tik TU. as vaikams nesu svetima, kad mane Jus vadintu sakot nemadnagu? O man teko girdeti toki posaki - mama, nu jus ir durna fuiiiiiiii....... o man vaikai sako, mama, as TAVE myliu... vnz,- as us TU MAMA.

Labutis
Paskaiciau ka jus cia kalbat .Jei galima issakysiu savo nuomone .nesuprantu,kaip i tevus galima kreiptis Jus,man tai taip svetima atrodo,neisivaziduoju,jei mano vaikai man sakytu Jus<su artimais zmoguciais tik Tu,su anyta, mociutem, tetom ir sisipa vyresniais giminem visada kreipiuos Jus.
Turiu drauge,jie tikrai dar jauni ir siuolaikiski,bet kaip rezia ausi ir nesmagu klausyti,kai vaikai i juos kreipiasi Jus

As kreipiuosi TU,Jus,man kazkaip asocijuojasi su dideliu atstumu tarp tevu ir vaiku,bei saltus santykius

Aš sakau Jūs, bet pati norėciau kad mano dukriukas sakytu Tu, mums su tėčiu tačiau jokiais būdais ne seneliams ar mūsų draugams.

as sutinku su tavo nuomone man kai sako JUS tevam tai kai visai svetimiems zmonems

tik TU.Tai parodomos tam tikros artumo ribos. Mano vaikai TU sako ir seneliams - jie taip prašė. Kai Vyresnėlė tik pradėjo kalbėti - gana anksti ir labai aiškiai- močiutes iškart vardais pradėjo kviesti nes labai jau ir amžiumi ir atrodymu panašios buvo, šalia gyveno, žodžiu, vienintelis ryškus skirtumas - vardai. Tai ir kiti vaikai vardais vadina . Taip ir liko - "tu močiutė onyte, o tu močiutė valiukė".

Man irgi tik TU kreipinys tinka, ir i savo tevus taip kreipiuosi. Nors mociutem sakau Jus, bet maniskis savo seneliams sako TU ir mums, ir jiems taip tikrai tinka, nes parodo santykiu artuma ir siltuma

Jus tik svetimiems zmonems

Tiktai Tu nes manau kad taip vaikas jauciasi artimesnis mamai teciui, beto jus mane pacia verstu jaustis nepatogiai, lyg as kazkuo virsesne uz vaika. noreciau but jam drauge, o ne kokia ponia.

Tiktais TU. Nors mano mama į savo tėvus kreipdavosi JŪS.

Aš į savo tėvus kreipiuosi "Jūs", bet nenoriu kad mano vaiukai taip elgtųsi....gal dėl to jaučiasi susvetimėjimas su tėvais

Man gražu, kai sakoma Jūs, primena A. Tolstojaus romanus, bet namie to nepraktikuojam, tujinamės .

Meginau savo mociutei sakyti Jus (man atrode, lyg daugiau pagarbos), tai ji man stai ka pasake: ,,Dievui ir artimiausiam zmogui reikia sakyti tu... Nejaugi as tau svetima?''

Nuo tada nekilo klausimu ir diskusiju kaip kreiptis i artimuosius.

Musu seimoje kazkaip priimtina kreiptis "Tu", o i svetimus zmones tik "Jus". Pati tikrai nenoreciau, kad mano vaikas man sakytu "Jus", jausciausi kaip kokia senute

Laba diena,

Manau tai priklauso nuo auklėjimo. Aš į savo tėvelius ir senelius kreipdavausi -Jūs. Galvoju, kad greičiausiai tai susiję su seneliais iš tėvelio pusės . Sena giminės linija išlaikiusi tradicijas. Bet jokio atšalimo tarp tėvelių ar senelių nebuvo. Ypatingai šilti ir artimi santykiai , ypač su tėveliu, man jis buvo pats geriausias draugas. Dabar pati auginu sūnelį ir tikra dilema kaip jį pratinti kreiptis į save ir vyrą. Vyro šeimoje visada tujinama , tad ir vyresnieji vaikai jį tujina.

