Putlutė
2007 02 14, 14:15
Mielosios mamytes,atrodo man tuoj stogas nuvaziuos  pries menesi pagimdziau miela berniuka,bet kuo toliau tuo labiau pavargstu:nuo verksmo,nuolatinio vystyklu keitimo ir kitu kasdieniniu ritualu  zinau,kad dar tik pati pradzia,bet kartais budama su suneliu tiesiog prarandu kantrybe...stengiuos bent pora kartu per savaite islysti i miesta ir pabuti viena su savo mintimis,tada labai pasiilgstu savo vaikelio ir gryztu pailsejus,bet po poros dienu vel tas pats.. kaip jus susidorojat su mamyciu pareigom?ka darot,kai jau atrodo visai nebera jegu? aciu uz patarimus 
Nesenai pagimdei, todel gal tau pogimdyvine depresija arba kaskas panasaus, praeis.Leliukai verkia jai kazko nori, dazniausiai pilvuka skauda. Man sis etapas jau praeiti  Kantrybes
man taip buvo, kai dukra gimė. Sesija, pampersai, bemiegės naktys, diplominis... Žodžiu, siaubingai klaiku buvo. Net su vyru nebesugyvent pradėjau. Nemokėjau savęs reguliuot. Gryna depresija buvo užpuolus.
Dabar viskas kitaip. Kas vakarą vyras kone per prievartą pasivaikščiot išgrūda- kad gryno oro visom prasmėm įkvėpčiau. Ir žinok, labai padeda. Pasivaikštau kokią valandą ir puikiai jaučiuosi.
Putlutė
2007 02 14, 14:37
QUOTE(gupija @ 2007 02 14, 15:32) man taip buvo, kai dukra gimė. Sesija, pampersai, bemiegės naktys, diplominis... Žodžiu, siaubingai klaiku buvo. Net su vyru nebesugyvent pradėjau. Nemokėjau savęs reguliuot. Gryna depresija buvo užpuolus. Dabar viskas kitaip. Kas vakarą vyras kone per prievartą pasivaikščiot išgrūda- kad gryno oro visom prasmėm įkvėpčiau. Ir žinok, labai padeda. Pasivaikštau kokią valandą ir puikiai jaučiuosi. gasdina tas zodis depresija  tikiuosi ir as kad man praeis...
praeis, pamatysi. Aš tuomet padariau vieną esminę klaidą, kai jau juodai blogai jaučiausi- išvažiavau su dukra pas savo tėvus ir ten prabuvau kokius 3 mėnesius. Atseit mama nedirba, padės vaiką prižiūrėt... Padėt tai padėjo, bet šeima turi gyvent kartu, o ne sunkumams iškilus pas mamą slėptis... Dabar mama siūlėsi pasiimt pas save mūsų panelę, kad man lengviau būtų su nauju leliuku tvarkytis. Nesutikau nė už ką. Puikiausiai su vyru susitvarkom. Svarbiausia nusiteikt ryžtingai  Tada viskas ir būna ok.
Putlutė
2007 02 14, 15:02
QUOTE(gupija @ 2007 02 14, 15:55) praeis, pamatysi. Aš tuomet padariau vieną esminę klaidą, kai jau juodai blogai jaučiausi- išvažiavau su dukra pas savo tėvus ir ten prabuvau kokius 3 mėnesius. Atseit mama nedirba, padės vaiką prižiūrėt... Padėt tai padėjo, bet šeima turi gyvent kartu, o ne sunkumams iškilus pas mamą slėptis... Dabar mama siūlėsi pasiimt pas save mūsų panelę, kad man lengviau būtų su nauju leliuku tvarkytis. Nesutikau nė už ką. Puikiausiai su vyru susitvarkom. Svarbiausia nusiteikt ryžtingai Tada viskas ir būna ok. man irgi norisi vyra vyt salin  kazkodel labai jau nesutart pradejom,o taip norisi ramybes ir draugiskai vaika augint 
tik nevaryk jo šalin. Padarysi tokią pačią klaidą kaip ir aš. Po to ilgokai reiks vėl prisiartinti, jei iš viso pavyks...
