QUOTE(rutadobke @ 2007 06 21, 08:29)  labas rytas,dekui tikiuosi ,o tave del anytos uzjauciu, niekada nesupratau as ju nejau joms pacioms taip nebuvo ir jos neprisiekinejo kaip bus anytos su savo marciom elgsis zmoniskai   Labutis!  Del dabartines anitos nesiskusiu, labai man su pasiseke  Visiska priesingybe anos  QUOTE(~Flamme~ @ 2007 06 22, 10:43) Labutis! Del dabartines anitos nesiskusiu, labai man su pasiseke Visiska priesingybe anos Tada tiesiog puiku ir dziaugiuos uz tave
QUOTE(karosiukas @ 2007 06 20, 18:48) O aš manau, kad jam kils daug klausimų tada, nes jis jau bus pakankamai didelis ir turėsi atsakyt, kodėl draugas ne jo tėtis, kodėl jo tėtis ne su mama, kodėl leliuko tėtis yra draugas, kodėl jis turi ale du tėčius ir tttt. Ruoškis mamyt, svarbiausia, kad gimus broliui niekas nepasikeistų draugo ir sūnaus santykiuose. Manau, kad viskas turėtų būt As jau dabar po truuputuka aiskinu maziui, kad broliuko tetis-draugas. O jis tada klausia, o mano????? As sakau ir tavo, tu turi du tecius. Bet dar matau, kad vaikui nedaeina QUOTE(~Flamme~ @ 2007 06 22, 09:43) Del dabartines anitos nesiskusiu, labai man su pasiseke Visiska priesingybe anos Man irgi  
QUOTE(SuperBaba @ 2007 06 22, 10:45) As jau dabar po truuputuka aiskinu maziui, kad broliuko tetis-draugas. O jis tada klausia, o mano????? As sakau ir tavo, tu turi du tecius. Bet dar matau, kad vaikui nedaeina Man irgi isaiskint jauciu labai sunku maniskis supranta yra ir tetis yra ir draugas kaip bus kadanors ateity kai bus leliukas net nezinau, bet kiek pastebiu sunus graziai elgesi su mazais kitais leliukais, bet kai bus kai leliukas nuolat bus kartu tai sunku spresti  
QUOTE(SuperBaba @ 2007 06 22, 09:45) As jau dabar po truuputuka aiskinu maziui, kad broliuko tetis-draugas. O jis tada klausia, o mano????? As sakau ir tavo, tu turi du tecius. Bet dar matau, kad vaikui nedaeina Ir man atrodo taip pat. gal net reikia tam vyresnėliui pabrėžt (jei jis jausis skriausdžiamas dėmesiu, kai gims brolis, jei pavydės),, kad tipo jam labiau pasisekė, nes jis turi du tėčius. Gal kiek vaikui paglostys savimeilę
QUOTE(~Flamme~ @ 2007 06 20, 23:01) Atvaziavau, tai pasake, jei ji tokius skandalus kries, tai jai nereikia... ir kad nevezciau vaika kita karta su drabuziais, ant kuriu yra blizguciai, nes ji nemoka tokiu skalbt. Tai aisku vaikas verks, nes bet koks nukrytes ir susizeides verktu. O del drabuziu-neprasiau skalbt, pati buciau skalbius. Tai susinervinau baisiai, sakiau daugiau nevesiu, uztenka. O tetis paskambina paklaust, kaip dukra tik tada, kai jam ko nors reikia manes paklaust  Ohoho kokia. Nieko, mano ex uošvienėlė ne taip dar drėbtelėjo. Pasakė atvažiuok pasiimti savo isteriką, jam turbūt negerai kas, gal koks psichinis. Mano zuikiu tada buvo šeši mėnesiai ir ji pasiprašė jį paturėti vakarui(juk mano mamai tai leidžiam  ). Tai va, kokios mielos tos mums negiminingos ex anytos, nors tuomet dar nebuvo ex. <_< 
Sveikos mamos,