mūsų šeimoje buvo įprasta mamai sakyti jūs, o tėčiui tu. kai tėvai išsiskyrė su mama persikėlėm gyventi į kitą miestą, tada ir prasidėjo: kiemo vaikai pradėjo klausinėti kodėl JŪS, gal aš įvaikinta, gal gyvenu su teta ir pan.
Tada mamos atsiklausiau ar galėčiau į ją kreipti tu nuo tada tik TU. manau, kad savo dukrytę taip pat mokysiu sakyti tu, juk mama turi būti ir draugė ne tik oficialus asmuo (kreipinio prasme)

I tevus kreipiuosi "Tu", ir savo vaikus taip mokinsiu. "Jus" - man siejasi su svetimai zmonemis. Bet cia priklauso nuo auklejimo, kazkam gal buna keista girdeti, kai tevams sakau "Tu"

Sveikos As kiek gyvenime susiduriau su seimomis kuriu vaikai i tevus kreipiasi "jus" tai man is sono ziurint kad seimos gyvena lyg su svetimais zmonemis, bijo i akis paziuret, kalbet, juoktis ir t.t tai manau kad savo vaikus mokinsiu i mane ir vyra kreiptis tu, noreciau as savo vaikuciam but mama-drauge,juk taip fainai su vaikais bendraut siltai be paslapciu... (nors zinau kad taip be paslapciu nebus)...

na man TU labaia rtima,mano vyras i savo mama kreipiasi jus man visai neiprasta,nesuprantama,as su savo mama galiu kaip su drauge pasikalbeti pajhuokauti,nesamone kaip reikia i tevus jus kreiptis,is sono atrodo,kad vaikai ir tyevai svetimi,tik svetimam zmogui gali sakyti jus,bet tikrai ne tevams

tiktai TU!!!!as savo mazyliai neleisiu i mane ar i vyra kreiptis jus!!!nesamones!cia juk mano vaikas, pats brangiausias, mylimiausias, tai musu santykiai yra patys silciausi

i savo tevus kreipiuosi tik tai TU ,nes vienakart apie tai buvo su mama kalba mano drauge i tevus kreipiasi jus as uzklausiau mamos kaip tau butu maloniau man atsake kad TU ,nes artimesnis rysys o jus nutoles

tik tu, nes jus labai saltai skamba...

As tiesa sakant mamos taip pat klausiau kaip tureciau i ja kreiptis.Buvau jau paaugle,kai isgirdau kaip drauge mamai sako Jus.net susimasciusi nebuvau, kad taip galima mama aisku pageidavo, kad butu Tu.Man taip pat nepriimtina, kai tevam sako Jus-tarsi tevai stovetu ant aukstesnio laiptelio.Gal ne visada tai reiskia saltesnius santykius,bet skamba butent taip Bet aisku lygiai taip pat nenoreciau,kad vaikas kreiptusi vardu.

Manau artimam rysiui nei jus ,nei tu neturi itakos Nuo pat mazumes mama mane moke,kad vyresniam zmogui reik jausti pagarba ir sakyti jus,tuinti galima tik savo bendraamzi,taigi visa laik tevams sakydavau jus,o artimai bendraujam iki siol,turbut nebuna dienos kai nesusikambinam ir kasdien po val prakalbam.

Mes sakom tu...Jūs skamba kaip susvetimėjimas

Tiesa pasakius net susimasciusi apie tai nebuvau,visada i tevus kreipiuosi TU. Ir noriu kad mano vaikai i mane kreiptusi taippat.Turejau drauge kuri kreipesi i mama JUS,man kazkaip keistai tai pasirode,kazkaip perkeltai isdidziai,nu nezinau del artumo bet man tai perdaug isdidziai skamba.JUS...Kiekvienam savo... O beje i anyta jau 8metai kreipiuosi jus,nors sauni moteryte,kalbames kaip su savo mama,nu bet niekaip negaliu pasakyti tu O kodel nezinau net pati

Jus tėvams yra XIX a. kultūros elementas, išlikęs kai kuriose šeimose kaip savotiškas praeities reliktas. Su pagarba "tu" ar "jus" turi mažai bendro, mano 5 m. vaikas daugūmai vyresnių už jį žmonių sako "tu", pvz. mano draugams, nematau aš tame didelės problemos.

