Kai auginau pirmaji, kazkaip negaila budavo nei seneliams, nei jo kriksto mamai palikti per savaitgali, pasiilgdavau, bet nebuvo problemos issiskirti.
Bet va su mazaja, viskas kitaip. negaliu net savo mamai per diena palikt,palieku, bet jau labai sunkiai, o kad per nakti palikciau nera nei kalbos. mama kiek kartu sake, duok man per savaitgali, pailsesi. nu sakau as neuzmigsiu jei jos nebus salia. aisku butu reikalas ir palikciau, bet tikriausiai irgi su asarom.......

Sudetinga issiskirt, jei ir palieku, tai vis skambinu, klausineju, neramu, vietos namie nerandu, tuscia, keista ziauriai

sunku,jei parai ar dviems,tai nesunku tik tada kai mas tevus buna ir paskambinu ir uzvaziuoju:)o jei savaitei,tai ir asaru pries miega man buna:)labai man negera ,kai ji ne su manim

Gal busiu ziauri mama, bet man nesunku su vaiku skirtis kai paliekam seneliams, ten silta, grazu ir smagu, sunys, kates, daug erdves.. o as su ta mintim- valio, laisve, poisis bent pora dieneliu ..bet gryztu pasiimti tai labai issiilgus.

as ir palieku dazniausiai seneliams ir vaikas prasiblasko pabendrauja ir as i puse metu pora kart skiriu laiko sau

Sutinku visiškai. Palieku ramiai, nes esu rami dėl jų. Gal kitoms tiesiog baisu, kad neprižiūrės jūsų vaikų tinkamai?
Bet juk kažkada vistiek reiks paleisti vaikus nuo sijono...

Jei darzelyje palieku - sunku, nes jis ten nenori buti.
Jei su aukle ar mociute, kurias labai myli - visai nesunku . Zinau, kad jam labai smagu. Sunkiau, kai jau praeina tam tikras laiko tarpas ir pries pasiimant ji - tada sunkiausia, begu skubu, minutes skaiciuoju, kad tik greiciau pasimatytume ir apsikabintume

Aš pabūsiu tokia pati Jei tik vaikas noriai pasilieka (yra tik trys tokie žmonės), o aš nesijaučiu žiauriai apsunkinanti tą žmogų, kuris lieka prižiūrėti - tada valio, laisvė. Blemba, ir man reikia atitrūkti Pasiilgstu labai, tačiau kaifuoju gaudama laisvo laiko irgi ne mažiau. Deja taip būna labai retai

Pirmą kart palikau dukrytę nakvot pas senelius 2 metukų, skaudėjo širdelę kaip reik Dabar jau antrą savaitgalį iš eilės pati prašosi pas mano tėvus, lepūnėlė, vienintelė anūkė, noras ir senelių ir anūkės neišpasakytas pasiaust kartu, kaip ir kitos mamytės minėjo, kad mama išeidama visus ožiukus išsineša, auksinis vaikas lieka Liūdna man su MB namuose lieka be jos, dar neišmokom turiningai praleist savaitgalio skiriant tik sau, kažkaip suaugusiųjų šventės, tai kitas reikalas, bet šiaip visas laisvalaikio pramogas pripratom derint prie dukrytės. Dukrytė moka džiaugtis be mūsų, teks ir mum mokintis