Ir as ta pati isgyvenu. Gyvenau su draugu 4metus, galvojau, kad mane myli, nes pati mylejau be proto, nemaciau jokiu jo ydu. O jei kokia drauge pasakydavo apie ji ka nelabai gero, manydavau, kad pavydi. Bet.... Pastojau... Pasiule susitvarkyti ir galesim toliau draugauti... Bet gi kalbedavom apie vaikus, planavom... Tai va trumpai tariant paliko, pasakes, kad nereikia jam invalides, nes esu su negalia, neturiu desines ir dar kazkokio vaiko. Patikekit nestumas buvo 'super", nes "tevelis" nepatingedavo izeist ar igelt kitu akivaizdoj, mat gyvenu nedideliam mieste, o cia visi visus pazista. Pagimdziau, auginau viena, nes tas spermos donoras nera vaikui net saldainio nupirkes. Dar turejo naglumo bendriems pazistamiems sakydavo, kad sunus ne jo, bet kaip daznai buna, vaikas yra jo kopija. Rastum gatvej zinotum kur vesti. Tai va, nusivyliau vyrais ir gyvenau viena su sunum be jokio vyro 4 metus. Ir atsitiko gyvenime nuostabus dalykas. Sutikau puiku zmogu kuris myli mane, myli sunu. Is pradziu buvo sunku, vaikas siausdavosi pries ji, nieko jam nesakydavo, slapukaudavo, jei ka man sakydavo, tai tyliai i ausi, kad negirdetu. Kalbejomes su sunum graziuoju, pykomes, baremes, ejom pas psichologa. Taciau daugiau ar maziau problema issisprende, kai jis atejo gyventi pas mus. Dabar jie geriausi draugai, kartu zaidzia, piesia, vairuoja, rengia samokslus pries mane, zvejoja (tiksliau visi trys zvejojam). Bet tam reikejo daug kantrybes ir pastangu. Dabar sunui beveik 6m, su draugu kartu treti metai ir tik koki pusmeti mano mylimiausiu vyru santykiai geri. Vaikas i ji kreipiasi vardu, tik neakivaizdziai ji vadina teciu, draugo mama jam pati mylimiausia mociute, nes ji puiki moteris, vadinu ja mama, nors ir nesame susituoke, bet tik todel, kad nera pinigeliu, o sventes norisi. Labai noretume ir kito vaikelio, bet kol kas dar nesigauna. Gal man lengviau todel, kad vaikas savo biologinio tevo nepazista, prasilenkiam gatveje kaip nepazistami zmones. Bet kad ir kaip sunku buvo, dabar as be galo laiminga...
JanaE, smagu girdėti, kad esate laimingi
. Sveikinu su laime . Linkiu greičiau susituokti. O vestuvės, patikėk, kainuoja tikrai nedaug. Mudu tuokėmės ir vaikiuką krikštijom, tai iki keturių tūkstančių išleidome vestuvėms, t.y.žiedai, drabužiai, gėlės, atelje,vakarienė ir kt. Vestuvės nebuvo ypač prabangios, bet, kai myli... . Mažam miestelį dar mažiau išleisit . Sėkmės
QUOTE(jovitn @ 2007 02 21, 17:31) ogoniok linkiu tau sveiko ir grazaus leliuko ,o visoms kitoms mamytems sekmes....gero mylincio vyro....o svarbiausia mylekit savo vaikucius juk jie(as taip manau)ir padejo jums nepaluzti... Norėčiau prisidėt prie linkėjimų
Sveikos,
mano istorija labai panaši kaip ir jūsų. Turiu dukrą iš pirmos santuokos kuriai už kelių mėnesių sueis 7 metai ir antra dukrą iš antros santuokos. Kai su antru vyru susipažinom dukrai buvo suėję ką tik 1 metukai, kaip tik po vaiko gimtadienio mano pirmasis vyrelis buvo dingęs savaitei laiko pauliavoti, trūko kantrybė, nes tai toli gražu ne pirmas kartas buvo ir išmečiau jį iš namų. po kelių savaičių buvo draugės vestuvės, kuriose susipažinau su SB ir nuo tos dienos mes iki šiol kartu. Kadangi dukra buvo tokia mažutė nepamena savo tikro tėvo, kuris net ir nelanko, išlaikymo jokio, ir net nežinau kur randasi. Žodžiu MB visada buvo ir yra tėvelis ir apie kitą net nenutuokia. Tik man nerimas ima, kad ji auga ir pradeda daug ką suprasti. Pavyzdžiui paklausia kodėl jos ir sesės pavardė skiriasi, nežinau net ką atsakyti. Manau kad greitai tiesa išaiškės, nežinau kaip elgtis ar pačiai pasakyti, kada pasakyti, ar jau supras ar ne, kokios bus pasekmes, žodžiu akligatvis...  