Aš esu suaugusių dukrų mama.Ar turiu teisę reikalauti,kad mano dukra (gyvena su manimi) susitvarkytų savo kambarį (nehigieniška ir nepadoru), neatsivestų taip dažnai į namus draugų (jie kartais ir nakvoja , o tai man sukelia nepatogumų), kad taip vėlai nevaikščiotų miesto gatvėmis (pavojinga) ,pagaliau, kad studijuotų (metė studijas,nors vidurinę baigė gerais pažymiais) ?
Mane erzina dukters kambaryje pliušiniai žaisliukai,niekučiai,ant kurių kaupiasi dulkės ir ji jų nevalo, erzina ant kėdžių,sofų išmėtyti drabužiai,ant stalo išmėtyti lakraščiai,žurnalų iškarpos.Na,erzina šiukšlynas jos kambaryje,dėl kurio man gėda prieš svečius.
Aš labai noriu,kad mano dukra studijuotų,nes mokėsi gerai.O ji jau 4 metai,kaip "ruošiasi" mokytis,nors man prižadėjo,kad aukštąjį išsialvinimą turės būtinai.Ir šiaip neįmanoma ja pasitikėti,nes elementarūs pažadai pažadais ir lieka.
Vienu žoddžiu-aš jai vis priekaištauju,varau "blogiukės" kompleksą, o ji ir toliau tokia -netvarkinga,neatsakinga (iš karto pranešu,problemos dėl alkoholio, ištvirkavimo neegzistuoja).
Ką man daryti? Ką aš galiu pakeisti?

Atsakymas i visus klausimus: NE.

Vienintele iseitis - pakalbeti su dukra, kad ji sutiktu apsigyventi atskirai ir save islaikyti (galima padeti dovanomis, ar esant svarbiam reikalui, bet ne kasdien). Daugelis problemu issipres - Jus nezinosite ir nematysite, kur ir su kuo ji vaiksto: Jus pamazu pamirsite baime, o jinai tai darys be itampos, be issukio.

Jums nereiks gedytis pries svecius [idomu, ko tie sveciai eina i dukros kambari?], o dukra gales gyventi siukslyne, JEIGU JAI TAIP GERIAU. Kai gyvenau viena, as gyvenau siukslyne... man nelikdavo laiko tvarkai.... oj, ta jaunyste. Bet as buvau laiminga, tai man nekliuvo. Ar Jums nera svarbiausia, kad dukra butu laiminga?

Kai ji pamatys, kaip sunku rasti pakankamai apmokama darba, kad patenkintu savo poreikius, ji PRADES STUDIJUOTI NEVERCIAMA. Ji dzaiaugsis, kad pati taip nuprende NEVERCIAMA. Ne viena mano jaunystes draugiu ir pazistamu taip pasielge... keleri metai bohemisko gyvenimo, o tada - stacia galva i studijas. Baige, dirba, turi seimas ir dukras ))))

-----------
Man beveik 30 metu, turiu gana laiminga seima ir daugiau kaip 10 metu gyvenu nepriklausydama nuo tevu. Bet buvo laikas, kai buvau tokioje suaugusios dukros pozicijoje. Nezinau, ar verta Jums vardinti, ka jaucia Jusu dukra. Jai, kaip suprantu, 22 metai. Tiesiog su kiekviena diena Jus ja prarandat, ir jinai praranda dali saves... kaip asmenybe.... ir kaip busima motina.

Tokio amziaus merginai dar svarbu suvokti paciai pries save, kad ji zmogus, asmuo, kad ji PATI ATSAKO UZ SAVO SAUGUMA, PATI ATSAKO UZ SAVO GYVENIMA.
As iki siol dekinga savo mamai uz dalykus, kuriuos ji paliko mano valiai: "Man nepatinka, kaip tu tai darai, bat tai - tavo reikalas". Ir liguistai reaguoju i menkiausia bandyma kontroliuoti mano gyvenima.

