Laba diena,

Butu malonu jeigu galetumete atsakyti i musu klausima del keliu sodu bendrijose.
I musu sodo sklypa galima atvykti dviem keliais:

1) vienas yra aplinkinis (apie 4 km duobeto, vienos juostos "vieskelio"),
2) kitas - tiesus (asfaltuotas, dvieju juostu kelias, 500 m nuo miesto gatves), bet eina per kita sodu bendrija, pavadinkime ja "X".
Neseniai "X" sodu bendrijos pirmininke uzdare kelia (rakinami varteliai+kelias uzverstas keliais statybiniais blokais), kuriuo tiesiau ir greiciau pasiekdavome savo sodo sklypa, esanti kitoje sodu bendrijoje, pavadinkime ja "Y".
Bendrijos "X" pirmininke toki savo sprendima motyvavo tuo, kad kelias, einantis per "X" bendrija priklauso tik "X" sodu bendrijai, todel juo kitos sodu bendrijos "Y" nariams draudziama vazineti - neva jie trukdo,be to, turi savo kelia, nors jis ir nera tiesesnis. Taigi, ir noretume suzinoti, ar toks bendrijos "X" pirmininkes sprendimas yra teisetas.

Is anksto dekojame,

Pagarbiai,
Jurgita

1. PIRMININKE NE TURI TEISES UZDARYTI KELIU.
2. KELIAS YRA VIESAS AR JIS BUTU VIEN TIK SIOS BENDRIJOS PINIGAIS TIESTAS AR NE...
3. SERVITUTAS....

TAD TIESIAI I TEISMA EICIAU... IR LAIMECIAU...

ATSIPRASAU KAD LENDU, BET TEISININKE KIEK ZINAU ATOSTOGAUJA IR RETAI BEUZEINA, TIKIUOSI PADEJAU...

Kazi, o kaip butu, jei isaisketu, jog tas kelias tiestas is bendrijos lesu ir yra jos nuosavybe? Ar gali taip buti?

Sveikos,

Dekoju uz Jusu informacija ir ...laika...kad nepatingejote ir parasete.

Gyvename sodininku bendrijos teritorijoje, turime Vilniaus miesto adresa, esame cia deklarave gyvenamaja vieta. Lyg ir viskas butu neblogai... grynas oras, gamta, pauksciukai, salia miskas ir t.t. Bjauriausias dalykas - keliai. Vasara dar sis tas, o rudeni, tai tiesiog masinu lauzytoju burelis, o ne vaziuotojai ant kelio...
Sodininku bendrija kasmet renka pinigus (is mazdaug 450 sklypu, kazkur po 80 lt, susidaro nemenka suma apie 36000 lt) keliu remontui, siuksliu isvezimui, vandens tiekimui vasaros metu... dar ten kazkam, tai nera konkreciai apibrezta. Bet is esmes nedaroma beveik niekas. Kelia palygino pavasari viena karta ir viskas, na - vandenukas bego... daugiau kaip ir nieko nevyko.
Su pirmininku susikalbet sudetinga (dirba apie 40 metu, nuo bendrijos isikurimo laiku ir jam "visi savi"), valdyba irgi (savi draugai ir artimieji) analogiska, taip kad bendros kalbos rast neina. O apie tai, kad kazka paaiskintu ar padarytu ir minciu negali buti.
Seniesiems gyventojams tokia "tvarka" ne tai kad "dzin", bet jie cia nuo seno ir su niekuo pyktis nenori... (masina juk galima ir prie pagrindinio kelio palikt) O tokiu "jaunu ir kvailu ir neaisku kuo nepatenkintu" kaip mes ne tiek jau daug...
Klausimai:
Kur del to galima kreiptis "auksciau"?
Kas gali patikrinti kaip tvarkomi bendrijos finansai ir kokie turi buti atlikti darbai (mums to niekas negalejo pasakyti)?
O gal mes turim kreiptis i seniunija kaip Vilniaus miesto gyventojai (bet seniunija "nusiplauna rankas" nes mes gyvenam sodininku bendrijos teritorijoj...)
Gal kas susiduret su tokia problema ir galit patarti kaip mums elgtis. Buciau labai dekinga.

