Labas! Aš turiu dukrytę nuo pirmos santuokos, jai dabar 5 metai. Su vyru issiskyrem, nes musu bendras gyvenimas kankino ir musu ir dukryte. Dabar as radau zmogu su kurio esu laiminga. Laukiu antro vaikelio. Santikiai tarp dukrytes ir dabartiniu vyru lygtai ir normalus... Jie kartu zaidzia... Bet jei jis papraso jos sutvarkyti zaislus ar siaip ka nors, ji piksta. Vadina visada vardu. Greit gims musu bendras vaikelis. As labai bijau, kad ju santikiai gali pasikeist... Patarkit, ka man daryt ir kaip elgtis, kad neatsitiktu taip, kad dukryte butu atstumta... Aciū!!!

ooo
ji jausis atstumta ir kad ir kaip tu noretum, kad butu kitaip, bet bent jau kolkas tikrai nebus
visu pirma delto, kad ji jau labai didele, ir dabar dar toks laikotarpis, kai vaikas be galo jautrus, maistingas
maza to tu atvedei jai nauja teti ir jau nori kad ji taip ji vadintu, kai ji puikiai zino, kas is tikruju jos tete
tuo labiau tu jam jau leidi savo dukra auklet, kai ji dar tik pradeda susigyventi su ta mintim, kad namie svetimas zmogus, nes kolkas tas zmogus brangus tik tau, o jai tas dede uzemes jos tecio vieta, ir visai nesvarbu ar tas tetis geras ar ne......
o dar be viso to tuoj atsiras mazylis, kuriam tu skirsi norom nenorom visa demesi, nes jis bus maziukas, ir ji pasijaus svetima sitoj seimoj
ar seniai su vyru issiskyrei?
kaip ilgai gyneni su antruoju?
veliau tau papasakosiu savaja istorija, ji labai panasi i tavo, tik mano vaikas buvo labai mazas, o ir broliukas atsirado daug veliau, todel atsumtas niekada nesijaute ir dabar yra visu demesio centre, nes mazasis daug ramesnis ir tiek demesio nereikalauja
o dar pastebejau kad musu vaikai abu oziaragiai ir skirtumas tik metai, po siuo zenklu gime vaikai labai uzsispyre.....

Su vyru issiskyrem 2005m, o su situ gyvenam jau beveik metus kartu. Mano dukryte irgi oziarage
Bet as stengiuosi jai daug demesio skyrti, nes mes su ja labai artimos, iskentejom per nestuma daug, vos gyvos likom. Ji net per atstuma jaucia, jeigu man bloga. Buvo toks atvejis, ji buvo darzeli, o man spaudimas pakylo, tikrai buvo labai bloga... Tai aukletoja pasake, kad verke, sake nori pas mama, nes mamytei bloga...

tai tavo nestumas sunkokas?
as suprantu, kad tu stengies jai daug demesio skirt, bet tu juk pati supranti, kad taip tikrai nebus, kai pagimdysi leliuka?
o ar tetis ja aplanko?
ar ji pries tariamaji teveli nestreikuoja?

Pirmas nestumas buvo labai sunkus. Su tikru teciu retai susitinka, tik tuo atveju, jei mociute papraso atvezti. O pats jis nepraso.

manau pakolkas viskas klostosi puikiai....tu saunuole viska gerai tvarkaisi.....turi pasisneketi su vyru,kad jis kuo labiau pasistengtu ir nepamirstu jai vis pasakyti gero zodzio.....nors ir taves supratau,kad jis geras zmogus...kaip gimsta 2 leliukas kad ir nesisiskyrusioj seimoj visada 1 jauciasi atstumtas....reikia suaugusiems pirmiausia nepamirsti,kad jie turi 2 vaikus......matau,kad jus su dukryte turit labai artima rysi...viskas jums bus gerai

cia ne i tema...gal zinot jau antrojo mazylio lyti?(cia taip cekavumas )

na dar nezinom. Echo dare, kai buvo 5men, tai dar nesimate. Kovo pradzioj eisiu, tai gal suzinuosiu. Dukryte labai norejo broliuko, o dabar sako, kad nori sesutes. Sake, pades man auginti:"Juk as jau didele, turiu tau padet"
Papildyta:

Tai papasakok savo istorija, labai idomu

mano istorija
draugavau su vaikinu 7 metus, šėliojom abu, atrodo ir mylėjau labai....nors šiaip visada, kaip dabar pati matau buvo spragų, kurių nepastebėdavau, du kartus buvom išsiskyrę ir per vieną išsiskyrimą net vaikiną buvau labai gerą susiradus, bet kai tik mes vėl susitikdavom ir vėl viskas iš naujo prasidėdavo
taigi, aš pastojau, mano mama yra senamadiškų pažiūrų ir gyvent kartu nesusituokus neleido, taigi įvyko veseilia
aš pasidariau tikra namisėda, dar mano nėštumas buvo be proto sunkus, tris kart ligoninėj gulėjau, pilve per daug vandenų susidarydavo, tai juos traukė(oi kaip skaudėjo) , per septynis mėnesius priaugau 30kg
gimdymas buvo priešlaikinis, gimė dvynumai berniukai, vienas gimė negyvas
vyras gimdyme dalyvavo ir man rodės kad mūsų santykiai labai stiprūs, bet....
gyvenom pas mano mamą, o ten trys kambariai, žmonių gyveno irgi nemažai, mama su vyru, mano brolis, aš su vyru ir dar leliukas. Visi arba dirbo, arba mokėsi, o kai vaikas be galo neramus buvo, tai visiems buvo sunku....
aš po gimdymo pasidariau labai šeimyninė, o vyras, kaip toliau šėliojo, taip ir nesustojo, prasidėjo naktiniai negryždinėjimai ir panašiai....o dar ir mama labai kišosi į mūsų asmeninį gyvenimą norėdama man padėti, taigi išsikraušiau gyvent pas anytą, jie buvo nusipirkę neįrengtą namą, apie gyvenimą tik dviese jis į kalbas nėjo...
na ir prasidėjo mano sunkiausias gyvenimo etapas, jei ten man bent mama padėjo, tai čia niekas, vandenį reikėjo temptis iš lauko, vaiko kur nupraust nebuvo, virtuvės normalios nebuvo, o jai, kaip prisimenu....
o jis visą laisvą laiką leisdavo su draugais, o aš viena....
mano mama išvažiavo į užsienį, na aš įsidrasinau ir irgi pradėjau lakstyti po barus su draugais ir vieną dieną sutikau vaikiną, su kuriuo buvau anksčiau susitikinėjus....
pradėjau su juo susitikinėti, nieko intymaus pas mus nebuvo, tiesiog supratau, kad jis mane vis dar myli, po mėnesio susitikinėjimo aš nusprendžiau palikti vyrą ir pabandyti gyventi su šiuo vaikinu....
bivo labai baisu dėl visko, ir dėl vaiko, ir dėl pirmos meilės, ir dėl baimės, kad ir vėl nepasiseks, ir dar dėl to, kad bijojau, kad gal negalėsiu šio vaikino pmilt.....
bet vistik nusprendžiau palikt vyrą....vaikui nebuvo dar nė metukų...
ir tada prasidėjo tikri persekiojimai pirmojo vyro...
kas toliau buvo papasakosiu vėliau, atsibudo mažasis, lekiu pamaitint....

Norėčiau paprieštarauti - labai teisingai darai, kad jau leidi savo dukrą auklėt, nes jei dabar neauklės, dukra žiūrės į jį kaip į šeimos narį, kuris neturi jai jokios valdžios. O vėliau jau nebus kaip keisti nusistovėjusių santykių. Tik reikia nepamišt subalansuot auklėjimą ir pagyrimus, gerus žodžius

Sveiki, as esu naujoke ka tik prisijungiau. Tema yra ir man labia aktuali. As esu issikyrusi, nuo pirmo vyro turiu sunu 5 m. Kai gyvenau su vyru nuolat pykdavomes, jam rupejo draugai isgertuves ir kt. Susituokiau kaip sakoma is reikalo. Tuo metu gyvenom Vilniuje, kai pradejaua lauktis gryzam gyventi pas mano mama. Gyvenimas buvo kosmariskas. Pati viena auginau sunu, vyro niekada nebudavo. Karta isvaziavau i Vilniu laikyti egzamino griztu kita diena kambariai isversti pinigai mamos ir kitu seimos nariu pavogti ir vyro nera. Mama buvo isvykusi, tetis dirbo Anglijoj o sunus pas vyro mama. Tokio kosmaro nelinkeciau nei vienai. Tai buvo pries 1.5 metu. Jis pavogtus pinigus pralose Casino. Tie pinigai buvo mano sesers kuri dirbdama Anglijoje susitaupe vestuvems. Praeitais metais liepos menesi buvo sesers vestuves. Sesuo paprase buti pirsliene. O jos vyro draugas buvo pirslys. Jis taip pat issiskyres turi sunu. Kai susitikome geguzes menesi nuo to laiko nesiskiriam. Jau gyvename kartu. Jis aukleja mano sunu jie puikiai sutaria. Buvo atvaziaves jo sunus sventem naujus kartu. Kartu pradejom dirbti (jis turi savo versla). Atrodo is pragaro patekau i roju. Baigesi asaros pradejau juoktis esu linksma ir bebprotiskai laiminga. Mano sunu jis myli jei manes nebuna jis visada pabuna su juo ima ji ir veziojasi ir darbo reikalais ir duksta abu ir guli vienoj lovoje, kai ziuri filma. Mano sunus giriasi draugams kad susirado nauja teveli. Abie bendra vaika jau galvojame, bet manau kad bus gerai ir jo ir mano vaikas bus patenkinti.

pamirsau pridurt kad vyras labai mylejo vaika,ir niekaip negalejo susitaikyt su tuo kad as ji palieku, ir metus mes ramybes neturejom jokios, o veliau pasirodydavo 1-2 kart metuos
taigi nuo metuku vaikas turi kita teti, ir senas tetis tapo dede,mes taip susitarem

vaikas ne nezino, kas tikras tetis, bet sirdis labai isduoda, nors tikraji mato super retai, bet jam tie susitikimai labai svarbus, nors dabartini teveli dievina
kadangi auklejom nuo mazens kartu, tai ir dabar problemu nera, o bendras vaikas gime visai neseniai...pries pusantru
vaikai visiskai neskiriami, vyresnis nei kiek nepavydi jaunesniam