Šiaip santykiai jos su vyru tai labai geri, ir sesę myli, labai jos laukė, tik va neaišku kaip bus kai sužinos visą teisybę
sveikutės, mano istorija tai pat kazkuo panasi, pries tris metus isejau is vyro, aciu dievui pagaliau neseniai per vargus isiskyriau.visus metus gyvenome dviese su suneliu, o pries puse metu atsitiktinumo deka sutikau dabartini savo drauga, tai dabar kartu gyvename, esame labai laimingi, o svarbiausiai, kad myli mano sunu. kas vakara visi vakarieniaujame prie žvakiu sviesos, snekuciujames kaip praleidome dieną...
Senokai nebuvau uzsukus. Labai malonu, kad temele gyvuoja
 Smagu skaityt istorijos su grazia pabaiga. O vat del pavardes tai tikrai sunku pasakyt, kodel nevenuodos Mano dukryte tai zino, kad cia ne tikras jos tetis, bet sesute myli be galo
QUOTE(~Flamme~ @ 2007 11 15, 20:06) Senokai nebuvau uzsukus. Labai malonu, kad temele gyvuoja Smagu skaityt istorijos su grazia pabaiga. O vat del pavardes tai tikrai sunku pasakyt, kodel nevenuodos Mano dukryte tai zino, kad cia ne tikras jos tetis, bet sesute myli be galo bendravimas, atida atperka beveik visas nuoskaudas
Hmmmm... situacija labai primena manąją... bet svetimas jaučiasi ne tėtis, o... aš.
Atsitiko taip, kad draugas iš pirmos santuokos turi 2 vaikus. Žmona šeimą paliko, kai mažąjai buvo 1,5 m, o vyresniajam 3. Niekada labai nekamantinėjau savo draugo kas įvyko, bet supratimą apie jų santuoką puikiai "nupiešė" jo šeima: mama, brolis, švogierka ir visi kiti dėdės ir tetos. Visi kaip susitarę linkčioja galvas kokia ji šiokia anokia. Na... visko gali būti. Esmė ta, kad kokius 2 metus, kol jiedu nebuvo išsiskyrę, bet gyveno atskirai (ji uždarbiavo užsienyje) ir vyko skyrybų procesas, vaikų mama kažkur po pusmetį neskambindavo vaikams, nesiteiravo kaip jie laikosi. Žodžiu, tėtis vienas augino vaikus beveik be jokių žinių apie ją. Tada musu ir susipažinom. Po ilgo laukimo, pagaliau teismas juos išskyrė ir vaikus priteisė tėveliui. Dabar, kai jie oficialiai išsituokę, ji pradėjo skambinti kiekvieną dieną po kelis kartus. Vaikams prisipažįsta meilėje kasdien. O vaikai.. Ypač mažoji. Berniukas kažkaip santūresnis. Patyli. Paklauso. Apkabina dažniau. Tai mažoji man vis pasako, kad aš ne jų mama. Kodėl aš čia gyvenu? Juk tu mūsų nepagimdei. Klausia, kodėl jų mamytė negyvena LT. Ar ji negali rasti sau darbo? Na, skaudu, žinoma viso to klausytis, tai kartais aš jų paklausiu... ar jie nenori, kad aš čia gyvenčiau? Girdėjau, kaip ji priekaištavo vaikų tėveliui, kad vaikai jos klausinėja kodėl ji nevažiuoja gyvent į Lietuvą... sako, kad čia mano įtaka. O vaikai tai manęs patys paklausia. Ką man sakyt? Nežinau... Sakau, paklauskit patys savo mamytės. Patarkit, kaip elgtis... kad nebūčiau kaltinama vaikų "smegenų plovimu"?
