Uola, kaip norėčiau, kad tu būtum mano vaikų mokytoja. Šiaip, kartais net pamąstau, kad gal tu esi mano dukros mokytoja. Bet ji sūnaus neturi. Hm. Na bet labai panašus požiūris ir charakteris. Vat, sūnus auga. O tu pradinukų mokytoja? O kuriame Vilniaus rajone dirbi?
Na, tokią mokytoją gavus- tai super.

Manau, kad civilizuota visoumenė neveltui kovoja su tokiais "auklėjimo metodais". Aš pati niekam neleidžiu mušti ir žeminti savo vaikų.

"Mane stebina tai, kiek mokytojos turi laiko rasyti pastaboms. Sunaus knygele raudonuoja: "neatsinese, pastume, pasake, numete, nepadare, pamirso ir t.t." "


Sveikutes, as esu pradinuku mokytoja, bet paskaicius kai kuriuos komentarus taip nusistebejau Ypac tuo, kur virsuje pacitavau. O tai ka, mamos siais laikais neberupi, kad vaikas i mokykla kazko neatsinese, kazka pastume ar pan.???

O man kyla kitas klausimas: kodėl mokytoja, su kuria kiekvieną dieną matausi mokykloje, rašo mano sūnui pastabas, o man to pačiai nepasako?
O kartą buvo išvis gerai: ateinu per pertrauką, o man sūnaus mokytoja ir sako : "kad papurčiau aš jį!" Aš taip ir likau be žado. Nekeisiu gi kasmet mokyklų.

Na, jei jau apie papurtymus kalbam... tai tikrai netoleruociau ir netyleciau Jusu vietoje , o pastabu rasymas yra ir tam, kad vaikas sureaguotu i savo veiksmus, galbut mokytoja del to ir raso.

Aš tik nesupratau, kai mokytoja purto vaiką, tai nepasitenkinimas atsiranda (ir teisingai, kad atsiranda). O kai tikras tėvas terorizuoja savo vaiką, tai dzin? Na, vaiko vietoj pabandyk atsidurti. Taigi daug skaudžiau, kai savas žemina, nei koks pašalinis.

Dievaž, gaila man tavo vaiko.

Buvau šiandien pas privačią psichoterapeutę. Mėginsim kažką daryti.
Aš taip pat kažkada sakiau, kad mano vaikų niekas nemuš, kad neleisiu, bet realybė yra tokia, kokia yra. Pasmerkti visuomet yra lengviausia.
Turėdama problemų šeimoje, kitaip pradėjau žiūrėti ir į savo mokinius. Domiuosi humanistine pedagogika (Amonašviliu, Ščetininu, Šatalovu) ir mėginu darbe atsikratyti autoritarizmo. Pirmiausia nuo ko atsipratinau (man nebuvo sunku)- tai nuo rėkimo ant mokinių. Bendrauju su jais kaip su draugais.

Tikiu, kad isspresi problemas seimoje.Humanistai. Grazu, gera, sektina, bet jokia pedagoigika neegzistuos be mokytojo - asmenybes. Jei humanizmas neplaukia is dusios mokykis jo neismoksi. Seimos vertybes, paveldas, santykiai joje, meile, supratimas, seimos pavyzdys- garantas sekmingo vaiko starto gyvenime. Jei vaikas neturi pamato, jokios "puosniosios" teorijos, jokie svetimi zmones jo neisugdys. Smagu, kad stengiesi but gera svetimiems vaikams. Patarimas. Pirmiausia pamilk save, savo seima o veliau gelbek pasauli

p.s. norge, dekui uz kvietkus

Ačiū už patarimą. O tau pasiūlyčiau savo mintimis pasidalinti www.ateitiesmokykla.lt Ten rastum su kuo pasiginčyti.

Tikslinu

http://www.ateitiesmokykla.lt/forumas/

100% pritariu.

Malonu, Uola, kad žinai mano forimą. Ten aš bitute darbuojuosi. O šitame bobturgyje daugiau nesilankysiu. Geros dienos visoms.

Jauciasi hmanistines pedagogikos itaka

na mamytes jus cia ir priraset ,dabar reik gerai pagalvoti apie mokyklas ir mokytoju santykius su vaikais, ko gero ne visada ir vaikai buna neteisus
labai daug minciu pamastymam

Perskaiciau visa sita dialoga ir susimasciau. Net nezinau, kieno puseje esu. Esu ir mama. Kazkada buvau mokytoja.