Papildyta:

bet ar buvai toj situacijoj, kai vaika aukleja visiskai svetimas zmogus?kaip tau atrodo ar vaikas neprades jaustis svetimas ir nemylimas?o kaip mamai jaustis tarp dvieju ugniu?
vaikas labai didelis, as neisivaizduoju, kaip geriau, nors pavyzdziu panasiu turiu aibe, bet dar ne vienoj seimoj nemaciau, kad viskas butu ok
jus pati isivaizduokit,jei savas vaikas kartais tevams pasako is pykcio, kad ne ju vaikas, tai, kaip turi jaustis tokioj seimoj augantis vaikas?
tokio amziaus vaikas tikrai prades priestaraut,manau, jei ja iskart aukles i seima ka tik izengias svetimas zmogus
visu pirma manau vyras turi igauti pasitikejima ir sugebeti buti draugu, kuris ne baria, o pataria ir padeda, nes kitaip manau.....ji tikrai neprisileis arciau
o kad teciu pavadintu, tai turi prabegti daug laiko, be to sito reikia nusipelnyti...
Papildyta:

joooo
tavo istorija ir laaabai sunki, bet tavo naujasis vyras yra tavo vaiko draugasvisu pirma,as taip suprantu?
as taip isivaizduoju, jei vaikas jau taip kalba apie dabartini teveli, tai idomu, ka jis galvoja apie savaji, netikiu, kad vaikas ji pamirso, kad ir koks jis butu blogas tau.....

ogoniok linkiu tau sveiko ir grazaus leliuko ,o visoms kitoms mamytems sekmes....gero mylincio vyro....o svarbiausia mylekit savo vaikucius juk jie(as taip manau)ir padejo jums nepaluzti...

Taigi, kad buvau ir tebesu Aš pati esu tas "svetimas". Nuo 5 metų auklėju vyro vaiką ir nesijaučiu dėl to neteisi, nes lygiai taip pat ir tikroji mama auklėtų vaiką. Šeimą sudaro pirmiausia du suaugę žmonės, kurie ir auklėja vaikus, nesvarbu kieno jie būtų, ir vaikų pareiga klausyti abiejų tėvų, nesvarbu ar tai biologinis tėvas/mama, ar patėvis/pamotė. Normaliai tie vaikai jaučiasi, jie puikiai supranta, kad suaugusiųjų reikia klausyti. Juk darželyje auklėtojos irgi klauso, nors ji jokių biologinių ryšių su vaiku neturi Be to, jie patys trokšta "tikros" šeimos su dviem tėvais, kurie IR lepina, IR sudraudžia... (pabrėžiu, labai svarbu subalansuoti griežtumą ir gerą žodį) O tikrajai mamai nėra jo jaustis tarp dviejų ugnių - juk ir šeimoj, kur tėvai neišsiskyrę, jei vienas auklėja vaiką, tai kitas nesikiša (bent jau neturėtų). Lygiai taip pat reiktų elgtis ir šeimoj su nauju tėčiu. Matai, esmė yra ne personalijose, o jų atliekamose funkcijose (čia jeigu moksliškai).

Aišku, yra adaptacinis laikotarpis, per kurį vaikas prisitaiko prie naujo tėčio, bet tai nereiškia, kad tuo metu naujasis tėtis negali vaiko auklėti. Nesakau, kad kraštutinėmis priemonėmis, bet vaikams yra reikalingos ribos, paklauskit bet kokio psichologo. Tik aiškiai žinodami savo rėmus jie jaučiasi saugūs

Beje, manęs posūnis niekada nevadino nei mama, nei pamote. Tiesiog vardu šaukia. Nematau tame problemos Nuo to, kad nevadina tėvu, prisirišimas ir pagarba nemažėja.

Tiesa, 5-metis dar nėra didelis. Didelis - tai jau paauglys, su savo susformavusia nuomone ir požiūriu į gyvenimą. O penkiametis yra tik mažas, likimo nuskriaustas vaikiukas. Beje, tokie vaikai, gavę normalų naują tėtį, paprastai per keletą metų atsigauna ir niekuo nesiskiria nuo bendraamžių iš neišsiskyrusių šeimų

tokia nuomone palaikau

liudna istorija... As irgi savo papasakosiu, bet biegu, nes valgyt darau...
Papildyta:

Kaip gerai, kad tau viskas gerai pasibaige
As manau, nera to blogo, kas neiseitu i gera
As su pirmu irgi prisikankinau, ir dukryte po skirybu pirma pusmeti bijojo pas ji likti.
Papildyta:

Na kai ji susitvarko, tai visada pagiria ja, kad saunuole
Papildyta:

Ačiū už palaikymą
Papildyta:

O tu irgi lauki stebuklelio
ir kaip jis ten gyvena pilvelyje

ne jis jo nepamirso ji vadina vardu ir visiems sako kad tevelis isvaziavo i Anglija pirkti dzipo, ir laukia kada gris su dzipu O su nauju vyru jie tikrai yra geri draugai.

o dieve, o mano sunus dedes is anglijos laukia irgi su dzipu ta prasme to tikrojo....
del to ir sakau, kad ne viskas taip paprasta, o vaikas labai daug ko nepasako, bent jau mano, nes jaucia, kad sia tema vengiu kalbet, nors ir nedraudziu....ir isivaizduokit, kaip artima siela jaucia, nors ir nezino, kad tas tikrasis tetis yra, nors ir yra be galo mylimas dabartinio tecio, ir vazineja visur dviese, su jauneliu ne taip jam idomu
tiesa mano abieju sunu ir pavardes skiriasi, ir maniskis jau pradeda dometis....
o kai gales skaityti, tai perskaitys gimimo liudijima, o tada....
jis pas mane labai jautrus, uzjauciantis ir apskritai atviros sielos vaikas, tai nezinau kaip viskas bus

