O buvo taip:
Savo angelelio tikejomes sulaukti lapkricio 5 diena. Neshtumas ejosi be galo sklandziai, mamyte jautesi gerai ir iki paskutines dienos lanke baseina, visur vazinejo, tvarke ivairiausius reikalus ir negalejo patiketi, kad tuoj tuoj reikes gimdyti
lapkricio 2 diena suzinojom labai liudna zinia - mire mano mylimiausia bobute, kuri mane augino ir labai mylejo - nors ji jau kuris laikas blogai jautesi ir ta zinia nebuvo labai netiketa, taciau norejosi, kad ji bent karteli pamatytu savo proanukyte... deja... kita ryta ruoshemes vykti i laidotuves... man jau nakti pradejo skaudenti kazka (sunku buvo suprasti ka), bet pamaniau, kad tai turbut ish susijaudinimo ir nekreipiau perdaug demesio... nuvaziavom i Anykshcius, ishlydejom senole, dar pasibuvom su artimaisiais, aishku neishvengem klausimo - kada ta didzioji diena, visi nustebo ishgirde, kad terminas vos uz poros dienu. Visi linkejo man stiprybes ir garsiai samprotavo, jog toks jau gyvenimas... vieni sheimos zmones uzleidzia vieta kitiems zemeje ir kad mano mazutyte tures danguj ja globosianti angela sarga ...
Grizom namo apie 18 val., vyras ishskubejo i darba, o ash shiltai lovoj isitaisius bandziau ziureti TV ir grauziau dziuveselius ... kazkaip pradejo kresti shaltis... pradejau jausti, kad kazkas su manim darosi ne taip... paskauda, bet vel praeina, na galvoju - turbut paruoshiamieji saremiai... ir toliau sau ziuriu TV ...
po poros val jau kazkaip TV programa pradejo darytis nebeidomi... supratau, kad reikalas gali buti visai rimtas, bet vyrui dar neskambinu - ka cia zmogu nervuosi ish anksto... laukiu, kas bus toliau...
ash kaip pavyzdinga mergaite buvau geru knygeliu prisiskaiciusi, kad saremiais reikia dziaugtis, kad kiekvienas ju artina kudikio atejima... taigi sedziu sau ir dziaugiuosi, tas dziaugsmas tai kaip cia pasakius aishku labai salyginis, bet stengiuosi nestresuoti ir toliau sau isivaizduoju, kaip "mano gimdos kaklelis skleidziasi kaip pumpuras, ir kaip jis artina mano maziuko atejima... " nagi cia viskas ish tu protingu knyguciu ...
zodziu taip man bekartojant ta pacia litanija apie 23 val. grizo vyras - sakau, jauciu, kad shiandien nebemiegosim ... nemiegosim, tai nemiegosim... jis per daug nesusikrimto del to ir patare man eiti bent prigulti, nes atseit dar daug jegu prireiks, todel reikia pailseti... be ceremoniju paklojo lova ir uzgesino shviesa... Nu galvoju prie bajerio tas mano vyras, bet kaip pavyzdinga zmona stengiuosi netrukdyti bent jau jam miegoti... prasidejus eiliniam saremiui varau i vonia ir atsistojus priesh veidrodi ir bandau prisiminti kaip buvau ishmokus kvepuoti (velgi ish knygu)... gerokai po vidurnakcio pagalvojus apie besiskleidzianti kaip pumpuras kakleli linksma nebesidare... apie 2 val sakau vyrui - vaziuojam i ligonine, o jis, - baik tu - dar cia ilgai viskas truks, pabukim namie, namie geriau (kurgi ne ) tu gulkis, pamiegok tarp saremiu ir gesina shviesa ... koks dar gali buti miegas atsigulu, bet skausmas mane meta ish lovos ir ash kaip maratono begike lakstau po buta... per tas kelias valandas nesumeluosiu sukoriau gal pora kilometru, nors butas musu tai tikrai nera didelis ir marshrutas labai jau ribotas: nubegu i vonia - priesh veidrodi pakvepuoju, tada begu i virtuve, pastoviu atsiremus i spintele, tada griztu prie lovos ir vel tas pats ratukas... apie trecia jau galvoju, kad man ragas - vaziuojam i ligonine - o vyras, nu ne, dar nevaziuojam, dar prisibusim toj ligoninej, knygoj rasho, kad vaziuot reikia kai saremiai kas 3-5 minutes, o paziurek, tau tai kas 7, tai kas 8... nu kai shita istorija papasakojau tevams, tai jiems akys ant kaktos nu sako jus vaikai gal maziau knygu skaitykit ...