Bet dabar labiau mama, nes mokytoja buvau tik 1 metus ir supratau, kad tai laaaaabai sudetinga...

Bet ne apie tai noreciau sneketi. Mano vaikas pirmokas. ir jei jis kasdien griztu su "pamirso, nesugeba, namoka"...
As nenoriu begti nuo problemu. Bet jis tik pirmokas... as bent karta i menesi nueinu i mokykla. Kiekviena karta pasilieku po susirinkimo ir paklausiu - kokios mano vaiko problemos. Jei ju ir yra isgirstu tiesiai is mokytojos lupu ir meginu spresti. Kazkaip su meile ir sirdimi.
Jei mokytoja imtu rasineti SMS ar i knygele - nesuprasciau...

Taip, mano vaikas labai atsakingas - as galiu juo pasitiketi. Kolkas tu problemu ir nera (bent jau tokiu, del kuriu reiketu konfliktuoti su vaiku). Jis pats rupinasi savo mokslais, knygomis ar kuprines turiniu. As geriausiu atveju paklausiu - ar tau nieko netruksta, ar nereikia pagalbos. Ir viskas. Jis pats sprendzia, kada reikia parasyti ar paskaityti.

Bet juk ne visi vaikai vienodi...

Manau, kad nereikia pyktis, o bandyti suprasti vienai kita.

Nesuprantu, nesuprasiu ir net nebandysiu suprasti motinos, kuri leidžia vyrui mušti savo vaikus. Labiau suprasiu tą, kuri leidžiasi mušama, nes tai jos kūnas, jos psichika, jos gyvenimas. Bet kai ji bet leidžia tokį vyro elgesį prieš negalinčius apsiginti vaikus- tai žemiau kritikos.

Ir mokyklinės problemos yra visiškas mizeris palyginus su tuo, kaip vaiko psichika, supratimas, jo gyvenimas žalojamas jo artimiausių žmonių. Taškas.

Po tokio tiesiog norisi pasiūlyti siųsti į privačią mokyklą, kur aplink vaikiuką rateliu šoks, nieko nereikalaus ir pastabų nerašys. Man regis pasiekimų knygelė tam ir turi būti, kad tėvai galėtų susipažinti ir reaguotų. Mažam mokinukui dar sunku susitvarkyti su jį užgriuvusiu informacijos srautu, tad mama galėtų pasižiūrėti ką vaikas įsidėjo ir ką pamiršo. Kitas dalykas, jei pastabas rašytų išskirtinai tik Vaižgantės vaikui, bet nepanašu.

Pasikartosiu. Aš dirbu toje pačioje mokykloje, kurioje dabar mokosi mano sūnus. Su mokytoja matausi kiekvieną dieną. Koks tikslas rašyti pastabas, jei ji man gali pasakyti? O pastabų jos prašiau nerašyti dėl to, kad tai traumuoja mano vaiką. Jis turi psichinių problemų. Jis pilnas baimių. Naktimis rėkia, draskosi, tarsi transe bėgioja po butą. Tokio vaiko negalima barti. Dabar su juo dirba psichoterapeutė.
Jei mane šioje temoje nuteisusios pašnekovės būtų mano kailyje, jos mane suprastų. Ne kaltintų, o guostų.
Kuri norit turėti vaiką , vyrą ir anytą, turinčius psichinių problemų?! Belieka man pačiai neišeiti iš proto.

Aš tavęs neteisiu, tik negaliu suprasti. Negi negalima pakovoti už savo vaiką prieš tėvą? Dėl viso kito tai pritariu, nes tikrai kvaila rašyti pastabas, jeigu dirbat viename kolektyve.

O iš kur jūs ištraukėt, kad aš nekovoju?
Kuri normali motina nekovoja dėl savo vaikų?

Jei vaikas vis dar terorizuojamas TEVO- kovoji mazai.


Kaip manai, ar vaikui sveika buti kolektyve, kai kasdien mama ateina priimti "ataskaitu". Ar jis del to nesijaucia isskirtinis? Ar tai jam nekenkia? Pati nesijaustum nejaukiai, jei mama taves is darbo ateitu pasiimt ir vis klaustu kolegiu "na , kaip jai siandie sekesi?" . Kaip vaikui jaustis, jei jis jaucia aplinkiniu vaiku mintis "Kodel jis uz ta pacia negerove negavo (ir niekada negauna) pastabos, o as gavau?"

