Santykių krizė - atvėsę vyro jausmai

dėl depresijos - man jos tikrai nėra (tiesa pimą savaitę buvo kažkas panašaus, bet sugebėjau susiimti, harmonų audros iškart po gimdymo nuslūgo ir viskas susitvarkė - nes būdavo kad sutemsta už lango ir man norisi kaukti vilku), nes esant depresijai manau viskas atrodytų juoda, o aš tikrai laiminga, kai būnu su sūnum, einam pasivaikščioti, tikrai nėra taip, kad vien apie tai galvoju... Važinėju su bendraamžiais į susitikimus, pas savo tėvus - jaučiuosi linksma, graži, pasitikiu savimi... Tik periodais užplaukia man tokia neviltis dėl santykių su vyru - nes viskas kitaip... ir jau matyt niekada nebebus taip kaip buvo - romeo ir džiuljetos meilė baigėsi, prasiodėjo įsipareigojimai, atsakomybė už vaiką, griežtas grafikas, jokio impulsyvumo, kaip mėgdavom anksčiau - sugalvojom ir išlėkėm naktį tiesiog pasivaikščioti po apšviestas gatves...
o dar paskaitau kaip kiti vyrai eina su mažiukais į lauką, kaip lepina savo žmonas, kaip skuba iš darbo namo.... ir pasijaučiu tokia jau nelaiminga....
Žinau, kad reikia kovoti su tokia savigrauža ir nepuoselėti "aukos" paveikslo.
O ko gero labiausiai man reikia atsikratyti iliuzijų, kad viskas turi būti kaip anksčiau - nes taip jau niekada nebebus... tik turime atrasti savo vietą ir būdą, kaip būti laimingiems šioje pasikeitusioje situacijoje - duok dieve, kad mums pavyktų ir duok dieve man stiprybės būti gera žmona savo vyrui...

Peterzyte, ar nueini i skyreli po gymdymo? Ten daug mamu pasisako, daugeli seimu istinka tokia krize gimus vaikeliui. Rasei, kad daug dirbai, vazinejai i komandiruotes, vyras nevisada buvo tikras, kad ras tave namie. Tai buvo jam savotiskas adrenalinas. Sakei, kad tavo vyras nemego but namie t.t. gulet ant sofos po darbo. Manau, kad neturi jo versti to daryti dabar. Jei jis toks yra, tai per prievarta nepakeisi. Mes lietuves jau tokios esam, gimus vaikui atsiduodam jam visai, to paties reikalaujam ir is seimos nariu. Jei turi salygas, iseik i darba keliom valandom. Tegul, jei ir ne daug uzdirbsi, jei teks uzdirbtus pinigus sumoketi auklei, gausi simteriopai atgal. Piena gali nusitraukt. Nebijok, del sunelio, yra geru, vaikus mylinciu aukliu. Taip daug kas daro uzsienio salyse. Neuzsidaryk namuose, tai kenkia tau, vaikui ir jusu santykiams. Vaikas augs laimingas matydamas tevus laimingus. Manau tu ta zinai. Rasau, tau noredama padeti susigrazinti gerus santykius su vyru. Neuzpyk, kad rasiau ieskok moters. Jokiu budu nenorejau jo apjuodinti, tik kai vyras yra aktyvus, idomus, tai labai daug moteru sukasi tame rate. Kas domejosi teise, tai zino, kad net ir pacias apsurdiskiausias versijas reikia iskelti, norint isiaskinti "O jei tarp jusu atsirado plysis, tuomet visada atsiranda kazkas kas ta plysi uzpildo". Cia Ramunes psichologes citata. Sekmes tau!

Nenusimink, niekas neprarasta, viskas istaisoma, reikia tik noreti ir suprasti vienas kita abiems. Tikrai nebus, kaip buvo, bet bus dar geriau, tai tik keletas knygos puslapiu, kuriuos sunku suprasti, o knyga dar tik pradeta skaityti....rasykime knyga patys, kad ja butu lengviau skaityti.