Kažkada iš Izraelio atvažiuodavo tėvų draugai su 12 m. mergaite, ivrite "jus" nėra, ji šiek tiek šnekėjo rusiškai ir visiems sakė "tu", niekas iš suaugusių iš tokios "nepagarbos" nemirė, nors kai kurie stebėjosi "kaip taip galima" ir pan.

As irgi i tevus kreipiuosi TU, mazoji mums irgi sako TU, net neisivaizduoju sakant JUS o anytai ir as sakau JUS nors mano sesuo savo anyta vadina mama kad ir kokia gera gali buti anyta mama as turiu viena

Tiktai TU,negalėčiau net ištarti Jūs.Labai svetima

Tiktai TU, man Jus yra kreipimasis i nepazistama zmogu, zmogu, kurio bijomasi ir pan.

"TAU mano mamyte, graziausi graziausi ziedai...mama as mylesiu TAVE amzinai amzinai..."
"mociute motinele, mociute sengalvele, gana pailsAI, gana pavargAI, kol mane uzaugnAI"
"...o TAVO isbalintos drobes, vis sviecia tartum saule sviesi... kokia tyra, mama, TAVO dziaugsmo versme..."
Tai kazin tos, i kurias kreipiamasi "jus", girdedamos savo vaikus taip dainuojant, jauciasi izeistos?
Is kur tas "jus"? paziurekit i tautosaka.

Na man visiskai netrukdo tai, kad kiti i savo tevus ar artimus zmones kreipiasi "jus". Taciau pati taip nedarau, ir man tai atrodytu maziausiai keista. tikrai nieko nesmerkiu ir nepersu savo nuomones, bet, kad ir ka kiti sako, manau, tas saltumas, kad ir nelb juntamas yra tarp taip besikreipianciu zmoniu. gal ne saltumas, bet atstumas tai tikrai. darbe dauguma bendradarbiu uz mane vyresnes, is pradziu i visas, zinoma kreipiausi "jus", bet po kurio laiko kai kuriu is ju paklausiau, ar negaliu kreiptis "tu", nes po kurio laiko pasikeicia ir santykiai, atsiranda artumas. kai kurios pacia pirma diena beveik liepe kreiptis "tu". bet ir lig siolei yra tokiu, i kurias kreipiuosi "jus". ir taip yra todel, kad su jom yra saltesni santykiai. ir i darbdavius, zinoma kreipiuosi "jus". taip yra ir su artimais zmonemis, seimos ar gimines nariais. tikrai neisivaizduoju kaip i savo mama reiktu kreiptis "jus". bet i teti kreipiuosi "jus", nes jie su mama jau nuo mano vaikystes issiskyre ir mes per retai bendravom, kad santykiai taptu labai artimi . niekada nenoreciau, kad i mane taip kreiptusi man artimi zmones, ypatingai sunus. nieko pries jei i mane taip kreipiasi nepazistami, nes ir as i nepazistamus taip kreipiuosi. taip parodoma pagarba.

man atrodo, jei tevai tau draugai - niekaip nepasakysi JUS, o as tikiuosi kad as savo mergaitei busiu drauge...

P.S. dabar seneliams sakau jus, maza tai nesakydavau, bet kazkaip tas ju garbus amzius ipareigoja...

Man tai atrodo grynas susvetimėjimas ...

Tik jau ne "jūs". To oficialumo visiškai šeimoj nereikia. Nenorėčiau,kad kreiptųsi "jūs" į mane, mano vaikai.