Kokių ataskaitų? Nei aš vaikštau kiekvieną dieną, nei ką. Yra dar tokia vieta, kuri vadinasi MOKYTOJŲ KAMBARYS. Ten mokytojams susitikti ir pakalbėti niekas nedraudžia. Nelaikykit jūs manęs tokia kvaila.
Mano vyresnysis sūnus irgi mokosi toje pačioje mokykloje. Į jo klasę ateinu tik tada, kai tikrai reikia arba man reikia pakalbėti su mokytoja grynai dėl kolegiškų reikalų.
Matyt, jūsų pačių vyrai angelai arba jų išvis neturit, jei manot, kad taip lengva su jais susitvarkyti.
Nebemuša vyras mano vaiko, bet dar turės praeiti kiek laiko, kol jis nustos sūnų žeminti. Kol kas man nepavyksta jam išaiškinti, kad vaiko negalima visaip vadinti.

Iškėliau problemą, kuri labai paplitus šeimose, o užsipuolė mane visos. Aišku, kalta aš, o ne mano vyras. Taip ir mano anyta sako. Kai nevedęs buvo ir pas ją gyveno, ir negėrė, ir vaikų nemušė (nes tada jų nebuvo).
Visuomet mes, moterys, motinos, dėl visko kaltos. Vargšus vyrus reikia užjausti, juos mokyti, pasilenkus batus nušluostyti, kad rankų nesusiteptų.

Ne tarp angelu gyvenam. Visokie zmones ant svieto vaiksto, taciau lai nei vienas nedrista zeminti ar musti mano vaiku. Ar tai mano vyras, ar kaimynas , ar kt.


Taip, moterys kaltos, nes leidziasi zeminamos, leidzia zeminti savo vaikus. Va uz tai, kad pasilenkusi batus sluosto ir vergauja,uz tai kaltos ir yra

O DABAR, PO TO, KAI PASIDŽIAUGĖT SVETIMOM BĖDOM, GALIT GRĮŽTI PRIE TEMOS.

Negi tu tikrai cia kazkur iskaitai dziugeasi?Gal skaitei tema "pajuokaukime" ir atsakyma ne ten parasei?

Turbūt. Juokas pro ašaras. Panašiai kaip DIEVŲ MIŠKE.

Sveikos, visos, labai jau šlykštus puolimas gavosi, o nuotemos juodai nukrypote. Žiūriu, labai daug protingų ir viską žinančių moteriškių yra. jei tiek daug gerų idėjų turite (pvz. Uola) ir žinot atsakymus į visus klausimus, tai eikit ir padėkit tiems, kas jų nežinoo. Labai paprasta iš šono pažiūrėjus pasmerkt, pasišaipyt, įžeist. Nu, teisingai, juk ne tavo tai šaima, ne tavo gyvenimas, o kažkokios Vaižgantės, tai ir gali išsidirbinėti, kiek širdis leidžia. Šlykštu skaityti. Jei neturi ką protingo parašyti šioje temoje, tai užsiimk geriau kitais darbais.
Atsiprašau už tokį pasisakymą, bet taip "protingai" dažniausia kalba tik paauglės, į gyvenimą žvelgiančios pro rožinius akinius

Tarka, kai prie tavo akių suaugusieji skriaudžia vaikus tu irgi savo reikalais užsiimi?

Moterys, kad ginčuose gimsta tiesa, visos žinome. Bet čia jau pjudymas, o ne ginčas. Vaižgantė pasipasakojo apie savo problemą- patarkit, jei galit. Jei ne- užsičiaupkit,ką? Ir dar viena- žinoma, jei jūsų tėvai buvo ne alkoholikai, jūsų nieks niekada vaikystėj nemušė,vyrai negeria ir per bobas neina, vaikai-auksas, tai dar nereiškia, kad tai JŪSŲ NUOPELNAS. Ir tai nereiškia, kad galit užkapot tą, kuriam mažiau pasisekė. Gal jūsų visos klaidos ir bėdos dar ateity? Vat įsimylės dukrelė kokį vagį-narkomaną-blogų-tėvų-vaiką, parves namo, o jūs, senos pamokslautojos ir "aš visada teisi" pozicijos atstovės, dar ir į kaulus nuo žento gausit. Ir batų šluostymas atrodys malonus laisvalaikio užsiėmimas.
Ir nesakau, kad toleruot "blogą" vyrą galima ar reikia- tiesiog siūlau suvokt,kad taip gyvenime būna. Manau, Vaižgantė teisi, imdamasi priemonių. Gal jos ne tokios, bet ji veikia. Ir su savim žmogus dirba, kaip supratau. O visos "kietuolės" gal žino, ką turėtų daryti moteris, mokytoja, su trim vaikais be vyro? Ir ar tie vaikai tikrai nori augt be tėčio? Žinoma, ji kalta, kam tekėjo, kam gimdė, kam... Ir po to belieka stebėtis- savižudžių tauta, valdžia nesirūpina, bla..bla.. O čia , pasirodo, tiesiog hienų iš kaimynystės būrys prarisnojo...