zodziu dar pabegiojau po buta pora val ir jau nebeishkentus pradejau ruoshtis ... apsivilkau shiaip ne taip, pasiemem krepshi, vyras dar idejo ausinuka su mano megiamu George Michael'o kompaktu, paeme aliejaus masazui, dar kazko uzkasti - zodziu supratau, kad rimtai vyras pasiruoshe gimdymui ir i mashina... vargais negalais nuvaziuojam i RK ligonine. Gydytojai, su kuria buvom susitare dar neskambinam - taigi spesim, kur skubeti - kam gi zadint zmogu nakti... buvo apie 5 val. ryto, atidaro duris uzsimiegojusios akusheres - mazdaug - ko noretumet - ash sakau - gimdyti noriu...
Jos ramiai, be streso pasiule persirengti man ir vyrui, atsineshe didziausius lapus popieriaus ir pradejo klausimu serija - vardas, pavarde, gimimo data ir tt. ir panashiai... nelabai prisimenu, ka ten joms atsakiau, prisimenu tik kad klause, kada pradejau lytini gyvenima... rimtai susimasciau - nu niekaip ish to skausmo nesugalvojau ka atsakyti.. jos sako - tai bent apytiksliai sakyk... jau neprisimenu ko ten ir primelavau... Man pasiule atsigulti paklausyti tonus - ash sakau - nu negaliu ash atsigulti, man reikia vaikshcioti... atbego budinti gydytoja - uzlaipino ant kedes - galvoju, nu jei sakys, kokie 6 cm. reikalausiu epiduro . Pamatuoja - girdziu - pilnas (supratau, kad atsidarymas), greit i gimdykla - vyrui sako - gimdom, kur jus anksciau buvot, kaip jus dar mashinoj nepagimdet, cia 10 minuciu reikalas... jis tik net nespejo persirengt... ash dar bandziau sakyt, kad ash susitarus su kita gydytoja, bet manes jau niekas neklause... uzveze liftu i gimdykla... padejo uzsiropshti ant gimdymo stalo, nuleido vandenis, nu - bandom pradet gimdyt... o nuo aplinkos pasikeitimo man dingo saremiai, va taip va... guliu sau patenkinta ir taip man gera, nieko neskauda, nieko nenoriu, galvoju nu nors pailsesiu ... gydytoja sako - eik ant kamuolio, sakau nenoriu, neisiu, man ir cia gerai... nu tai sako bent ant shono pagulek, guliu sau spakaina ir nieko , jokiu saremiu nejauciu... nutare duoti oksitocino, nes gydytojai matyt nusibodo i mane tokia atsipalaidavusia ziuret... pastate lasheline, - o varge, vel saremiai arteja... liepe stumti - kaip liepe, taip ir darau, viens du trys... vyras kvepuoja su manim visi apsidziauge pamate galvyte, oho ir dar su plaukuciais, vyras matau patenkintas, laiko mane uz rankos ir visaip ragina toliau laikytis, dar pora kartu ir 6.40 kaip shponka ishshove laukan... tokia visa ishmirkus, ishbrinkus, dar melynute, ale gi didzke - 4080, 54. pagulde ja man ant krutines, net nezinau kaip reaguoti... gi cia mano vaikas... ka tik buvo pilvuke, o dabar jau cia, shalia manes - mano angelelis... myliu tave nuo pat pirmos akimirkos... tetis pabuciuoja mama paglosto mazute... mes visi trys be galo laimingi...

