atrodo,kad svetimi zmones sneketu

tikrai nenorėčiau kad mane vadintų jūs

Maniskes mums sako "tu", bet nematyciau jokios problemos jei pavadintu "jus", nes musu santykiai pakankamai artimi, kad
kazkoks kreipinys inestu saltumo
ir man visai vienodai, ka apie musu santykius galvoja svetimi zmones.

Aš taip pat nenorėčiau, kad vaikai mane vadintų "JŪS" Nes atrodo, kad svetimi žmonės bendrautų.

man irgi Jūs nepriimtina-tik močiutėms sakau jūs, nes amžius garbus Jų. O mes kieme vaikai būdami netgi pašiepdavom tuos, kurie mamas Jūs vadindavo o kai kurie iš jų pavydėdavo kad negali mamai sakyti Tu - sakydavom :nu paimk ir pasakyk, kas bus

Nėra problemų, jeigu vaikas įpratintas kreiptis "jūs" nuo kūdikystės. Bet vienas mano pažįstamas pasakojo, kaip jam mama liepė pradėti šitaip į ją kreiptis, kai jam buvo... 8 metai. Jis dėl to labai išgyveno ir nusprendė, kad mama jo nebemyli ir nori būti jam svetimas žmogus.

As kreipiuosi TU ir man kazkaip svetimai skamba JUS... Mano mama sake, kad jai nepatiktu, kad mes taip kreptumems i juos...

Ir aš kreipiuosi, ir mano vaikai kreipiasi TU. Nors pati JŪS kreipiuosi nuo mažų dienų į savo močiutę, nes taip mama daro. Mūsų santykių šaltais tikrai negaliu pavadinti.

Mano vaikai nuo mazens i mus kreipiasi JUS ir net juokas ima cia paskaicius apie santykiu saltuma. as taip vadinu savo tevus ir mes labai artimi o draauge mama vadina Tu ir dar durne prideda Taip kad apie statomas sienas 3 metru ir kreipini kalbeti juokinga

Vyras į savo tėvus kreipias JŪS, tai ir aš paskui jį taip kreipiuos. Bet man nelabai tai atrodo normalu, gal tai ir lemia, kad mano santykiai su uošviais nėra labai artimi

I mane vaikas kreipiasi tik TU Tiesa, jis dar nezino skirtumo tarp JUS ir TU, bet tikiuosi, niekada nesugalvos kreiptis JUS As savo tevams visada sakau tik TU, ir seneliams taip pat sakydavau. Vat uosviams sakau JUS, nes atstumas sioks toks turi buti Neturiu nieko pries kreipini JUS, bet man asmeniskai netinka Kazkas yra pasakes, kad ir Dievui sakome TU, taigi ir tevams tai pakankamai pagarbu

Jei nei tėvai nei vaikai nejaučia diskomforto tai kodėl gi ne "JŪS", nors man iš šono žiūrint tėvai per daug reikalauja, kad vaikai taip į juos kreiptųsi. O beje, kodėl tada tėvai į vaiką nesikreipia "JŪS"

Na "reikalauja" gal ne tas zodis. Vaikus dazniausia aukleja pavyzdys, o ne zodziai.
Vat jei as i savo tevus ir kitus vyresnius ar maziau artimus zmones kreipiuosi "jus", tai naturalu, kad vaikai ima pavyzdi. Argi ne?
Tas pat ir su kitais dalykais - jei tevas visuomet praleidzia mama pirma pro duris, tai sunus automatiskai taip pat ta darys. Jei ne - zodziai nelabai ka pades........

Mano manymu, vaikai i savo tevelius turetu kreiptis „tu“. Taip, mes rodome pagarba, sakydami „jus“ kitiems zmonems. Taciau patiems artimiausiems labiau tinka zodelis „tu“.Kai buvome vaikai, is visu mano draugu tik viena mergaite sake savo mamai „jus“, taip kreipiasi iki siol. Man taip budavo keista, kai sveciuodavausi ju namuose. Vis galvodavau, kas toj seimoj negerai. Man, kaip vaikui, tai neatrode normalu. Atrode, kad jie nemyli vieni kitu taip, kad galetu kreiptis „tu“. Idomiausia, kad ta mano drauge savo vaiku taip neaukleja, jie jai sako „tu“.

Na gal "reikalauja" ir nevietoj buvo, nekreipiau dėmesio
O tie, kurių vaikai į juos kreipiasi "JŪS" ir į savo vaikus irgi kreipiaties "JŪS", tai gal ir su vyru/žmona irgi kalbėdamiesi vienas kitam sakot "JŪS".

Na man kazkaip nekliuna kad vaikai i tevus kreipiasi "TU". I senelius - na cia jau diskutuotina, bet irgi nekliuna.
O kodel atvirsksciu variantu dvelkia kazkoks sarkazmas?