Papildyta:
Aišku, yra adaptacinis laikotarpis, per kurį vaikas prisitaiko prie naujo tėčio, bet tai nereiškia, kad tuo metu naujasis tėtis negali vaiko auklėti. Tik aiškiai žinodami savo rėmus jie jaučiasi saugūs

Beje, manęs posūnis niekada nevadino nei mama, nei pamote. Tiesiog vardu šaukia. Nematau tame problemos Nuo to, kad nevadina tėvu, prisirišimas ir pagarba nemažėja

su situo visku as visiskai sutinku, bet kad musu vaikai bus tokie pat, kazkodel nelabai tikiu....
nors mano vyresnelis ir nezino, kaip viskas yra is tiesu, bet sirdele labai isduoda, kad ir koks musu tetis jam geras. mano vaikas laaabai jautrus, nemanau, kad tai pasikeis, priesingai, bijau ateities, kad paskui neislystu skaudantys zodziai is jo lupu i tecio adresa
o del auklejimo, na pas mus tetis namie buna tik vakarais ir savaitgaliais, todel su vaikais nelabai turi kada susipykt, priesingai jis pas mus viska leidzia
na o as esu namu baubas, auklejimas praktiskai yra ant manes, kitaip neiseina

nezinau, kas yra geriau bunant tokioj situacijoj....
labai gerai, kad yra si tema, tai gal kiekviena is musu pasiskaiciusi sia tema, atrasim kiekviena kart, ka nors sau, galbut ir poziuri siek tiek pakeisim, o gal ir daugiau
linkiu mamytem, kurios yra tokioj situacijoj ,karts nuo karto cia uzeit, pasipasakot, gal ir kitom bus lengviau
gal ir man kazkada prireiks patarimo
nes tikrai sunki tema ir bendro patarimo tinkancio visom tikrai nera.....

Ačiū, neblogai. Vyro vaikas dabar jau ant paauglystės ribos, bet labai myli savo mažėlį broliuką ("bendrą" vaiką), tikiuosi ir dar vieną brolį/sesę taip pat mylės
Ogoniok, pas jus viskas bus gerai, pamatysi Turėsit mažą sesutę arba broliuką - lėlytę vyresniajai. Ir jokio skirtumo, kokio tėčio tai bus vaikas, džiaugsmai ir problemos bus tokios pačios, kaip ir tarp tikrų kraujobrolių/seserų. Ir, kaip visada būna, džiaugsmo bus vistiek daaaug daugiau

Labas rytas!!!

Pas mus namie didžioji ragana irgi esu aš Stiprybės jūsų tėčiui, pradžia visuomet būna sunki, bet paskui viskas apsišlifuoja. Svarbu tik iš karto nustatyti ribas. Ir dar, svarbu tėčiui pačiam kritiškai žiūrėti į šitą situaciją. Vaikai lygiai taip savo tikriesiems tėvams kartais išrėžia, kad jie durni, nieko neupranta ir pan. Čia nepriklauso nuo to, ar tėtis tikras, ar ne. Tik gal netikras tėtis tokius žodžius labiau ima į širdį. Tokiu atveju tiesiog reikia pačiam abejingiau į tai reaguoti, kitos išeities nėra. Nereikia imti vaikų žodžių už gryną pinigą. Geriau žiūrėkit, kaip tas vaikas iš tikrųjų elgiasi. Juk ir prisiglaust turbūt prisiglaudžia prie naujo tėčio, ir jo dėmesio/švelnumo nori.

Aišku, yra dar viena problema - tikrasis tėtis. Bjauriausia, kad nors ir niekšas, vaiko širdelėje jis visuomet būna riteriu ant balto žirgo. Žiauri, skaudi tiesa, prieš kurią norisi rėkti, protestuoti ir pan. Deja... nieko padaryt mes negalim... Užaugs vaikas, supras kas ir kaip. O dabar antrąjam tėčiui reiktų kažkokiu stebuklingu būdu neimti į širdį, kad vaikas svaigsta apie tikrąjį tėtį kaip apie didvyrį. Kaip tai padaryti - nežinau. Reikia laiko... stiprybės savyje.. ir, būtiniausiai, žmonos palaikymo

Va kokį moralą išrėžiau

Mano vaikai irgi tures kol kas skirtingas pavardes.
Mano buvusio vyro teta irgi tokioj situacijoj buvo: dukra turejo nuo pirmo, o sunu nuo antro, tai kada dukra pradejo klausinet-kodel skirtingos pavardes, jai pakeite. Ir kiek as maciau su "netikru" teciu santykiai labai geri. Cia turbut dar ir nuo zmogaus daug priklauso...
Na as manau, kad jeigu mes pasistengsim, musu vaikuciai nesijaus atstumti Svarbiausiai nepamirst apie jos ir rodit savo meile
Papildyta:

Aciu uz gerus zodzius. Dukryte jau labai laukia lialiuko, pabuciuoja pilvuka, klausineja, ar spardosi

Aišku, yra dar viena problema - tikrasis tėtis. Bjauriausia, kad nors ir niekšas, vaiko širdelėje jis visuomet būna riteriu ant balto žirgo. Žiauri, skaudi tiesa, prieš kurią norisi rėkti, protestuoti ir pan. Deja... nieko padaryt mes negalim... Užaugs vaikas, supras kas ir kaip. O dabar antrąjam tėčiui reiktų kažkokiu stebuklingu būdu neimti į širdį, kad vaikas svaigsta apie tikrąjį tėtį kaip apie didvyrį. Kaip tai padaryti - nežinau. Reikia laiko... stiprybės savyje.. ir, būtiniausiai, žmonos palaikymo