oho situacija. Reiktų daugiau info:
1. Ar jūs tik gyvenate sodų bendrijoje ar esate sodininkų bendrijos narys?
2. Pagrindinis klausimas: ar esate pasirašę stojimo sutartį, jei taip, tai kada? (nes berods praeitais metais buvo išleistas įstatymas, reguliuojantis sodininkų bendrijų veiklą; įtarimas kyla, kad sutarties nėra);
3. Ar gaunate įmokas patvirtinančius dokumentus? Jei taip, ar yra juose nurodyta įmokų paskirtis?

atliekų tvarkymą sodų bendrijose prižiūri Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentai ir jiems pavaldžios rajonų (miestų) aplinkos apsaugos agentūros
(inspekcijos).
Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos
komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos
pirmininkas (revizorius) renkami narių susirinkime ne ilgesnei
kaip 3 metų kadencijai.
Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius),
bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę
veiklą kontroliuoja bendrijos narių susirinkimo renkama audito
įmonė.

Na, mazdaug kai kas asisku. Teks "kapstytis" kazkaip.
Tik, matyt, tai, kas susije su bendrijos nariu "komisija" - neduos jokios naudos. Nes tai valdybos artimi draugai, giminaiciai, taip sakant "sava chebra". Kai apsipyke su pirmininku "pagazdinom", kad "uzsiundysim revizija" su placiausia sypsena paaiskino: vaikeliai, varnas varnui akies nekerta, nevarkit cia iki jusu irgi tokiu buvo keletas, dabar ramiai sau gyvena.
Tai jazau mano kaip pikta palikoooo...
Neradau "paskutinio" istatymo apie "sodininku bendriju veikla" ar kaip ten tiksliau vadinasi, gal galit patart kur ieskot. Norisi benkiek daugiau suzinot...

o.k. pabandysiu įdėt čia įstatymą, bet tai bus paskutinė mano konsultacija. už tai, kad atsibodo, už gerb. V. Čivilytę-Gylienę darbus dirbt.
Papildyta @ [mergetime]1100684332[/mergetime]


LIETUVOS RESPUBLIKOS
SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS

2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir
veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo
turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas,
mėgėjiško sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo
reikalavimus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Mėgėjiška sodininkystė - laisvalaikio veikla turint tikslą
sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar
pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių,
bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį
ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
2. Mėgėjiško sodo sklypas (toliau - sodo sklypas) - mėgėjiško
sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų
planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės
sklypas.
3. Mėgėjiško sodo teritorija - teisės aktu mėgėjiškai
sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą
teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta
į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę
(rekreacijai ir kitoms reikmėms).
4. Sodininkas - fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis
valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjiška sodininkyste.

3 straipsnis. Sodininkų bendrijos samprata
1. Sodininkų bendrija (toliau - bendrija) yra atitinkamo
administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai
plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti
gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės
pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas -
įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias
su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo
objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
2. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo,
lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei
pagalbos principais.
3. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo
bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir
bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

4 straipsnis. Bendrijų susivienijimai
1. Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į
susivienijimus - savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius
juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų
įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo
įstatai.
2. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra
susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia
puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos
tradicijas:
1) organizuoja ir teikia konsultacijas sodininkams dėl sodų
sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos
sodininkystės veiklos;
2) skleidžia informaciją apie mėgėjišką sodininkystę, užsiima
leidybine ir švietėjiška veikla;
3) atstovauja savo nariams ir gina jų interesus valstybės bei
savivaldybių institucijose;
4) padeda realizuoti savo narių užaugintą produkciją;
5) turi kitų teisių ir pareigų, nustatytų jų įstatuose bei
Asociacijų įstatyme.

5 straipsnis. Sodininkų draugijos
1. Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į
sodininkų draugijas (toliau - draugijos) - savanoriškus pelno
nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų veiklą
nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato
kitaip, bei draugijos įstatai.
2. Draugijų tikslai: veikti puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką
sodininkystę ir jos tradicijas, inicijuoti ir bendradarbiauti
atliekant tyrimus mėgėjiškos sodininkystės ir aplinkosaugos
srityse, diegti jų rezultatus, teikti konsultacijas bei
rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams dėl
bendrijų įstatų ir bendrijų vidaus tvarkos taisyklių rengimo,
sodų sklypų tvarkymo, augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos
sodininkystės veiklos; skleisti informaciją apie mėgėjišką
sodininkystę (leidybinė, švietėjiška, konsultacinė ir kita
veikla); atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus.