Putlutė
2007 02 14, 15:13
nu tada kaip nors kentesiu o 3menensiai tai ilgas laiko tarpas...dziaugiuos,kad susitaiket 
bet patikėk, po to ilgai nebenorėjau antro vaiko- būtent dėl visų tų pykčių.
Putlutė
2007 02 14, 15:18
QUOTE(gupija @ 2007 02 14, 16:16) bet patikėk, po to ilgai nebenorėjau antro vaiko- būtent dėl visų tų pykčių. hmz...as ir dabar vos menesiui praejus rimtai galvoju ar noresiu antro vaiko..o kazkada apie 3-4 atzalas svajojau  P.S.kur rasti tokia vaiko gimtadienio juosta kaip pas tave?(ta kur tavo paneles ir bachuriuko amzius)  
Putlutė
2007 02 14, 15:25
QUOTE(gupija @ 2007 02 14, 16:20) labai tau aciu
QUOTE(Putlutė @ 2007 02 14, 16:18) hmz...as ir dabar vos menesiui praejus rimtai galvoju ar noresiu antro vaiko..o kazkada apie 3-4 atzalas svajojau Tavo leliukas dar labai mažas... Palauk, praeis metai, kiti, tada ir pagalvosit su vyru, kiek vaikų norit Dabar svarbiausia apsiprasti su vaiku, su naująja savo padėtim. Vaikai, kokie rėksniai jie bebūtų, turi vieną gerą savybę - jie auga  . Aišku, vietoj vienokių (pilvuko pūtimo ir pan.) atsiranda kitokios (bėga iš pamokų ir t.t.) problemos... Bet nenusimink. Bus geriau
Putlutė
2007 02 14, 15:38
QUOTE(lepOŽKA @ 2007 02 14, 16:29) Tavo leliukas dar labai mažas... Palauk, praeis metai, kiti, tada ir pagalvosit su vyru, kiek vaikų norit Dabar svarbiausia apsiprasti su vaiku, su naująja savo padėtim. Vaikai, kokie rėksniai jie bebūtų, turi vieną gerą savybę - jie auga . Aišku, vietoj vienokių (pilvuko pūtimo ir pan.) atsiranda kitokios (bėga iš pamokų ir t.t.) problemos... Bet nenusimink. Bus geriau tikiuosi vaikas is pamoku nebegs,o tai gaus pylos nuo mamytes labai laukiu kol jam bus kokie 2metukai,tada atrodo jau beveik mazas zmogiukas,su kuriuo ir susisnenet is dalies galima 
QUOTE(Putlutė @ 2007 02 14, 16:38) labai laukiu kol jam bus kokie 2metukai,tada atrodo jau beveik mazas zmogiukas,su kuriuo ir susisnenet is dalies galima Žinoma, kai jam bus 2 metukai, su juo jau susikalbėsi... Bet retkarčiais užeik paskaitinėti į tuos skyrelius, kur mamos rašo maždaug tokiom temom: "...mano vaikas ožiuojasi visiškai neklauso isterikuoja krenta žemėn prekybos centre klykia kandžiojasi mušasi..."
