Ne vienas mano kolega labai sėkmingai pakramtęs nikotininės gumos ar užsiklijavęs pleistrą traukė cigaretę po cigaretės, todėl į visus šituos pinigų mėtymus žiūriu skeptiškai Bet rūkyti mesti labai norėčiau ir kaskart, baigdama pakelį, pasižadu sau, kad naujo nepirksiu. Aha, norėtum... Kažkur skaičiau, kad moterims sunkiau tai padaryti nei vyrams. Kai laukiausi, nejaučiau jokio diskomforto dėl to, kad nerūkau. Bet baigus maitinti, vėl griebiausi šitos bjaurasties Ir mano pažįstama ne viena lygiai taip pat, paauginusi mažiuką. Mano vyras nerūko ir dažnai prašo, kad liaučiausi. Labai jį myliu, bet nieko su savim negaliu padaryti
Gal kas sėkmingai metė ir galėtų rekomenduoti kokius būdus, kaip atsikratyti šito žalingo įpročio? Gal kokia hipnozė, sakau, padėtų

sveikute.....niekuo negaliu patart,nes nerukau,bet ruko mano vyras,bet labai idomiai jis: namie niekada,net jeigu visa diena buna o darbe......cigarete po cigaretes,manau tai irgi turi itakos,kolegos,darbo aplinka,itemptumas,na ten kur tu dirbi manau sunku nerukyt ;)ten pat dirba mano vyras,ir sako,kad visi ten ruko,ir neimanoma kitaip.... betkokiu atveju palaikau tavo nora,ir viskas priklauso nuo taves
beje,visada norejau pasakyti komplimenta,esi labai simpatiska moteris,mielai ziuriu ir klausau

Labutis as rūkiau 10meteliu,o meciau per viena diena.Rūkiau stipres ir diena išeidavo pakelis,ta rašau tam, kad negalvotum, kad aš tik žaidžiau.Supratau kad gana.Jau nerūkau nuo spalio 8d.,pakelije liko 6cigaretes.Noriu pasakiti mesk nuo šio momento,uzsiprogramuok psihologiškai,kad tau jau gana tos smarves.Pamatisi po kurio laiko koks buvo iš taves kvapas.Linkiu mesti be jokiu papildomu priemoniu.SEKMES.

Pritariu butent taip ir reikia nes kitaip tai kaip rukai taip ir rukysi laimingai

Nu va... Toks įspūdis, kad pati rašiau... Tik mano vyrelis irgi "peša" taip kad man dar sunkiau ... Ko tik neišbandžiau... Ir gumą tame tarpe ( tu teisi - man ji nė velnio nepadėjo )... Čia yra patarimų kaip mesti - http://www.geripatarimai.ten.lt , berods sveikatos skyrelyje...
Be to pažystamas bandė Šičko metodą ( vat tau ir hipnozė) ir po mėnesio sėkmingai rūko toliau... Aš jau pradedu galvoti kad nuo rūkymo mane išgelbės tik antras nėštumas...

is laikrascio:
Moters vyras ruke,ji kazkur susirado patarimu kaip nutraukt sita dalyka.tai paeme vyro cigaretes, ismirke piene ir isdziovino.po to vyras lig niekur nieko ruko ir jaucia,kad kazkas ne taip,pasieme kita cigarete-vel tas pats,negera ir pan.darosi.dar po keliu bandymu rukyti ir vemimo,jis neberuke,galvojo,kad su sveikata gal negerai darosi ir mete.


mano pazistami,kurie ruko ir kurie sekmingai mete,sako:jei jau nori mest,tai reikia staigiai imt ir neberukyt,o ne mazinti dozes ir panasiai,nes jei taip,tai vel viskas grizta i savo vezes.net ir vienas nekaltas dumas gali priversti vel pradeti rukyti

sekmes norintiems

cia apie ta piena,mano vyras mirkesi,dziovino po to sekmingai suruke (nei veme,nei pykino)ir toliau ruko! as irgi uz tai,kad reikia mest staigiai,ir cia joks pienas nepades,gali tik pati sau padeti turedama stipria valia!

