Santykių krizė - atvėsę vyro jausmai

MAtot cia viskas priklauso nuo pasauleziuros. Pamenat kazkad diskutavom apie lytiniu s santykius, apsisaugojimo priemones ir t.t. TAigi vien paskaicius sakini, ten kur vyras apie moters sventuma kalba, man bent pasirode, kad tai nuostabu, taip ir turetu buti(mano poziuriu)tai as tik dziaugciausi, taigi ir toks vyro posakis-man butu subrendimo virsune. TAip aisku gal ten nebuvo viskas pas juos idealu, gal truko moteriai svelnumo, artumo, bet tikrai ne visiems iseina su tom naujom rolem imti ir butent per nestuma susitaikyti, viskiu zmoniu yra ir vien uz tai smerkti zmogu Ir dar matyt vyrui paciam keista buvo, kad nebejaucia tos aistros, o jei tik butu zinojas ,akd jam viskas gerai, pas mus per daug sureiksminats tas seksualumas, lytiniai santykiai aistra ir t.t.
O cia issilavinimai tai is vis manau ne prie ko

Jeigu kitais aspektais (be sekso) moterys patenkinta, 99 procentai, kad ji su tuo vyru ir pasiliks. Tai pirma. Antra - jeigu ji padarytų taip, kaip siūlyta, t.y. pasakytų vyrui, kad jis jos nebedomina ir yra ktas - be abėjo, būtų jau labai sekmningai išsiskyrusi moteris. O dabar yra laiminga šeima su 2 vaikais ir mylinčiais tėvais. Vardan ko reiktų visą tai griauti? Dėl keršto? Ne visi tokį variantą pasirinktų.
Trečia - dėl įvairovės sutinskiu su Voldemaru - kai moteris patampa vyrui mama, domėjimasis ją, kaip moterimi, tikrai išblės. Šeima greičiausai iš išliks, bet seilę vyras varvins į kitas - kas netrukdys jam mylėtis su žmona. Beje, vedybinis gyvenimas - begalė kompromisų, nieko čia nepadarysi - aišku, jeigu tikrai yra prasmės tų kompomisų ieškoti, jeigu vyras vertas dėmesio ir pastangų, o ne šiaip kelnės spintoj kad kabėtų.

as nesuprantu sidabra kodel visom isgalem teisinti vyra...sioj istorijoj man atrodo vis tiek : peterzyte krize iveike viena,. na ok, as ne taip supratau interpretacija del krutu ir pieno.... bet jei tokia vienatve kad net kaukt norisi, kad du zmones ant tiek susvetimeja, kad autore turejo padaryti radikalius sprendimus, net valgyt negamino, o tik sau ir savo gyvenima gyvent pradejo, tai tikrai buvo visiskas atsalimas, susvetimejimas ir what not.... staiga vyrelis atsikvosejo, kas ten zino, gal darbe buvo kokia simpatija, ji dingo, tada vyras atmerkia akis, o salia jau sukaliojasi isgrazejusi zmona.... zodziu, vaje vaje, kaip lengai isteisinamas vyras. jam belieka tik nuolankiai akutes nudelbus pasakyt atsiprasau, zmona atleidzia per sekunde - nes jis juk vyras - ir vualia, krize iveikta

given444, na jūs paskaitot žodelį, kito nebaigiat ir duodat valią vaizduotei



kadangi "istorijos neperrašysi", o dabar jau ir nebeatsimenu visų peripetijų, tai pasitikiu savo ano meto pasakojimu, o jis teigia štai ką:



nebuvo viskas nei staiga, nei per sekundę - išties pati to nenorėdama savotiškai baudžiau vyrą dar kokius metus - neprisileisdama arti, bijodama vėl tapti emociškai priklausoma... tuomet jau jis rodė kantrybę, laukė kiek reikės, o aš vis primindavau jam praeitį, liedavau savo nuoskaudą
iš tiesų atleisti tiek, kad nebeprisiminčiau, nebereikalaučiau nuolatinės atgailos sugebėjau tikrai ne iškart
taigi tos svarstyklės mūsų šeimoje svyravo ilgai, kol vėl įsivyravo pusiausvyra