Buvau aš tam skyrelyje "po gimdymo", tik kas iš to - pasiskaičiau kokios visos laimingos šeimos, kokie vyrai rūpestingi, atrodo tik lakštingalos pieno tetrūksta... O jei kažkas ir nori apie ištikusias krizes parašyti, tai matyt paskaitę susigėsta, pagalvoja, kad jie čia vieni tokie nenormalūs ir tenka slėptis su savo nuotaikom... Radau skyrelį apie miegojimą atskirai (nusprendėm taip miegoti, kol vaikas pradės miegoti visą naktį, kad išsimiegoti, nes vyras jautriai miega, o aš dar labiau pergyvenčiau, kad jis neišsimiega) tai apskritai pasijutau kaip per galvą gavusi, nes miegojimas atskirai tai jau skyrybom prilygintas...
Man pačiai atrodo, kad aš nedaug reikalauju, tiesiog noriu, kad vyras skirtų bent per pusę tiek dėmesio, kiek anksčiau. Tikrai nereikalauju, kad kiaurą parą su mumis būtų.
Nesu užsidariusi namuose - tikrai daug važinėjam su mažium, o į darbą nenoriu, sūnaus niekam palikti nenoriu, jaučiu, kad man būtų didesnė trauma ir kančia, nei nauda... Jau susitarėm su vyru, kad nuo kito mėnesio išleis mane pasportuoti kelis vakarus per savaitę į klubą.
Šiuo metu vyras baiginėja vieną stambų projektą - kitą savaitę "dead line'as". Vakar grįžusi vakare iš pasivaikščiojimo jo neradau, bet radau didelę rožę... Užtat iš darbo grįžo paryčiais...
Labai tikiuosi, kad kitą mėnesį tie naktiniai darbai pasibais, vyras tik apie tai ir šneka, bet ir vėl nenoriu prisisvajoti.
Dėl versijų ir kitų moterų - kad ir kiek tų versijų aš čia prigalvočiau, tai tik užterščiau sau sielą ir mintis purvu, nepasitikėjimu. O kaip tas "absurdiškas" versijas patikrinti, kad nepasirodyti visiška idiote ir paranojike? Net bijočiau pradėti apie tai šnekėti, kad nepagalvotų galų gale "vistiek manim nepasitiki, graužia, galvoja, kad aš nedirbu, o su mergom duoduosi, tai gal iš tikro nieko neprarasiu, jei kokį kartą "sugriešysiu"?
Sakai atsiranda kas plyšį užpildo? O man kažkodėl ši citata vėl atrodo sukurta vyriškajai giminei.... Ir tas plyšio "užpildas" kažkodėl vaizduotėje įgauna smėlio laikrodžio formas... Nors mano požiūriu šiuo metu plyšys yra iš abiejų pusių - tai gal man irgi ieškotis kas mano plyšį užpildys? Kaip suprantu iš psichologės pasakymo, vyrai greiti susirasti... O vat moterys kiek tų plyšių bebūtų kažkodėl neskuba ieškoti, gal nedrįsta?

Sveika Peterzyte! Matai, vyras nepamirso pasveikinti, galvoja apie tave. Gal nera taip blogai, kaip tu galvoji? Neturetum taip imti i sirdi, kai skaitai kitu pasisakymus. As pav. su vyru miegu atskirai, nors vaikai nemaiso. Ta "mada" atejo miegot kartu sovietu laikais, kai vienam zmogui buvo skirta 5 kv metrai. Man pav. gaila tu moteru kurios raso, kad be vyro negali uzmigti. Cia ne pasigirt, cia jau susirupinti reikia. Tikiuosi, kad pas jus viskas sugrys i senas vezes. Paugs sunus, pradesi dirbti. O dabar maziau nervuokis, dziaukis, kad turi grazu sveika sunu. Turbut zinai, kad jei sunku, lenda blogos mintys, reikia pagalvoti apie tai, ka turi tu ko kiti gal tik pasvajot gali. Nekalbu apie materialine puse. Sekmes jums!

peterzyte-kur dingai,kaip sekasi,gal pagerėjo santykiai ,ar šiaip pakalbėjus nusiraminai,parašyk

perkeliu savo žinutę iš kitos temos....