As rukiau 10 metu, ir meciau. Uzsispyriau pasakiau sau kad nuo siandien metu rukyt, ir meciau. Jau du menesiai kaip neberukau. Nesakau kad neuzsimanau, bet turiu vyra salia kuris sulaiko nuo cigaretes uztraukimo, o uzsimanau tada kai isgeriu, nu pvz. alaus.

Rūkiau kokius 7 metus, dabar jau 3 esu metusi. Gal nelabai nori mesti, kad neišeina? Aš kol norėdavau tik šiaip sau, tai valios neužtekdavo. Po truputį mažinti aš tiesiog negalėjau - aš galiu arba visai nerūkyti arba rūkyti po daug - pakelį per dieną, surūkyti po vieną dvi cigaretes per dieną nemoku. Mečiau be jokių išorinių priežasčių, ne dėl ligos ar nėštumo. Man pradėjo smirdėti ir nebepatikti rūkyti, bet priklausomybė buvo didelė - supešdavau po pakelį per dieną. Naudojau pleistrus, bet tam, kad palengvinti fizinius abstinencijos požymius - pvz., man nuo nerūkymo pradžioj pablogėdavo regėjimas, su pleistrais to nebuvo. Bet didžiausios lomkės yra smegenyse, todėl mesti rūkyti pleistrai nepadės, manau, jie gali tik truputį palengvinti, jei jauti didelį fizinį diskomfortą.

Susigalvojau skatinimo sistemą - už nerūkymo savaitę suteikdavau sau teisę ką nors nusipirkti už 25 Lt. Pirkti reikėjo tokius dalykus, kurių dėl rūkymo nenaudojau ar nejaučiau tokio malonumo naudodama - lūpdažius ir kvepalus Lūpdažių visai nenaudojau, nes man šlykštu nuorūkos išteptos dažais. Išsidažydavau lūpas ir būdavo gaila jas tokias gražias gadinti su cigarete O kvepalai - juos naudojau, bet ne paslaptis, kad rūkančių žmonių uoslė visai ne tokia kaip nerūkančių. O ir kvepalai ant žmogaus kitaip kvepia, kai nesumaišyti su tabako kvapu Taigi nerūkydavau kokį mėnesį ir jau kvepalų bonkelę už 100 Lt sau leisdavau pirkti be jokio sąžinės graužimo. Nuolat marširuodavau po parfumerijos parduotuves ir testuodavau naujus kvepalus, kažkaip tas kvapų tyrinėjimas padeda nerūkyti.

O dėl poreikio turėti kažką burnoj tai kramčiau gumą ir čiulpdavau čiupa-čiupsus

Tik aišku kol meti reikėtų privengti audringų baliukų, kad nekiltų pagunda išgėrus užtraukti. Man kažkaip teisingai smegenys pasisuko ir visai nenoriu rūkyti. Per tuos tris metus taip ir neužsimaniau net prisigėrus. Bet net iš smalsumo nebandau imti cigaretės į burną, pvz., atsisakyčiau žolės, jei kas pasiūlytų, pirmiausia todėl, kad ją reikia rūkyti - nenoriu organizmui priminti senų refleksų. Ir kai kiti rūko man neskanu - smirda.

Tik va susidūriau su nauja problema - Lietuvoj kavinės ir barai absoliučiai ignoruoja nerūkančiuosius

Panos atsikratėm rūkymo,bet kita bėda prilipo ryjimas.Kodel nera jokios informacijos kaip elktis metus rūryti,o gal aš nerandu.Nerūkau jau 4mėn.

