Mes irgi "Tujinames"

as irgi i mama kreipiuosi Jus, nieko cia blogo manau, mane taip isauklejo, tai nuo vaikystes taip ir liko...

Aš tik už tu. Man Jūs taip oficialu, visiškai netinka saviems ir artimiems žmonėms.....

ir mano tokia nuomonė. Turiu draugę, kuri į mamą kreipiasi "jūs" - na netrukdo, bet labai keistai ir šaltai skamba, atrodo, kad ne mama su dukra kalbasi, o jauna moteris su kokia tarkim teta . Bet kam kaip priimtina. Aš savo vaikučiui neleisiu sakyti man "jūs" .

Maniskis irgi man sako tu, o kartais ir vardu vadina, is pradziu buvo keista, bet dabar jau pripratau

Mano nuomone kai kreipiamasi jūs tai yra sakoma vyresniam asmeniui , as už TU

aisku, kad TU (bet pagarbiai)

Tiktai TU. Kažkodėl man labai nemalonu net girdėti, kai tėvams sako JŪS. Kažkaip... netikra...

Aš tai tik už Tu Pusbroliai į savo tėvus kreipiasi Jūs, tai keista kažkaip

sveikos .as tik uz TU.nors pati mamai sakau JUS,nes taip buvau auklejama.JUS man tarsi sudaro atstuma,siena tarp vaiku ir tevu.pagarba tevam privalo but bet tas JUS manau perlenkta biski

Kai as augau tai kreipiausi i mama JUS. Dabar man tai yra priprasta ir as nematau cia nieko blogo, taciau kai pati pasigimdziau sunu jis i mane kreipiasi TU ir tai gavosi kazkaip savaime, o dabar kai jis jau didelis , kartais kreipiasi JUS.
Svarbiausia pagarba tevams ir artimiems zmonems.

Augau kreipdamasi i tevus TU, todel man naturalu, kad taip mokinsiu ir savo mazge

Tu. Vaikystėj net nesupratau kodėl kiti vaikai tėvams Jūs sako. Klausiau mamos ar ta teta tam vaikui svetima.

Tik "Tu" , "Jūs" kažkaip per daug oficialiai ir šaltai man skamba. Aš į mama kreipiuos Tu, irgi jokių Jūs nėra pas mus šeimoj

Visada į tėvus kreipiuosi "TU", nes kreipinys "JŪS" man pernelyg šaltai skamba, lyg tarp tėvo ir vaiko nebūtų jokio ryšio, šiltų jausmų, o tik pagarba...
Kiekvienas renkasi, kaip jam yra geriau... Tačiau nenorėčiau,kad mano vaikai į mane kreiptusi "Jūs"

Kaip nekeista, as savo anytai sakau, Tu, o vyras kreipiasi Jus, tai pazistami, visada mano, kad ji man mama, o jam uosviene, nors yra atvirksciai...

Tu.

Tik Tu,nes Jus kazkaip saltokai skamba

As noreciau, kad mane dukra ne tik gerbtu, bet noreciau buti jos geriausia drauge, todel TU. Tas JUS man atrodo suteikia sioki toki atstuma. Per daug oficialu. Niekada seimoj pas mane nebuvo JUS. Bet girdejau ne karta kitu seimose

tevams tiktai TU na, o i senelius, manau, galima greiptis JUS - visgi metu skirtumas...

Zinoma kad "Tu".
I tevus kreiptis "Jus" tikrai per daug saltai, svetimai skambetu, juk visgi tai patys artimiausi zmones. .

Tiktai "Tu". Sakymas tėvams "Jūs" man asocijuojasi ne su pagarba, o su šaltumu. Pažįstu žmonių, kuriems vaikystėje labai trūko tėvų meilės, supratimo ir pagarbos - ir nuo vaikystės jie sako tėvams "Jūs"... graudu kažkaip.

Ir seneliams, ir tevams TU, - juk tai artimiausi zmones!