malonu, kad domiesi
savaitgalį turėjom labai ilgą ir nuoširdų pokalbį su vyru, jis sakė, kad mes jam patys brangiausi žmonės, kad nesupranta, kodėl taip jaučiasi... Bandžiau išklausti, kada tai prasidėjo, gal aš kažkur "perspaudžiau", gal jį kokiu nors savo elgesiu atstūmiau...? tačiau vyras tikino, kad mano kaltės tikrai nėra, kad aš esu nuostabi, pati geriausia žmona ir mama, kad jam be galo skaudu ir gėda matyti, kaip aš kankinuosi ir kad jis jaučiasi įspraustas į kampą, kai jam priekaištauju, nes anot jo "nors ir labiau už viską norėtų, kad viskas būtų gerai, deja nežino tokio "burtažodžio", kurį ištarus vėl viskas būtų kaip buvę..."
Abu sutariam, kad norim gražių santykių, gražios šeimos.... kad ir kaip būtų sunku, turim suprasti vienas kitą, apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad viskas susitvarkys...
Dar pripažino, kad 70 proc. jo laiko, kai nebūna namie, užima darbas, o kiti 30 proc., kada jau galėtų važiuoti namo, bet nevažiuoja....., nes pats nežino kodėl, tiesiog jaučiasi nejaukiai..., kaip užburtame rate.
Vakar maitinau sūnelį, vyras prigulė iš nugaros, mane apkabino, prisiglaudė ir pasakė "tau gerai, tu turi jį.... jums neliūdna..." Bet juk tu turi mus abu, pasakiau jam - taip suspaudė širdį nuo tokių jo žodžių...
o šiuo metu - na kaip čia ir pasakyt - surašiusi čia visas savo mintis, paskaičiusi patarimus tiek įsijaučiau, kad galų gale pasijutau žiauriai pavargusi nuo visų galvojimų... Paėmiau ir pagalvojau - moterie, ko čia svaigsti???? tokį puikų sūnelį turi, vyras ne despotas (o ir santykiai labai kultūringi, nesidraskom, gyvent visai maloniai galima, jei labai nesigilint...). Argi maža gyvenime būna problemų, santykių krizių, ar būna namų be dūmų???
žodžiu esu įjungusi lengvą abejingumą, na tiesiog ne taip dramatizuoju situaciją, jūsų patarimai man padėjo šiek tiek emociškai atsitraukti nuo situacijos ir pažvelgti į ją iš šalies - kai taip padariau, viskas nebeatrodo taip tragiška...
Dar perskaičiau kažkokį straipsnelį- testą apie emocinę priklausomybę nuo kito žmogaus ir atsakiau teigiamai į visus klausimus iš 10, o jau 4 teigiami atsakymai reiškia didelę priklausomybę. Supratau, kad turiu atgauti save, kaip žmogų, nes paskutiniu metu visi mano jausmai, mintys priklauso tik nuo vyro, nebesuvokiu, kad privalau būti laiminga pati su savim, kaip atskiras žmogus, nepriklausomai, kas yra šalia manęs... Įstrigo mintis, kad joks žmogus neprivalo padaryti mūsų laimingų, neturim užkrauti tokios misijos kitam ir visus savo lūkesčius su tuo susieti...
tiek minčių šiam kartui.

rašei, kad kartu jūs jau 7 metai. tai gal čia psichologai teisūs , kad gali būti septynerių metų krizė. Tik ją reikia pergyventi

Patariu tau taip nepergyventi, duok savo vyrui laiko, po vaikelio gimimo ne tik tau , bet ir jam viskas pasikeite. Pries tai buvot tu ir jis, o dabar jau esat tryse. Leisk jam priprasti prie naujos jusu seimos, susivokti savo naujuose jausmuose.Ir pati pamatysi kaip viskas pamazu ims gryzti i savo vietas.
Vyras sako, kad nevaziuoja namo, nes jaucias nejaukiai? O tu pasistenk jam gryzus nieko jo neklausineti, paprasciausiai prieik, be zodziu apkabink, prisiglausk tegu uztenka tavo meiles jums abiems; tyliai priseskit abu prie maziuko loveles, ir pasakyk jiems abiems kaip tu juos myli ir kokia nuostabia seima jus turite,jau ne tik jus abu, bet ir maza jusu atalele. pati pamatysi kokia meile pajausi ir pati, ir tavo vyras.
Stenkites rasti nors truputi laiko jums pabuti dviese, jei jis nezengia pirmo zingsnio visada gali tai padaryti tu, tik be priekaistu, su sypsena.tegu mato . kad tu kaip buvai taip[ ir likai ta pati jo mylima moteris
O uzklupus blogai nuotaikai stenkis prisimint viska kas buvo tarp jusu graziausia, zinok, tai tikrai padeda.
Dabar jau niekad nebebus taip kaip buvo anksciau , viskas pasikeite ir bus tik daug daug geriau, sekmes tau...

Na va, kaip tu čia pradedi teigiama linkme mąstyti -aukso žodžiai , taip ir toliau , nes moteriškės (ružavuoju periodu) tikrai linkę jau taip susitapatinti , susilieti su savo vyru, kad tam nuo perdėtos meilės ir rūpesčio "kvėpuot" sunku pasidaro, taigi pati žinai, kaip reikia elgtis, taigi vėliavą tau į rankas ir pirmyn................

Labai džiaugiuos,kad pasikalbėjote ,manau viskas bus gerai,iš visos širdies tau to likiu

a6 tai galvoju, kad tau reikia kazkokios veiklos papildomos: hobio kokio, darbo, sporto, moklsu, kvalifikaciniu kursu. Ir ne du kart i savaite, o kasdien.