Aš į savo tėvus kreipiuosi "Jūs", o mano brolis jiems sako "Tu", tiesiog mano mamai jaunystėje patiko, kai mano tėtis sakydavo savo tėvams "Jūs, tamsta", tai ir auklėjo mus Su tamsta jai nepavyko, o su "Jūs" tai tik man sugebėjo įkalt, tai aš kitaip net nemoku, o ir jau negaliu į juos kreiptis, gi brolis buvo atsparesnis,jis atsilaikė, tai po šiai dienai juos "tujina"
O kas dėl artumo, tai juk ne nuo kreipinio tai priklauso
Mano vaikai mane "tujina", bet į senelis kreipiasi "Jūs"ir močiute, seneli.
Brolio vaikai senelius "tujina", bei vadina juos vardais.
Taip kad kaip vadinsi, taip nepagadinsi. Tik savo vaikus įspėjau, kai būsiu močiute, tai močiute, o ne Daiva

Na manau kad čia kiekvienos šeimos reikalas ar nuostatos kaip kas ką vadina.. Aš į savo tėvus kreipiuosi "tu", na tik į močiutę (mamos mamą) kreipiuosi "jūs", nes taip nuo mažens buvau auklėta..
Mano vaikai (tiksliau mažoji tai dar niekaip nevadina ) į mane kreipiasi "tu", ir aš dėl to labai laiminga.. manau, kad taip jaučiamės kur kas artimesni, o aš tikrai nenorėčiau prarasti ryšio su savo vaikais, taigi ir paslaptimis tikiuosi dar ilgai dalinsimės
tik sūnus kartą paklausė ar gali mane vieną kartą pavadinti vardu, leidau jam kartą taip kreiptis, tai jau tiek juoko jam buvo

niekada nenoreciau isgirst is savo vaiku i mane kreipiantis-jus

tevus tik -tu,bet kitus vyresnius mokau vadinti -jus,pagarba amziui

tas jus zodelis tai

Man tai keistai skamba kreipimąsis į tėvus "jūs". Taigi patys artimiausi žmonės, kam tas atitolinimas, susvetinimas? Pagarbą ir kitaip galima išreikšt.
Niekad nenorėčiau kad mano vaikai taip į mane kreiptųsi

Man priimtiniau kai i tevus vaikai kreipiasi "tu", o i visus kitus suaugusius "jus", gal rysio artuma labiau akcentuoja toks kreipinys, ne toks oficialus.

aš tėvus vadinu Jūs, taip išauklėjo ir taip man gražu, nors esam draugai, labai fainai bendraujam ir nieko blogo tame nematau. Mane vaikai vadina Tu, man tas pats kaip mane vadins

tu

tiktai TU. JUS iskart nustato riba tarp vaiku ir tevu. bent jau man taip atrodo

Mes irgi tevams sakome "jus" galbut del didziulio amziaus skirtumo, o galbut del to kad taip priimta tevu seimose buvo, nematau tame nieko blogo. Kaip mane mano pacios vaikai kreipsis? - o kaip jiems noresis taip ir kreipsis

Mano vyras į mamą kreipiasi JŪS, o į tėvą - TU. Aš į savo tėvus kreipiuosi be formalaus atstumo, "tujinu", tskant. Ir nors pati į savo senelius kreipdavausi mandagiai, mano vaikai greičiausiai savo senelius irgi "tujins". Tuo tarpu į močiutę, į kurią čia visi sutartinai kreipiamės JŪS, turbūt taip pat kreipsis mandagiai. Man atrodo, vaikų kreipimasis į tėvus/senelius yra "paveldimas"
Aš pati nemėgstu, kai pažįstami man žmonės į mane kreipiasi JŪS. Tai sudaro šiokį tokį rango skirtumą. Nors, jeigu koks nežinomas "nedaaugęs" vaikiukas "patujintų", tai sudrausčiau tokį išsišokelį. Bet vis tiek nenorėčiau, kad mano vaikai kreiptųsi į mane JŪS

TU
zodis JUS man sudaro emocini barjera.

Mano tevas alkoholikas, del to labai daznai su juo baruosi, viena syk jis man pareiske, kad ji ne tujinciau, o kreipciausi oficialiai JUS, nes mat jis didis ponas , o as sudo gabalas( taip jis pasake) Nuo tada man jis tapo toks bjaurus ir tokie kreipimosi formos mane tiesiog purto, tikrai nenoriu, kad mano dukra i mane krieptusi JUS. Manau tai lygybes reikalas, o su savo vaiku tikrai noriu buti labai artima.

tiktai tu.i tevus reikia kreiptis TU o i seneliu JUS.man ziauru kai vaikas mociute ar dieduka tujina