Sekmes Jums ir Jusu dukrai

Manau Mew atsakymas visiškai teisingas. Tokio amžiaus sulaukusi dukra jau turėtų gyventi atskitai. Taip bus geriau ir sveikiau judviems abiems...Manau, kad bet koks kišimasis į kito suaugusio žogaus gyvenimą ( ir visai nesvarbų, kad tai jūsų vaikas)- tik blogina situaciją...Aišku, be galo keblu motinai užsimint, kad laikas jau būtų gyvent atkirai, o ypač, jei dukra dar ir finansiškai priklausoma...

as irgi pritariu Mew,
kodel jusu draugai sveciuojasi dukros kambaryje, kodel pliusiniu meskiuku kieki nustatote jus? ir dar kaip cerberis tikrinate dulkes ir nehigieniskus rubuis jos kambaryje...
idomu, kiek dukrai metu? nes nors rasot kad ji suaygusi, skamba lyg ji butu zalia niolikine mergele

zinoma, jusu teise savo namuose ivesti tokia tvarka, kokios norite jus. is tiesu geriausa iseitis gyventi atskirai, bet gal dukra to nepajegia finasiskai. o gal ir jus pati nenorite, kad ji gyventu kitur, kiek suprantu, gyvenate dviese, ir jos gyvenimas tai beveik jusu, nes jame stipriai dalyvaujate.

visai nenoriu jusu uzsipulti, tik zinau (is savo seses patirties, nes ji su seima gyvena su mano mama) kad abi mylite ir rupinates viena kita, tik pasauli del amziaus, charakterio skirtumo suprantate kitaip. bet jei jau gyvena kartu, privalote dukrai suteikti autonomija ir leisti gyventi savaip. Geriausia is viso neiti i jos kampari, tegu jis lieka tik jos teritorija, bendra tvarka nustatykite virtuvei, voniai ir tt, nes tai tikrai ir jusu intereso zona.

tik nepykite, as zinau, kaip mano mama reaguoja, tai nereiskia, kad jus kazka darote neteisingai, tiesiog ir jusu dukra turi teise i savo "teisingai", koks jis bebutu. o jus juk jos mama, kas dar ja priims tokia, kokia ji yra, nesmerks ir nekuksciuos i nugara? argi gyvenime nepakanka isores stersu, kad kuriate juos dar ir namie?

sekmes jums ir jusu dukrai, as esu tikrai kad del visko sutarsite, jei pasikalbesite is sirdies ir priimsite ja su visais jos trukumais (jusu akimis)

O as manau, kad savo namuose zmogus turi teise reikalauti tam tikros tvarkos. Net ir savo suaugusiu vaiku. Atsiprasau, jei pas mano suaugusi sunu atsivilks nakvoti ivairiausios tiolackos, sveisiu pro duris net nebijodama pasirodyti idant kokia ziezula

Kita vertus, tvarkos, kuria pati taip dievini, reikejo mokyti anksciau Na, neisvaryti vaiku i kiema, kai pati tvarkydavaisi, o ijungti juos i ruosos procesa

As pas mama irgi gyvenau kai buvau suaugusi. Ir dar su sunum. Tai gyvenom kaip dvi kales per morciu. Bet kitaip ir but negali. Savo mamai as visa gyvenima liksiu vaikas. Kai paprasydavau nesikisti i mano gyvenima, ji atsaudavo, kad nesiskis, kai nematys mano gyvenimo. "Kaip pauksciai, ismoke skraidyti, is gimtuju lizdu, taip ir uzauge vaikai is tevu namu turi iseiti", - nuolat kartodavo man ji, kai paprasydavau nesikisti. Ir del to negaliu gincytis.

Labai dėkinga visoms atsakiusioms iš suaugusios dukters pozicijų. Man jūsų nuomonės ir reikėjo.O patarimų radau tikrai vertingų,kai ką reiktų įsirėminti,arba kiekvieną rytą perskaityti.Na, o patarimai ,ką man reikėjo anksčiau daryti ar ką blogai padariau -po laiko. Man reikia suprasti,ką aš dabar dar galiu ir turiu padaryti.
Įnešiu šiek tiek daugiau aiškumo. Mes gyvenam keturiese. Mama(aš), 2 dukros ir tėvelis.Dukros turi po atskirą kambarį.Sesė-studentė..O svečai (ne tik mano,bet ir sesės draugai)eina į tą kambarį, nes ten kompas (jo iš ten išnešti nenori nė vienas šeimos narys,tad jis ten ir bus) Štai dėl to ir erzina visus 3 (ne tik mane) šeimos narius netvarka.
Dėl gyvenimo atskirai? Nedrįsiu jai kategoriškai to pasakyti.O užuominos buvo. Supratau,kad ji to nenori,nes finansiškai neišsilaikytų,vis tiek reiktų man padėti, įsikišti, o ir vėl širdies viduje jausčiau teisę šio bei to reikalauti iš jos.
Taigi,užburtas ratas. Dėl draugų. Jie tikrai geri ir korektiški žmonės(tikrai ne "tiolačkos") , tik rytais vonioje ar tualete visai nejauku su jais susitikti ...
Šiaip, šeimoje mes mylime vieni kitus .Matau, kad tikrai žlugdau dukters asmenybę, dėl to ir kreipiuosi pagalbos.
Na,ką gi,pasistengsiu suteikti dukrai kuo daugiau autonomijos (ooo, kaip tai įstengti?), pasistengsiu nepriekaištauti dėl to ,kad nesiekia mokslų (čia jau kišasi visa mūsų giminė),ir laukiu iš jūsų patarimų dar.