o dėl nebrandumo - čia sutinku, bet, sakykit, iš kur jaunam pirmo vaiko sulaukusiam vyrui tas brandus požiūris? aš pati su savo tuometiniu elgesiu sau dabar atrodau nesubrendus piemenė, kuri apie santykius ir kokie jie TURI BŪTI, sprendė iš gražių paveiksliukų žurnaluose
man pačiai gyvenimas vertėsi, dvasiškai buvo didelis sukrėtimas, šokas, o vyrui, kuris bet kokiu atveju lieka šiek tiek nuošaly - iš kur jam tiek gyvenimiškos išminties, jei ir jam tai vyksta pirmą kartą?
dabar, sulaukus antrojo, nieko panašaus nėra, abu mėgaujamės tėvyste ir džiaugiamės, kad galim tai patirti KARTU, nes KARTU iki to priėjom

tai labai smagu, peterzyte. deja, ne visos istorijos tokios, o moteys raginamos dargi kitu moteru agresyviai vyrui iskart ateisti, nusileisti vien del kazkokio mistinio padaro "seimos" kur siuo atveju gyvoji siela tebuna tik viena moteris.

Nu gerai ,o jei taip moteris elgtusi, visai nenoretu artumo , jokio sekso, apsikabinimu, buciniu, butu atsiribojusi nuo vyro, uzsiimtu vien vaiku ? (kaip beja daznai ir buna), tai ka vyras turetu is kart skirtis? nes ta moteris nesubrendus ir nesugebejo viskam tam pasiruosti nestumo metu ir is anksto susigalvot, kaip jai ten reiks elgtis, ir kaip kontroliuoti savo jausmus ? Arba ,kai jau viska susitvarko savo emocijas, jausmus,kai vel grista i senas vezias, tai jau tada vyras turetu ja atsumti ir sakyti, zinai tada tau manes nereikejo, tai dabart man taves nereikia Ar tokiu atveju tikrai smerktumet moteri ir sakytumet nu taip jai ir reikia?
Ar vyras nesmerkiamas vien del to,kad yra vyras ir tipo jam taip elgtis negalima?

As neteisinu vyrų, tiesigo noriu pasakyti, kad ne tik balti ir juodi tonai egzistuoja, dažiausia visgi pilkva spalva būna. Beje, prieš kokius 10 metų maniau lygiai taip, kaip ir tu . Bet bendras gyvenimas - tai ištisi kompormisai, arba reikia gyventi vienam, kad nesitaikstyti su kuom nors. Kito kelio nėra, bet tai supranti arba dagyvenus iki tam tikro amžiaus, arba per kažkokius sukretimus praėjus. Visos - pabraukiu - visos laimingos šeimos vardan to, akd būtų kartu - kažko atsisakė, nebuna taip, kad 100 procentų priimtų antrą pusę, be laužimo kažkokių savo įsitikinimų. O dėl senatvės - tai žmonės kartu lieka jau ne dėl aistos, o dėl kitų priežasčių, ir dar didelis klausimas, kurie ryšiai stipresni.

Sidabra,

given, as irgi buvau tokia principinga, kaip tu. Ko, pasekoje mano vaikai augo neturedami tevo salia. Beje, kaip ir tavo. Ka, mes pasiekiam tokiu buku kategoriskumu? Jei, nesokat pagal mano dudele, tai isvis nesokam? Gyvenimas poroj, tai sudetingas, reikalaujantis kompromisu darbas. Gerai, nors dabar supratai, ir nenori daugiau zaisti seimos. O, tos kurios perejo situos gyvenimo kalnelius, tai vertos pagarbos. Protingos moterys, moka valdyti situacija, vyrui, net nesupratus sito. O, nesubrendusios, susirenka zaislus(siuo atveju vaikus) ir keliauja pas mama. Taip ir nesupratusios, ka galima, ar reikia padaryti del semos, vaiku.

