O man tai čia skaudi tema - gaila, kad tik dabar pamčiau
Nuo pat dukrytės gimimo iki kokių 4 mėn. tikrąja to žodžio prasme kovojau bet ne su mama ir ne su anyta(nors kartais ir joms tekdavo pasakyt griežtesnį žodį), o su visokiom tetulėm - kadangi mėgom visur važinėt,susitikdavom su giminėm, tai patikėkit kiek visko esu prisiklausius - vasara buvo karšta - duok tu vaikui vandenėlio ar arbatėlės, kodėl tu ją visą laiką laikai ant rankų, kodėl tas, kodėl anas, nuo tavo pieno ji neprivalgo, jau duok košės, duok biški mėsytės, vienu žodžiu...Jau kartais tekdavo su pykčiais atsikirtinėt, sykį vyrui išrėžiau (jis labai diplomatiškas), kad jei aš viena turėsiu taip gintis, tai aš niekur nevažiuoju. Nu tuo to karto gindavomės kartu Jei būčiau elgusis pagal visokius tetulių patarimus - iki šiol savo mažės nemaitinčiau krūtimi
Visoms jaunoms mamytėms norėčiau palinkėt labiau savim pasitikėt, nes tik mama žino, kas jos vaikui geriausia ir mokėt pastatyt į vietą tas "viską išmanančias" tetules, kurios išaugino geriausiu atveju 2 vaikus, jų nemaitino krūtimi, vystė kaip pagaliukus iki pusės metų - nu ką jos gero gali patart, pasakykit man jaunai , durnai

"Labiausiai nervina, kai kokia močiutė jau iš anksto "pasiruošus" laukia atvykstant anūko" - o čia tai geras
mes su anita gyvenam, tai tik grižom iš gimdymo, ta jau apsiginklavus subombordavo patarimais, komentarais, pataisymais tik kai įėjom. tai man depresija prasidejo šios raganos dėka. iš kambario bijojau išeiti, iš kart pripuldavo. ir taip silpna buvo, gimdymas komplikuotas, dar ši su tokiais kvailais patarimais, lyg visai kvaila bučiau ar neatsakinga. ji pedagoge yra, teko laabai dažnai bartis, ši vaidmenį dažniausia vyrui palikdavau. apie 3 men apsiramino. jos priekaištas: tai ką jau nieko pasakyti negaliu? tai kad kalbėtu, o tai vadovauja.
yrač padėjo mūsų priekaištas: jus užauginot vaikus kaip jus norėjote, dabar leiskit mum užaugint kaip mes norime. ir didelis taškas
vienu žodžiu dvi patelės vienam urve netelpa. vyresnioji vaikus savam name priima kaip savus, sunku pakeist tokį požiūrį.

Pas mane viskas taip pat. tik del kedutes dar priekaistu neisgirdau. Bet jau del maitinimo, tai nuolat anyta kisa savo trigrasi. Kai tik atvaziuoja, tai kisa nuo 5men duonos rieke. As jai aikinu, kad per anksti, kad uzsprings. o ji tipo jau duodavo savo vaikam, burba istisai, kodel lasiniu neduodu. Del maitinimo MP pienu tai su pirma dukra irgi burbedavo, kodel taip ilgai, bet ji su gydytoja pakalbejo, tai gydytoja mane isgyre, kad teisingai darau, tai jau po to neburbedavo. Aisku mane nervuoja istisai, kai kisa savo nuomone, bet as visada darau pagal save, kaip man atrodo tesinga. Ir ju pamokymu visai neklausau. antroji dukryte nuo 3men irgi po mazai svorio priaugdavo, tai mano mama irgi vis burbedvo, kad gal tas mano pienas per liesas. Bet as vistiek nenustojau pati maitinti.
Dziaugiuosi, kad nereikia nei su viena mociute gyventi, ir matomes tik po karta i menesi

na mano mama irgi pieno neturejo,bet opati mane uzaugino su nedideliu svoriu,tai nepriekaistauja,kad MP vaikui per mazai...ji kaip tik stebisi,kaip vaikas tiek daug sveria

o mano mama ir anyta nereguliuoja manes, tik pasiulo, papasakoja, kaip jos darydavo. mama isaugino 6 vaikus, bet maitindavo MP tik iki kokiu 3 men. po to pienelio tiesiog pritrukdavo. Anyta 2 vaiku isvis nemaitino MP, nes pienelis isbegdavo. tai abi labai dziaugiasi, kad iki siol mano vaikis gauna MP kiek tik nori, nors niekada nenusitraukinejau ir nematavau. lelius priauga daug, bet yra proporcingas savo ugiu ir svoriu. iki 6 men. nedaviau nieko papildomo (net vaisiu tyreliu), bet dabar primaitinimas kosytemis vyksta normaliai - vqalgo daug ir noriai. tai va... auginkit mamytes vaikelius taip, kaip jum atrodo geriausia, o is patarimu pasiimkit tik tai, kas nesikerta su jusu logika.