jei rasote, kad laukiate dar nuomoniu, tai as dar noriu pridurti apie nakvojancius draugus.

as manau, kad visgi yra nekorektiska vedziotis kazka nakvoti (ne del to kad jie negeri) as pas tevus gyvendama sau to niekada neleisciau, ir isivaizduoju, kai jums turetu buti nesmagu, kai pabandau isivaizduoti savo sunu atsivedanti merginas... dar jei butu vienas draugas, tai kazkaip galima butu ji priimti

bet jei dukrai tai uzdrausti kategoriskai, tai zinoma, jos padetis tampa visai nepavydetina... turbut nenoreciau, kad mano vaikas ieskotu kazkokios, bet kokios vietos nezinia kur

o gal vel neteisingai supratau? gal nakvoja draugai, ne ta prasme?
tada is viso nesuprantu, kodel turetu visa seima kest nepatogumus, nes svetimas zmogus namie - neisvengiamas nepatogumas. del to jau pasikalbeciau rimtai.

o kaip ji pati reguoja? ar jus bandote kalbetis? ar pazaduke tik del mokslu ar visur?

Aha, ir man bais idomu, ka pasakys psichologe.

Ritaa, as dar noreciau papildyti savo siulyma.

Suprantu, kad ir jums sunku sakyti dukrai, kad jinai issikraustytu: juk jus tiek metu isgyvenote kartu. Taciau atrodo, kad reiktu skatinti jusu dukros savarankiskuma ir ryzta, visgi, pries jos akis visas gyvenimas, uz kuri jinai atsakys pati.

Gal imanoma butu paaiskinti, kad jus ja mylit ir nevarot lauk, bert jinai jau suaugusi, pagaliau, kad atskiri namai tebuna tik miegojimui, o dienas ir vakarus jinai gales leisti su jumis, kartu valgyti, skalbti ir pan. Kad net kambari jai paliksite, kad gales grizti po kokio menesio ar poros, jei labai nepatiks. Sakysit, kokia prasme tada atskirai gyventi??? Smile. Kai bus atskiri namai, po truputi dukra prades rupintis savimi, supras, kiek kainuoja pragyvenimas, maistas, ir kaip greitai netvarkomuose namuose isiveisia drakonai arba bent jau tarakonai )) [Is savo liudnos praktikos rasau.]

Del pinigu. Siulyciau susitarti del paramos, pvz. jus mokat visa ar dali nuomos ir leidziate ateiti pavalgyti tada, kai jinai nori. Daugiau neduodate, ir nieko nereikalaujate. Zinoma, jums bus sunku kuri laika, bet tai dukros labui. TIKRAI tai bus geriausias stimulas studijuoti, kai jinai pamatys, jog jos uzdarbio nepakanka jaunystes poreikiams tenknti, o geresni darba rasti sunku, nes nera to magisko zodzio :"issilavinimas - aukstasis". Zinau ne viena pavyzdi, jau rasiau ))

Dar vienas dalykas. Irgi is mano patirties - jei jau man priekaistauja ir atkakliai ragina, tai apima tos uzsispyrimas, kad ne per kur )) Ir jau plaukai zili lenda ant galvos, ir suprantu, kad kartais reikia nusileisti, bet JAU TAIP SUNKU. Jusu dukros vietoje mano mintys butu mazdaug tokios: "Tai ka, jeigu as nestudijuoju, tai as blogesne???? Tai manes nemyli? Nu ir svilpkit visi?"
Be to, galbut jusu dukra jauciasi lyginama su seserimi. Galbut jinai jauciasi prastesne, nes susuo studijuoja, o jinai - nea. Ir tokiu budu maistauja.