Ačiū mane palaikančioms.
Visos mes ištekam už princų. Bet tie princai keičiasi. Ir gerti pradeda, ir narkotikus vartoti. Ir psichinėm ligom suserga.
Tik moteris, mama, žmona turi likti stipri kaip uola. Ir nebandyk niekam guostis. Nesupras... Sakys: tu pati kalta.

Pacituokite, kurioje vietoje kazka izeidziau, pjudziau ir kt. gal kartais elementarus pamastymai, klausimai, kitokia, nei tiketasi mintis, issaukia neadekvaciu reakciju.

Be abejones pasaulis pilnas neteisybiu, taciau yra galybe budu ta purva samciuot.

Del hienu. Gal kartais vertingiau hiena pabuti, o nesiurbcioti asarotomis akimis, nesigaileti ir neskleisti masinio nihilizmo. Gal geriau pasakyti sau ir kitiems, kad gali but kitaip ir kad patys galime daug pakeisti.

Del pagalbos. Kuo konkreciau galetume padeti vaizgantei? Manu ji tai turetu issakyti ir atsiras daug (tu paciu hienu) kurios isties pagalbos ranka.

Uzuojauta. Sveika susitikti su sau artimu zmogumi ir pasikalbeti.

UOLA perskaiciau visus tavo postus ta tema ir sutinku su tavim 100 proc.
VAIZGANTE nenori girdeti teisybes

Aš irgi sutinku su uola 100 procentu. Manau, padėti galima tik žmogui, išties norinčiam pagalbos, pasirižusiam keisti padetį.

negalima taip sakyti, kai žmogučiui skauda. Ji galbūt kažko nepastebi, arba eina link teisybės "savo keliu"

Žinot, tokiu būdu išsakytų dalykų niekas nenori girdėti. Yra tūkstantis būdų pasakyti tą patį dalyką, bet jūs pasirinkote žeminantį būdą. Visų pirma nepaklausėt, ar vaižgantė turi kur eiti? Ar geriau vaikus geriems žmonėms atiduot? O dėl mušimo aš esu 100 proc. prieš, bet kiek supratau ir vaižgantė tam nepritaria, tik nežinia, ar davus atkirtį vyrui jis iš pasiutimo jų visų neišpjaus? Be to, kiek supratau, tai nėra kasdieninis ritualas, o tai vyksta už kažką. Net ir sveiki vyrai labai moka pažeminti, jei viskas vyksta ne pagal jų planą, bet juk visos tai vyrų pro duris nespiriam.
Viena yra aišku, jei vaižgantė būtų išsisakiusi rubrikėlėje "svetimo skausmo nebūna", visos tos pačios teisėjos tuos pačius dalykus sugebėtų išsakyti subtiliau. O vaižgantei aš norėčiau palinkėti ištrūkti iš vyro ir anytos (supratau, kad ir ji figūruoja) gniažtų ir tikiu, kad ir jos sūnaitėlis dar kartelį sužydėtų. Jei tik atsirastų tokia galimybė, būtinai ja pasinaudok. Sekmės tau ir tavo vaikiukams.
Na, ir pats laikas grįžti prie temos. Kažkuri domėjotės, kaip sekasi mamyčiukės dukrytei? Truputį papasakosiu. Atsirado mokykloje doktorantė-socialinė pedagogė, kuri dirba su jų klase. Jos vertinimu klasė iš tiesų labai prasta. Tai ji dirba dabar su vaikais, tėvais, ir, žinoma, mokytoja. Bijau girti (tfu tfu tfu), bet panašu, kad situacija gerėja , o geresnėj aplinkoj ir vaikas geriau jaučiasi. Dabar jau ir pati mergaičiukė nenori eit iš mokyklos, nors ir pradžioj ji nedegė tokiu noru, o buvo pasiryžusi tvarkytis čia. Tai tokios naujienos