dar tokia ANEKDOTINE SITUACIJA
kai mano kudikeliui buvo 1men. nuvaziavom i kaima pagyventi pas tevus. mano mociute (beveik 90metu) is karto nustate, kad leliui truksta maisto, todel jis verkia, ir liepe duot koses, nes jis gi vyras, jam reikia stipriau pavalgyt. sakau, tai gal lasiniu jam duot, ar ka? o mociute - nu lasiniu gal dar ne, bet desros, kur minkstesnes, jau gali vos neatsisedau sako, as savo dukrai daviau anksti koses... klausiu, tai nuo kada, sako, kad nuo puses metu. as tada sakau, taigi mazius dar tik 1men. o ji sako - o tai kiek cia betruksta nu tada nusviro rankos ir nebesigincijau

Papildyta:

mane labiausiai erzindavo, kai sia vasara (o ji buvo labai karsta, jei pamenat )budavo tik issivezu vaiki su vezimuku pro duris, tuoj kaimyniu armija ant suoliuko prie narvelio (gyvenam daugiabutyje) pradeda aiskinti, kad per mazai prirengiau, kad neuzklojau, kad be kepurytes... ir dar milijonas negeroviu... tai as pradejau net nesikalbet su jom - pro duris iseinu, laba diena ir maunu tolyn, kol nepradejo vel savo TURETUM, REIKIA, PRIVALAI... darau, kaip man atrodo teisinga ir viskas.
Vaiduze
kuo greiciau tolyn nuo tokios gydytojos kai buvau mane is pradziu priziurejo tokia snoviniu paziuru ginekologe, kuriai bet kas, ka pasakydavau, kuo pasiskusdavau, buvo NORMALU, NES AS GI NESCIA. nereikejo jai jokiu tyrimu - nei kraujo, nei slapimo, nieko budama 7 men. nescia sprukau nuo jos neatsigrezdama ir labai tuo dziaugiuosi. jei buciau likusi pas ta boba (nesigediju jos taip vadinti), ko gero buciau iki preeklampsijos nusivaziavusi (tinau nezmoniskai, spaudimas kilo, o jai viskas buvo NORMALU )

aš tai nekreipiu dėmesio

tiesa dar, visa pirma menesi jauciausi esanti labai prasta mama, tie patarimai visi zlugde mane juodai - buvau ka tik po gimdymo, jautri visa, pavargus, neissimiegojus, o patarimu ir pamokymi deka pastoviai nervindavausi - kam migdau kartu su mumis, kam neduodu gert, kam neduodu ciulptuko, paskui - kam duodu... ir taip toliau.
tai paskui nusispjoviau, nusprendziau, kad vis tiek savo vaikui as esu pati geriausia mama ir nebeklausau, ka kas kalba, nesiaiskinu ir i visus priekaistus atsakau - taigi iki astuoniolikos nemiegos mano lovoj, iki astuoniolikos nevalgys MP, iki astuoniolikos tiutes nerikes ir pam.

As tai klausiau savo mamos,aisku norejosi daryt savaip,bet man ji labai daug padejo,tai nusileidau Visada mane palaike,kai gulejau su gresianciu persileidimu,kai vaziavom pirkti kudikio daikteliu,vienintele ji buvo salia...Aisku uzknisa,bet ai tai smulkmenos,pries visa gyvenima...Ji sakydavo,kad Agotele myli labiau net uz mus ,savo vaikus...

Sunkoka tema. Nesinori nieko yžeisti. Ir tuo pačiu norisi pačiai auginti savo vaikutį. Aš labai džiaugiuosi, kad retai su tuo susiduriu Ir tai biški nervuoja kai stengiasi ybrukti savo nuomonę.
Uošvienė mano gera. Jei ji ka nors pataria ir aš nesutinku, mano nuomonė būna svrbesnė. Nes aš jai nuo pat nėštumo pasakojau "internete skaičiau tą ir aną", "Kad DABAR yra taip ir anaip" ir t.t.
Visada ją informuoju apie visas naujienas. Ji man ne tik nebepatarinėja (jei pati neklausiu), bt ir giriasi kitiem, kad ne ji mane o as ja mokinu. Ir labai džiaugiasi, kad pati taip domiuosi ir tik daug žinau
Su mama siek tiek sunkiau. Jai nepatinka naujovės. Užtrukau visą nėštumą ytikinėdama, kad auto kėdutė neluošina.
Tokia jau ta tėvų karta
Pabandyk padiskutuoti. Nepamiršk papasakoti kokie tyrimai atlikti ka parodė. Kad kažkokį teiginį mokslininkai atrado. Žodžiu kad viskas ka tu žinai nėra tik šiaip pliotkai. Parodyk supermamos svetainę, gal susidomės

Pabandyk padiskutuoti. Nepamiršk papasakoti kokie tyrimai atlikti ka parodė. Kad kažkokį teiginį mokslininkai atrado.