Mano dickiui greit bus 8metai, o mazei dar tik 1m , patikekit taip abu moka isvest is kantrybes, kad oi
Putlutė
2007 02 15, 12:55
lepOŽKA ir SANDRI prasyciau negasdinti jaunos mamytes tikiuosi su savo banditu susitvarkysiu pati,nors matau,kad jau dabar oziukus rodo 
sėkmės Nors man asmeniškai lengviau su mažuoju, nei su dukra susišnekėt 
QUOTE(Putlutė @ 2007 02 14, 16:38) labai laukiu kol jam bus kokie 2metukai,tada atrodo jau beveik mazas zmogiukas,su kuriuo ir susisnenet is dalies galima as irgi laukiu kol bus galima susisneketi su savo princu, nes dabar neramus, rekia ir nezinai kas jam yra... pamperis pakeistas, pamaitintas, pas mama ant ranku supuojamas ir vis negerai
QUOTE(Putlutė @ 2007 02 14, 13:15) Mielosios mamytes,atrodo man tuoj stogas nuvaziuos pries menesi pagimdziau miela berniuka,bet kuo toliau tuo labiau pavargstu:nuo verksmo,nuolatinio vystyklu keitimo ir kitu kasdieniniu ritualu zinau,kad dar tik pati pradzia,bet kartais budama su suneliu tiesiog prarandu kantrybe...stengiuos bent pora kartu per savaite islysti i miesta ir pabuti viena su savo mintimis,tada labai pasiilgstu savo vaikelio ir gryztu pailsejus,bet po poros dienu vel tas pats.. kaip jus susidorojat su mamyciu pareigom?ka darot,kai jau atrodo visai nebera jegu? aciu uz patarimus Sveikute,man tavo problema tokia artima,maniskei jau virs dvieju,tai zinok tik nesenai pradejau atsigaudineti. Gal negalima taip sakyt bet ji man daug jegu ateme,o ypac naktinis nedamiegojimas,vaiksciojau kaip vampyras. Ir va tik dabar aprimo,jau susikalbet ymanoma,jau klauso. Tikiuosi tau nereikes tiek laukti. Kantrybes ir dar karta kantrybes, nes be jos niekaip. O as moraliskai save nuteikinejau kad praeis,kad isaugs,taip ir buvo. Sekmes tau ir tavo leliukui.
Ir man labai žinoma tavo situacija. Mano kleckui 1mėnuo, pirmas 2 sav tai atrodo tik žliumbiau ir žliumbiau, nes vaikas nieko kito nedaro, tik valgo, rėkia, kakoja ir miega. Gal dar pogimdyvinė depresija įtakos turėjo. DAr ir dabar kartais užeina toks saves gailestis, kad vėl ašaros kaupiasi, ale stengiuosi neverkt, kad nervingumas mažiui nepersiduotų. Tai prasiblaškau, kai vyras išeidžia vakare i miestą, i parduotuvę. Vis kita aplinka, teigiamai veikia. O jei visas dienas namie vienai sėdėt su vaikiuku, tai tikrai stogas nuvažiuotų.
QUOTE(Nerre @ 2007 02 15, 16:04) Ir man labai žinoma tavo situacija. Mano kleckui 1mėnuo, pirmas 2 sav tai atrodo tik žliumbiau ir žliumbiau, nes vaikas nieko kito nedaro, tik valgo, rėkia, kakoja ir miega. Gal dar pogimdyvinė depresija įtakos turėjo. DAr ir dabar kartais užeina toks saves gailestis, kad vėl ašaros kaupiasi, ale stengiuosi neverkt, kad nervingumas mažiui nepersiduotų. Tai prasiblaškau, kai vyras išeidžia vakare i miestą, i parduotuvę. Vis kita aplinka, teigiamai veikia. O jei visas dienas namie vienai sėdėt su vaikiuku, tai tikrai stogas nuvažiuotų. Tikrai labai vaikiukui persiduoda mamos nervingumas,pirmiausia reikia save ramint,paskui ir vaikiukui lengviau. Patyriau tai ant saves.