ANTRASIS SKIRSNIS
MĖGĖJIŠKO SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI
NAUDOJIMAS

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo
bendrieji reikalavimai
1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama
nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo
naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai
sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba
priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos
žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš
valstybės.
2. Laikantis Žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra
priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.
3. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir
pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų
planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta
tvarka.
4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo
sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos
kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi
esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui;
2) atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore)
galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su
bendrojo naudojimo teritorija - esant sodininkų bendrijos valdymo
organo sutikimui.
5. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo
teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Sodo
sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami
laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m,
sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
2) žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami
ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
3) krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu
nuo sklypo ribos;
4) sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio
sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant
rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
6. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės
teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti:
1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę
statybos leidimą - vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį;
2) be statybos leidimo - sodo baldus ir mažosios architektūros
bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto
aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus
ir kitus laikinuosius statinius).
7. Mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad
prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės
saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų
tarnybų darbuotojai.
8. Vidaus tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje nustato bendrijos
vidaus tvarkos taisyklės.

7 straipsnis. Sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir
jos įgyvendinimas
1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso
sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis
pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai:
bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir
įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai,
vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga -
vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir
rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai,
lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo
naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo
teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie
objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos
mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu
ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
2. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtos
elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatorių
pastotės, elektros skydinės ir kiti elektros perdavimui ir
skirstymui reikalingi įrenginiai po šio Įstatymo įsigaliojimo
Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami
esamos būklės, laikantis Energetikos įstatymo reikalavimų ir
Vyriausybės nustatytais terminais.
3. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo
objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo
naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.
Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų
techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo
objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems
žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems
suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę
ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto
inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės
inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas.
5. Asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės
sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys,
išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su
bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais
sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi
bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal
bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir
tvarka.
6. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje
privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir
be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti,
nekeisti, neremontuoti mėgėjiško sodo teritorijos bendrosios
inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo
patalpų ir objektų.
7. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir
atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Sodo sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties keitimas ir sodo sklypo perleidimo
sąlygos
1. Žemės įstatymo nustatyta tvarka žemės ūkio pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar
jos dalyse keičiama, kai planuojama veikla neatitinka mėgėjiškos
sodininkystės tikslų.
2. Mėgėjiško sodo teritorijos daliai, kurioje pakeista
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatomas naujas
jos naudojimo bei tvarkymo režimas pagal teritorijų planavimo
dokumentus.
3. Sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam
asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka
bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles
bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo
pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo
sutartį.

TREČIASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS STEIGIMAS

9 straipsnis. Bendrijos steigimas
1. Bendrijos steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį
sudarę sodininkai. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.
2. Bendriją gali steigti mažiausiai trys steigėjai.
3. Sudarę steigimo sutartį, bendrijos steigėjai steigimo
sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša mėgėjiško sodo
teritorijos sodininkams apie steigiamą bendriją, parengia
bendrijos įstatų projektą, šio Įstatymo nustatyta tvarka sušaukia
steigiamąjį susirinkimą.
4. Visi bendrijos steigėjai ir sodininkai, dalyvavę
steigiamajame susirinkime ir balsavę už bendrijos įsteigimą, nuo
bendrijos įregistravimo tampa jos nariais.