uolai-aš ne ašaringoji, greičiau kovingoji. Ir nemanau, kad tavo mintys nustebino nekasdieniškumu: jei moterį išprievartavo-kalta ji, per trumpą sijoną vilkėjo,jei vyras geria-kalta ji, bloga žmona , jei vaikai "blūdija"-ir vėl ji kalta. Na, girdėta? Kur čia tos netikėtos įžvalgos? Parašė žmogus, pasiguodė-tu manai, kad ji bevalė kvailė-tavo valia, bet ar būtina pranešt garsiai? Jei pastebėjai, aš nepuolu guost,nes nežinau, ar reikia. Ir gal visai nenoriu. O padrąsint norėčiau-jei ir padarei klaidų, tai bent bandai jas taisyt, ar ne?

perskaičiau uolos mintis dar kartą:ji siūlo pagalbą. Aš, matyt, neatidžiai skaičiau pirmą kart. Už "uolos kietumo" tono slepiasi,matyt, moteris ne tiksu smegenim, bet ir su širdim. uola,

Pasilydai.

Matau vieną didelę problemą. Vyras muša vaiką. Ir viskas. Negali būti jokių spekuliacijų šiuo klausimų ar pagailėjimų mamai, kuri nesiima visų imanomų priemonių vaikui apginti. Negali būti jokių kompromisų- pagailėkim vyrelio, suptraskim mamytę. Vaiką muša ir neapgina artimiausi žmonės- tėvai. Žiauru.

Visiskas nesusipratimas

Manau, kad Vaizgante iskele labai dideles ir sunkias problemas, kurios is tiesu labai sujaudino visas jos postus skaitancias mamas. Taciau tos problemos yra perdaug dideles ir sunkios, kad butu galima kazka patarti, isskyrus - bek! Jei tik gali ir yra kur - bek!
Zinoma, yra ir kitu budu - aukotis, stengtis, kovoti, padeti ir vyrui ir vaikams. Bet tai jau, kiek supratau, specialistu darbas.
Visos cia rasancios nesame specialistai, ir Vaizgantes situacija skamba pernelyg gresmingai, todel ir reakcija tokia arsi ir karsta.
Bet manau, Vaizgantei patarimu reikia maziausiai - ji jau pasirinko savo kelia - ji turi tam teise (net jei ir manome, kad ziureti i skriaudziama vaika yra ziauru). Manau, tereikia ja isklausyti ir palaikyti. O patarimus jai duoda specialistai.

Tad kelkime balta veliava

Mamos, palaikykime Vaizgante - jai tikrai sunku.

Vaizgante, nepyk ant cia arsiau pasisakiusiu - tai tik rodo, kad nesame abejingos tavo situacijai.
Sekmes tau ir begalines kantrybes

Na, baikit jau apie mane rašyti. Pasijutau tokia nedorėlė, kad nesugebu apginti vaiko, gyvenanti tokioj tragiškoj situacijoj, kad reikėtų iš namų bėgti. Nėra taip! Kas nors iš pažįstamų paskaitytų, ,tai apstulbtų: negi čia apie mane rašoma?
Ko ko, bet nei paguodos, nei patarimų man nereikia.
Mano vyras turi vieną problemą, kurią galėtų sutvarkyti nebent Dievas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja paveldėtos psichinės ligos požymiai.
Paprastai jis elgiasi dar geriau už dažną vyrą: parneša padorią algą, mes gyvename gražiuose, viskuo aprūpintuose namuose, kuriuose šeimininkas daro ir visus vyriškus darbus, ir lėkštes plauna, ir kambarius tvarko. Ir vaikus myli.
Bet kartais jam"užplaukia": tada jis nesuvaldo savęs. O kadangi vienas mano sūnus yra ypač judrus ir nepaklusnus, jam dažniausiai ir kliūva. Vieną kartą kliuvo ypač stipriai, kai pametė visą ryšulį raktų, nors buvo liepta būti namie.
Nereikia man iš namų bėgti. Tik kaip įkalbėti savo vyrą kreiptis į medikus? Man nepavyksta niekaip.
Matyt, Uola sugebėtų. O aš negaliu. Vyras- ne mažas vaikas. Už rankos nepaimsi ir nenuvesi. Jokių argumentų jis negirdi. Sako: pati gydykis, jei tau reikia.