Na, del apsivalgymo, pritariu, jei nerukai, tai kramsnot norisi.Taigi, jau nerukau 18men.,iskaitant nestuma ir kol kas dar maitinu pati, vis mintis neapleidzia, kaip reiks istverti nerukius, o nerukyti taip norisi .Visgi, aplinka savo daro-siai dienai rukancios drauges siaubingai nervuoja ir ju tas "einam parukyti" ir kas 15min., o apie kavines, barus isvis tyliu... tikras nerukaliu ignoravimas

Jo problema aktuali ir man... rūkau daug metų ir noriu mest, bet pšššššššššš.... zinau viena tikrai gera patarima, bet jam trurbūt nė viena is mūsų dėl rūkymo nesiryžtų - paprasčiausiai pastoti... kai pastojau, meciau nuo pirmos dienos, bet baigus maitinti, kažkaip netyčia vėl pradėjau, tad vis dar ir nemetu... o is tiesų, gal kas duos gera ir rimtą patarimą... deja, as jo nezinau

aš tai tiesiog sutverta rūkymui. galėčiau rūkyt nesusutodama. vieno ko negaliu, tai rūkyti ryte. iki pietų tokio poreikio nejaučiu. už tai vakare....o dabar dar kai laikausi dietos tai is vis galiu tik apie rūkymą ir galvoti.

Mano vyras taip kalba, tik nėštumas jau būtų trečias . Beje, jis pats nerūko. Po antro vaiko gal ir nebebūčiau pradėjusi - nejaučiau visiškai tam potraukio, bet kai staiga numirė mano tėvas, kažkaip pajutau, kad jeigu dar noriu dabar ko nors tai tik parūkyt ir čierką padaryt . Ir pošlo poexalo ...

šiandien mečiau rūkyt, ir man tarodo, kad tuoj mirsiuuuuuuuuuuuu, kas žino kaip ištvert????????

kaip ištvert ir nenusipirkt cigarečių? arba nepasiskolint iš draugės? arba neit į tūsavotis šiandien??????

Nepanikuok. Tiesiog pasakyk sau, kad cigaretes pirksi rytoj. Ir dar iš draugės pasiskolinsi rytoj. Ir į tūsą nueisi rytoj ir prisirūkysi negyvai. Žodžiu, ką gali padaryti rytoj, niekada nedaryk šiandien Tai tinka tik kalbant apie žalingus įpročius (tarp jų ir pykčio protrūkius )

o kaip tau sekasi mest rūkyt?

Blogas aš pavyzdys Dabar skaitau knygą "Easy way to stop smoking". Jau kaip prigyrė kaip prigyrė - ir tas šimtą metų rūkė ir metė, ir anas... Pats autorius teigia surūkydavęs po šimtą cigarečių per dieną (man tai nesitiki - juk tai penki pakeliai ), bet ne mažiau kaip 60... Ir kaip vaikystėje tikiuosi stebuklo

nu, aš irgi nesuprantu-maniškis taip pat.

Kol nepastojau- niekas nepadėjo, nusiteikimai, pykimas ant savęs ir cigarečių- viskas š..Sporinausi, už draugę nuomą sumokėjau. O, jau kiek parinausi, nenoriu net prisiminti. Kai pamačiau, kad draugė po gimdymo vėl ėmėsi cigaretės, rimtai nesupratau, gal proto neteko? Pradėti rūkyti, kai žinai, kaip sunku mesti

Dabar, gi, jau antra savaitė kasdien po cizą. Ir mirštu- laukiu kol vyras grįš iš darbo. Pagalvoju, kas būtų su narkotikais- per gyvenimą neišsikapstyčiau- taip greit ir žiauriai priklausoma pasidarau.

Kyla mintis Jums čia pasižadėt, kad bent netęsiu savo rūkaliojimų... Na, paskatinkit kas nors Žodžio tai laikausi

Man mesti rukyti visiskai nesunku. Pasiimi skaiciuotuva ir paskaiciuoji kiek isleidi ant cigareciu per diena, menesi, metus. Po to sugalvoji ka galetum nusipirkti uz tuos pinigelius ir kiekviena diena vietoj pakelio dedi i taupykle. Na procedura visai nesunki, o kiekviena diena matai rezultata. Lyg problemos ir nebutu, taciau nepadeda net ir tai, nes taupykleje pinigeliu kiekis maziau auga nei svoris.
Pries metus buvau metus, tai po puses menesio nebeilindau ne i vienas kelnes, o dar viduriai sustreikavo. Po tokio bandymo turejo praeiti beveik 3 menesiai (su cigareciu pagalba), kol svoris grizo i savo pradine padeti. Jei svoris neaugtu, tai mesciau ir net neatsisukciau.
Dziaugiuosi kad kitom pavyko