Toli grazu ne su visom anytom gali padiskutuoti. Ypac jei ji atsimena, kad jos sunus budamas 3-ju menesiu vos sauksto neprarijo nuo to kaip jam manu kose patiko!!!
Mum su treciu vaiku jau patarimu nebeduoda, o gal tiesiog as pati ismokau pro ausis truputi praleisti.

Labai aciu mamytems uz pasisakymus O as jau ir nuleidau rankas, teko maziuli beveik visa savaitele vis kazkiek palikti pas uosvene, tai is uosvio suzinojau, kad ir obuoliukus, ir bananus kertam, baronkytes, duona ir. t.t..... Ir kaip bandziau pasakyti tai nukirto, kad tipo pati kudiniesi tai ir vaika kudinti nori Ai zmogus jau tokio budo, ji labai valdinga moteris, niekada nesutinka su kito nuomone, tai jai pasakyti kad skaiciau internete, knygoj, tai tas pats kaip nieko, ji geriau zino...

ka darysi... matyt jos toks supratimas - jos namai-jos tvarka numok i ja ranka ir namuose augink vaikuti taip, kaip pati nori
o uosviene gali pagasdint - pavyzdziui, gali pasakyt - na kas cia darosi, visa savaite vaikas taip blogai miega, pilvo diegliukai labai suaktyvejo... kazi, gal as cia kazka blogo suvalgiau... girdejau, nuo obuoliu pilva labai pucia...
prisipazint neskubes, kad jos kalte, bet gal gerai pagalvojusi maziau saviveikla uzsiimines

Sveikos mamytes!!!
As dar tik busima mamyte, tik po menesiuko, bet sito klausimo praleisti seip negaliu...
Atvirai pasakysiu, as bijau savo uosvenes...
Ne del to, kad ji bjauri, pikta ir t.t.... Seip ji geranoriska moteriske, bet mane gazdina jos perdetas rupinimasis ir kisimasis visur.
Mes turim maziuka suniuka ir buvo atveju, kai tegdavo ji palikti uosvems kokiai savaitei ar savaitgaliui, tai uosvene skambindavo vyrui ir sakydavo, kad suniukas nieko nevalgo, kad reikia ji butinai vezti pas gydytoja (ir visai nesvarbu, kad suniukui yra visuose kampuose prideta bliuduku, visam bute kokie penki ir vienas dar lovoje). Musu suns veisle Toyterjeras, jie vos nuo zemes matosi, o to skranduko tiek ir tera, o ji sugeba jam paduoti, net visa sokolado gabaliuka...
O tai kas bus kai gims vaikutis, ka ji tada darys ir sakys, jei as pati maitinsiu...
Gal kitos ir apsidziaugtu, kad uosvene daug ka perka, visokiu rubeliu ir pan., bet as pati ta noriu daryt, pati noriu isrinkti, bet vat mes jau daug ka nuo jos turime...
Nu nezinau, nezinau, kaip cia bus...

Zinai tikrai labai geras patarimas, net nepagalvojau . Jo ji labai visko bijo, t.y vaikas suverke, jo cia pilviukas skauda nusprendzia ir nesioja puse valandos ant ranku, guosdama Tikrai reikes pabandyti....
Zinot bet tokie dalykai labai skaudina, kaip pasako kad vaika kudini, valgyti neduoti, kiek ten tavo lieso pieno ir.t.t As savo vaikuti myliu labiausiai gyvenime ir kad jam kazka neduoti tai net tokios minties nekyla. labiausiai dziaugiuosi bent kartu gyvent nereikia, tai is vis uzsokdintu mane
Papildyta:

Tarp kitko ir as pries nestuma turejau katineli, jis likus dviem savaitem issoko pro balkona, bet kaip dabar pamenu ir tada vis ateidavo ir burbedavo uosve, oi koks kudas, tu jam ta duok , ana, kodel i lauka neisleidi, kodel smeliuka taip retai keiti ir t.t Matyt jau tada reikejo sunerimti Tarp kitko netiesiogiai uzsimine, gal as cia tycia biski balkona praverus palikau kad katinelis issoktu.....Siaubas prisimenu tada savaite pas ja negalejau eiti, taip sirdi uzgavo

nu ir anyta . nepalik tu jai to vaiko, geriau jau kartu visur neškis, ar draugės kokios paprašyk pažiūrėt, o tai tokios bobos tik sveikatą vaikui sugadint gali. paskui pradės kištis, kad blogai auklėji, ne taip šnekiesi ir t.t ir pan. iš patirties kalbu. mano mama amžiais kišasi kai girdi kaip su savo vyresnėliu baramės . o jis tai prie jos tiek išnaglėjęs, kad ginčijasi, rėkia ant jos, neklauso visai. kai palieku per atostogas, tai skambinėja paskui per dieną 10 kartų, kad jos mano vaikas neklauso. apsileido pati, tai ir neklauso. manęs tai klauso, nors kai prie močiutės tai visko pasitaiko. ir dar aiškina man, kad blogai auklėju . geriau į save pasižiūrėtų.
tai prie mažiuko dabar neprileidžiu , ir neprileisiu . tik aplankyt ir panešiot gaus, jokių atostogų pas močiutę
gal ir per žiauriai aš čia, bet ką daryt, kai močiutės savo vietos nežino.

Nu nezinau kaip cia jums...va papasakosiu savo situacija.Kai dar nebuvo mazyles,uosvienei buvau niekas,tik k...valkata.sliund...ir t.t.Kai atsirado mazyle,jos akyse tapau gera mama,gera Jos drauge teko pas ja pasibuti menesiuka su mazyle,bet tikrai to nesitikijau.... buvo rupestinga tiek man,tiek dukrytei,ir ko svarbiausia jokiu priekaistu,jokiu pamokslu

kaip ji pamatavo ta tavo pieno riebuma, tegul papasakoja o kiek tavo zuikis per menesi priauga? jei normaliai (600g ir daugiau) tai tegul susikisa savo priekaistus kai kur as iki 6 men. nedaviau visai nieko ir mano vaikis nuo MP priaugdavo po kilograma per menesi
nekreipk i ja demesio - jos toks charakteris. bet zinok, tikrai vaikuciui geriau visur eiti su tavimi - nusipirk nesyne ir neskis ji su savim, (jei ne i paskaitas ) as neturiu kam vaiko palikti ir jis keliauja visur kartu (i parduotuves, biblioteka, universiteta...) nezinau, del to ar ne, bet mano sunelis labai su visais bendrauja, visiems sypsosi. nuo 6 men. pradejo ropoti, 6,5 men. atsistojo lovyteje, o 7 pradejo vaikscioti isikibes i baldus.

tai gerai kad raugintu kopustu sriubos neprisere,jei vaikuciui nebuvo blogai po tokiu pasmagurevimu ,tai gal viskas bus gerai ,nu tokios tos mociutes,dar gerai kad vaikutis jau paauges ir nieko nebuvo ,drauges mama tai 2 menesiu anukui dave raugintu kopustu sriubos paragauti nes mazius labai ziurejo kaip ji valgo,kadangi jis reksnys tai taip ir nezinojo ar ar buvo pilvo skausmai nuo [gardaus kasnio]

Va ir as neseniai susiduriau su mociuciu patarimais, bet jau kaip nervina nerealiai. Kaip kazkuri rase, jauciuosi tokia beviltiska, nieko neismananti. Mano mama, netiki, kai sakau, kad internete tiek daug info. Kad tikrai man nereikia jos patarimu ir t.t. Tai ji man vistiek nupirko knyga apie leliukus, is namu atnese senovine knyga, kuria naudojosi mane augindama beveik pries 30 metu. Pasiguodziau, kad mergytei turbut pilvo diegliukai prasiedejo, tai ji vakare man skambina ir pasakojo, kiek draugiu apskambinejo, kurios taip pat jau turi anuku, ir kiek visokiu patarimu prisiklause. Na bet as jos neprasiau ir neklausia ka daryt. Ir taip kiekviena diena vis ka nors sugalvoja.

matyt, labai nori dalyvauti anuko auginime ir tau padeti. kol nelabai ikyri - ka padarysi, teks kentet

as isklausau bet nesinaudoju dazniausiai tais patarimais, arba pabreziu kad jus jau uzauginot dabar mano eile