Mamka22
2007 02 15, 18:01
Jeigu baigiasi kantrybe vaikuti ramiai perduodu teveliui ir atsipalaiduoju
Putlutė
2007 02 16, 15:26
QUOTE(gupija @ 2007 02 15, 14:53) sėkmės Nors man asmeniškai lengviau su mažuoju, nei su dukra susišnekėt man keista kai mamytes sako,kad su kudikiu lengviau nei su vyresniu vaiku Papildyta:QUOTE(Nerytė @ 2007 02 15, 15:24) as irgi laukiu kol bus galima susisneketi su savo princu, nes dabar neramus, rekia ir nezinai kas jam yra... pamperis pakeistas, pamaitintas, pas mama ant ranku supuojamas ir vis negerai gal pilvuka pucia Papildyta:QUOTE(gretux @ 2007 02 15, 17:43) Sveikute,man tavo problema tokia artima,maniskei jau virs dvieju,tai zinok tik nesenai pradejau atsigaudineti. Gal negalima taip sakyt bet ji man daug jegu ateme,o ypac naktinis nedamiegojimas,vaiksciojau kaip vampyras. Ir va tik dabar aprimo,jau susikalbet ymanoma,jau klauso. Tikiuosi tau nereikes tiek laukti. Kantrybes ir dar karta kantrybes, nes be jos niekaip. O as moraliskai save nuteikinejau kad praeis,kad isaugs,taip ir buvo. Sekmes tau ir tavo leliukui. aciu uz patarima,as irgi kai jis verkia ar naktim nemiega raminu save-praeis,uzaugs o kitomis akimirkomis labai dziaugiuosi juo dabar,kai jis toks mazytis ir jam geriausia pas mamyte  Papildyta:QUOTE(Nerre @ 2007 02 15, 18:04) Ir man labai žinoma tavo situacija. Mano kleckui 1mėnuo, pirmas 2 sav tai atrodo tik žliumbiau ir žliumbiau, nes vaikas nieko kito nedaro, tik valgo, rėkia, kakoja ir miega. Gal dar pogimdyvinė depresija įtakos turėjo. DAr ir dabar kartais užeina toks saves gailestis, kad vėl ašaros kaupiasi, ale stengiuosi neverkt, kad nervingumas mažiui nepersiduotų. Tai prasiblaškau, kai vyras išeidžia vakare i miestą, i parduotuvę. Vis kita aplinka, teigiamai veikia. O jei visas dienas namie vienai sėdėt su vaikiuku, tai tikrai stogas nuvažiuotų. as irgi pastebejau,kad islysti porai valandu i lauka,miesta,parduotuve ar seip pasivaiksciot labai padeda  ir galva prasivedina ir grizti pailsejus ir pasiilgus maziuko
inga-uk
2007 02 16, 16:30
QUOTE(Mamka22 @ 2007 02 15, 16:01) Jeigu baigiasi kantrybe vaikuti ramiai perduodu teveliui ir atsipalaiduoju o ka daryt jei tuo metu tecio nera namie, o jis buna tik vakare ir tai visas nusikales po darbu, kaip tada
QUOTE(Putlutė @ 2007 02 16, 16:26) man keista kai mamytes sako,kad su kudikiu lengviau nei su vyresniu vaiku (Stengsiuos negąsdint ) Galbūt taip yra todėl, kad mažo kūdikėlio "pasaulis" dar labai paprastas ir aiškus. Valgyti, miegoti, paverkti... Kuo didesnis vaiks - tuo didesnis ir jo pasaulis... Kai mano jaunylis buvo dar kūdikėlis, aš su juo neturėjau jokio vargo. Buvo ramus kaip angeliukas. Maždaug nuo metų - pradėjo griauti namus tikrąja šio žodžio prasme... Visur lipa kariasi griūna, viską tempia, viską verčia, traukia... Neleidi - gali rėkti pusę valandos, parkritęs ant grindų, arba kanda...Laukiu, kol dar paaugs, kad galėčiau leisti į kokį sporto būrelį, gal ten išsikraus... QUOTE(inga-uk @ 2007 02 16, 17:30) o ka daryt jei tuo metu tecio nera namie, o jis buna tik vakare ir tai visas nusikales po darbu, kaip tada Vakare ir įteikti vaiką tėčiui  Galima pagalvoti, kad mamos darbas - tai ne darbas, o tik pramoga...Ir ji nepavargsta...O tėčiui yra labai sveika pakeisti veiklos sritį 
pukuotukas14
2007 02 16, 19:46
O ka darytumet mano situacijoj?Musu tetis isvaziavo kai mazei menuo buvo,ir grys tik kita sekmadieni.Oas viena likau,mama gyvena toli,tik kelis kart atvaziavo pabut.Per naktis nerimo mazoji,ka bedariau blogai,maniau viskas,nuo nervu lasus geriau.Bijodavau saves,kad galiu nesusivaldyt.Baisu prisiminus.Man net pienas dingo ir nebeatsiranda Labai nerami mazyle,bet va laikas eina,kazkaip susitaikiau,ar gal tik uzslepiau viduj viska. Bet lyg ir geriau.Labai laukiu vyro gryztant.