idomi temyte
QUOTE(Pinavija @ 2007 12 20, 16:34) Hmmmm... situacija labai primena manąją... bet svetimas jaučiasi ne tėtis, o... aš. Atsitiko taip, kad draugas iš pirmos santuokos turi 2 vaikus. Žmona šeimą paliko, kai mažąjai buvo 1,5 m, o vyresniajam 3. Niekada labai nekamantinėjau savo draugo kas įvyko, bet supratimą apie jų santuoką puikiai "nupiešė" jo šeima: mama, brolis, švogierka ir visi kiti dėdės ir tetos. Visi kaip susitarę linkčioja galvas kokia ji šiokia anokia. Na... visko gali būti. Esmė ta, kad kokius 2 metus, kol jiedu nebuvo išsiskyrę, bet gyveno atskirai (ji uždarbiavo užsienyje) ir vyko skyrybų procesas, vaikų mama kažkur po pusmetį neskambindavo vaikams, nesiteiravo kaip jie laikosi. Žodžiu, tėtis vienas augino vaikus beveik be jokių žinių apie ją. Tada musu ir susipažinom. Po ilgo laukimo, pagaliau teismas juos išskyrė ir vaikus priteisė tėveliui. Dabar, kai jie oficialiai išsituokę, ji pradėjo skambinti kiekvieną dieną po kelis kartus. Vaikams prisipažįsta meilėje kasdien. O vaikai.. Ypač mažoji. Berniukas kažkaip santūresnis. Patyli. Paklauso. Apkabina dažniau. Tai mažoji man vis pasako, kad aš ne jų mama. Kodėl aš čia gyvenu? Juk tu mūsų nepagimdei. Klausia, kodėl jų mamytė negyvena LT. Ar ji negali rasti sau darbo? Na, skaudu, žinoma viso to klausytis, tai kartais aš jų paklausiu... ar jie nenori, kad aš čia gyvenčiau? Girdėjau, kaip ji priekaištavo vaikų tėveliui, kad vaikai jos klausinėja kodėl ji nevažiuoja gyvent į Lietuvą... sako, kad čia mano įtaka. O vaikai tai manęs patys paklausia. Ką man sakyt? Nežinau... Sakau, paklauskit patys savo mamytės. Patarkit, kaip elgtis... kad nebūčiau kaltinama vaikų "smegenų plovimu"? Labutis. tavo situacija tikrai nepavidetina. Galiu tau tik palinketi kantrybes, kantrybes ir dar karta kantrybes. Tau svarbiausiai nepratrukti ant vaiku ir prie vaiku nekalbeti blogai apie ju mama. Gal but net atvirksciai, kalbeti jiems kaip ju mama juos myli. Tada pamatys , kad tu nesi ju priesas. beje, o kaip tavo vyras i visa tai reguoja?
Man 28, o dėl patėvio jaučiu nuoskaudą ant mamos ir būdama suaugusi... Mamytės turbūt turėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į vaikus, vėliau dėmesys draugui. Nors gyvenas ne dėl vaikų, mes juos turime ir privalome kiek įmanoma pasijusti laimingais...
QUOTE(Pinavija @ 2007 12 20, 16:34) Hmmmm... situacija labai primena manąją... bet svetimas jaučiasi ne tėtis, o... aš. Jo, sunku ka nors patart... Ir vaikams sunku, ir tau sunku... Aisku, vaikai nesupranta, kodel salia tecio kita moteris, kodel mama kazkur toli.. Bet turbut tokia mama buvo, kad sugebejo palikt savo vaikus. Nesuprantu tokiu.Tau kantrybes ir meiles... Gal kada nors vaikai supras, kad mama yra ne ta, kuri pagimde, o ta, kuri rupinasi ir stengesi buti tikra...