Aš ir patarimus išklausau, ir gydytojų paklausau, ir paskaitinėju.... O po to pasirenku, kas mano manymu mano vaikui tinka labiausiai Ir ne visada mano pasirinkimas būna šiuolaikinės teorijos Aklai nepasitikiu nei medikais, nei kitais teoretikais
Manyčiau, kad patarimus verta išklausyt, bet po to nuspręst pačiai, ar tinka, jei ne, tai ir nedaryt kaip pataria

oi kai paskaiciau cia jusu mociuciu patarymus tai plaukai pestu stojasi.Siaubas ir kaip jus atlaikote? net nesuprantu,kaip galima gyventi kai pastoviai zyze tas blogai tas negerai to negalima,ta galima. S I A U B A S.
Va dabar suprantu kad mums su vyru net ir labai pasiseke,musu abi mociutes gyvena 20km atstumu nuo musu, tai tikrai nieko panasaus negirdziu,nes matosi 1-2kartus per savaite,tai pasiilgsta ir tik paklausia kaip sekasi? ka mokam? ka valgom? mato kad mazoji sveika ir stipri tai ir nesikisa.Anyta sako, kad klausyciau ka daktare sako,o mama nesikisa ji mato,kad puikiai susitvarkau ir viskas,tik kiekviena karta paklausia ka mazajai nupirkti? ir ka naujo valgom.

vyro mam tai nieko nesako man, viską sako vyrui, ką mano, o vyras po to viską man. o mano mama tai jau dalina patarimus į visas puses, bet nebūtina klausyti

Sveikos mamytes!
Tikrai nervina tie patarimai, ypac kai buna "o va mano kaimyne sake taip ir taip reikia daryti" Nemniau, kad imsiu taip i galva tuos patarimus, bet jie tiesiog erzina ziauriai. Kartais norisi isrekti visiems, kad nesikistu ne i savo reikalus Gyvenam pas vyro tevus, tai issivaizduokit situacija, vaikas verkia, na pilveli raizo, o dabar dar ir dantukai dygt pradejo tai vakarai visai neberamus, o anyta mane pamacius iskarto su savo patarimais "gal pakeisk misinuka, gal arbatytes duok, gal vandenuko, o gal ne taip nesioji" ir taip be galo. Juk pacios zinot kai vaikeliui negerai tai viska isbandai, kad tik jam padeti Laikykites mamytes!

na,pas mus geresne situacija. mano mama cia kazkada atejus parejske, kad jau rejkia duoti jogurta (bio) atsejt jos ten visos pazystamos, tokio lajko leliuj jau duodavo. bet as grieztaj atsisakiau, nes tuose jogurtuose, labaj daug baltymu, kurie kenkia tokiem leliukam taj mamai pasakiau ir daugiau ji jau nieko nebesiulo, nekisa savo nuomones

Na mano situacija tai netokia kaip daugumos,mama už 100km,anyta už-120km,tai tikrai jom nėra kaip įsikišti .Susitinkam gan retai,tai patarimams nėra vietos kai susitinkam,be to mano mama nemėgsta laidyti patarimų,nebent pati paprašau ką patarti ,ji mato,kad vaikus auginu šiuolaikiškai ir nerimauti nereikia.

Nuosirdi uzuojauta!

Mes su vyro tevais matomes 1 karta per savaite, tai anyta kiekviena karta turi ka pasakyti, bet as darau savaip. Dar nepritaikiau ne vieno jos "patarimo". Ji sake: laikyk galvyte, nes jis dar maziukas, neguldyk ant pilvuko, nes jam sunku taip nesioti negalima, nes jis dar maziukas, sodinti dar negalima, nes jis dar maziukas, statyti dar negalima, nes jis dar maziukas, nevedziok uz rankyciu, nes jis dar maziukas, bet viskas greitai baigdavosi, nes as pasakydavau: "Gydytoja leidzia ir pataria atvirksciai" Na, o jei jau gydytoja pasake...
Nors net neklausiau jokios gydytojos, pati viska ismanau, bent jau taip jauciuosi.
O mano mama neduoda patarimu, nes pati zino ka reiskia kai duoda "mociuciu patarimai"

Mamytes, laikomes

labaiusiai nervina kai patarinėja tie, kurie su vaiku net pusdienio vienu nėra išbuvę ir jau aiškina man, gal mažoji nori miego, gal valgyti

pasiskusiu ir as UZKNISO NEGYVAI VISI TIE PATARIMAI, KURIU NEKLAUSEI!!!!!!!
uf, palengvejo...
mano mama dar nieko, pati gimde palyginus nesenai, pries 8 metus, ir nelabai nuomone savo persa, zino, kad kiti laikai, kiti metodai... bet anyta buvo keliskart man i juoda nevilti ivariusi. kiekviena diena po kelis skambucius (tai, jei neateidavo iki musu) ir patarimai, patarimai, patarimai... dabar biski ramiau, paskambina, paklausia, gal padeti, gal pasedet su vaiku, bet turiu gelezine "atmazke" - kol vyras namuose, neisvaziaves, susitvarkysim patys. o kas bus, kai isvaziuos, nenoriu net galvoti suprantu, su gerais norais tie patarimai issakomi, bet kad man ju nereikia! jei ko reiks, ko nezinosiu, paklausiu...