O siaubas nerūkau 4 mėn. svoris auga nejau reiks pradėti rūryt.

darydavau ir taip. Skaičiuodavau, rūkydavau, beveik kasdien

Na man trenerė sakė kad svoris auga laikinai ,turi viskas susiregulioti oi nežinau, kad jos žodžiai dievui i ausi,nenoriu pradėti

Man šitas negroja. Nes ką noriu, aš ir taip galiu nusipirkti. Netaupydama po 40 litų per mėnesį. Išpindėjimas, ne kitaip

Man irgi pinigų skaičiavimas...
Pabėdavoji "vaje vaje kiek litų surūkom" ir nusiperkam eilinį pakelį

O man vel truko kantrybe rukyti, tad po truputi save paruosineju, kad nerukyciau.
O del svorio, tai taip, jis auga laikinai, tipo po to jis sugris. Ne velnio jis nesugrista taip lengvai, o ir atsistatymo laikotarpis yra apie 3-6men, tai galima tik pasvarstyti per tiek laiko kiek zadu priaugti .
Na, nors suteiksiu teveliams daug dziaugsmo, bo tie kaip tik susitinkam verkia kad nieko is manes nebeliko

Aš save taip "paruošinėju" jau pusę metų...

Va, jau 5 dienas nebeperku cigareciu . Labiausiai pirstus niesti parukyti, kai pavalgau arba ryte prie kavos puodelio. Prie to pacio nusprendziau, kad nelauksiu as nepageidaujamo svorio o is karto ir dieta lengva ir sporta sioki toki griebiau uz ragu.
Stebiu tik zarnyno veikla suletejusia ir nuotaika tapo neadekvati. Bet dabar daug geriau uzuodziu . Na, gal pavyks nustoti galvoti apie parukaliojimus iki kol gris maniskis is uzsienio- bus kuom pasigirti

nebeperki ar neberukai?
palaikau Tave tiek laiko iškentei- nebesusigundyk daug visko uzsigriebei. man irgi patinka, jei darai, tai, kad rezultatas matytusi.

Nebeperku, neberukau, sportuoju ir nevalgau to ko nereikia. Vaje, vargas vargelis. Na bet kaip as sakau, jei vogt, tai visa milijona. Jau net pradedu patiketi pati, kad man visai liuks sekasi, bet vadziu neatleisiu, jauciu kokius metukus, nes pas mane greitai atsiranda pretekstu ir dar su tokiais pasiaiskinimais, kad nugincyti nebeimanoma .
Aciu uz palikyma kopa

Rūkau. Noriu mesti. Kažkada bandžiau tiesiog mesti ir nerūkyti išvis - nieko nesigavo, pratempiau keletą košmariškų dienų. O štai dabar bandau kitą metodą - perėjau prie "one". Žinau, kad nekas, bet visgi... Jei anksčiau patvarkydavau "normalių" daugiau nei pusę pokelio per dieną, tai dabar jau visa savaitė sėdžiu su dviem "one" pokeliais. Ir tas pačias stengiuosi surūkyti palikdama pusę ar bent gerą galiuką. Iš psichologinės pusės taip lengviau, nei staiga imti ir nerūkyti iš viso. Bet iš kitos - jau porą dienų prasidėjo "lomkės". Galva sukasi, sunku susikaupti. Gal ir atlaikysiu, vyras sakė, kad tokios lomkės trunka apie savaitę. Palaipsniui mažinsiu ir tas pačias "one", iš kurių malonumo vis viena beveik jokio, išskyrus judesį "ranka - burna".