As nuo ketveriu metuku gyvenau su pateviu,nes tevelis mire,bet jau pries taj buvo tevai issiskyre. Bet mano mama pasakojo,kad draugai iskart pasake,jei nemylesi mano dukros,as su tavim nebusiu. Va man jau 22 ir as labai myliu ir didziuojuos savo pateviu,kuri vadinu teciu. Jis del manes labai daug padare ir dar daro,labai rupinasi ir myli,manau kad kartais tikri tevai to neduoda,ka man dave patevis.Mano drauges net pavydedavo,kad jis man toks geras,nors nera tikrasis mano tetis. Ir savo draugams sakydavo,kad as jo dukra,o ne kazkas.
QUOTE(plunksnyte_irl @ 2008 01 17, 06:09) As nuo ketveriu metuku gyvenau su pateviu,nes tevelis mire,bet jau pries taj buvo tevai issiskyre. Bet mano mama pasakojo,kad draugai iskart pasake,jei nemylesi mano dukros,as su tavim nebusiu. Va man jau 22 ir as labai myliu ir didziuojuos savo pateviu,kuri vadinu teciu. Jis del manes labai daug padare ir dar daro,labai rupinasi ir myli,manau kad kartais tikri tevai to neduoda,ka man dave patevis.Mano drauges net pavydedavo,kad jis man toks geras,nors nera tikrasis mano tetis. Ir savo draugams sakydavo,kad as jo dukra,o ne kazkas. net asarele nubraukiau,kaip saunu.SUNUOLIAI
QUOTE(plunksnyte_irl @ 2008 01 17, 05:09) As nuo ketveriu metuku gyvenau su pateviu,nes tevelis mire,bet jau pries taj buvo tevai issiskyre. Bet mano mama pasakojo,kad draugai iskart pasake,jei nemylesi mano dukros,as su tavim nebusiu. Va man jau 22 ir as labai myliu ir didziuojuos savo pateviu,kuri vadinu teciu. Jis del manes labai daug padare ir dar daro,labai rupinasi ir myli,manau kad kartais tikri tevai to neduoda,ka man dave patevis.Mano drauges net pavydedavo,kad jis man toks geras,nors nera tikrasis mano tetis. Ir savo draugams sakydavo,kad as jo dukra,o ne kazkas. va cia tai vyas
Manau daug priklauso ir nuo vyro, tai kad nevadina tėčiu dar nieko blogo.
Svarbu kad mylėtų mergaitę, man neatsiejama, jei myli mamą turi mylėti ir jos vaikutį
Gyvenimas sudėlioja savaip draugystes, vaikų gimimą, santykius. Visko būna. Manau plataus mąstymo yra vyrai ir moterys, kurie sugeba mylėti svetimus vaikus, priima juos kaip savus. Aš net pati galvoju (turiu savo sūnelį), gal reikėtų kokį našlaitėlį įsivaikinti...bet suabejoju, turbūt netyčia jis liktų nuskriaustas, nes gali būti, kad aš labiau mylėčiau savąjį. O vyrai gal ir į savus, ir į svetimus vaikus kitaip žiūri