(Atleisk, Vaizgante, bet kai kurie tavo postai vieni kitiems priestarauja. Norint kalbeti apie tavo situacija, reiktu uzvesti kita tema, kazkas panasaus "Tolerancija. Smurtaujantis tevas.")

Noriu griszti prie temos.

Kalbos eiga:
1. Mano vaikui mokytoja raso pastabas. Paprasiau , kad nerasytu.


Reakcija i kalba:
1. Gal reiketu salinti reiskinio priezastis (t.y. vaikui padeti susideti daiktus, padet atlikt n.d. ir t.t.).

na ši tema turėtų vadintis "vaižgantės problemos ir uolos pastangos "
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas. Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. Tai jei aš tik barsiu ir barsiu, koks žmogus išaugs? apie kokį pasitikėjimą savimi galima kalbėt, apie kokią asmenybę? Žinoma, labai blogai neatlikti, pamiršti darbai , bet jei tai visuotinas dalykas, negi vien tas vaikas kaltas?
O moralizuot ir aiškint lengviausia. Ypač kai pats nesusiduri su tokoimis problemomis. Įsivaizduot, kad žinai, kaip spręst visas pasaulio problemas

O gal ir gerai padarė paprašiusi nerašyti. Mokytoja laiko sutaupys,pažymių knygelėj liks vietos pagyrimui (negali būt, kad protinga mokytoja nerastų už ką pagirti mažo vaiko), tėvas išvengs pretekstų savo "nutrūkimams". Apie susirinkimus atskira kalba iš viso: kas čia per tarybinio kolektyvizmo reliktas-prie visų apie visus. Tikras "partsobranije". Vaiko problemos turi būt svarstomos diskretiškai. Medikai tai jau ima suprast, o mokytojai kada? Ir dar prieš susirinkimą ant lentos pažamgumą surašo. Geras, ar ne? Tikrai be galo modernu.

Tiesa, dar mintelė-jei mokytoja taip stropiai rašo, ką žmogelis pamiršo,gal nepavargtų surašydama, ką reikia padaryt,atsinešt,išmokt... Kaip manot?

Jei bandytumėt paaiškint, kaip sunku būt mokytoja, perspėju:buvau. Amplitudė nuo šeštos klasės iki penkiasdešimt su viršum moteriškių.

Mamagitana- apie susirinkimus nesupratau . Mūsų vaikai turi savo numerukus, kai gaunam išklotines su mėnesio diktantų ir kontrolinių rezultatais, tai saviškės pasižiūriu pagal numeruką, bet kartu labai svarbu man matyti bendrą klasės lygį. O dar susirinkimai reikalingi tam, kad mokytoja supažindintų su bendromis klasės problemomis, pasiekimais, įvertinimais, su planais, tėvelių subūrimui taip pat.

[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24]
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . [/quote]
Suprantu, kad tikrai galima uzsimerkti ir dusioj pasikvatoti is tokiu pastabu, kai vaikas karts nuo karto kazka "apsizioplina". nors manau, kad protinga mokytoja pati sypsosi tokia "pastaba" rasydama. Bet kvaila uzsimerkti, jei tokios pastabos tisiamos namo vos ne kasdien. manau esme tame, jog kazko neatsineses vaikas negali normaliai dirbti pamokoje. o jei tai kartojasi daznai. Keista butu nesureaguoti, ar ne.


[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): [u]dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas[/U]. [/quote]

Tiesiog mokytoja neturi apie ka kalbeti. O jei neturi, tai reiktu susirinkimo nedaryti. Bet. Kokia informacija tave sudomintu? Kokie tavo lukesciai einant i susirinkima? Gal reiktu issakyt mokytojai? Ar mokytoja nepaklause "Gal turite kokiu klausimu?" ?
Tuomi norejau pasakyti, kad jei mokytoja "veblena", tai klaseje sedi dar keliolika zmoniu, kurie nori suzinoti info. Kodel tos info nesuzinoti? Gal tiesiog nezinot, ka noretumet zinoti?