Ritaa, o jusu dukra dirba? jei ne, tai ka ji veikia per dienu dienas?

Taip,mano dukra dirba,ir kas blogiausia-uždirba ne taip jau blogai.
Miew,man kartais atrodo,kad jūsų lūpomis mano dukra kalba.TAIP,ji lyginama su moksliuke sese.TAIP,jos maištaujantis būdas, tipo "jei mane stumiat-darysiu atvirkščiai".
Kažkokia velniava. Atrodo aš žinau ką ji galvoja,ją suprantu, pati keičiuosi, ieškau pagalbos,patarimų ir kas toliau ? Laukti kol jai užeis noras mokytis?O jeigu neužeis.Juk jai ir taip gerai.

Gyventi atskirai ?Pasiūlyti išeiti kitur? Na nežinauuuuuu.... Na,gerai, sutinku, aukočiausi vardan meilės dukrai, bet tik tuo atveju , jeigu ji PATI būtų tam iniciatorė. Aš šiandien dar tiek "nesubrendau".

is tikruju, kurgi ta psichologe? kazkaip keista, ar cia tik pavadinimas toks

o del mokslu, tai nei jus, Ritaa, nei jusu vyras nepriversite jos. Ji privalo tapti savarankiska, tai faktas, geriausia tai padaryti gyvenant atkirai, nes dabar ji tik spekuliuoja tuo, kad suaugusi.
Nesimokyti, zinoma, kvaila, bet jei ji save realizuoja kitur, gal nevertetu dramatizuoti, juk kiekvienas turime savo kelia.

Ir nereiketu lyginti su seserimi, is savo vyro seimos patirties galiu pasakyt. jo brolis irgi visada sesely buvo - rezultatas, dabar jis labai uzsidares ir sunkiai bendrauja, ypac atsiriboja nuo tevu, tie net paskambinti bijo, nes jis supyks o mano vyras, kartais jau toks erelis, o juk ne visi apie ji taip gerai galvoja kaip tevai, tai jam iseina ne i nauda.
zodziu vaikus lyginti, ypac pagal kazkokia aukstojo skale - blogai. ir abiems vaikams kenkia, patikekit.

Sutinku,kad nereikėtų lyginti vaikų, kad gal nereikėtų taip aukštinti aukštojo išsilavinimo . Bet egzistuoja dar močiutės, dėdės, pusseserės, pusbroliai ir t.t. Visiems burnų neužčiaupsi... Ir visi vienu balsu,kaip 100 Leninų šaukia
" mokytis, mokytis, mokytis..."

taip, Ritaa, zinau sita griaunancia (kartais) giminiu jega...
bet tarp simto triuksmingu leninu balsu gali buti vienas tylus mamos supratimas, ar ne?
apsiuskit tuos gimines velniop, tai tikrai ne ju reikalas, as niekam neleisciau uzsipulti mano vaiko, net jei jam 30... tai kam tada mama? (ne tik tam zinoma:)

pasiskaitineju ir baisu darosi. jau dabar bėdų turiu o kokie sunkumai dar laukia tikiuosi nesupyksit kad nutraukiu suaugusios dukros tema, bet jau nebegaliu, stogas vaziuoja ir arba rasiu iseiti arba iseisiu kur akys mato.

as nesu istekejusi su draugu esame kartu jau 5 metai, vasari gimdysiu leliuka. atrodo viskas butu neblogai, bet mano brangusis visiskai nekreipia i mane demesio tai dar irgi pakesciau bet per visa nestuma jis nei karto nepagloste pilvuko neskaito knygos zurnalu net negalvoja apie tai kad reikia taupyti pinigus kraiteliui (kas savaitgali alui ir draugams iseina apie 40lt o menesio islaidos rukymui 100 lt min.) mes nesam pasiturintys gyvenam vilniui as gaunu pasalpa nes esu naslaitė o jis dirba taigi menesio pajamos 1400 lt. buta nuomuojames turim masina pinigai dingsta labai greitai.

kai bandau su juo pasikalbeti jis kuo skubiau suranda sau labai "svarbios" veiklos (pvz; zaisti su kompu) ir praso netrukdyti. kai pagaliau ispesiau is jos kas darosi jis pasiaiskino taip neva jam baisu del ateities , kad dabar sunkus laikotarpis kad kai gims vaikas viskas bus kitaip ir mylės ir buciuos ir ciuciuos ir pinigus taupys...

nu netikiui as juo

ka man daryt???????

labai atsiprasau apsiziurejau

Ritaa, o kiek tavo dukrai metu ir kur jinai sugeba neblogai uzdirbti, neturedama aukstojo?