10 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas
1. Steigėjai iki bendrijos įregistravimo juridinių asmenų
registre privalo parengti darbotvarkę ir sušaukti steigiamąjį
susirinkimą.
2. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš
dvi savaites iki susirinkimo dienos steigėjai steigimo sutartyje
nustatyta tvarka viešai praneša visiems mėgėjiško sodo
teritorijos sodininkams ir kartu pateikia susirinkimo
darbotvarkę, bendrijos įstatų projektą ir nurodo susirinkimo
vietą bei laiką.
3. Steigiamajame susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti
visi sodininkai. Steigiamajame susirinkime jie turi tas pačias
teises kaip ir steigėjai.
4. Steigiamajam susirinkimui (taip pat pakartotiniam
susirinkimui) taikomos šio Įstatymo nuostatos bendrijos narių
susirinkimui dėl kvorumo, sprendimų priėmimo bei protokolo
surašymo.
5. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos
įstatus, išrinkti bendrijos narių susirinkimo renkamų bendrijos
organų narius.
6. Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 2/3
susirinkime dalyvavusių mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų
balsų dauguma.
7. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis
bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po
dviejų savaičių, skaičiuojant nuo prieš tai skelbto steigiamojo
susirinkimo dienos. Pakartotinis steigiamasis susirinkimas
šaukiamas tokia pat tvarka kaip ir neįvykęs susirinkimas.

11 straipsnis. Bendrijos įstatai
1. Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo
ji vadovaujasi savo veikloje.
2. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrijos pavadinimas;
2) teisinė forma - bendrija;
3) bendrijos buveinė;
4) bendrijos veiklos tikslai;
5) narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės,
pareigos;
6) priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš
bendrijos narių sąlygos ir tvarka;
7) bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir
balsavimo jame tvarka;
8) bendrijos valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir
atšaukimo tvarka bei šių organų narių atsakomybė;
9) kiti bendrijos organai, jų kompetencija bei šių organų
rinkimo ir atšaukimo tvarka;
10) tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių
įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo
bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į
įnašus tvarka;
11) bendrijos pajamų paskirstymo bei naudojimo tvarka;
12) bendrijos finansiniai metai, jeigu jie nėra kalendoriniai
metai;
13) bendrijos įstatų keitimo tvarka;
14) bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.
3. Įstatuose gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių
nuostatų.
4. Bendrijos įstatus po steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti
visi steigėjai. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo narių
susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrijos įstatus,
įgaliotas asmuo.
5. Įstatų pakeitimai ir visas pakeistų įstatų tekstas kartu su
kitais teisės aktų nurodytais dokumentais turi būti pateikti
juridinių asmenų registrui. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja
nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

12 straipsnis. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės
1. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką
sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje.
2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas
ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo
sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių,
nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo
tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti
sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai.
3. Bendrijos vidaus tvarkos taisykles tvirtina bendrijos narių
susirinkimas. Taisyklės skelbiamos viešai bendrijos įstatų
nustatyta tvarka.
4. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems
mėgėjiško sodo teritorijos sodininkams.

13 straipsnis. Bendrijos registravimas
1. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių
asmenų registre.
2. Bendrija įregistruojama po to, kai įvyko steigiamasis
susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai,
išrinkti pagal bendrijos įstatus narių susirinkimo renkami
bendrijos organai, taip pat kai juridinių asmenų registrui yra
pateikti Civiliniame kodekse ir šiame Įstatyme nurodyti
dokumentai.
3. Bendrijai įregistruoti, be Civilinio kodekso 2.64
straipsnyje nurodytų dokumentų, turi būti pateikta steigimo
sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, steigiamajame
susirinkime dalyvavusių sodininkų sąrašas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS VALDYMAS

14 straipsnis. Bendrijos organai
1. Bendrijos organai yra:
1) bendrijos narių susirinkimas;
2) vienasmenis - tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus -
bendrijos valdyba.
2. Gali būti sudaroma revizijos komisija (renkamas revizorius).
3. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas
įgyvendina per savo valdymo organus.