[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. [/quote]

[/quote]

Mineta situacija rodo, jog mokytojos pasiekimu knygeles pildo nemoksiskai. pasiekimu knygelese pastabu neturetu visiskai buti. 9pastabas rasyti turetu ant lipniu lapeliu. Veliau jie tiesiog ismetami.

p.s. atsiprasau uz nemoksiska pacitavima

O suzinoti, kokiame kolektyve vaikas buna didziaja dienos dali? Kokie zmones vadovauja tam kolektyvui. Kuo gyvena jusu vaikas mokykloje, kokie zmones ji supa. Didziosios ju problemos, aktualijos. Negi jums sitai nera idomu. Kalses lyderiai, bendruomene, uzsiemimai, tarpusavio rysys, santykiai. Man , kaip motinai butu labai idomu tai isgirsti. Kiek zinau, tevu susirinkimuose dabar vengiama asmeniskumu (Kaip supratau ne visuose. Bet cia jau mokytoju neisprusimas).

Is tiesu, skaitau postus apie siuolaikinius peagogus (tikiu, kad ne visi jie TOKIE) ir tikrai baisu darosi. As tikrai nepritariu toms pastaboms pasiekimu knygelese. I mokykla vaikas nueina 6-7 metu. Pilnameciu tampa (t.y. laikomas pakankamai subrenusiu ir gebanciu savarankiskai gyventi) nuo 18 metu. Tai reiskia, kad mokykloje jis turi mokytis ne tik skaiciuoti ar rasyti, bet ir savarankiskumo, atydumo, atsakomybes. Negali 6-7-8-9 metu vaikas buti kaip suauges zmogus - atsakingas vadybininkas visada viska susiruosti, susideti. Normalu, kad jis laikas nuo laiko kazka pamirsta. Tam jis ir yra vaikas.
As saviskiui visada kartoju - nieko tokio, kad pamirsai. Tam tu ir vaikas, kad mokytumeis nepamirsti. Nieko tokio, kad darai klaidas - as irgi jas darydavau.
Ir manau, kad mokytoja i pasiekimu knygele turetu rasyti ne "pamirso, neatsinese", o "saunuolis, si karta nepamirsai..." - juk tikrai galima kazka kuprineje rasti tai, ko vaikas nepamirso.
O mes savo klaseje nusprenem uzvesti tevu "nepasiekimu sasiuvinius", kur mokytoja paraso tai, i ka turetu tevai atkreipti demesi - ar vaikui kazkuris dalykas nesiseka, ar turi bendravimo problemu, ar jis uzmarsus ir t.t. (patartina susirasineti nelabai vaikui iskaitomu rastu). Sitaip mokytoja gali bendrauti su tais tevais, kurie tycia vengia susirinkimu ir padeda tiems tevams, kurie domisi savo vaiku. Cia taip pat tevai gali uzduoti klausimus mokytojai.

Manau, niekas del to net neims gincytis.
Nenoriu kartotis, bet pavieniai "uzmirsimai, palikimai, nepadarymai" nieko tokio.
Sakyk, kaip sureaguotum, jei kiekviena diena rastum tokius pranesimus? Esu isitikinusi, kad esi mama, kuri neleistum tam buti. Jei tokia ispejamaja info rastum trecia diena is eiles kazka imtum daryti. Arba padeti vaikui, arba kalbetis su mokytoja, kas atsitiko. o gal eitum i mokykla prasyti, kad tokios informacijos tau neverta pranesineti?
Patys informaciniai pranesimai nera blogybe. Blogybe yra reakcija (greiciau nereakcija) i juos. Juk, jei operatyviai sureaguojama, jokiu "ikyriu" pastabu tiesiog nebus.




O koks tikslas bendrauti su tais, kurie nemato pasmes bendrauti. Ar tai ne laiko gaisimas?

Uola-nepatiko, kaip "pasvėrei" Vaižgantės situaciją. Pasvarstymai apie mokyklų/mokytojų darbą patinka. Prisijungčiau prie norgės ir pasidomėčiau, kur dirbi, bet vaikiux dar per mažas mokyklai. Po trijų metų būtinai pasiteirausiu.
Simo mamos noriu paklaust, kokia jos vaiko mokykla? Čia bendram išprusimui. Ai, tiesa, kokia mokytoja? nes pritariu teigiančioms, kad svarbiausia mokytojas, na, ojei ir visa m-kla nebloga,tai tik papildomas pliusas.