taj paimk ir pasakyk jaj tai, tik grazia forma

niu ka galiu palinketi kantrybes beklausant arba graziai pasakyti kad pakankamai smegenu turite, kad susitvarkytumet,o kai reikes pacios paprasysit pagalbos.

kartais tos mociutes mus mamytes laiko mazais vaikais(bent jau man tokia mintis persasi perskaicius si puslapi)

na, man taj atrodo, kad jos tuos patarimus tikraj ne is blogos valios dalina

bet kai pastoviai zyze ta pati per tapati, tai tikiu kad gali ir stogelis nuvaziuoti.

As paklausai atidzia ismetus tokia rimta mina,o apsisukus savo darau Siais laikais viskas kitaip ir vaikai kitokie gudresni nei anksciau,tai tie patarimai nebetinka tiesiog,aisku buna isimciu,bet dauguma tai jau nusene

mano uosviene irgi su patarimais puola. jai siaubas, kaip vaikas be tutes auga (o kad pati mergina atsisako ir neima), kad is buteliuko negeria (mazytei tik menuo, ir keli bandymai pasiulyti arbatos is buteliuko buvo nesekmingi). ir is vis pakraupo, kai pasakojom, kad vaistkus (Espumizana), ir arbata is saukstelio gere (del mano beviltiskumo, nes nebezinojau ka daryti, kai pilvuka pucia). o kai pasakiau, kad iki 6 men iskyrus MP mazoji nieko negaus, tai uosviene nesuprato. pasak jos jau nuo 2 men reikia papildomo maisto. ir skeptiskai mane nuteikineja, kad atseit pieno neuzteks, palikit vaika jai, tai ji ismokys ir is buteliuko gerti, ir soske ciulpti. as i jos pastabas nekreipiu demesio - visa laime, kad toliau gyvena, ir retai matomes. Taciau pradejo atakuoti mano vyra - butinai duokit vaikui soske, mokykit vaika gerti is buteliuko, nes kitaip kazkas bus blogai (nepamenu kas, nes nesiklausiau) - jai taip sake irgi nepamenu kas. ir vyras jau pradeda: gal reikia arbatu duoti atsigerti, reik is buteliuko pratinti ir pan. jau bijau pas ja vaziuoti. Bet sugeba skambuciais mokyti, tik visa laime kad kol kas tik vyra seip ne taip mano argumentai, bent kol kas, geriau ji veikia

Džiaugiuosi, kad turiu puikią anytą,kuri nesikiša į mūsų su vyru gyvenimą, tik kaip sekasi paklausia, ar visi sveiki ir laimingi, ar nieko nereikia, jei ne, tai pasidžiaugia , kad gerai gyvenam, pamyluoja anūkę, ir viskas, jokių įkirių pamokymų ar patarimų, jokių priekaištavimų ar pan. Jos žodžiais, mes jau patys esame suaugę, ir galime padaryti gerus sprendimus ir be jos. Jinai yra tam, kad padėtu, paguostų,patartų jei mes to patys norėsim.

pas mus tas pats

vakar buvom nuvyke aplankyti anytos,tai viskas buvo ok.Nieko nepatarynejo,nes mato kad mazoji auga sveika ir stipri.Tik jai labai buvo svarbu pamati mazosios nuoga uzpakaliuka,nes jai labai nepriimtinas dalykas sauskelnes.Bet kai pamato,kad uzpakaliukas grazus ir svarus tai nurimsta ir nieko nesako.

Mielos Mamytės,
Turbūt kiekvienai iš Jūsų teko susidurti su atgyvenusiais močiučių (mamų, anytų, tetų, kaimynių ir pan.) patarimais vaikų auginimo klausimais. Ar teko kurioms iš Jūsų patirti juokingų atvejų, kai vyresnės moters patarimas priversdavo pradėti kvatoti ar (mažiausiai) gerokai nustebti? Pasidalinkime tokiais pasakojimais!

