čia cosmopolitan puslapėlyje buvo panaši tema, tik ten labiau blevyzgos, o ne diskusija. visgi, labai įdomu.
pvz. susipažįstate su žmogumi. Ar būna taip, kad vardas sugadina įspūdį, ar priešingai? Ar žmogų retesniu vardu labiau įsidėmite? Ir apskritai -- ar jums tai reikšminga?

Žmogų retesniu vardu tikrai labiau įsidėmiu. Jei tas vardas man būna gražus ir retas, tai pirmas įspūdis gali būti šiek tiek geresnis (man), bet čia tik tik pirmas įspūdis Jei priešingai - vardas man negražus, tai įspūdis apie žmogų vien dėl to nebūna blogas... Tačiau yra šis tas, kas man pačiai nepatinka... Jeigu pažįstų nelabai malonų žmogų (švelniai tariant) tokiu pat vardu, tai iš pradžių tapatinu jį su naujai sutiktų bendravardžiu... Kvailoka Bet tai iki tol, kol geriau nesusipažįstu su žmogum, vėliau pažinus viskas gali pasikeist..
P.S. O dar tokia situacija: pažinojau labai bjaurią Aušrą... Vaikystėj. Kaip bebūtų keista, tik tą 1 Aušrą artimiau tepažinojau, todėl man visos Aušros atrodė ir to vardo labai nemėgau... O būdama paauglė susipažinau su labai faina Aušryte, kuri pakeitė mano nuomonę ne tik apie Aušras apskritai, bet ir apie patį vardą

man taip pat buvo su Vaida, kaip Samy su Aušra. seniau labai nepatiko, nes darželyje buvo Vaida, kuri didžiokų grupėje per pietų miegą dar į lovą pridarydavo (na,dabar suprantu, kad tai galėjo būti sveikatos problemos). o universitete buvo daug Vaidų ir dabar man šis vardas kaip vardas, o dvi geriausios draugės yra Vaidos.
bet šiaip į vardą visada atkreipiu dėmesį. na, apie žmogų dėl jo vardo nieko blogo negalvoju, bet susimąstau, kaip tėvai galėjo vaiką taip pavadinti.
pvz., žinau Arną, kurio tikrasis vardas ne Arnas, ne Arnoldas, o kažkoks labai toks įmantrus, kad jis net juo neprisistatinėja- vis tiek niekas neatsimena.
toliau - žinau vaikiną, kuris save pristato Antanu, nors yra Antonijus. jis pats yra sakęs, kad jam pabodo kartoti Antonijų po kelis kartus, pasakoti, kodėl jis Antonijus, o ne Antanas, todėl irgi renkasi lietuvišką savo vardo atitikmenį.
o šiaip būva vardų, kad kažkaip nepatogu kreiptis į žmogų. tie vardai nėra reti, bet man liežuvis neapsiverčia į jauną žmogų kreiptis Stanislovai (abu pavadinti senelių garbei; taip artimai nepažįstu, kad Staska ar pan. kreipčiausi), Broniau, Albinai (teko susidurti, vos 20 m. peržengę).
ir nesvarbu ta visa filosofija, kad žmogus vardą puošia ir t.t. visi esame su sava asmenine patirtimi, be to, "na vkus i cviet druzej niet".
pataikiau į temą?

man labai sugadino vardą Ieva - tiesiog visos, kurias pažinojau buvo tiesiog ir dabar man atrodo, akd bet kuri kita Ievos vardu bus tokia pati kaip mano anos pažįstamos

man tas pats su Ieva ir Monika iki šiol pasitvirtino ai ir Indrė

Na, man vardas turi reikšmę susipažįstant su žmogum Gal kartais net labai patinkantis vardas padeda suformuoti geresnę nuomonę apie žmogų, bet tai aišku būna pačuioj pažinties pradžioj Be to, juk gero žmogaus joks vardas nepagadins ir atvirkščiai - blogo gražus vardas nepapuoš Nors mano gyvenime irgi buvo tokių stereotipiškų atvejų, kaip čia jau minėta Pažįnojau gan nemielą Eveliną, tad šis vardas man kėlė šiurpą Tačiau dabar visia patinka
Žmogų retesniu vardu tikrai įsidėmių labiau Tačiau visą kitą lemia tolimesnis bendravimas.... Jei žmogus labai mielas, tai ir jo vardas ima instinktyviai patikti, tampa išskirtiniu, nors iki tol galbūt ir buvo "juodajam sąraše"

man su vaikinais taip kartais būna -- kažkaip jei Andrius, Vilius, ar Dovydas, kažkaip aš linkusi juos laikyt patraukliais anksčiau laiko, net jei įspūdis ir nepasitvirtina. o pvz. Robertas nuo vaikystės asociavosi su lepšiu. ir kažkada kai susipažinau su tokiu vyruku, tai pirma mintis išgirdus vardą buvo... "veee, Robertas", bet laimei, jis pataisė mano požiūrį i šį vardą. o tiesą sakant, vardų Simas ar Tadas tai po šiai dienai nepernešu -- kiek teko sutikt, nu labai piktybiški žmonės.