nu tu ir saunuole taip graziai ir stipriai issilaikei visa gimdyma, o istorija taip linksmai aprasei, kad net garsiai susijuokiau pora kartu

linkiu augti diduciais ir geruciais

Nu pasakiska istorija. Vietom tokia linksma, o vietom tokia graudi, bent jau man, gal del to kad pati katik tai patyriau ir prisiminus kaip laikesi vyras, kaip padejo ant pilvuziuko labai graudu pasidaro. Saunuole Meg!!!!

Meg - nu negi taip niekas ir nepagimdys masinoj? Jau ziuriu tau tai rimtai grese (man irgi, beje ).
Siaip tai labai graziai viska aprasei - rekomenduoju visoms toms, kurios ruosiasi ir bijo gimdyt

labai šaunus gimdymas ir aš panašias istorijas su abiem gimdymais turėjau.Pirmos panos belaukiant rytą pradėjo pilvą skaudėt nuėjau pas kaimynę ji buvo nesenai gimdžiusi pasakė kad jai labai nugarą skaudėjo ir mudvi nutarėm kad dar ne laikas.Parėjau namo ir kritau pasnausti.Po piet supratau kad jau tikriausiai laikas.Nuvažiavom į ligoninę,prakirpo vandenis ir už 2val pamačiau savo dukrytę.O su mažaja vos ligoninėn suspėjau.Prabudau 5 ryto ir vėl labai suko pilvą lekiu į wc nieko parlekiu į lovą paguliu ir vėl į wc gimdyt reikėjo po 2 savaičių laksčiau tuo maršrutu kol vandenys nubėgo tata greit vyrą iš lovos už tašiuko ir į ligoninę.Mano pavardę ir adresą rašė jau gimdykloje ir klausė ko anksčiau neatvažiavau ko laukiau,betgi aš atsibudau 5 val susidėjau tašiuką ir išvažiavau antrą dukrytę pamačiau 6.10.o kad žinotumėt kaip bijojau tų skausmų jau tokia opi buvau galvodavau kad kas tą vaikiuką išimtų taip kaip įdėjo.tai va ir mano gimdymai buvo abi gimė sekmadienį sako, kad sekmadienį gimę žmogiukai laimingi būna

Nu Meg, nuostabi istorija Skaitem su vyru ir juokemes... Tikrai labai gerai aprasyta. Kad dabar man taip pagimdyti

fainai, laikykites, as irgi taip manau, kad saremiai - tai tavo draugai, o gimdos kaklelis prasiveres kaip ziedo pumpuras, tai svelnus moters isikunijimo pavyzdys vyrams...

saunuoliai nors butu dar sauniau, jei butu teke vyrui masinoj gimdyma priimt

Meg, iš kur pas tave tiek optimizamo NU tu šaunuolė
Aš jau irgi nebijau gimdyt

ale tavo vyras-ramybes issikunijimas kita karta jo klausysi?

Nuostabi istorija! Vyras ramus zmogus, o tu labai stipri, apsiskaicius moteris
Auk Gretute didele ir sveika

Grazi istorija graziai papasakota pasidaro superistorija
saunuole mamyte, tik as kazkaip skaitydama emiau... pykt ant tavo vyro ( turbut labai isijauciau i tavo pojucius ), nu kad jis taip tipo dar pabuk, pamiegok ir pan., nu sakes, buciau nudobus tavo vietoj turbut
sauniai aukit

Oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
kaip grazu
Aukit didutes

jooo nu cia ir istorija.labai viskas fainai tik ant vyro as vis pykau, ko cia "dar ne laikas".man taip butu pasakes maniskis, tai ko gero i galva butu gaves. geriau jau anksciau nuvaziuoti, negu per velai...