Putlutė
2007 02 17, 11:51
QUOTE(inga-uk @ 2007 02 16, 17:30) o ka daryt jei tuo metu tecio nera namie, o jis buna tik vakare ir tai visas nusikales po darbu, kaip tada tada reikia supratingo tevelio,kuris suprastu,kad ir tu su vaikeliu per diena daug darbeliu dirbi arba graziai paprasyti,kad tau reikia laisvo vakaro,manau jis supras,juk vyrai nera vasai kvaili Papildyta:QUOTE(bulbita @ 2007 02 16, 20:46) O ka darytumet mano situacijoj?Musu tetis isvaziavo kai mazei menuo buvo,ir grys tik kita sekmadieni.Oas viena likau,mama gyvena toli,tik kelis kart atvaziavo pabut.Per naktis nerimo mazoji,ka bedariau blogai,maniau viskas,nuo nervu lasus geriau.Bijodavau saves,kad galiu nesusivaldyt.Baisu prisiminus.Man net pienas dingo ir nebeatsiranda Labai nerami mazyle,bet va laikas eina,kazkaip susitaikiau,ar gal tik uzslepiau viduj viska. Bet lyg ir geriau.Labai laukiu vyro gryztant. neimk visko taip i sirdi kiekviena karta kai mergyte verkia pagalvok,kad jai su tavim geriausia ir ji taip saukiasi tave,kad jai padetum susitvarkyti su skausmeliu.man visada kai jau atrodo,kad tuoj truks kantrybe pagalvoju:Juk tai mano vaikas ir jis nori buti su manimi,kad ji nesiociau,myluociau,jam lopsines niuniuociau  kartais mes tiesiog pamirstam,kad tas zmogutis kuris buvo musu isciose priprato 24h per para dziaugtis mamyte,o dabar ji egoistiskai del vienu ar kitu priezasciu nori ji palikti viena. nors cia reikia ir mamyte suprasti...tada i pagalba teveli sauktis
koalyte
2007 02 18, 14:09
QUOTE(bulbita @ 2007 02 16, 19:46) O ka darytumet mano situacijoj?Musu tetis isvaziavo kai mazei menuo buvo,ir grys tik kita sekmadieni.Oas viena likau,mama gyvena toli,tik kelis kart atvaziavo pabut.Per naktis nerimo mazoji,ka bedariau blogai,maniau viskas,nuo nervu lasus geriau.Bijodavau saves,kad galiu nesusivaldyt.Baisu prisiminus.Man net pienas dingo ir nebeatsiranda Labai nerami mazyle,bet va laikas eina,kazkaip susitaikiau,ar gal tik uzslepiau viduj viska. Bet lyg ir geriau.Labai laukiu vyro gryztant. kai tecio salia nera ir niekas kitas realiai negali padeti, susipakuoji vaikiuka i vezima ( pries tai pamaitinusi, pakeitusi pampersa ir tt) ir eini i lauka.Man padedavo.Nes mano vaikinas iki 8 men naktimis nemiegodavo ir diena nebudavo ramus.Vaikas lauke gerai issimiega, o mamyte irgi pakvepuoja grynu oru, aplinka pakeicia, o jei dar kokiam parkelyje tokia pacia likimo drauge susitinka, tai isvis liuks Gali pasiguosti ar siaip paplepeti.Galiu pasakyti kad toks "poilsis" man net labiau padedavo negu snustelejimas kol vaikas miega.