Va kokį moralą išrėžiau

[/quote]

tirkasis tetis ir isliks visada tikrasis..as issiskyriau kai maziukui buvo 2 su biski, tai kai palikau ji jis gal net puse metu nesirode, nelanke nesidomejo, jo gimines irgi..o jo tevas - vaiko senelis maziu mate tik pora kartu ir to is atsitiktiniu susitikimu gatveje

dabar maziuiu jau 4 beveik jau pusmetis kai gyvenam kartu su draugu..,..matau kad vaikas pastoviai maistauja ir priestarauja draugui, net neverciu ir niekaip neskatinu kad jis ji vadintu teciu...tiesiog laikas bega..tikrasis tetis aplanko retai, neskambina, susitinka jie karta i menesi ar du
aisku maziukas matau kaip dziaugiasi, bet matai kad ir nezinao kaip jaustis kai tetis ateina, buna pasimetes...paskutini syki kai aplanke liepe iseiti ir pats ate padare pirmasis ir nubego i kambari sau zaisti - nors to niekad neskatinau ar kaip kitaip blogai nenuteikinejau...
palieku viska savieigai, jei leliukas nores pati nuvesiu pas teti jei ne tai ir nevesiu, jei tetis nori - lkeidziu susitikti - jei neskambina ir nepraso - pati irgi nesiverziu to daryt

o kad pripranta su laiku prie naujojo zmogaus tai aiskiai matosi, nes ir pasiilgsta ir pazaidzia ir pabendrauja....

reikia viska po truputi daryti
neatstumti nei vieno nei kito

ir kitas tetis turi paaukleti bet svelniai ir pamokanciai

sekmes visom

mano maziui 5, jis savo tecio turbut net nebeprisimena, nes mate paskutini karta pries kokius 3 metus...mes su nauju draugu kartu 2,5 metu, kartu gyvenam metus. is pradziu jie viens prie kito pratinosi pakankamai atsargiai, bet apsigyvenus kartu ir vienoj lovoj miegodavo, i/is darza kartu vaziuodavo ir iki siol vaziuoja, nes su manim, matot, "neidomu" ir leidziasi auklejamas, ir nesutarimus jie tarpusavyje sprendzia, ir siauteja abu, ir net atostogaudamas vaiko i darza neveda, o kartu buna...bet va teciu jo nevadina, nors as ir neverciu.tik mano tetis visada prie vaiko mano drauga teciu vadina, ir, jei vaiko klausia, koks tavo tecio vardas, jis visada sako mano draugo varda:) tik va del bendro vaikelio siek tiek neramu, nes is mano tetis augino mano brolius is pirmos mamos santuokos, tai visada konfliktavo...

Man panasiai,kaip ir jums visoms.Mano vaikai abu is pirmos santuokos,apie savo tikra teti ir zinoti nenori,nes jis nenori nieko zinoti apie juos.O mano draugas juos beveik ir uzaugino,mano vaikams ,atsiradus galimybei kazka kas juos istikruju myli ,pavadinti teciu,buvo didziausia laime.Ir tai ivyko beveik is karto,kai susipazino.Ju tikras tetis ,ne ju tetis...Liudna ir dziugu.Bet mano vyriukai laimingi,o as irgi.Kas dave givybe ,ar kas uzaugino...

Sveikos,

Aš irgi esu tokioj situacijoj, t.y. turiu dukrą iš santuokos, o dabar turiu draugą... Dar nesesniai esam kartu ir net negyvenam kartu, bet jie bendrauja... ji is pradziu nenorejo su juo buti jam prisiglaudus prie manes jam ji lisdavo i tarpa... Nezinau ar gerai darom, bet ji labai multikus megsta.. tai jis atvaziuodamas atveza jai... tai dabar yra jos laukiamas ir mylimas...

Kaip usprantu, tavo draugas taip "prieina" prie jos. Nesijaudink, kai apsipras mergytė, jie bus draugai Svarbu, kaip draugas elgiasi su ja, kaip bendrauja.

taip butent tas ir svarbiausia, kaip elgiasi ir kaip bendrauja

pas mus viskas po truputi juda geryn santikiai silteja ir draugiskeja
vaikas jau atiskleidzia ir nori bendrauti

jau ir kartu tik su MB gali ir i kiema iseiti, ir i darza akartu eina ir siaip kur
nes anskciau be manes ne zingsnioo

MB paaukleja pamokina vaika

kaip bus kai kad tai atsiras leliukas irgi pergyvenu, kaip jis reguos, as jau dabar po truputi atsargiai klausineju, bet jis kol kas sako bet kai lankomes pas draugus kur yra mazas leliukas, tai jis labai atrasgiai svelniai elgiasi, paglosto pakalbina duoda koki skanesta, ir sako kad ir nori tokio leliuko

o kas liecia del tikrojo tecio tai nezinau kaip cia visks klostysis toliau, nes tas tetis vaika aplanko 1-2 kart per 3-4 men ir kuo toliau tuo reciau, nors kai pageria pastoviai prasideda skambuciai su sms ir priekaistai kad sunaus neduodu aplankyt ( mes kitam mieste gyvenam ir savaitgaliais grizinejam kskart) jis tai zino bet vistiek nesugeba daeiti (dazniausiai del to kad per girtas buna)

bet as tikiu kad viskas bus gerai, ir kitom mamytem to linkiu

Na taip maniskis tai prieina prie jos.. siaip kazkada su ja kalbejau ar patinka jis, tai ji sake, kad ne nes barasi ja... Bet manau jis turi teise ka nors pasakyti ir paprasyti kad klausytu mamos, nes as del jos daug stengiuosi.
Buvonm neseniai poliklinikoj visi trys man pas gydytoja reikejo tai jiedu net i tulika kartu ejo tik vaikinas susimete i moteru ar vyru su ja eiti bet siaip dziaugiuosi del ju gerejanciu santykiu...

manau viskas bus gerai, vaikas pripras

mokyti aukleti ir pabarti turetu, nes ir netikras tetis turi buti gerbiamas

Labas!!!
Na va, turiu dar viena dukryte ir esu laimingiausia mamyte!!!