Nuo pat gimimo vadinu tevus Jus ir jokio saltumo nera. santykiai musu silti ir nuostabus paprasciausiai taip buvo vadinama visoje gimineje ir mes tradiciju nelauzom

tik tu. kas cia mes per ponai, kad jus vadinti... nesamone.

Tik tu

TU ir tik TU. Jus labai saltai, oficialiai skamba...Tie, kas reikalauja taip kreiptis, tik parodo, kad santykiai su vaikais kazkaip keistai isivaizduojami.

As tik uz TU.

aš irgi

As vaikysteje JUS sakiau savo mociutei ( tevo motinai), bet tik todel, kad mes laaabai retai bendravome ir jinai man buvo VISISKAI svetimas zmogus. Mociute pyko iki asaru, bet as na niekaip negalejau isspausti jai TU. Neisivaizduoju, kad mano vaikai man sakytu JUS , tikrai nesuprasciau kame bajeris .

Nesuprantu, kaip galima artimiausiems žmonėms sakyti "jūs". Galbūt seneliams dar galėčiau suprasti, iš pagarbos, bet man tai kvepia šaltu bendravimu, iškreiptu mandagumu ir aukštom mūrinėm sienom

Į savo tėvus kreipiuosi JŪS,taip buvo priimta nuo vaikystės,tačiau noriu ,kad mano dukra į mane kreiptųsi TU

Man kreipimasis JUS atrodo kaip i svetimus zmones,ir pastato sienas/barjerus bendravime

ir as savo tevams sakiau TU ir man tegu sako TU

Sakau savo tevams Tu.

as savo tevus vadinu jus.taip jau mane auklejo.o mano sesuo(daug jaunesne)vadina-tu.

as savo mama tujinu,kazkaip jausciaus svetima jei kreipciaus i ja ,,jus,,
is seimos nariu kreipiaus tik i viena mociute ,,jus,,,kuria retai matau ir siaip labai artimo risio niekad nebuvo. nenoreciau kad vaikas kreiptusi i mane jus,

As ir uz TU.Jokiu Jus

Tik uz Tu tegul svetimus dedes ir tetas vadina Jus man tai nepriimtina seimoj,taip oficialiai vadinti Labai nemielai ir saltai skamba!Nemanau,kad negarbinga tevams sakyti Tu

Tik Tu. Ner baisiau, kai i tevus kreipiesi Jus

Man taip pat atrodo, kad mama ir tetis yra itin artimi, todel i juos reikia kreiptis TU.. Savo vaikams neleisiu kreiptis i mane JUS

Mano giminėj visad buvo vartojamas JŪS. Ačiū Dievui, ir vyras į savo tėvus kreipiasi Jūs. Jokių aklinų sienų ir jokio viduramžiškumo. Ir aš pratinu dukrą prie Jūs. Kai ji suaugs, pasirinks pati. Kiekvienoj šeimoj savos tradicijos. Šitas kreipinys visiškai nenurodo santykių artumo ar šaltumo. Mane tik šokiruoja, kai į tėvus kreipiamasi vardu arba pavarde (ką vis televizijoj pabrėžia viena persona, norėdama 'pastatyt' į vietą savo gal ne visai tobulą motinėlę, buvusią šokių projekto dalyvę/. Pavarde arba vardu pavadinus - tai jau tikrai dvelkia ledo rūmais .

As tai pirma karta isgirdau kai vyras mamai sako "Jus" labai nustebau, galvojau gal pasigirdo, nes man taip saltai skamba. Mes su vyru tik uz "TU".

as irgi tik uz TU, tas JUS man pakankamai saltai skamba tevu atzvilgiu, lyg vaikas tevas ne tik pagarbiai turetu ziureti i tevus, bet ir su baime

na ir as uz tu,aisku kam kaip,bet man Jus yra tolima,taip sakau zmonems su kuriais neturiu jokio artimo rysio

ar tai tradicija aplamai?

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.