peterzytė, prisimenu gerai tavo istorija. Pratesima istorijos nukopinau i kita tema. Patiko carablanca komentaras po tavo posto. Cituju: <Nežinau kodėl, bet norisi verkt... nuoširdžiai gaila žmonių, kai griūva šeima... virgos postas ir įdėtas pavyzdys - vertas aukso.>
Man irgi norejosi verkti, kai paskaiciau tavo istorijos papildima. Is dziaugsmo, kad yra tokiu tvirtu, protingu moteru, kurios uzgriuvus pirmai nesekmei neardo seimos, o sprendzia problemas. Rytu ismintis byloja: Moteris stato, moteris griauna. Moterys, protingos moterys, gali labai daug, ir tai jokiu budu nesiskaitys saves negerbimas, ar kilimelis po vyro kojom. Neretai, mes labai maisom savokas, nes bijom tokiom tapti. Taip ir einam per gyvenima iskelusios galvas, kartais nematydamos ir savo klaidu.

Tikrai, galima derintis arba galim nesiderinti, kiekvienas renkasi. Jei kam seima vertybe - derinasi, bet derinimasis irgi menas, tai ne tas pats ,kas savo vertybiu ar savigarbos praradimas, sioje situacijoje reikejo tik laiko ir moteriai atrasti ramybe savy, nelaukti kuri laika is vyro ir tiek, nemanau, kad tai kazkaip pazemino moteri, gal tik kazko ismoke.
Ai, is vis kurti ir islaikyti seima yra didis menas ir sunkus kurybinis procesas, per kuri ir pats augi, kuri kartai staip norisi mesti ir eiti lengvesniu keliu, bet klausimas ar tai iseitis ar tas kitas viengungio kelias tikrai lengvesnis ir geresnis?

lygiai taip pat nereiktu sureiskmint fiziologijos ir begancio pieno, krutu-ir tokios moters - nelaikyt SVENTA, ypac jei tas ja atstumia, skaudina....

virga, prasau is kitu postu nedaryti isvadu apie mano gyvenima,. mano vaikai kaip tik siuo atveju turi teva ir nuostabius santykius, net buta exui pirkom salia (kitos poros taip nesugeba), kad vaikas galetu ten buti daznai, viskas vienam rajone, ir mama, ir tetis ir mokykla, ir vaikas buna labai daznai, vos ne pusiau ten. ir siaip daznai kazkur kartu visi varom i picerijas, pardas...turim ka galim geriausia, ko anksciau buvo SEIMOJE bunant - neimanoma, tikraja ta zodzio prasme, pragaras, net vaikas buvo uz skyrimasi, juk esme liko ta pati - is vaiko neatimtas tevas, tik...pasibaige pragaras. tad, kiek seimu, tiek istoriju.

sidabra, krizes metu deja eina i kompromisus - moterys ir tik jos DAUGUMOJE. todel as esu tokia pesimiste, duodu 90 ir 10 procentu is savo rato patirties, PASTARIEJI 10 - tai vyrams priklausancios pastangos. o tas sakinys, MOTERIS STATO, MOTERIS - GRIAUNA, uzmusa visai, ir geda moterims toki sakini cituoti, nes jis - ne ko nors kito, o paciu vyru, macho kulturos sugalvotas. to pasekoje moterys save ir alina, kaltina del visko, ir tempia uz du. ar jums dar maza pavyzdziu?? ar jums labai jau tipiska situacija kur vyras aria ir dar vercias is kailio ir sokineja apie zmona, vaikus, o zmona tik drybso, lakuojasi rankas kojas arba i soliariumus varineja? man rodos, kaip tik atvirksciai - moteris skaito apie visokius triukus kaip gelbeti byrancius jausmus, nuvargus po darbu ruosia vakariene su zvakem (irgi uzmusantis topas), PIRMA viska daro, pirma taikosi , pirma siulo kalbetis ir tt. duosiu jums pavyzdi apie savo pazistama, kuri tokio sakinio, kuri cia begediskai sventai postuluojate, vedama, taip ir nesiskiria su savo alko, jai jau gime trecias vaikas, o ji sugebejo jau naktimis pulti versti tekstus (vaikui tebuvo menesis laiko), nes juk seima - sventas dalykas, vyras - bedarbis, bet tai kas... jis juk vyras, o ji - moteris, neduok die, sugriaus seima, jei bandys "atverineti vyrui smegenis". ir cia tik lasas juroje, ka ji daro ir kaip ji viska velka, tiesiog nyksta akyse, bet savo uzrasu knygutese ir visur - oi kiek turi puikiu tekstu, ir didziuojasi tuo, kad jos misija kilni ir dar kaip.