Reikalas tas, kad as savo jaunesniaja sesute "isspyriau" mokytis beveik tikraja sio zodzio prasme. Taigi, esu ta "blogiete leniniete". Ir kas smagiausia, jinai siandiena nei kiek del to nesigaili, siuo metu raso diplomini darba ir po Naujuju ji tures apsiginti. Jos pasitikejimas savimi auga kaip ant mieliu. Matai, ji turejo nebloga darba ir iki tol, tik issilavinimo stoka jai trukde siekti karjeros. o sito jinai labai norejo, nes kartu su karjera auga ir atlyginimas.

Lenk medį, kol jaunas...

Jei jau suaugę vaikai taip elgiasi, tai net nežinau, ką čia bepatarti.

Taisyklė viena- kol gyveni tėvų namuose, tol privalai laikytis jų taisyklių. Nori gyventi savaip- būk malonus, gyvenk savarankiškai.

Ritaa, del laiko stokos visko cia parasyto neskaitau, bet pasakysiu tik viena: JUS esate seimininke ir dukra islaikote, tad ir taisykles mjusu. Niekada nepriestaravau mamai uz kokius tai nurodymus, iki ji atsakinga buvo uz mane. Kaip gali nesikisti i "Suaugusio" zmogaus gyvenima, jei jam duodi duona, pastoges, rengi, islaikai, o jis tau sukelia aibes nepatogumu? Atsiprasau, bet turbut tai merginai visada viskas buvo leidziama ir laiku nepamaitinta "berzine kose" liko... KAs jai galetu sujudinti apmirusias smegenis: sokas, psichologas, dar kazkas... Nenuleiskite ranku. Tai didelis mazas zmogus su jumis gyvena.

Štai ir išsiskyrė dvi nuomonės.
O PSICHOLOGO KONSULTACIJOS TAIP IR NESULAUKIAME!

Visiskai pritariu Norges nuomonei, kad reikia laikytis taisykliu tu namu kuriuose gyveni, o jei neptinka kurk savo namus ir taisykles bus tavo. Tikriausiai ir dukra jaucia tavo dvejones ir netikruma, o tai zalia sviesa maishtauti. Ir taipogi manau, kad motina turi teise pasiulyti, padeti, pastumeti dalykams, tokiems kaip mokslai, tik zinoma be priekaistu ir prievartos. Ritaa, viskas susitvarkys, svarbu, kad pati turetum savo tvirta nuomone ir pasikliautum motiniska nuojauta. Sekmes.

Ritaa, o ka jusu dukra galvoja ateityje veikti? Is tikruju, kaip supratau, tai ji nei dirba nei mokosi, turetu daugiau veiklos, viskas kitaip butu. Ir manau, kad cia reiketu jau kelti klausima ne del tvarkos, bet del jos mokslu. Ne priekaistauti, bet labai rimtai su ja pakalbeti.
Jei gyvenciau su mama, tai tikrai kaip cia sake, butu, kaip dvi kates, ji labai uz DIDELE tvarka, o as taip jau nelabai. Gyvenam dabar sau su vyru, ypatingai nesitvarkom, bet del to ne vienas ant kito nezirziam, rimtai tvarkomes retkartem, ir kai tevai pranesa, kad atvaziuoja
Is kitos puses, dabar taip mastau, kadangi tai yra jusu namai, tai manau, kad siaip turite teise reikalauti, kad butu tvarkinga, ir pasakyti, kad kai turesi savo namus, galesi daryti kaip nori. Jei butu visiskai atskiras kambarys, kur niekas negaletu uzeiti, tai kitas atvejis, bet jei yra taip, kad vis uzeina sveciai, tai jau gal ir nelabai

Tai cia tiek pamastymu.