Meg,

nu cia tai istorija

saunuoliai...o vyras tai ramybes isikunijimas mamyte irgi...

oi kokia fajna istorija Kaip smagu siaip kad nereikejo poliklinikoj ilgai kankintis. Viens du ir jau viskas
Kazin kaip man bus. As gi tokia nedrasi ir jei biski ka paskaud atai dar irgi neskubu niekur

Vat as lygiai taip pat vos namie nepagimdziau. Sukausi vilkeliu po kambari ir laukiau, kada saremiai kas 5 minutes pasidarys, nes buvo kas 7-8. Ir vyras, labai panasiai, nesiteike keltis (mat man labai anksti ryte prasidejo), parpia sau, galvoja, gal cia nieko rimto, o as lakstau po kambari
Tai nuvaziavau i ligonine su pilnu atsidarymu.
Tikrai knygu maziau skaityt reik

Labai grazi istorija! Saunuolei teveliai! Mamyte, tai stipruole! Aukit sveikutes ir grazutes!

O pas mus atvirkciai buvo. As vyrui sakiau, kad gal dar palaukim, kad dar ne laikas. Ko ten vaziuot, jei vistiek namo isleis... O rezultate, tai po 3 h buvimo ligoninej jau turejau savo maziu.

Nu klausyk, Meg, pagaliau prisiruosiau tavo istorija perskaityti. Ale net ir neisivaizdavau, kad sugebejai taip tyliai i skausma sureaguot. As tai kelis kartus klykiau, nors tiesa pasakius, tai nelabai tepadejo
Bet labai smagi tavo istorija. O svarbiausia- su angeliska pabaiga. Tiksliau visko pradzia...

jo... tikra dydvyre. Man saremiai prie 2 cm jau buvo kas 2-3 min. ir nuskausminima pasidariau iskart, nors pries gimdyma buvau beveik priesininke epidurinio.

Tai va, kad tas rekimas man irgi atrodo, kad nepadeda;) Ash tai buvau nusiteikus blogiausiam, net kelias frazes buvau pasiruoshus ish anksto mintyse:))) bet taip ir neprireike... kazkaip per gimdyma man nieko nesinorejo, nei reikt, nei ka kalbet, nei kad kas liestu (vyro masazavimo igudziai taip ir liko neishbandyti, nes vos jis prisiliesdavo, ash liepdavau manes neliest), nei kamuolio, nei vonios, nei kopeteliu - nieko. Norejau but viena pati ir kantriai sulaukt savo ziogiuko atejimo

Labai linksmai papasakojai Bet jau vyro ramumas

smagus pasakojimas. Jei gerai suprantu laukies antro, tikiuos gimdymas bus toks pats magus kaip ir pirmasis. Sveikinu

nu ir istorija..
tikrai gerai, kad mašinoj nepagimdėt

Labai labai grazus pasakojimas Jumoro jausmo mamyte tikrai nestokoja, taip ir toliau
Sveikateles jums visiems

oi kokia grazi istorija!
nu ramiakas tas jusu vyras tai tikrai

Nu jo, laukiam antro, tai tikiuosi si karta nepaveluosim:) Ir labai tikiuosi, kad viskas eisis sklandziai

istorija, bet buvau apakusi - koks atsiputes vyras. ir kaip miegot jam leidot - as turbut nebuciau iskentusi...

Patiko shponka

istorija labai faina, gerai jums augti

Labai gerai aprašyta istorija Mane irgi vyro ramumas nustebino Bet džiugu, kad viskas taip šauniai praėjo...O Gretutei linkim gražiai augti

Labai graži, pilna optimizmo istorija Norėčiau ir aš kada nors kai bus antras lelius, va taip va gimdyti

Aukit didelės ir sveikos

Labai grazi istorija

labai linksmai aprašyta istorija

Oho, su pilnu atsidarymu atvaziuot i ligonine ... Gerai, kad spejot
Nu Jusu vyras tai prajuokino, prisiskaites knygu, nusprende niekur neskubet
Maniskis irgi neskubejo, tai su didziausiais skausmais para isbuvom namie, ir dar 12 val. ligoninej

Smagu o as vaziavau su saremiais kas 3-4 min, bet tebuvo 1cm, pries tai beveik para namie buvau..

Jeeeetus, kokia smagi istorija labai graziai parasyta o ir vyras saunuolis, taip tvirtai laikesi