Mėlynakės-mama
2007 02 18, 17:07
Kad visos mamytes ta pereina. Su siaubu atsimenu pradzia-nesiorentavau visiskai ko tam vaikui reikia ir ka reikia daryt, atrode visa diena tik maitinu, pampersus keiciu, mauda ir migdau .Lengva depresijos forma turejau-vyro pagalba praverte islipti is tos depresijos
Kipsiuke
2007 02 18, 21:20
ooo dar ir kaip buna, kartais jie visi trys mane isveda taip is kantrybes, kad ooooo tokiu atveju vyras pasiima vaikus ir dingsta nuo mano akiu, nes kitaip
pukuotukas14
2007 02 19, 09:17
QUOTE(koalyte @ 2007 02 18, 15:09) kai tecio salia nera ir niekas kitas realiai negali padeti, susipakuoji vaikiuka i vezima ( pries tai pamaitinusi, pakeitusi pampersa ir tt) ir eini i lauka.Man padedavo.Nes mano vaikinas iki 8 men naktimis nemiegodavo ir diena nebudavo ramus.Vaikas lauke gerai issimiega, o mamyte irgi pakvepuoja grynu oru, aplinka pakeicia, o jei dar kokiam parkelyje tokia pacia likimo drauge susitinka, tai isvis liuks Gali pasiguosti ar siaip paplepeti.Galiu pasakyti kad toks "poilsis" man net labiau padedavo negu snustelejimas kol vaikas miega. O ka nakti daryt?Ar kada lauke -15?Na bet jau gyvenu laukimu,musu tetis sekmadieni grizta
buna ir man kartais, kad isveda is kantrybes, bet tada palieku verkenti vaika ir iseinu trumpam i kt. kambari nusiraminti, o jei buna vyras - jis paima maziu, praeina ta sunki minute ir vel viskas gerai
Sveikos, O man tokių jausmų lyg ir nebuvo, o paslaptis, manau, tame, jog į viską aš gyvenime žiūriu kaip į išbandymą, kaip į pereinamą laikotarpį, per kurį mes subręstame, įgauname patyrimo ir kad ir kaip bebūtų sunku ar atrodytų neįveikiama - vis tik ryžtamės tai pakartoti, nes ta patirtis atneša ne tik sunkumus bet ir malonias emocijas. Jei man būna labai sunku, paklausiu savęs, ar norėčiau, kad viskas kardinaliai pasikeistų, kad vėl būčiau nepriklausoma, be vaikelio, be nemigos naktų. O atsakymas būna be abejo neigiamas, nes nė už ką neiškeisčiau dukrytės šypsenos ir net tų pačių kaprizų, kadangi tai man teikia visapusę laimę, pilnatvę, nepakartojamus motiniškus jausmus ir meilę. Manau, dauguma mamyčių jaučia tą patį, tik kartais dėl rutinos ir nuovargio nebematome pačių gražiausių dalykų Ech, kaip kartais reikia tik daugiau optimizmo.
Dabar kai pasigimdziau trecia kantrybes taure net ir trim neissenka,na kartais buna didesniu atzvilgiu...O kai pasigimdziau pirma ir neramiai miegodavo naktim tai man nuovargis ir kantrybes trukumas is proto vare...Siaip perleisdavau teciui,o jei tetis komandiruotei,tai leisdavau paverkt vaikui ir pati bliaudavau balsu,paskui issibliovus,kazkaip lengviau pasidarydavo ir vel atsirasdavo jegu iki kito karto.Supdavau vaika ir bliaudavau...aisku minciu budavo visokiu (tikrai baisiu vaiko atzvilgiu),bet kai ta silpnumo akimirka praeidavo,save koneveikdavau uz tokias mintis
Vilmoshka
2007 02 19, 16:38
Nemalonios tos akimirkos, kai imi prarasti kantrybę, savitvardą, kai pradedi nervintis juodai... Tiesiog su savim reikia dirbti labai daug. Man ne visuomet tai pavyksta... Bet mano dukriukui jau 10 metų, ji gali pasakyti, kas negerai. O toks mažiukas vaikeliukas bejėgis, bet tėvams jis - tikras saulės spindulėlis. Palinkėsius ištvermės. Kai būna labai sunku, įkvėpk giliai kelis kartus, išeik minutėlei iš kambario, pagalvok apie vaikelį kaip apie patį mylimiausią visame pasaulyje. Padės...