Prisimenu pora nutikimų iš savo ir bendraamžių patirties

Mūsų sūnus niekada nezirzdavo prieš miegą, o tiesiog pasakydavo "nioniu liulia", suprask, jau noriu miegoti. Tokiais atvejais nunešdavome jį į miegamąjį į lovytę, pabučiuodavome, palinkėdavomė labanaktuko ir palikdavome miegoti. Nei jis bijodavo, nei verkdavo likęs vienas, o po kelių minučių ramiai užmigdavo. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad vaikas auga be baimių ir nereikalauja perdėto dėmesio prieš užmigdamas.
Tą patį padarėme svečiuodamiesi pas anytą. Po kelių minučių žiūrime - miegamajame įjungta šviesa, anyta sėdi stumdo lovytę (supuoja), o mūsų vaikas negali užmigti... Klausiame: Mama, ar vaikas verkė, kad čia jį supuojate? Atsako: neverkė, ale man jo labai gaila - guli sau vienas tamsoje, gal jis baubų bijo... Sakome: tai kad mes jam niekada apie jokius baubus nepasakojome, jis neturi ko bijoti... Anyta: tai man jo vis tiek gaila - kaip galima štai taip palikti? kodėl nesupate, kodėl nelaukiate, kol jis užmigs? Sakome: tai kad jis užmiega pats, kai jam niekas netrukdo... Anyta: Be manes, vaikai, darykite ką norite, o aš tai jau neleisiu, kad mano namuose vaikas miegotų tamsoje ir nepasuptas...


Panaši situacija pas draugę. Atvažiavo anyta į svečius. Draugė užmigdė sūnelį ir nuėjo į virtuvę. Grįžta ir nesupranta, kas čia darosi - įprasta patalynė iš lovytės išimta, vaikas ant vienos pagalvės guli, kita pagalve užklotas, muistosi nuo karščio, verkšlena... Draugė klausia anytos: kas čia atsitiko? Anyta atsako: kad vaikas augtų sveikas, jis turi ir gulėti šiltai, ir būti užklotas šiltai...
Įdomiausia tai, kad šioje šeimoje vyras visada sirgdavo, o mano draugė - ne...

panaši tema yra čia http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=151680

Man ir dabar galvoje skamba anytos žodžiai, kai pamatė, kad savo vaikui čiulptuko neduodu: "tavo vaikui žandikaulis nesivystys, kankini vaiką" Dar protijo, kad jei vaikas čiulpia kumštuką ar pirštus, bet ne čiulptuką jis ateityje "papirosus norės rūkyti". O šią savaitę atakuoja mane skambučiais ir reikalavimais vaikui duoti karvės pieno, vietoj brudnų mišinukų...

Nuosirdziai aciu uz nuoroda - temu siame forume tiek daug, kad nepaprasta ir surasti Tik tiek, kad norejau daugiau demesio atkreipti i komiskaja tu patarimu puse, o anoje temoje mamytes labiau guodziasi, kaip sudetinga atsilaikyti pries mamu/uosvieniu ikyruma Bet kuriuo atveju, idomios ivairios patirtys!

ta pati situacija, Uošvienė pataria, bet nebruka, tuo labiau mano uošvienė labai domisi naujovėmis, be to, turi vyresnį anūką, taigi jau praėjo tą etapą, kurį mes dabar praeiname...
Bet mano mama visur ir visada esu bloga- bloga, nes neduodu arbatos, bloga, nes neduodu kiaušinio (norėjo, kad 2 mėn vaikui duočiau trinto kiaušinio trynio, nes atseit aš valgiau), bloga, nes vietoj skanaus pieno duodu mišinuką, bloga, nes maitinau savo MP, nes tai užima laiko, nuvargina ir išvis kam reikia, va ji manęs nemaitino, o vistiek išaugau (su didelėmis žarnyno ligomis, alergijomis, kas be ko dabar vėl esu blogas, nes arbatėlės nesaldinu cukrumi, esu bloga, nes košės nesūdau ir nededu prieskonių kažkada palikau mažę mamai, grįžau ir žiūriu, mano motina tokia patenkinta, sakau, kas yra, o ji sako, kad davė sūrios košės ir saldžios arbatos, o vaikas labai valgė, paskui labai daug gėrė įdomu kodėl??? jinai nesupranta, kodėl aš nededu druskos, o ypač cukraus, atseit cukrus reikalingas smegenų veiklai...bet dabar aš stengiuos kuo ilgiau venti saldiklių, nes jų ir taip bus daug ateityje kol galime, tol vengiame...mano draugė stomatologė, pasakoja, kaip ateina jau 2 m vaikučiai išpuvusiais dantimis
aišku nuolatiniai priekaištai, kad migdau be pagalvės, kad vilkau bodžiukus, o nevysčiau ir jai atrodo, kad šiuolaikinė medvilnė nekokybiška ir tai nemedvilnė, nes rusų laikais tai vat buvo tikra medvilnė sutinku, kad rusiška medvilnė buvo liuksiška, bet...negi dabar reik ant manęs pykt, kad tokių nebėr rūbelių

pyksta, kad neduodu lašinių, liepia nakčiai einant privalgydinti iki negalėjimo, atseit tada geriau miegos...