Erszebeth, kaip sekasi? mano vyrai miega, jaučiu einu vogti cigarečių
Sunkų kelią pasirinkai metimo, na, nebet esi ištverminga? Tas tempimas su lengvom iš proto gali išvesti, truputį daugiau alaus ir visos pastangos velniop

Neradau cigarečių. Tuščias pakelis šiukšlių dėžėj- geriausias būdas nerūkyti

Sekasi baisiai. Jau keletas dienų, kaip siaubingai svaigsta galva, ir nieko negaliu padaryti - tos silpnos negelbsti. Jau ir rūkyt nenoriu, atrodo, psichologinio poreikio nėra, šlykštu kažkaip. Kad tik tas svaigimas praeitų - dirbti tai reikia, o mano darbas protinis, susikaupti neįmanoma. Jau buvau pradėjus galvoti, gal čia sutapimas, kokia nors siaubinga liga puola, o aš tik galvoju, kad nuo nikotino trūkumo... Nusprendžiau patikrinti - ar pagerės, jeigu paimsiu stipresnę, ne one. Ir šiaip nebepakeliama buvo taip jaustis, ir dirbti reikia. Taigi, prieš porą valandų nebeištvėriau ir surūkiau stiprią. Pirmus dūmus traukiant jaučiau, kaip atsipalaiduoja smegenys, nuima tą skausmą, suspaudimą, ir svaigimas dingsta. Dabar jau vėl po truputį grįžta blogumas, bet tuoj eisiu miegoti. Nebežinau, gal ant pleistrų pereiti. Juolab kad tikrai nenoriu paties rūkymo proceso. Jis mano priešas. Kai pajutau, kad tikrai yra šitokia priklausomybė - supykau, vos neverkiau iš pykčio. Pradėjau rūkyti, nes norėjau būti laisva - tai man asocijavosi su laisve. Ir atrodė, kad jei tik panorėsiu, tai ir mesiu. Galėčiau, tik nenoriu. Jei tik panoriu, galiu nerūkyti visą dieną. O čia še tau - pririšta kaip šuo. Ne po dienos ir ne po dviejų "mažo rūkymo" tai prasidėjo. Dabar jau principo reikalu tapo - mesti. Anksčiau dar abejojau, ar tikrai noriu mesti, dabar - jokių abejonių. Negali taip būti, kad ne aš būčiau stipresnė. Gal tik pirma tą darbą užbaigti reikėtų. Kažkaip protingai viską sureguliuoti. Suprantu, kad blogą laiką pasirinkau. Nemaniau, kad "metimas" gali šitaip sutrukdyti visus darbus...

Daug metų rūkai? Ar pirmą kart meti? Gal tikrai nikotino kažkaip patiek organizmui, dirbti juk reik. Atidėti kitam kartui nesiūlysiu .As nežinau to jausmo (lomkių), tik 3 metus rūkiau. Proceso pasiilgstu tikrai, nes to atsipalaidavimo niekuo nepakeičiau. Sėkmės

As pati kartais papesu duma , bet mano draugas mete rukyti pries 3 metus . Jo "sekmes formule" paprasta: stipri valia+pradzioj pakramsnota nicorette guma. Bandem kartu mest, bet man nepavyko - negaliu atsispirt cigaretei ka nors alkoholinio islenkus

Na ir aš nedaug metų, gal apie 4, bet ne daugiau penkių. Nežinau, nuo ko priklauso tokia organizmo reakcija - bet, atrodo, "stažas" nėra pagrindinė priežastis. Kiti, prarūkę kur kas ilgiau, meta nepalyginamai lengviau. Pavyzdys - mano vyras, o jis rūkė ypač stiprias, netgi be filtro. Bet vieną kartą susiėmė ir tiesiog metė. Be jokių priemonių. Galvos svaigimų nepamena - tik prakaitas baisiai mušė. Taip kad ir reakcijos būna ne visiems vienodos.