Putlutė
2007 02 19, 16:47
QUOTE(Nerytė @ 2007 02 19, 11:14) buna ir man kartais, kad isveda is kantrybes, bet tada palieku verkenti vaika ir iseinu trumpam i kt. kambari nusiraminti, o jei buna vyras - jis paima maziu, praeina ta sunki minute ir vel viskas gerai as irgi taip darau:)iseinu i kita kambary 5min ir gryztu ramesne Papildyta:QUOTE(Herta @ 2007 02 19, 14:40) Dabar kai pasigimdziau trecia kantrybes taure net ir trim neissenka,na kartais buna didesniu atzvilgiu...O kai pasigimdziau pirma ir neramiai miegodavo naktim tai man nuovargis ir kantrybes trukumas is proto vare...Siaip perleisdavau teciui,o jei tetis komandiruotei,tai leisdavau paverkt vaikui ir pati bliaudavau balsu,paskui issibliovus,kazkaip lengviau pasidarydavo ir vel atsirasdavo jegu iki kito karto.Supdavau vaika ir bliaudavau...aisku minciu budavo visokiu (tikrai baisiu vaiko atzvilgiu),bet kai ta silpnumo akimirka praeidavo,save koneveikdavau uz tokias mintis man irgi taip buna.is sono matyt kvailai atrodo:vaikas verkia ir mama ji ant ranku apsibliovus ramina Papildyta:QUOTE(Vilmoshka @ 2007 02 19, 17:38) Nemalonios tos akimirkos, kai imi prarasti kantrybę, savitvardą, kai pradedi nervintis juodai... Tiesiog su savim reikia dirbti labai daug. Man ne visuomet tai pavyksta... Bet mano dukriukui jau 10 metų, ji gali pasakyti, kas negerai. O toks mažiukas vaikeliukas bejėgis, bet tėvams jis - tikras saulės spindulėlis. Palinkėsius ištvermės. Kai būna labai sunku, įkvėpk giliai kelis kartus, išeik minutėlei iš kambario, pagalvok apie vaikelį kaip apie patį mylimiausią visame pasaulyje. Padės... pasistengsiu
pukuotukas14
2007 02 19, 16:48
Linokas
2007 02 20, 09:48
Pora kartų kantrybė jau buvo ties riba, bet pasižiūrėdavau į vaiką ir atsimindavau, kaip jaudindavausi, kai springdavo, kaip verkiau, kai nevalgė ir skaudėjo pilvuką, kaip gržiai apdovanoja šypsena... Tai ir dingo nekantrybė Visoms visko būna, ypač kai esate paliktos namuose vienos su vaikučiais, kai nei pasišnekėt, nei pasitart su niekuom negalit...
Putlutė
2007 02 20, 11:03
Papildyta:QUOTE(Linokas @ 2007 02 20, 10:48) Pora kartų kantrybė jau buvo ties riba, bet pasižiūrėdavau į vaiką ir atsimindavau, kaip jaudindavausi, kai springdavo, kaip verkiau, kai nevalgė ir skaudėjo pilvuką, kaip gržiai apdovanoja šypsena... Tai ir dingo nekantrybė Visoms visko būna, ypač kai esate paliktos namuose vienos su vaikučiais, kai nei pasišnekėt, nei pasitart su niekuom negalit... tavo lialius labai grazus,tikras vyrukas
padange7
2007 02 20, 11:21
LINOKE, mano sunelio vardas irgi Matukas, tik truputuka vyresnis - trim menesiais Jooo, kai prarandu kantrybe su vaiku tai pazliumbiu arba paburbu sau panosej ir praeina...