dar prisiminiau, prietarą, kuris mane išgasdino, nustebino...mano baba 82 matų, labai protinga ir gana šiuolaikiška, bet vistiek kartais prasiveržia ta senovinė gadynė kai buvau ir pamatė ant mano pilvo katiną, ji skubiai nuvojo, atseit negalima ant pilvo laikyti jokio gyvūnėlio, nes tada ūsuotas ir plaukuotas vaikas gims tą naktį man sapnavosi, kad gimsta visokie gremlinai, zuikiai vapyrai ir pan....fu

Mano mama klausia manęs kaip daryti ir tik pataria tik aš klausiu. Anyta tai vis rūpinasi: gal jai sagutės nugaroje spaudžia tu perrenk, gal tu ją ant kito šono perversk jau nugulėjo, kodėl patalynė ne balta o tamsi ir t.t. Na bet aš tik pasišypsau ir darau savaip, o ji primygtinai nereikalauja daryti taip kaip jai atrodo geriau. Taigi man pasisekė, kad turiu puikią mamą ir tokia pat anytą.

hm,na ziuresim kaip mano mama elgsis ,nes zadu su ja praleisti 2savaites,siaip ji pasitikejo visada mano motinisku instinktu ir ziniomis.Bet kazin kaip dabar bus.Ji zino,kad viskas pasikeite,kad vaikai kitaip auginami,pati nepaise daktaru augino kaipjai teisingiau atrode(seniau pagal grafika reikedavo maitinti,kadangi pieno neturejo ir vandenuka ir arbatos duoti bei kosytem maitinti.)..nepriekaistavo,kad iki 6men vien MP maitinau,daba duodu visko,ko tik nori mazius,kazkaip pasitikiu.
Bet va cukraus ir prieskoniu bei druskos vengiu,o kam kosytes pakankamai skanios(man asmeniskai tikai patinka skonis).

aš irgi išklausau visus patarimus, galva palinksiu ir darau taip kaip man atrodo geriausiai manau mama žino, kas jos vaikui yra geriausiai

As labai dziaugiuosi savo mama, kuri savo patarimais nesisvaisto, o jei kartais ka pasako, tai tikrai labai tolerantiskai. Uosviene irgi nesiskundziu, nors ji labiau megsta patarimus dalinti ir man nematant vyresniajam sokalada kisti na, bet kadangi tarp musu atstumas virs 4000 km ir matomes tik pora kartu i metus, tai dideles problemos nesudaro Nors daznai bendraujant telefonu ar per interneta sugeba nuotaika sugadinti su savo patarimais!
Is tiesu, tai pas mane iskyla kitos problemos, kas liecia ivairius patarimus. Kadangi pati esu lietuve, vyras norvegas, o siuo metu gyvename Ipanijoje, tai tenka susidurti su labai jau skirtingomis paziuromis i vaiku auginima. Vienoje salyje yra priimtini vieni dalykai, nei kitoje. Todel, labai daznai erzina daktaru poziuris i ta pati dalyka ir tas sventas ju tikejimas, kad ju poziuris ir nuomone yra patys teisingiausi! Todel susiduriant net su triju saliu skirtingais poziuriais kartais tikrai sunku buna atsirinkti, kas yra teisingiausia tavo vaikui. Kur dar ivairiausi visu tetuciu ir kaimyniu priekaistai del ivairiausiu smulkmenu, kurios, deja, Lt sukelia panika daugeliui zmoniu, kiekviena karta mums atvaziavus atostogu, kaipo pvz: kaip dvimetis vaikas dar gali sedeti vezime (juk turetu pats jau visur eiti), kam ta masinos kedute reikalinga, kodel tokius ilgus plaukus vaikui auginate (kadangi vaiko neskuteme skutimo masina, kad neatrodytu kaip is internato ir t.t.)
Todel as kartais tiesiog pavydziu kiotoms mamytems Lietuvoje, nes bent jau patarimai daugmaz panasus buna, nes man kartais is uosvienes (t.p. is vyro, nes jis taip uzaugintas) daznai tenka isgirsti, kad kai vaikas serga jam ne arbatos reikia duoti, o coca colos, nes tai geriausiai padeda!!!!
Stipryber ir kantrybes visoms

As irgi sprendziu pagal save, kai kuriais patarimais pasinaudoju, o kai kurie man pro viena ausi ieina pro kita iseina