Šiandien žūt būt reikėjo "normalios" formos - teko nusipirkti pokelį "normalių" cyzų. Tačiau pusės poko nesurūkiau, nors vakare su kolegom pasėdėjom. Dabar jaučiuosi gerai. Galvoju, ką daryti toliau. Atidėti "metimą" ar ne. Grįždama namo visgi užsukau į vaistinę ir nusipirkau kramtoškių. Matyt, šiandien dar parūkysiu kokią vieną, o rytoj bandysiu kramtyt. Sako, kad labai šlykštaus skonio ta guma. Brrr

Vakar vakare baigiau cigareciu pakeli. Kaip tik ejau i parduotuve, galejau nusipirkti, bet nebepirkau Pagalvojau, ai dabar nenoriu, o kaip bus rytoj, matysim... Ir ka, siandien ryte atsikelusi pagalvojau : vsio, gana, NEBERUKYSIU! Kol kas normaliai, lomkiu lygtai nera Kaip bus veliau, dar nezinau... bet kol kas laikausi, nors pagalvoju, kaip butu faina uztraukti
Nezinau, siaip gal ir issilaikysiu, bet jau kai padarau grameli, ar nors puse bokalo alaus, neisivaizduoju saves be cigaretes... Tai dabar galvoju, kad turbut reiks ir to atsisakyt pradzioj, nes kitaip rukyt mest bus tikrai sunku O mest noriu tai tikrai!

Supergirl, aš pirmą kartą kaip tik bandžiau mesti panašiu būdu, kaip tu. Bet kas labiausiai žlugdė, tai mintis, kad jau niekada niekada... Ir tada jau vien todėl žiauriai knietėjo užrūkyti. O kai po 4 ar 5 dienų "sugriešijau" - tai reiškė, kad mano pastangos buvo veltui, nebeišlaikiau, vadinasi rūkysiu kaip rūkiusi. Todėl dabar bandau kitaip, be tokio psichologinio terorizmo savo atžvilgiu. Sakau - na ok, rūkau, rūkysiu, jeigu tik norėsiu. Ir kai labai noriu (visada paklausiu savęs, ar jau tikrai noriu) - tai ir parūkau. O šiaip kramtomą gumą (nicorette) pakramtau. Kai prisidėjo kramotoma guma, lomkės apmažėjo. Teko porą kartų ir alkoholį vartoti. Vieną iš tų kartų - itin nesaikingai, koncerte. Ką galiu pasakyt, per tą vakarą surūkiau 4 cigaretes O šiaip jau būtų beveik 2 pokai. Ir tai, kad truputį parūkau, nelaikau pralaimėjimu, kuris paskatintų nusivilti ir nebesistengti, o rūkyti kaip rūkiau. Blogiausia yra tas nusivylimas, nes sąžiningai ištverti tikrai sunku, ir dėl psichologinių priežasčių, ir dėl fizinės reakcijos dėl nikotino stygiaus.

Na, nesakau as, kad jau tikrai niekada niekada, nes taip turbut dar sunkiau butu istvert... Bet kentesiu kiek galesiu, o jei kada prie cierkeles ir surukysiu viena kita cigarete, tai tikrai saves del to negrausiu. Svarbiausia laiku sustot

Teisingai, bet... užknisa aplinkinių reakcija. Kai apsiskelbi, kad meti, kai ištyrinėja tavo kramtomą gumą, pavarto nustebusias akis, o paskui pamato tave su cigarete. Na, ir šypsena iki ausų - "Ahaaa, matai, be šansų mesti". Ir vyras tam tikra prasme "patarkuoja" - vaiposi, kai einu pasiėmus cigaretę į balkoną - tipo, tu tik žaidi, nieko gero iš to nebus.

Vat del aplinkiniu reakcijos man irgi kazkaip baisoka, nu ne tai kad baisu, o kiek nervina Jei jau pasakei, kad metei, tai ne duok Dieve pamatys tave kur su cyza dantyse
O del vyro, tai man irgi panasiai... vakar kai pasakiau, kad meciau, tai tik paziurejo taip Turbut net nesureaguotu, jei siandien vakare iseiciau i balkona

ot vat del to, ir nesaky niekam kad meti. Aisku, gal tai ir sunkoka padaryti,bet tiesiog, kad isvengtum tu zvilgsniu ir klausimu-tai ka jau vel pradejai?
zinai, cia vos ne tas pats kaip su grindu plovimu- sakai vyrui, ot kokos purvinos grindys,reik plaut, bet vietoj to,eini atsisedi prie kompo ir skaitai supermama.lt tai po keliu tokiu pasisakymu vyras tikrai niekaip nereaguos...