15 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas
1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti bendrijos įstatus;
2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo
organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos
pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą;
3) nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo
tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip
pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų
darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjiško sodo
teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis
įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;
4) iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos
pirmininką (revizorių) ir tvirtinti šios komisijos darbo
reglamentą. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius
nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito
paslaugų apmokėjimo sąlygas;
5) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą,
bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar
rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą,
lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems
privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams
įgyvendinti kaupimo tvarką;
6) vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę
bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos
komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos
finansinę veiklą;
7) spręsti naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo,
drausminimo ir šalinimo iš bendrijos klausimus;
8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką,
spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;
9) nustatyti ir tvirtinti bendrijos vidaus tvarkos taisykles;
10) spręsti klausimus dėl bendrijos stojimo į susivienijimus ir
draugijas, išstojimo iš jų;
11) priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo ir
patvirtinti reorganizavimo sąlygas;
12) priimti sprendimą pertvarkyti bendriją;
13) priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos
likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis;
14) rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatorių, išskyrus šiame
Įstatyme nustatytas išimtis;
15) spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo
ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo,
infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto
naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir
kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais
klausimais.
3. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems
bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.
4. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta
dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
5. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš bendrijos ir šio
straipsnio 1 dalies 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti narių
susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kurią
nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 2/3
visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.
6. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas
balsavimas yra privalomas visiems nariams klausimais, dėl kurių
nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne
mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
7. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali
balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka
1. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi
bendrijos valdymo organas bei 1/10 bendrijos narių.
2. Bendrijos narių susirinkimas šaukiamas bendrijos valdymo
organo sprendimu.
3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo
organui pateikia paraišką. Joje turi būti nurodytos susirinkimo
sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl
susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų
projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.
4. Jei bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti
bendrijos narių susirinkimą per 10 dienų nuo šio straipsnio 3
dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, narių susirinkimas gali
būti sušaukiamas 1/4 bendrijos narių sprendimu.
5. Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas
kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos.
6. Neeiliniai narių susirinkimai šaukiami bendrijos valdymo
organo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/10 bendrijos narių
iniciatyva.
7. Bendrijos valdymo organas ar nariai, priėmę sprendimą
sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi
savaites iki susirinkimo dienos įstatų nustatyta tvarka pranešti
bendrijos nariams apie narių susirinkimo sušaukimą ir nurodyti
susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei
susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus,
svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo
ir likvidavimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimo
sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu.
8. Kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi išrinkti
susirinkimo pirmininką ir sekretorių.
9. Bendrijos narių susirinkime teisėtai dalyvaujantys nariai
registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Narys,
dalyvaujantis bendrijos narių susirinkime ir turintis teisę
balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Asmuo, nesantis bendrijos nariu, taip pat turi pateikti ir
dokumentą, patvirtinantį jo teisę balsuoti narių susirinkime.
Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo
pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti
nurodyti nariai, jau balsavę raštu.
10. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra
laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2
bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, narių susirinkimas laikomas
neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis narių
susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio
susirinkimo darbotvarkę. Sprendimai pakartotiniame susirinkime
priimami paprasta ar šio Įstatymo nustatytais atvejais -
kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių
balsų dauguma.
11. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami.
Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus bendrijos
narių susirinkimo metu pasirašo visi bendrijos nariai.
12. Protokolą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas
ir sekretorius. Kartu gali pasirašyti ir bendrijos narių
susirinkimo įgalioti asmenys.
13. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos susirinkimo dienos. Prie
bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama:
bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registracijos
sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų
teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo
pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo
ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

17 straipsnis. Bendrijos valdymo organas
1. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka
narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narių
kadencijų skaičius neribojamas.
2. Jeigu bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos
narių skaičių nustato bendrijos įstatai. Valdybą turi sudaryti ne
mažiau kaip trys nariai.
3. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo
patvirtintą darbo reglamentą. Bendrijos valdybos veiklai
vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka
bendrijos narių susirinkimas.
4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių
šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.
Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau
kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos
valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės
balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla
valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos
sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė
valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai "už" ir
"prieš" pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos
pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami,
išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai.
5. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių
susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos
veiklos ataskaitą. Joje turi būti bendrijos veiklos per
ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykiai
bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių
susirinkimo, bendrijos veiklos planai ir prognozės. Bendrijos
įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau bendrijos veiklos
ataskaitos reikalavimų.