Sveikinu . Daug šilumos ir meilės jūsų namams .

skaiciau straipsni kad vaikui tokioje naujoje seimoje kur yra kitas "tetis" vaikas tokioje naujoje seimoje prisitaiko per 1-2 metus, kai kurie greiciau kai kurie ilgiau

tai nera ko stebetis jei vaikas maistauja ar pyksta ant naujojjo "tecio"

Galvojau, gal kazkas pasikeis po mazyles gimimo, bet ne, viskas gerai. Tetis myli abi mergynos, aisku, kartais pamokino didziaja, bet ji jau nebe taip reaguoja skaudziai. Tikiuosi, kad viskas bus gerai!!!

manau kad susitvarkysi

o kaip vyresnele i mazyle reaguoja//>?

Mano dukrytei tuoj 5. Ji niekada nera maciusi savojo tikrojo tevo. Kai istekejau uz kito - jai katik buvo sueje dveji, taigi MB jai yra tikrasis tetukas. Beje, kol draugavau su MB, dukryte kazkiek pavydedavo, irgi issiterpdavo tarp musu, neleisdavo jam imti manes uz rankos Net nebeatsimenu, kaip ivyko, kad jie susibendravo, is Mindaugo jis tapo tetuku (neverciau jo taip vadinti). Dar veliau MB ja isidukrino, dave savo pavarde, taigi jis tikru tikriausias tetukas Beje, yra pakankamai grieztas, bet aukleja teisingai, taip teviskai, na zinot, juk mes - mamos - labiau nuolaidziaujam vaikams.. Nera pakeles rankos, retai - balsa, ir pats sako, kad labai gera dukryte turim, beveik nera del ko bart..
Dabar laukiames kito vaikelio. Del MB as kaip ir rami, manau gimus "tikrajam" jo vaikui, santykiai su dukra nepasikeis. Bijau del tikrojo tevo: dabar jis gailisi, kad paliko, ketina grizt is Amerikos, o jo seima pasiturinti, tiesiog bijau, kad nepradetu verbuot mano mergaites materialiais daiktais - zaislais, kaip iki siol daro jo mama Nors negaliu sakyt, kad maniskei konors truktu, bet baba jai perka viska, ko isigeidzia - riekia nereikia, tik rodo pirstu ko nori - ta gauna. Nesvarbu, kad parsivezus zaislus namo, kai kurie net neispakuoti lieka..

[quote=Meril,2007 05 31, 16:01]
Mano dukrytei tuoj 5. Ji niekada nera maciusi savojo tikrojo tevo. Kai istekejau uz kito - jai katik buvo sueje dveji, taigi MB jai yra tikrasis tetukas. Beje, kol draugavau su MB, dukryte kazkiek pavydedavo, irgi issiterpdavo tarp musu, neleisdavo jam imti manes uz rankos Net nebeatsimenu, kaip ivyko, kad jie susibendravo, is Mindaugo jis tapo tetuku (neverciau jo taip vadinti). Dar veliau MB ja isidukrino, dave savo pavarde, taigi jis tikru tikriausias tetukas Beje, yra pakankamai grieztas, bet aukleja teisingai, taip teviskai, na zinot, juk mes - mamos - labiau nuolaidziaujam vaikams.. Nera pakeles rankos, retai - balsa, ir pats sako, kad labai gera dukryte turim, beveik nera del ko bart..
Puikus vyras , gerbiu tokius uz "svetimo" vaiko auginima kaip savo. Maniskis net uzsimirsta, kad tai "ne jo" sunelis. Mes irgi kartu nuo tada, kai sunui buvo dveji. Tai sunus labai greitai priprato, o jis dar toks drasus, tad greitai pasinaudojo draugo gerumu ir lepinimu Jei kitas vyras atsirado vaikuciui esant labai mazam, manau jis nesuvokia, kad tai kitas tetis ir elgiasi naturaliai kaip kad tikru seimu vaikai - pavydi ir mamos, ir jei leliukas gimsta, ir oziukus rodo ir pan. Del auklejimo, tai as pradzioje piktindavausi, kad sunus "lipa ant galvos" draugui, o jis vis tiek jam nuolaidziauja, o kai as bandydavau aukleti, galite isivaizduoti, mano sunus tuoj gi nuo "mamos raganos" ieskodavo uztarimo pas drauga, o sis ir uztardavo Taciau veliau, kai supratome, kad musu velniukas tapo nevaldomas, abu sutareme del jo auklejimo, apsprendeme, kas galima ir kas ne ir jau abu stengemes pazaboti savo neklauzadele

na tie tikrieji tetukai visada taip, pamato kad laiminga ex su kitu ir seima grazia sukurus, tada per sigalvoja ir jau pradeda noret savo vaiko, kaip suprantu savosios dukros jis issizadejo - nes kitas tetukas isivaikino net

man ir baisu kad tikrasis tetis gali vaika dovanom papirkti ir ta baba kuri viska perka
tai as pasakiau kad kai eina lankyyt nepirktu maiso skanestu saldainiu ir tt
sakiau kad jam reikia kelniu maikiu - gi bernas auga, batu tapkiu basankiu - tegu perka tokius dalykus, na o lauktuviu tegu gali ir padovanoti maza zaisliuka

bet tavo atveju tai man ir baisus butu

a tavo dukryte prisimena tikraji teti, klausineja apie ji>?