Nesakyti... Tolimesniems žmonėms gal ir įmanoma, o kaip su artimiausiais? Viena vertus, tai ir norisi pasisakyti, nes tas žingsnis, sprendimas atrodo svarbus, atsisakymas nelengvas, todėl norisi, kad bent jau pagirtų, paskatintų, kad nors kiek daugiau malonumo iš tos situacijos išspausti. Kita vertus, pasisakydamas tu tarsi įsipareigoji ir susisaistai labiau, negu pasižadant vien sau. Tos kontrolės iš šalies tam tikra prasme ir norisi, ypač jei nelabai pasitiki savo jėgomis. O kur dar visos lomkės, kai būna sunku ir fiziškai, ir psichologiškai - tada labai reikia su kažkuo kalbėtis, sulaukti paramos ir palaikymo.

Bet iš kitos pusės - būtent tas aplinkinių žinojimas ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl užrūkius per vakarėlį, prie alkoholio, toliau nusiviliama ir nusprendžiama, kad mesti neišėjo. Nes jie tave "nurašo", kai pamato su cigarete. Čia jau reikia užsispirti ir nepasiduoti, nepatikėti tuo, kuo patiki jie, kai pamato tavo paslydimą. Būtina sau leisti ir atleisti mažus paslydimus, jų nesureikšminant.

Ką aš pasiekiau - jau beveik nebejaučiu lomkių, rūkydama "one". Silpnas galvos svaigimas, bet tikrai ne toks, kaip buvo. Manau, kai nebesvaigs iš viso, mažinsiu ir pačias "one", kol ir jos taps nebūtinos. Pilnai nugalėjusi fizinį poreikį, imsiuosi psichologinio. Mano tikslas - tapti nepriklausoma, o ne NIEKADA nerūkyti. Parūkyti "švenčių progomis", prie vyno ar alaus bokalo - ne nuodėmė, nuodėmė - negalėti nerūkyti.

Geriausi mesti is karto. (Tai labai lengva,esu tai dariusi daugybe kartu )

Jei rimtai, tai va mano planas:
1) Pirmiausia - psichologinis nusiteikimas. Anksciau stengdavausi galvoti "kaip kenkia sveikatai ir groziui, bla, bla, bla", nepadejo. Dabar tiesiog baigiu save itikinti, kad niekada gyvenime nerukiau. Kai uzeina noras parukyti - pagalvoju, " Bet juk as nemoku, niekada to nedariau ir nenoreciau moketi "(galima dar suasociouti su kokiu nors dalyku, kurio nemegstate) - super!!! Man padeda.
2) Jokiu budu netureti cigareciu ir neatsidurti situacijose kur daug pagundu (Bent kuri laika)
3) Nuvaziuokit i Onkologine ligonine, ten kur mirsta gerkles-galvos veziais sergantys zmones. Onkologai sako, kad serganciuju artimieji visi meta rukyti.
4) Dar padeda organizmo valymas. Bet turi buti intensyvus. Pacioms geriau netaikyti.

Vat butent


Eik tu sau... Nesiryzciau

Noriu

Supergirl, laikykis. Sakyk sau, kad būtinai parūkysi, kai tik labai labai panorėsi, ir už tai savęs nesmerksi, ir tai nereikš, kad jau nebesistengi mesti. Tačiau tas momentas dar ne dabar Beje, nicorette guma labai padeda Vaistinėje 15 gabaliukų kainuoja apie 13 lt (pleistras - kur kas brangesnis malonumas).

taip butinai laikykis, imkis kokios veiklos!eik grindu plaut

Taip sutinku, tikrai yra sunku kazka slepti nuo artimiausiuju, juolab kai toki svarbu sprendima padarai...na, bet kiekvienam savo-as pvz, nesakau,man tuomet tik geriau, kaip sakei, nesulaukiu visokiausiu repliku:)
Geras tavo tikslas!

Nu ka... laikausi. Bet ta tustuma uzpildau zinot kuo? Ogi valgymu Bet kaip nenoriu svorio priaugt O kiek girdejau, visada metus rukyt, priaugama siek tiek svorio