18 straipsnis. Bendrijos valdymo organo kompetencija ir
atsakomybė
1. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą,
priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su
jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos
vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti
sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo
organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas.
2. Bendrijos valdymo organas:
1) organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos
įstatų;
2) įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą,
bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos)
ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę
finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių
susirinkimui;
3) tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir
objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius
dokumentus;
4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia
informaciją ir dokumentus bendrijos narių susirinkimui;
5) bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų
registrui;
6) šiame Įstatyme nurodytą informaciją viešai skelbia įstatuose
nustatyta tvarka;
7) teikia bendrijos nariams reikalingą informaciją;
8) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų teisės
aktų, taip pat bendrijos įstatų nustatytas pareigas.
3. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių
pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia
atsakymą.
4. Bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad revizijos
komisijai (revizoriui) ar auditoriui būtų pateikti visi sutartyje
su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrijos
dokumentai.
5. Bendrijos valdymo organų narių, nevykdančių arba netinkamai
vykdančių pareigas, atsakomybę nustato Civilinis kodeksas ir kiti
įstatymai.

19 straipsnis. Veiklos kontrolė
1. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos
komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos
pirmininkas (revizorius) renkami narių susirinkime ne ilgesnei
kaip 3 metų kadencijai.
2. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos
darbo reglamentas.
3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti
bendrijos valdymo organo nariai, jų sutuoktiniai ar
sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta
tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar bendrijos
pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai
(įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat
sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
4. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius),
bendrijos įstatuose turi būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę
veiklą kontroliuoja bendrijos narių susirinkimo renkama audito
įmonė.
5. Revizijos komisija (revizorius) arba audito įmonė:
1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
2) informuoja bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdymo
organą apie bendrijos veiklos pažeidimus;
3) finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia
išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės;
4) privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos
patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos
narių, ir ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.

PENKTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

20 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos
1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir
pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir
veiklos tikslams.
2. Bendrijai draudžiama:
1) bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos
įstatuose, veiklai;
2) neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal
patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam
asmeniui;
3) teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai
turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti,
laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;
4) skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens mokant
palūkanas;
5) būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens
steigėja.
3. Bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine
komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su bendrijos veiklos
tikslais.
4. Bendrija gali turėti antspaudą.

21 straipsnis. Bendrijos nariai
1. Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos,
kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo
teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis
valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali
būti tik vienas iš jų.
2. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo
įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai
nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir
iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
3. Bendrijos buveinėje turi būti sodininkų registravimo knyga,
kurioje registruojami visi sodininkai. Joje turi būti nurodyta
sodininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, sklypo valdymo
teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas. Registravimo
knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jei tai numatyta
bendrijos įstatuose. Su šia registravimo knyga turi teisę
susipažinti kiekvienas sodininkas.
4. Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus
nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu jis valdė mėgėjiško
sodo teritorijoje esantį sodo sklypą, nariui išstojus iš
bendrijos ar bendrijai jį pašalinus iš bendrijos bei bendriją
likvidavus.
5. Bendrijos nariui gali būti išduodamas bendrijos įstatuose
nustatytos formos bendrijos nario pažymėjimas.

22 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos
1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti
įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos
taisyklės.
2. Bendrijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir
būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos
komisijos nariu (revizoriumi);
2) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės
nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas
bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir
teisėtus interesus;
3) imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta
grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir
reikalauti atlyginti padarytus nuostolius;
4) viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos
paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjiškos sodininkystės
produkciją;
5) susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos
turimą informaciją apie jos veiklą:
6) įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir bendrijos
įstatuose nustatytas neturtines teises;
7) išstoti iš bendrijos.
3. Bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis
bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę
paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiško sodo teritorijos sodininkų,
jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos
reikalavimų.
4. Bendrijos narys turi šias pareigas:
1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių
susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus;
2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės
pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų
naudotojams ir aplinkai;
3) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus,
laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių
taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto
naudotojai;
4) nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas,
mokėti bendrijos nario mokestį;
5) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius
statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos
išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo
naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip
pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra,
atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose
nenustatyta kitaip;
6) bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti
bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose
bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose;
7) perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį sodo sklypą,
atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles;
8) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nuosavybės teise jam
priklausančio sodo sklypo perleidimo apie numatomą sudaryti
perleidimo sandorį ir išstojimą iš bendrijos įstatų nustatyta
tvarka pranešti bendrijos valdymo organui.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS TURTAS IR PAJAMOS