Tadas - mano pirmoji meilė na, buvo, bet labai geri atsiminimai. po jo man vardas Tadas kelia tik geras emocijas

Aš gilioj jaunystėje turėjau vaikiną keistu vardu - tuokart man taip atrodė. Tai man kartas nuo karto vis išlįsdavo mintys, kad gal man kažkaip nei šis nei tas su juo draugauti, jei jau jo toks keistas vardas Vardas ir tiesų ne tiek keistas ar nelietuviškas, kiek retas. Bet pamenu, kažkada išgirdau per televizorių tokį patį vardą, ir taip net palengvėjo, kad yra dar kažkoks žmogus tokiu pat vardu

budama maza zavejausi tokia vyresne mergina vardu Diana, ir man tas vardas taip patiko, ir savo dukra , kada turesiu tik tai Diana pavadinsiu, studijuodama susipazinau su dviem Dianom, viena iki siol gera pazystama, o kita viska taip sakant ....pagadino, negaliu pakest as jos, veidmaine ir t.t ir t.t.savo dukros tikrai nevadinsiu siuo vardu. Manau del tpatinimo ir kyla impulsas lygint zmones, o retesnis vardas tiktai pazadina smalsuma ta zmogu geriau pazint

Vardas vigi lemia bendravima, kai pirma karta susitinki su zmogumi. Jeigu jis kvailas, tai ir pirmas ispudis nekoks. Nors ir zmogus nekaltas, kad jam toki varda tevai dave.

Man kartais negražus vardas trukdo su žmogum bendraut Ypač kai susipažindavau su vaikinais - žmogus mielas, geras, malonus tik kad vardas nekoks. Aišku kvaila, bet tada mintys - o kaip reikės su draugais supažindint, o tėvam pristatyt Dabar jau tokių problemų nekyla, nes vyrą turiu
O šiaip su Kristinom ir Indrėm ir Silvijom privengiu bendraut, kiek teko susidurt, tai ne žmonės, o nesusipratimas kažkoks. Nieko nenoriu įžeist, bet tokia jau asmeninė patirtis.

Man labai patiko vardas Romantė,bet si varda buvau tik girdejus...Ir gal pries kokius 2 metus susipazinau su tokia Romante Apsaugok ir apsviesk,gryna lakudra suterse ta grazu varda

Žmogus dažnai pagadina vardą,o vardas žmogų-labai retai.Neteikiu reikšmės vardui,bet labai pretenzingas,ar kvailai skambantis vardas pirmą įspūdį kiek sumenkina,ar sukelia šypseną..

Labai graziai ir protingai pasakei

Kažkaip nepastebėjau, kad vieno vardo žmonės būtų panašūs - tokiam darbe dirbau, kad labai daug tų žmonių su vardai mačiau

Bet vis tiek vardas kažkiek įtakoja požiūrį į žmogų. Ta prasme, jei pas žmogų vardas durnas - nu atsiprašau už tą žodį, bet visokios ten Kloletės, Santos, Eskados, Redženaldai ar Ichtiandrai, bla bla, tada galvoju taip - oi tu žmogau plaukuotas, ir kas tave taip užvadino, tėvai kažkokie berazūmiai. Tai gal ir pats ne Lietuvos šviesuolis... Ir genai, ir auklėjimas musėt

Va taip negražiai man galvojasi Gal ir klystu, bet galvojasi būtent taip

Senovėje vardą slėpdavo nuo svetimų, vaiko tikru vardu irgi nešaukdavo, kad ten kokios dvasios nepakenktų. Ar kaip ten panašiai. Taigi seniau vardas buvo labai mistiškas reikalas ir jam reikšmė buvo skiriama labai didelė.

Šiais laikais būna keista kai sueina du trys vienodais vardais. Taip ir atrodo, kad tėvai buvo be fantazijos. Tačiau, kai išgirsti kažkokį naujadarą ir dar rėžiantį ausį, tai irgi pradedi galvoti kažką apie tėvus, davusius tokį vardą.
Neįprasti, iš kitų kraštų vardai intriguoja. Tačiau vargu ar dukrai duočiau Pokahontas vardą ar sūnų vadinčiau japonišku Takeši ar estišku Antis.