visu pirma reikia pasveikinti Jusu dukra,kad ji dirba reiskias tai nera tokia jau visai beviltiska padetis
o dabar pasakysiu savo nuomone( man 22 metai).
visu pirma-zinokit tikrai geriau,kad Jusu dukra su draugais nakkoja namie...kiek supratau ji nenori buti kontroliuojama,taigi isivaizduokit,kas butu,jei jki imtu negrizineti naktimis? taigi isprotetumet begalvodama-kas jai, kur ji...o speju,dukra nesivargintu pranesti...
o del moxlu-tai Jus palaikau 100%! as manau,kad tureti aukstaji issilavinima siais laikais butina! kaip paaiskinti to nesupranciam zmogui-neisvaizduoju...tik galiu pasakyti,kad susidaro tam tikros ribos tarp kazka baigusiu ir ne...
beje,kodel Jus neatsakot,kiek gi Jusu dukrai metu? jei nebuciau paskaicius,kad ji jau baigus mokykla ir 4 metus ruosiasi mokytis-pamanyciau,kad ji paaugle...o dabar primetu,kad jai kazkur 22-23...jei tox suauges zmogus taip elgiasi-nenori mokytis,neplanuoja kazkokios savo ateities,nakvoja su buriu draugu...gal jai depresija?

jei jau ji dirba, tai butu pats laikas jai pradet gyvent savarankiskai... tegu nuomuojasi buta, pati tvarkosi kiek nori ir kaip nori ir nebus problemos. gales grizt kada nori, gales nesitvarkyt, gales pas save visus savo draugus apnakvindint ir JUS to nezinodama nesinervuosit. ir tarkim susitart galit, kad padesit jai tik tuo atveju, jeigu ji eis mokytis, ar jei butu jau visai visai sunku...nenori tai tegu eina ir gyvena kaip ismano.
man paciai panasiai tiek metu, jei nesimokyciau, o dirbciau ir dar butu kazkokios problemos namie, tai tikrai kraustyciausi gyvent savarankiskai:) juk vistiek jau laikas pradet gyvent paciai. As dar dziaugiuos kad kol mokausi mane bent minimaliai tevai islaiko netureciau jokios teises prasyt kad mane islaikytu ir dar taikytusi prie mano salygu, pati visai nesistengdama (nesimokydama).

Čia atsakymai,tiems,kam nuobodu skaityti visus 3 puslapius,o nori diskutuoti toliau.
Mano dukrai 23 metai.Pirmus metus po vidurinės įstojo į Universitetą,metus pasimokė-nepatiko.Kitais metais perstojo į kitą specialybę,metus pasimokė-metė.
Manau,nesimoko ne todėl,kad neranda tinkamos specialybės, bet todėl,kad apskritai NENORI MOKYTIS.Gal tingi.
Šiuo metu dirba dviejuose darbuose (jeigu auklės pareigas pavadinsim darbu). Bet buvo momentų ,kad dirbo tik pusę etato viename darbe.Darbe kilti karjeros laiptais galimybių JOKIŲ.Be to,žino,kad jeigu ir netektų darbo-tėvai išlaikys.
Apie savo materialinę gerovę per daug galvos nesuka.Kaip yra šiuo momentu-taip gerai.Ko gero ir ateitis nelabai rūpi.
Taigi dar. Už butą ,maistą jai mokėti nereikia.Čia jau tėvelių kompetencijoj. Jos pinigai-darbužiams,pramogoms.
Gyventi atskirai,manau ji pati nelabai nori,nes yra daug priežasčių.Pvz.,jai neužtektų pinigų nuomoti ir išlaikyti butą, maitintis pačiai.Be to dabar dar ir savo mašiną duodu (benziną ji perka už savo pinigus).
Juk negaliu aš būdama mama, savo dukrą išvyti, kai materialinė mūsų šeimos padėtis nebloga.O dukrai gyventi atskirai ir toliau remti -koks tikslas? ( o remti reiks,nes ji tikrai neišgyvens iš savo atlyginimo) . Pareigų jokių neatsiras,tik laisvės daugiau.
Gal reiktų naują diskusiją pradėti, pvz "Kodėl suaugęs žmogus neplanuoja savo ateities" ar panašiai ? Bet kas iš to? O kartais vilku kaukti norisi...