Putlutė
2007 02 20, 11:25
QUOTE(Dangutė @ 2007 02 20, 12:21) LINOKE, mano sunelio vardas irgi Matukas, tik truputuka vyresnis - trim menesiais Jooo, kai prarandu kantrybe su vaiku tai pazliumbiu arba paburbu sau panosej ir praeina... niu...ir kada gi tai praeis?
padange7
2007 02 20, 12:25
PUTLUTE, kaip uzeina taip ir praeis... Tos kantrybes reikes visam gyvenimui Ir as pavargstu nuo visko - nuo rutinos namuose, vaikucio zyzimo, nemigo naktu, bet juk mes mamytes, mes pacios stipriausios pasaulyje. Juk gyvenime buna baisiu dalyku, o cia juk nera "baisus" dalykas Laikykis, semkis kantrybes is vidaus ir viskas bus o.k, pamatysi Sekmes
Nemarioji
2007 02 20, 15:01
Sveikutes, Buna ir man tokiu akimirku,kad isveda is kantrybes,tada pati verkiu kaip vaikas  .Raminu savo leliu ir verkiu...o tada man palengveja ir vel gera ant sirdies Mes mamos esam tokios stiprios
evening-dew
2007 02 20, 18:37
man ir daznai kantrybe truksta,tai as arba iseinu keliom minutem i kita kambari ir palieku verkianti vaikuti,bet kai isgirstu kaip jis graudziai verkia,tada vel gryztu pasiimu mazyli ant ranku,glaudziu ir tada kazkaip tokia meile siluma uzlieja kuna,ir vel viskas buna gerai,o mazylis apdovanoja grazia sypsena
Putlutė
2007 02 21, 16:48
QUOTE(Dangutė @ 2007 02 20, 13:25) PUTLUTE, kaip uzeina taip ir praeis... Tos kantrybes reikes visam gyvenimui Ir as pavargstu nuo visko - nuo rutinos namuose, vaikucio zyzimo, nemigo naktu, bet juk mes mamytes, mes pacios stipriausios pasaulyje. Juk gyvenime buna baisiu dalyku, o cia juk nera "baisus" dalykas Laikykis, semkis kantrybes is vidaus ir viskas bus o.k, pamatysi Sekmes oij..is kur man tos kantrybes pasisemt
Britvute
2007 02 22, 13:20
Budavo nakti po keliolikto atsikelimo apsikabindavau ir verkdavom kartu Visokiu ir vaiku buna ir mamyciu kantrybiu.Buna vaikas ramiakas,bet mama del belenkokio kniurkt susierzina,o buna kad vaikas pastoviai zirzena o mama kaip akmuo(rami kaip belgas ) Manau kuo didesni bus musu sirdukai tuo kantrybe tures but didesne
Anamaze
2007 02 22, 16:06
Sveikos mamytes
pagaliau radau skireli kuris man labai aktualus.Mano dukrytei jau 5 menesiai vardu Dyja, siaip rami sypsosi, bet kai jau pradeda verkti mano kantrybe truksta as nezinau ka galiu padaryti kuo klyksmas didesnis tuo daugiau man i galva blogu minciu lenda, kartais net pagalvoju kam gimdziau ir aplamai. Dazniausiai su vaiku bunu viena vyras tik dabar pradejo artinti prie mergytes nes sako as tai pieno neturiu, o jinai tikrai valge kas valanda dvi.Dabar kai noriu duoti papildomo maisto vel verkia net is principo uzmiega nevalgo kol neduosiu MP tai siaubingai as tokiomis akimirkomis noriu kur nors sprukti.Ar cia man vienai taip buna kad nebenoriu maitinti pati geriau jau misinukais ar kutu maistu
padange7
2007 02 22, 16:54
Oi, ir mane tokios mintys aplanko... Sunkiausia tai, kad as pati sveikatos neturiu (man "kazkas" negerai su sirduke, tuoj darys tyrimus), tai isivaizduokit kaip as isvargstu... Kartais vaikas verkia ir as zliumbiu
Putlutė
2007 02 23, 10:59
QUOTE(Dangutė @ 2007 02 22, 17:54) Oi, ir mane tokios mintys aplanko... Sunkiausia tai, kad as pati sveikatos neturiu (man "kazkas" negerai su sirduke, tuoj darys tyrimus), tai isivaizduokit kaip as isvargstu... Kartais vaikas verkia ir as zliumbiu neliudek visos mes tokios paverkslenancios
|
|