Kokios jūs mamytės stiprios. Šaunuolės tuo, kad jūs žiūrite gal net labiau savo vaikų, negu vyrų ir kad jums labai svarbūs jų santykiai.
Gyvenime turėjau visiškai kitikią patirtį, todėl net apsiverkiau - jūs mamos iš didžiosios raidės. Ir niekada nenustumkite vaiko šalin dėl vyro.


O aš neleisčiau tikrąjam tėvui nei lyst, nei kištis, nei rodytis, nei meilintis.
Paliko, atsisakė. Dabar vaikas turi TIKRĄJĮ tėtį, pavardę ir baigta. Ir uždrausčiau visokiom močiutėm landžiot, pirkinėt.
jei atsisako vieną kartą, vadinasi visam gyvenimui, nes vaikas - ne daiktas, ne žaislas, ne gyvūnas....

Stiprybės JUMS

Kai ligoninej pirma karta pamate, tai tokia nedrasi buvo... Namie is pradziu ligtai ir pradejo pavidet. O dabar pati priena, jei verkia, bando nuramint, kalba, padeda man. Bet, aisku, mato, kad jai truputi maziau demesio. Nors ir stengiuosi jai irgi demesio skirt daugiau.

As buvau nescia 7 menesi, kai jis isvyko i Amerika ir iki siol gyvena ten.


Tiesiog mano situacija tokia, kad negaliu neleisti babai matytis su anuke.. Pirmuosius metus ji man daug padejo: pirko pampersus, drabuzelius ir pan., as neprasiau, bet butu buve kvaila nepriimti - gyvenau mieste, nuomojausi barake kambareli, o gaudavau vos 300 Lt per menesi (is ju 150 Lt atiduodavau uz nuoma) Net gimdyme dalyvavo ji To irgi neplanavau, ji atejo aplankyt, galvojo, kad jau pagimdziau, bet gimdymas buvo labai komplikuotas ir skausmingas, ji liko su manim. Jis - vienintelis jos sunus, taigi mano dukryte - vienintele anukele. Ji yra palaidojusi 5 metu savo pirmaji sunu, zodziu, gyvenime daug visko patyre, kazkaip gaila man jos. Nors sakau, man noretusi, kad ji kistusi reciau
O mano buves jauciasi paliktas, tipo as jo nesulaukiau, bet is tiesu per tiek metu yra tik tris kartus po 100 doeriu atsiuntes dukrytei. o juk isvaziavo ten milijonu uzsidirbt. Viena diena man akys atsivere: jis amzinai zadedavo atsiust (as neprasiau), bet amzinai teisindavosi, kad neturi pinigu. O as?? O kaip man gyventi? As tai turejau pinigu? Zodziu supratau, kad neverta aukoti savo jaunystes tokiam pazadukui, kuris kad ir skambindavo, apie dukryte "pamirsdavo" paklaust, ir leidausi kolegos suviliojama , tuo labiau, kad nuo pat pirmuju draugystes dienu MB rupejo mano dukra

teisingai savo gyvenima kuriame patys, tai geriau tokias siuksles kaip tokio tipo tevai, nurinkti vaikam is gyvenimo kelio

As turiu sunu nuo pirmos santuokos, dabar laukiuos vaikelio nuo draugo. Kol kas jie sutaria puikiai, tikiuosi santykiai isliks ir gimus tikrajam sunui.
Dickiui mano 3 metukai, jis drauga vadina vardu, bet tai juk normalu Vis mastau kaip reaguos, kai mazasis ji vadins teveliu

pas mane situacija panasi, maziui 3 bet mano drauga vadina teciu. Niekas taip jo nemokino, pats pradejo o as ir nepaprotinau, kad cia ne tevas. Tikro tevo nepazysta, mato 2 kart i metus. Vyresnieji vadina vardu.

as ir pagalvoju kaip bus kai "naujas" leliukas drauga vadins teciu o mano mazius i ji kreipiasis vardu

idomu kaip kam buvo kai jau leliuka turi kita

maniskis jau didelis 4,6 tai kol kitas leliukas bus dar praeis kokie 2 metai

Manau, kad ir vyresnelis prades vadinti ji teveliu... Nes as savo dukrytes nemokinau vadine MB tetuku, nedrisau taip elgtis, nes manau, cia ir reiktu atsizvelgt ir draugo (vyro) nuomones, ar jis nores buti taip vadinamas. Bet pas mus kazkaip savaime taip isejo.. Gal is kitu vaiku isgirdo, nu nezinau, bet pati pradejo vadinti tetuku.
Beje, mano pazistamos sunui buvo 15 metu, kai mama istekejo uz kito vyro. Kadangi vyras buvo labai geras ir elgesi teviskai, berniukas - jau paauglys - pradejo vadinti ji teciu ir prase mamos, kad pakeistu jam pavarde
Papildyta:

Bent jau as - tik savo vaiko ziurejau. Visada buvau tos nuomones, kad geriau jokio vyro, bet kad mano vaikui butu gerai. Ir kai sutikau toki vyra, kuris kartu nerimaudavo susirgus mano dukrai, kuris ateidamas pas pana (mane), niekada nepamirsdavo atnest smulkmeneles vaikeliui, kuris per musu trumpa draugystes laika pasiule vesti (dar nesugulus i lova) - man nebeliko ko dvejoti. Tuo labiau, kad isidukrint mano dukryte buvo jo ideja, ne mano

Labas visoms mamytems,
esu naujoke, tai sedziu is viska skaitau, uzkliuvo si tema, nes kaip ir pati turiu siokios tokios patirties
Justei buvo metai ir menuo , kaip as issiskyriau su savo vyru ir pradejau gyventi su kitu.
Nezinau nei kaip pradeti pasakoti , nes kaip pradejom gyventi Vytas nelabai domejosi Justes gyvenimu, tik rupinosi kad paneliai netruktu pampersu ar kitu jai reikalingu daiktu. Kad , jis jai pampersus jai galetu pakeisti , ar nosi nusluostiti, as galejau pasvajoti.
Bet viena diena, man reikejo eiti dirbti (dirbt pradejau kaip Justei buvo 1), aukles neturejau , mama susirgo drauge negalejo ir t.t., Vytas pasisiule pabuti su Juste, as aisku nesusimascius juos palikau visai dienai. Tik darbe pagalvojau, kad kaip jis susitvarkys...............
Gryzusi namo radau idealu vaizda Juste miegojo soti , svari ir laiminga............
paklausus Vyto kaip sekes, gavau trumpa atsakyma, kad gerai. Pasirodo, vaikinui nebuvo tokia jau lengva diena, ypac, kaip Justei reikejo pakeisti ,,Pampersa", maniskis veme (atsiprasau) ir labai stipriai ir siaip buvo visokiu kasdienisku sunkumu, bet nuo tos dienos musu gyvenimas pasikeite kardinaliai, jis pradejo rupintis Justes gyvenimu ne tik kad patenkinti jos poreikius, bet visapusiskai.Tiesa pasakius jie sutaria dabar 100 kart geriau, nei Juste su manim, JIE GERIAUSI DRAUGAI
Juste ji vadina teciu , nors niekas jos nemoke ir pati ilgai i Vyta kreipesi ,,Ytai"
kol kazkaip is yto pasidare tetis, tevelis
Tai va tokia istorijele, aisku po vestuviu galvojam apie 2 vaikuti, tuo labiau Juste pernai per gimtadieni dovanu uzsiprase seses arba brolio nesvarbu ko tik kad.........
kalbejom ar nepasikeis Justes gyvenimas, kaip atsiras dar vienas zmogutis musu seimoje, ir vel gavau labai trumpa ir aisku atsakyma, o kodel turetu, juk ji mano dukra

Matai, o maniskis tai pazista savo teti ir mato ji i menesi 2 kartus tai tiktai.


As manau,kad prades vadinti teciu


saunu girdeti tokias istorijas

labai skaudi istorija. bjaurybė o ne tėvas - net paklaust pamiršdavo, kaip jo vaikas laikosi
Gal ir gerai tuomet, kad turi tokią buvusią anytą, lai kišasi, juk ji supranta, kad jums gera daro. O gal kada tau tikrai labai prireiks jos pagalbos....


O aš manau, kad jam kils daug klausimų tada, nes jis jau bus pakankamai didelis ir turėsi atsakyt, kodėl draugas ne jo tėtis, kodėl jo tėtis ne su mama, kodėl leliuko tėtis yra draugas, kodėl jis turi ale du tėčius ir tttt.
Ruoškis mamyt, svarbiausia, kad gimus broliui niekas nepasikeistų draugo ir sūnaus santykiuose. Manau, kad viskas turėtų būt


kaip faina va čia tai tikras vyras


Kokia graži istorija. Ir kaip faina girdėt, kad svetimi vyrai taip gali mylėti svetimus vaikus

rutadobke, jei jo santikiai su dukryte jau dabar tokie geri, tai ir nepasikeis, jei turesit bendra vaikeli

Senokai nebuvau, nes kompas sugedes buvo. Be to serga mano seimina viduri vasaros
Papildyta:
Pries pora savaiciu paprase mane buvusi anita atvezti dukryte. Nuveziau... Kai tik man reikejo i kolegija pries egza atsiskaityt. Tai ka jus manot, tik atejau i kolegija, skambina man:" Nastia nukrito, nubrozdino keli, riekia, nori pas tave, atvaziuok..."
Sakau, negaliu dabar, uz valandos busiu. Atvaziavau, tai pasake, jei ji tokius skandalus kries, tai jai nereikia... ir kad nevezciau vaika kita karta su drabuziais, ant kuriu yra blizguciai, nes ji nemoka tokiu skalbt. Tai aisku vaikas verks, nes bet koks nukrytes ir susizeides verktu. O del drabuziu-neprasiau skalbt, pati buciau skalbius. Tai susinervinau baisiai, sakiau daugiau nevesiu, uztenka.
O tetis paskambina paklaust, kaip dukra tik tada, kai jam ko nors reikia manes paklaust

labas rytas,
dekui tikiuosi ,
o tave del anytos uzjauciu, niekada nesupratau as ju nejau joms pacioms taip nebuvo ir jos neprisiekinejo kaip bus anytos su savo marciom elgsis zmoniskai