Pirmiausiai tai noreciau pasakyti, kad gimdymo bijojau kaip karo. Diena nakti ramybes nedave mintis, kaip visa tai bus.
Artejo nustatyta diena, gydytojos konsultacija - dar pora paru negimdysi. Aciu Dievui, dar ne, kartais atrodydavo, gal isvis nereiks gimdyti.
Sekmadieni tevai pakviete i soda issikepti saslyku, pabuti ore. Nuvaziavom, vis suskasta pilva, bet ka as zinau, kaip cia viskas turi buti. Vakare gryzom namo, ziuriu, kad nebeina nakti nei uzmigti. Antra valanda keliu vyra, sakau, gal varom, pasemem smutkes ir atvykom i Taurages gimdymo namus.
Gydytoja tuoj pasodino ant kedes: kaklelis tik 1 cm atsidares, klausia, negi as negaliu pakenteti, negi man uzmigti nejo. Sakau, kad kam man apsimetinet, jei jau atvaziavau cia. Tada nuvede i gimdykla, prijunge aparatura ir tikrino, ar man tie saremiai reguliarus, ar neapsimetineju as cia.
Pagaliau atejo rytas, nuleido man vandenis, pasikeite daktarai, ikisom naujajam pinigu, tai greit mazoji pradejo belstis. Galvoju, va dabar tai viskas - nepabegsiu jau is cia. Atrodo, varo i tualeta - nueinu, is paskos atlekia sesele ir liepia nestenet. Vienu zodziu, baisu.
Bet pats gimdymas po to atrode visai nieko - gerai tualete pabut. Nes man butent taip ir atrode, as ir vyro klausiau, ar neprivariau (pasirodo, ne). Bet, galvoju, ne vienintele tokia busiu.
O angelelis musu kaip maza gyvybes kirbirkstele 9.18 jau buvo su mumis. Nebuvo sunku pagimdyti - 2950 g ir 52 cm - tikra manekene.
p.s. Uztat dabar jau akis megina draskyti - vis delto jau metukai ir 3 menesiai.

smagu, kad lengvai pagimdei
palauk, palauk, dar ne taip akis padraskys

Saunuole!
Daugiau tokiu lengvu gimdymo istoriju musu nestukem pasiskaityt,kad visos baimes isgaruotu...

Fainai.

Zdraicai Ir šapukui

Sėkmės jūsų šeimai

sekmes

trumpai ir aiskiai