MANO DUKRELE BUVO 3,5m KAI ATSIVEZIAU JA KARTU I ANGLIJA.NE TIK NAUJA SALIS,O IR NAUJAS TETIS .KADANGI NEBUVOM SU PIRMUOJU SUSITUOKE,TAI IR DIDELIU PROBLEMU NEBUVO. PRAGYVENOM KARTU APIE TRIS METUS,TAI DUKRELE ZINOJO KAS JOS TETIS, KAD IR VISAI MAZYTE,BET VISKA MATE IR LYG IR SUPRATO KAIP TETIS ELGESI IR KAIP MAMA VERKIA IR KENCIA.MANO DABARTINIS VYRA IS IRAKO IR NE VISAI TOKS KAIP MES, RELIGIJA KITA POZIURIS I GYVENIMA KITAS,BET KADANGI TURI NUOSTABU JUMORO JAUSMA,TAI KAZKAIP ILGAI NEUZTRUKO JIEMS KARTU SUSIDRAUGAUTI.JAU PO KELIU DIENU DUKRELE MANES PAKLAUSE KAIP JI VADINTI ,LEIDAU PACIAI NUSPRESTI.JI NET NEGALVOJUSI SAKO:MAMYTE AR GALIU AS JI VADINTI TETCIU?TAIP 3 METAI NE KART NEPAVADINO KITAIP.TURIM IR ANTRA DUKRYTE 1,5m .AS KIEKVIENA DIENA JOMS KARTOJU,KAD MYLIU JAS ABI LABIAUSIAI PASAULYJE,IR MANAU KAD VISIEM VAIKAM LABAI SVARBU SAKYTI ,KAD JUOS MYLIM.JOS ABI LABAI MYLI TETI,KARTAIS NEGALI PASIDALINTI JUO.AS NENORIU SLEPTI,KAD YRA KITAS TETIS,BET KAI TIK BANDAU KALBETI APIE JI,MANO DUKRELE NENORI NET GIRDET,JEI GERAI KAIP YRA DABAR.
Kai vyras zuvo mergaite buvo labai mazute, kai susipazinau su antruoju dukrelei buvo siek tiek daugiau nei metukai. Mergaite iskarto ji prieme labai draugiskai, vyras mergaites taippat niekada neatstume. Zaidzia su ja, kai reikedavo ir nuprausdavo uzpakaliuka ir paguldydavo miegelio ir is parduotuves visada mergaitei parnesa ka nors skanaus pvz. pienelio,, Miau''
 Dabar abu jau turime savo suneli, bet jokiu negeru pokyciu neatsirado , be to vyras turi dukra 8m is pirmos santuokos atsiveza ir ja ir visi puikiai pramogaujame. Mano mergaite vyra vadina vardu, kartais tetuku
O kaip paciu vaikuciu santykiai ? Ar jie nekonkuruoja del kurio nors is jusu demesio ?
Aisku, nedidelis amzius tokiose situacijose - privalumas. As issiskyriau su vyru ir atvaziavau i Airija pas mylima vyra, atsiveziau ir sunu. Matau, kad sunui vyrisko demesio norisi daugiau nei jis gauna. Draugas ruosiasi ir savo sunu atsivezti kartu gyventi (jam bus 12), zinoma norim ir bendro vaikelio. Pergyvenu ar abu berniukai is skirtingu seimu neprades konkuruoti del vyrisko demesio.
Tik žinau vieną dalyką-nenorėčiau vaikams kito "tėčio". Tik aišku pagal kiekvieno situaciją, pavyzdžiui pati esu po avarijos, 2mėnesiu jau guliu, tai gerai kad išgyvenau, o galėjo baigtis tragiškai. Tai va, pati turėjaupatėvį, taip nesugyvenau kad 21metų išėjau iš namų. Pradėjo mane auklėti kaip tik apsivedė su mama, po biški įgavo ragus ir dresiravo mus abi. Net nesinori prisiminti tų laikų
Issiskyriau su vyru , kai vyresneliui buvo 4 metai. Neuzilgo ir kitas tetukas atsirado. Zinoma jo teciu nevadina, nes tikrasis kaip ir yra, lanko karta i menesi. Su dabartiniu mano vyru jis sutaria puikiai, is kart susidraugavo ir klauso kai anas bji aukleja... Jis istikruju geresnis mokytojas nei as. Klause karta kaip nauja dede vadint ar vardu ar tete, sakiau kad cia jam reiks nusprest. Kartais pastebejau kad issprunda zodis Tete, bet nedaznai, ir kartais pasitaiso. na kaip gi jug tikrasis tete egzistuoja, ir jo niekur nepaslepsiu ir nepradanginsiu. Paags pats nuspres kuris tete yra TETE.