As kreipiausi i tevus Jus, mano tevai i savuosius Jus ir t.t. ir t.t.
Man regis, cia kaime buvo labiau iprasta sakyti TU. Nors tiksliai nezinau.

seimyniniuose santykiuose nepersu savo nuomones, o kituose - manau dera kreiptis TU tik "adresatui" issakius toki savo nora. Man nepriimtina, kai giminaiciu vaikai sako man sako TU. Ne todel, kad mano isdidumas nuo to nukencia - tiesa pasakius man dzin. Tiesiog man automatiskai kyla mintis, kad juos tevai prastai ismoke mandagumo........

Tėvai ir uošviai tai du skirtingi dalykai. Aš savo tėvams sakau "tu", o uošviams "Jūs". Man nemandagu svetimiems žmonėms sakyti "tu", nors jie ir ne visai svetimi.

Man irgi taip pat nepriimtina kreiptis į tėvus JŪS. Mano mama į savo mamą taip kreipdavosi vaikystėj, taip jai buvo liepta. O aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau taip kreiptis į savo mamą. Man TU ir viskas O su savo vaikais tas pats, nenorėčiau nė už ką, kad į mane kreiptųsi "Jūs" forma.

Jeigu vaikas i tave jus kreipsis tai dar nereiskia kad jisai gerai isaukletas ,gal paprasciausia isdresiruotas .

O man patinka, kai giminaiciu ir geru draugu vaikai man sako tu. Zinau, kad jie mane gerbia ir myli. Kam tas dirbtinumas?

Lygiai taip pat galvodavau ir as. Man kazkaip i svetima zmogu butinai reikia kreiptis jus, bet i tevelius pacius artimiausius zmones ir nereiskia jei sakai "tu" nereiskia kad ju nemyli ar negerbi, juk pastebekit, dazniausiai "jus" sakom nepazistamiem zmonem, o kai artimiau suspiazistam, nuolat bendraujam, savaime pradedi tujint, vadinasi tapome artimais Bet cia aisku mano nuomone

Sios temos isvada - sakymas zmonems „tu“ rodo dazniausiai artuma, meile, draugiskuma, o ne nepagarba.

Aš ir savo mokiniams liepiau mane vadinti TU, ne todėl kad bučiau jų draugė geriausia ar norėjau įsipaišyt į jų "chebrą", bet kažkaip man ant savęs nesižiūri "JŪS" Gal kai pasensiu dar tiek pat kiek atgyvenau bus kitaip

Visiskai sutinku su tuo, bet manau, kad svetimiems zmonems vaikai turetu sakyti "jus"

Na vaikas tik pradėjęs kalbėti tikrai nesako "JŪS",kol mažas žiopliukas "TU" labai netgi priimtina, o prie "JŪS" bus prieieta kai paaugs. Be to angliškam žodyne "you" yra lygiai kaip "JŪS" taip ir "TU", o norvegijoje visi vienas kitam sako "tu" ir nuo to nei vienas nesijaučia nepagerbtas

[quote=koalamama,2006 08 05, 09:11]
Na vaikas tik pradėjęs kalbėti tikrai nesako "JŪS",kol mažas žiopliukas "TU" labai netgi priimtina, o prie "JŪS" bus prieieta kai paaugs. Be to angliškam žodyne "you" yra lygiai kaip "JŪS" taip ir "TU", o norvegijoje visi vienas kitam sako "tu" ir nuo to nei vienas nesijaučia nepagerbtas


Maziems vaikams tikrai tinka ir zodelis „tu“. Va, del mokiniu tai as suabejociau. Kazkoks, nors ir nedidelis atstumas turi buti tarp mokiniu ir mokytoju. Bet kai man mokinys uzsimirses pasako „tu“ as tikrai jo netaisau, tik sypsausi. Dazniausiai jis pats pasitaiso.

As savo tevams sakau "JUS" ir daugiau tai rezia ausi visu is karto klausimas: kodel? Is tikruju net nezinau ir neatsimenu nuo kada as taip pradejau vadinti nors labai noreciau sakyti tevams 'TU' bet kai tiek metu sakiau 'JUS' tai dabar nesivercia liezuvis tujinti, net jeigu kartais pasakau "TU' is karto pasitaisau

Savo vaikams tikrai neliepsiu sakyti 'JUS", net nenoreciau kad jie mane taip vadintu man netgi smagu kai draugu vaikai man TU sako, nesijauciu tada tetule

Svetimiems, vyresniems ir uosviams sakau 'JUS', kitaip ir buti negali

na kai mes su sesėm augom net minties nebuvo ant tėvų ar vyresnių už save sakyti TU.Visada sakydavom JUS,ir dėlto tikrai nesijausdavom,kad esam atstumtos ar šaltesni santykiai būtų tarp mūsų ir tėvų,nors niekas nevertė taip sakyti.Mano sūnus sako mums TU,ir tai nieko nekeičia,svarbiausia,kad skiria kur galima sakyti TU,o kur JUS.