23 straipsnis. Bendrijos turtas
Bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybės teise. Bendrijos
turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir
bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Bendrijos pajamos ir jų apskaita
1. Bendrijos pajamas sudaro:
1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai.
2) pajamos iš bendrijos turto;
3) iš bendrijos veiklos gautos pajamos;
4) valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;
5) fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai
ir kitas turtas;
6) kitos teisėtai įgytos pajamos.
2. Nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti
piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti
darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos
įstatų nustatyta tvarka.
3. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis
Buhalterinės apskaitos įstatymu.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
BENDRIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

25 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas
1. Bendrija gali būti reorganizuota Civiliniame kodekse
nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.
2. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai
privalo sudaryti bendrijos reorganizavimo sąlygas. Reorganizavimo
sąlygose turi būti numatyta:
1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie šią bendriją;
2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios bendrijos, po
reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos, naujai steigiamos
bendrijos;
3) pasibaigiančios bendrijos nario tapimo po reorganizavimo
veiksiančios bendrijos nariu tvarka, sąlygos ir terminai;
4) momentas, nuo kurio pasibaigiančios bendrijos teisės ir
pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrijai;
5) bendrijos valdymo organui ir kitiems organams reorganizavimo
metu suteikiamos papildomos teisės.
3. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti
kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrijos įstatai.
4. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta visų
reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose
leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais
arba paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų
įstatuose nurodytuose leidiniuose vieną kartą, ne vėliau kaip 30
dienų iki narių susirinkimo dėl reorganizavimo, ir pranešta raštu
visiems bendrijos kreditoriams. Skelbimo būdas turi būti
nurodytas bendrijos įstatuose. Skelbime arba pranešime turi būti
nurodyta:
1) šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyta
informacija;
2) kur ir nuo kada galima susipažinti su reorganizavimo
sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių bendrijų įstatais ir
reorganizavime dalyvaujančių bendrijų praėjusių 3 finansinių metų
metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.
5. Reorganizavimo sąlygas kiekvienos reorganizavime
dalyvaujančios bendrijos valdymo organas turi pateikti juridinių
asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą po paskelbimo apie
reorganizavimo sąlygų sudarymą įstatuose nurodytame leidinyje
dieną.
6. Reorganizavime dalyvaujančios bendrijos kreditorius turi
teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę,
taip pat atlyginti nuostolius, jei tai yra numatyta sandoryje ar
yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo
pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu bendrija prievolių
įvykdymo papildomai neužtikrino.
7. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki bendrijos narių
susirinkimo dėl reorganizavimo reorganizavime dalyvaujančių
bendrijų nariai turi teisę susipažinti su reorganizavimo
sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai steigiamų
bendrijų įstatais ir praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis
atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos sudaromos praėjus 6
mėnesiams po nors vienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos
finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir
prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir
pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti
sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų
sudarymo.
8. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai
privalo bendrijų nariams raštu pranešti apie visus esminius
pasikeitimus, atsiradusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo iki
sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo, ir šį rašytinį pranešimą
pridėti prie šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat
apie esminius pasikeitimus žodžiu pranešti bendrijos narių
susirinkime.
9. Sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima kiekvienos
reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos narių
susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas dėl bendrijos
reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo
paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Sprendimu dėl
bendrijos reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo
sąlygos ir pakeisti veiklą tęsiančių bendrijų ar priimti nauji po
reorganizavimo steigiamų naujų bendrijų įstatai.
10. Dokumentas, patvirtinantis narių susirinkimo sprendimą dėl
bendrijos reorganizavimo, turi būti pateiktas juridinių asmenų
registrui.
11. Laikoma, kad reorganizavimas baigtas, kai yra įregistruotos
visos po reorganizavimo įsteigtos naujos bendrijos ar
įregistruoti visų veiklą tęsiančių bendrijų pakeisti įstatai.