O su mazyliu, jie puikei sutare, ir netgi kad atsirado taip staigei nesutrugde! Mes iskart pasakem, kad jei noresiu broliuko ar sesutes, reikia visiems kartu pataupyti pinigeliu... Vat visi taupem ir Valio gavom broliuka! ir visi labai ji mylim, rengiam maudom kartu. Labai laukia kada broliukas pas ji kambary miegs, nes jam vienam liudna... Tikiuos taip bus visada. Ir meile liks visam...
kai susipazinau su savo vyru, auginau mergaite is pirmos santuokos. kai pradejome gyventi kartu, Gabriele pradejo ji teciu vadinti, nors ir bendraujame su biologiniu teciu. ji sako as turiu du tecius
, jei zaidzia bendrauja, dukra sako jam kad myli, tik ne visada jo klauso , mano zodis buna paskutinis. as dabar laukiuosi, ji zino kad mano pilve yra leliukas, labai laukia, klausia ka veikia lelis pilve-klausosi kaip plaukioja . kazin kaip bus kai gims tikiuosi nebus pavydukas broliukui ar sesutei
Kai sutikau savo dabartini vyra,vaikui 1santuokos buvo 3 metukai,dabar beveik 6.
Su vyru sueina gerai,kartais aisku ne klauso. Vadina teciu,taip pats nusprende ir paklause manes,poto vyro ar gali vadint teciu. Kaip laukem vaikelio mano sunus sakydavo kad ne myles ta vaika,kad ismes pro balkona ir t.t. Man istikruju buvo baisu! Kas gali sauti 6 metu vaikui galvon? Kai gime broliukas,tai mano vaikas isimylejo ji. Taip ir pats sako:kai pamaciau iskart pamylau,toks svelnutis,mazutis,grazutis.Tik buciuoja ir bucioja,kai broliukas pradeda verkti taip ir lekia pas mane:mamyte,leliukas verkia! Taip kad viskas OK! 
O musu sudurtinej seimoj auga 11metis vyro sunus, 6metis mano ir pries pora men. mums gime dukryte. Tai abu broliukai ja tiesiog dievina ir vis praso panesiot
Nors mano 6metis vaikinas sunkaus budo, vis dar bando naujo tetes kantrybe ( jau 2 metai kai mes kartu) kuris kuriam nusileis... Aisku, kol kas laimi manasis pyplys
Matau, kad jau sulaukei antros dukrytes. Sveikinu
Na ir kaip tavo nuogastavimai del tecio Elgesio su vyresniaja? Kaip jie sutaria?
sweikos
as taip pat turiu nauja mb,dukrytei 3 metukai daar,ji wadina wardu.Su tikruoju teciu matosi net 2 sawaitgalius i menesi..nors as ir noreciau jog utu kitaip wiskas Yra netycia pawadinusi ji teciu..bet santykiai su mb kuo graziausi,myli ji ji labai,o jis taip pat
kalbant apie pacia tema pas mane tokia pati situacija....mano sunus dabartini drauga vadina vardu ir myli ji labiau nei tikra teva, nors tevas ir daznai ji lanko...
Kaip seniai nebuvau cia uzsukus
Mes su vyru turim jau antra bendra dukryte. Pastebejau, kad jis skiria visiema vaikams venoda demesi. O viresniuoji pradejo ji vadint teciu (nors ir savo tikra neuzmirsta, daznai lanko ji). Esu laiminga mama ir mylima zmona
QUOTE(~Flamme~ @ 2010 01 19, 16:13) Kaip seniai nebuvau cia uzsukus Mes su vyru turim jau antra bendra dukryte. Pastebejau, kad jis skiria visiema vaikams venoda demesi. O viresniuoji pradejo ji vadint teciu (nors ir savo tikra neuzmirsta, daznai lanko ji). Esu laiminga mama ir mylima zmona tai labai gerai tada
|