as tikrasi ne uz issilakstymus po kiekvieno barnio (tazi butu absoliuti nesamone), bent bent jau adekvaciai pripazinkim, kieno pastangu ideta, o kas tik saugiai uz to sildosi ir skanauja to vaisius.
Papildyta:

dar vienas mane nupurtantis ir vemt verciantis teiginys. vyras turi buti MAN brandus ir lygiavertis. jei as zinau, kad ji apvaldau, ir jam nezinant , valdau situacija - apie koki lygiavertiskuma santykiuose galima kalbeti. ? tuomet jis lyg mazas vaikas, uz kurio nesijauciu saugi.gal jau visgi laikas ir VYRUI TAPRI SAMONINGU, IR SUNUS AUGINTI - SAMONINGAIS VYRAIS, SU VISA ATSAKOMYBE IR UZ SAVE, MOTERI, IR SANTYKIUS. O ne vien - o, atnesei pinigu, ir tau visi laurai kabinami. sutvarkei masina, ir to ir tereikia. o, tau moterie, visi kiti viso pasaulio dalykai...
ir dieve mano, kaip galima nuolat moterims karti viso pasaulio sunis, nelaimes, skyrybas ir tt. cia tas pats kaip pasakyti: kodel vyrai geria, a? kai moteris geria, tai moters problema. kai vyras geria - irgi moters problema.
zodziu, atsisakau zaisti tokius zaidimus, kai suktai subtiliai ir velniai zino kaip as turiu maustyti ir nardyti po situacijas nes neva as esu ta subtilioji lytis , o vyras yra toks bukas ir toks tiesmukas, kad jis totaliai nepajegus buti igalus santykiu plotmeje. taip, vyrai masto kitoniskai, bet jei viska perkelsim moteriai, turesim ka ir dabar turim. paziurekit cia forumuose kiek moteru gelbeja tuos savo varganus santykius...kad tiek vyru galetu ju gelbeti....

given, atvesk. Nedarau isvadu, isvados pacios uz save kalba. Labai puiku, kad tavo vienas vaikas turi toki rupestinga teti. Gal, ir kitas toks pat? Tada, persasi isvada, kokia kate, ar dvi kates perbego jusu kelia?
Visada sakiau, ir sakysiu. Negyvenkit moterys su smurtautojais, alkoholikais, narkomanais. I, sia diskusija neieina tokio tipo vyrai. Kalbam, apie paprasta dvieju suaugusiu zmoniu nesusikalbejima. Beje, beveik pas visas poras tas nesusikalbejimas atsiranda gimus vaikui. Ir, tik brandus zmones, islipa is sitos krizes. Kai, tiek moteris, tiek vyras(kuris jauciasi nuskriaustas demesio trukumu) supranta, kad santykiai, geri santykiai seimoj, tai ne vien pasimatymai ir gelytes.
Moteris yra seimos kaklas. Nes, ji yra is prigimties lankstesne. Ir, cia joks nenusizeminimas pasukti vyro galva sau reikiama linkme. Iskasti karo kirvi tarp dvieju kazkada taip myletu vienas kita zmoniu, nera didelis mokslas. Taip, kad teisinga rytieciu ismintis. Ir, tos kurios vietoj griovimo pasirenka statyma nieko nepralosia. Atvirksciai islosia. Nes, statybu vadovu paskiria vyra.