26 straipsnis. Bendrijos pertvarkymas
Bendrija gali būti pertvarkoma į kitus viešuosius juridinius
asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Bendrijos likvidavimas
1. Bendrija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 3 nariai, per 30 dienų
apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių
asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta
tvarka.
3. Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami
įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių
reikalavimus likęs bendrijos turtas perduodamas kitiems
viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių
susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendriją.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai
su bendrijomis ir sodininkais
1. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdo viešąjį
bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę
bei viešosios tvarkos priežiūrą; turėdamos tikslą plėtoti ir
puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas, gali remti
bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančius tinkamai
prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį,
saugoti gamtą ir auginti žemės ūkio produkciją bei tvarkyti ir
prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Valstybės ir savivaldybių
rėmimo būdus ir sąlygas nustato kiti teisės aktai bei
specialiosios programos.
2. Įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir
savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies
padengdamos išlaidas mėgėjiško sodo bendrojo naudojimo objektų
(kelių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo ir kitų)
statybai, priežiūrai ir atnaujinimui.
3. Savivaldybės bendrijas gali remti šiais būdais:
1) įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendrijas ir
jų narius atleisdamos nuo žemės ir kitų mokesčių;
2) rengdamos ir įgyvendindamos specialiąsias bendrijų rėmimo
programas;
3) teikdamos nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo, veiklos
pasibaigimo ir pertvarkymo, mėgėjiškos sodininkystės veiklos,
teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir kraštovaizdžio tvarkymo
klausimais.
4. Bendrijoms remti savivaldybėse gali būti sudaroma
specialioji programa. Jos sudarymo ir lėšų naudojimo tvarką
nustato savivaldybės institucijos.

29 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir
kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
2. Jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio
ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos
narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą
sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo
šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų
nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.

30 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Asmenys, pažeidę šį Įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatų
galiojimas bei keitimas
1. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie
neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.
2. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus,
prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems
įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo
sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus.

32 straipsnis. Kai kurių šio Įstatymo nuostatų įsigaliojimas
1. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su juridinių asmenų
registru, įsigalioja nuo juridinių asmenų registro pradžios.
2. Kol juridinių asmenų registras pradės veikti, bendrijos
registruojamos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Labai aciu uz pagalba
Pasiskaicius busiu nors siek tiek "gudresne" ir neprisnekesiu nesamoniu (labai tikiuosi). Taigi, kiek leis, eisiu "kariauti"

Ketiname sodininkų bendrijoje pasistayti gyvenamąjį namą. Tačiau kiek kieno paklausiame, visi atsako skirtingai: pvz. vieni sako, kad ribotas yra namo plotas, kiti sako, kad ribojamas aukštis, treti sako, kad iš vis niekas neribojama, tik reikalingas kaimynų sutikimas. Žodžiu, aišku, kad viskas neaišku. Norėčiau žinoti:
1) Kokio aukščio ir kokio ploto gyvenamąjį namą būtų leidžiama statytis 6 arų sodo sklype?
2) Iš kur ir kokius leidimus visam tam būtų galima gauti?
3) Kur visų pirma reiktų kreiptis?
4) Kiek maždaug visas popierizmas galėtų kainuoti?

pasiskaitykit čia įdėtą įstatymą, dėl leidimų ir viso kito kreipkitės į savivaldybės administracijos atitinkamą skyrių, jis gali vadintis architektūros, statybos, kraštotvarkos ir pan. ten detaliai viską paaiškins, nurodys reikalavimus.

Sveiki, norejau ir as pasitikslinti. Mano vyrui jo mama ruosiasi dovanoti savo nama. Namas yra sodu bendrijoje. Kiek zinau, norint iforminti sandori, reikalinga pazyma is sodu bendrijos pirmininko apie esamus ar nesamus isiskolinimus. sodu bendrijos pirmininkas atsisake rasyti ta pazyma. Anyta yra skolinga, bet, kiek zinau, forminti sandori ir esant isiskolinimui galima. Kokiu budu pasirasyti dovanojima, jei tos pazymos gauti neimanoma? Arba kaip priversti pirmininka parasyti reikiama pazyma?dekoju

pirmininkas privalo parašyti pažymą, o kodėl atsisakė? skųskite jo sprendimą bendrijos narių susirinkimui. paskaityk šią temą esu čia įdėjus sodininkų bendrijų įstatymą.