Ir vėl šauksmas tyruose:
O KUR GI PSICHOLOGĖ ??????????

taippp pritariu absoliuciai...turim panasia situacija kaip Ritoos namie tik tai susije su mano beveik 19 meciu broliu siemet jis baigia vidurine, taciau noro mokytis, islaikyti egzus ir tureti gera darba jis neparodo sis metas jam- ne tas periodas kai spendziasi jo ateitis, jam dabar- vakareliu, panu kabinimo ir siaip sedejimo mirkeje laikotarpis
manau, kad didziausia klaida daro mano tevai. Jie zyzia jam nuolat- mokykis, mokykis, mastyk galva taciau jie neturi autoriteto, kadangi daznai ka pazada (pvz jei sis trimestras bus blogas, isjunsim interneta ir pan) nevykdo mamai isvis jis yra mazasis vaikutis, ji gina viasur ir visada- jei gavo blogesni pazymi- buvo pavarges, o jei nori kiekviena vakar iseit i diskoteka- jaunimui juk reikia papramogaut
Manu, kad brolis galvoja, jog jis visa gyvenima sedes pas juos stoga virs galvos turi, pinigu tevai duoda, visur isleidzia ka daryti? as tevams nuolat sakau, kad taip daryti nereiketu, reikia ji lenkti, kol dar galima....taciau tepasirodau kaip bambekle ir zyzla sesuo bei dukte....

tas norge pasakymas keista, bet kazkodel taip budavo man sakoma (nors gyvenime jiems nereikejo manim rupintis, galima sakyti, kad uzaugau pati sau

ka daryti su tokiais jaunuoliasi, akip paskatinti juos mastyti savarankiskai?
galu gale juk tevai amzinai negyvens.... kas paskui? is ko jie gyvens?

mano sesuo panasi i Ritoos dukteri. pries 1.5 metu baige vidurine, bet niekur nestojo motyvuodama tuo, kad ten, kur ji nori stoti, reikia aukstesniu balu, o ji blogai islaike viena egzamina, todel po metu ta egza perlaikys ir tada stos. vienu zodziu, seka pasakas aisku, po metu ji neperlaikinejo jokiu egzu, darbo per daug neieskojo, tik is musu kaulydavo surasti jai koki darba. pati jokiu pastangu niekam nerodo. jei galetu, gal ir eitu atskirai gyventi, bet kas is to. dabar mums rupi tik vienintelis dalykas - kad ji kur nors mokytusi, kad bent kazka veiktu, kokius smulkius darbus bent susirastu, deja... matyt, daznoj seimoj yra tokiu, sedinciu kitiems ant sprando

Ir kaip jūs,Tutsi, sprendžiate šią problemą? Tur būt irgi niekaip?
Būtų labai gerai,kad tokios seserys ir dukros parašytų į forumą. Įdomu,kas ten jų galvelėse dūzgia. Aišku,kaltos ne jos- aplinka kalta...
Taigi, atsiliepkite, NENORINČIOS , BET GALINČIOS MOKYTIS !

as tai matau pacios mamos nenora padet savo dukrai... aisku Jums butu sunku pasakyt eik ir kurk gyvenima savo, bet JAI tai iseitu i nauda. Kai suprastu kad tevai visa gyvenima neislaikys, kad reik kazkaip ant koju atsistot, pati pradetu mastyt. O dabar tevai daro meskos paslauga... pasiulot alternatyva :jei mokaisi mes tave remiam, jei nesimokai pradedi gyvent savarankiskai. ir viskas:) VISI vaikai turi uzaugti, tik kai patys nesusivokia teveliai turi padet, kad jau atejo laikas but savarankiskiems...

jau priejom tokia stadija, kai nieko nebedarom, o tik laukiam, kad pagaliau ateis i prota. jos isvaryti negalim, nes negauna visiskai jokiu pajamu, stoti mokytis taip pat priversti negalim, nes bus tas pats efektas kaip ir jums - jus lokit, o as darysiu savaip. dabar jau ir darbui isranki pasidare anksciau tai jei mums pavykdavo koki darba surasti, tai bent pasistengdavo ta galimybe pasinaudoti, deja, darbai ne ilgalaikiai budavo. mes jau jokiu darbu pasiulyti nebegalime, o ji jokiu pastangu kad kazka susirasti irgi nededa. ai, ir pikta, ir liudna, ir noro jokio nebeliko jai padet labai labai tikiuosi, kad ateis i prota