Visada tėvams sakiau "tu" ir savo vaikui neleisiu sakyti "jūs". Tas "jūs" padaro tėvus ar vaikus labais svetimais. Aš nuo pat mažens "jūs" vartojau tik bendraudama su svetimais žmonėmis. Manau, kad neverta vaikui nuo mažens kalti į galvą to "jūs" pagarbos tėvams šis sausas žodis nepridės.

Aš ir manau, kad žodelis jūs labai atitolina. Mus auklėjo griežtai todėl atrodė, kad ta mama ir tėtis vos ne svetimi. Dabar vaikams nedraudžiu sakyti tu. Aišku, svetimiems turėtų sakyti jūs.

Pritariu

Kreipinys ,,jūs" tėvams likęs iš tų laikų, kai tėvas, šeimos galva, pirmiausias sėsdavo prie stalo, jam pirmiausia, kaip sunkiausiai dirbančiam, buvo dedamas maistas į lėkštę ir tik tada, kai visiems pasimeldus, tėvas pradėdavo valgyti, prie maiso palinkdavo ir prie stalo susėdę vaikai. Kai buvo šventas tėvų žodis ir niekam nekilo minčių dėl jo išsakyt abejonių ar leistis į diskusijas, ,,jūs" buvo vienintelis tinkamas kreipinys, pagarbai išreikšti. Apie meilę, aišku, garsiai kalbama nebūdavo.

Šiandien viskas kitaip, visi norime, kad vaikai auktų turėdami ir savo nuomonę (kurią mes žinome formuojame), kad jie lengvai sakytų ,,aš tave myliu" ir tėvam ir partneriui, o ne tik tai rodytų darbais; kad mūsų vaikai būtų tokie, apie kokius mes svajojame ne iš pagarbos, o iš meilės mums ir netgi sau.

Ir dar. Turbūt ne vienam pažįstama situacija, kai net turėdami leidimą, negalime kažkuriam žmogui pasakyti ,,tu" ir baigta, na tiesiog nepratelpa tas žodis. Ar ne todėl, kad tas žmogus dar nėra mums tiek artimas, kad galėtume su juo taip jaukiai, patogiai jaustis?

Suprantu, kad ,,jūs" jūsų šeimoje gal labiau įprotis, bet tas noras, kad kas sakinį jums būtų reiškiama pagarba , man tikrai sunkiai suprantamas

Hm, nelengva, nelengva... Mano dukra man sako tu. Ir puiku. I senelius kreipiasi "Jūs". O štai mano geros draugės mergytė į tėvelius irgi kreipiasi jūs, čia nuo šeimos priklauso

aš tik už tu sakymą tėvams, tačiau vaikas turi žinoti, kada reikia kreiptis Jūs į kitus žmones

Pritariu Nes kai girdziu, kad vaikai i tevus kreipiasi jus, tai toks saltukas nukrecia...

Mano vyras i mama visad kreipias Jus.Toks jausmas,kad ne motina o teta salia sedetu.As tik uz kreipini TU .Tevai savi ir artimiausi vaikui zmones,tai kam tas oficialumas?Jus ponia mama,feee kaip neskamba ir kaip salta...

mano vyras irgi sako tevams JUS, as 100% sutinku su tavim , nenoreciau, kad mano vaikai sakytu man JUS

Visiškai sutinku

Man jei į tėvus kreipiasi JŪS,tai ,rodos,kad ne jų tie vaikai. Man "tu"- šilta ir gerai.O į svetimus smagu,kai kuo anksčiau supranta ,kad JŪS reik kreiptis

I savo mama ir teti visada kreipiuosi "tu".Ir vyras tap pat. O vien amno gera drauge i savo tevus kreipiasi "Jus"...tai man taip saltai atrodo, kazkokie lyg netikri santykiai butu
I uosvius ir kitus vyresnius, nepazistamus visada kreipiuosi "Jus, na nebent jie patys papraso kreiptis "tu". Man nepriimtina kai vaikas, paauglys, vyresni, ne seimos nari "tujina". Vat vienu draugu sunus i mano vyra kreipiasi "tu" (o tas ju vaikas 12 metu mano vyrui galetu sunus buti pagal amziu ), tai nepagarba kitam zmogui. Tujinti vaikas gali savo bendraamzi, o ne suaugusi zmogu.

OJ , TIK NE -JŪS.KAZKAIP SVETIMA , SALTA IR TOLIMA.NEA MAN NEPATIKNA

"jus" per daug oficialu, salta. kai ismoks kalbeti vaikas mane "tujins". ir nepykstu, kai draugiu vaikai man sako "tu". tas "jus" kazkaip sendina

as irgi tik uz "TU" kreipini, manau vaikai turi jausti kad tevai jam artimiausi zmones. Juk tujinam tik gerus draugus, tuos su kuriais gerai sutariam. "Jus" palikim oficialiam pasauliui.