Aš Lygiai taip pat nešioju tiek kiek nori jis pats. Ir šiaip kai nemiega bendraujam nuolat, nemėgstu jo vien palikti.

manau kiekviena mama renkasi kaip jai patogiau. As pvz vaiko noro ant ranku nelaikau problema, bet kas turi kokiu problemu su nugara ar pan, tai gal ir tikrai geriau to vaiko nenesioti, o raminti kitais budais....Siaip nesiojimas sveika - padeda vystytis vaikiuko vestibiuliariniam aparatui.

Abu nesiojau tiek kiek noredavo,net daugeli darbu atlikdavau su vaikais ant ranku.Su mazaja buvo paprasciau,nes rankas kartais pakeisdavau i kengura. Kaip kazkuri ir rase,nei vienas vaikas iki 18m. nelips ant ranku,o kai paauga ir dar taip noretusi ant keliu pasisodint,jau pats nebenori.Vaikai auga labai greitai,todel dziaugiuos kiekviena minute ir tas nesiojimas dar vienos graziausios akimirkos mums abiems

<...> Vaikai auga labai greitai,todel dziaugiuos kiekviena minute ir tas nesiojimas dar vienos graziausios akimirkos mums abiems
[/quote]
Pritariu

Mano mažylė nėra labai jau "rankinukė" - palieku lovytėje ar ant žaidimų kilimėlio pažaisti, pasodinu į aukštą (maitinimo) kėdę - sėdi, žaidžia... Žinoma, kartais nori, kad panešiočiau, bet nematau tame problemų Tai nuostabus vaiko ryšys su mama

Maniskis irgi megsta buti auksciau ir viska stebeti, bet dar svarbiau jam yra benravimas

tikra tiesa,o kada daugiau poto panesioti ir pamyluoti,paskui neprisileis paaugliai
Is tiesu skaiciau,kad viakai geriau vystosi,kuriuos daugiau nesioja ir apkabina

Nesiojau ir nesiosiu kol pakeliu. Deja jau beveik 10kg, ilgai nebepanesioju nors ir noretusi.

Baik juokus,mano panelyte 16,5kg. ir vis dar ,esant norui,buna ant ranku

O cia tai supermama

As esu 7 menesi nescia, bet ir tai panesioju savo dukryte, kuri sveria 12 kg. aiskindama, kad mamai sunku, kad reikia mums abiems rupintis gimsiancia sesute ir reikia pradeti nuo dabar

Nepajusi kai ir tavo svers tiek,ir jei nesioji dabar,nesiosi ir sunkesne Aisku,valgyt ant ranku laikydama nepadarysi,bet...

mano siuo metu kiskiui 1.5 metuku ir jau 14 kg,ir ne visa diena ant ranku ,bet juk neatsisakysi kai nedirbi palaikyti ant ranku brangiausia zmoguti Nesiojau ir maziuka ir dabar... juk greit auga vaikai nepajusi kai 16 metu jsukaks tada jau nebereiks ir ant ranku nest Naudokimes proga derint darbus su brangiu vaikuciu meile

Mano puses metu mazius irgi visa laika ant ranku, man smagu paciai prisiglausti, kartu miegam, bet dabar truputi bijau ir nezinau, ka daryt-jis taip priprato, kad vienas nepabuna ne minutes, as galiu tik nueit i wc, bet jei ilgiau-baisus klykimas, kartais bunu istisa diena nevalgius, kol grizta tetis is darbo. Bandziau idet ji i kengura, bet dabar jam labai viskas idomu-griebia bet ka is mano ranku, kad ir peili koki. Gal cia as viena nemoku su vaiku tvarkytis

tai kaip tik jau pratink,kad kai mama dirba turi ramus buti jis,o kai darbai baigti,tada jau viskas laikas jo Nes kitaip sunku bus as irgi pykciu turejom ir viska ko,bet nieko toks laikas viskas bus gerai

Zinai kaip sako - kas per daug,tas nesveika. Pratink maziuka po truputi ,kad ir pazaistu,paziuretu kaip mama dirba,nes jei net pavalgyt negali,jau baisokai skamba.Nesiojau abu vaikus daug,bet ne taip,kad i WC nueit negali. Budavo tokiu momentu,bet ne pastoviai.

Turbut kol pakelsiu, tol panesiosiu, aisku proto ribose

Aš tai savo 11 mėn. 12,5 kg lelių panešioju, bet kad jis nelabai mėgsta būti nešiojamas, vis riečiasi, kad ant žemės pastatyčiau ir duočiau pačiam eiti.

palieku tiek mamai, tiek vyrui

Daug nešioju,tiek ,kad jau net rankos įsitempusios kaip turi būt, vis dėl to virš 10kg kelt jau reikia

nešiojame ir mes, juk jau toks amžius , kai nori mažiukas viską pamatyt

man labai keistas zmoniu poziuris, kad nenesiok, nemyluok, neglostyk - pripras ir paskui reiks visada taip daryt ir kas svarbiausia tai sako seni zmones, babulytes nesioju, glostau ir myluoju savo vaikus, nes tai yra mano, ir tikrai greitai laikas bega kai jau nereiks nesti, nenores duoti rankos, o jau apie bucini sakykim miesto centre nebus jokiu minciu

nezinau,nei daug,nei mazai. kai nori,paimu. abu pas mane tokie savarankiski. nereik tevu

oi, mamkos.. nešiosit dar ilgai..
vaikiukams reikia meilės ir šilumos

Nešioju labai daug, didžiąją laiko dalį kai nemiega. Ir į lauką einame su nešyne, nes vežime nė už ką nebūna. Nemanau, kad tai blogai, jeigu vaikas nori mamos rankų ir artumo, reikia tą duoti. Tačiau erzina tie, kurie aiškina kaip pripratinau savo vaiką ant rankų būti, kaip išlepinau ir pan... Liūdniausia, kad ir vyras pritaria... BET ir toliau nešiosiu

Nu manajai greit 6 mėn, bet aš jos nenešioju kažkaip.

Aš ir savo mažylį daug nešioju. Dabar, kai jau ropoja, reikia mažiau nešioti, bet kol negalėjo pats nueiti, kur nori, tada tikrai daug reikėdavo nešioti. O ir šiaip, jis labai mamyčiukas. Manęs iš akių namuose niekur nepaleidžia-kad ir ką bedarytų, turiu būti jo matymo zonoj Kai nori būti nešiojamas, priropoja prie manęs ir tempia už kelnių. na ir nešioju po namus. O kartais, kai paimu ant rankų, tai prisiglaudžia apsikabina, pailsi minutėlę ir jau vėl gali eiti žaisti. Ir man daug kas sakydavo "oi, pripras, bus vargo tau. Nenešiok tiek daug, nesupk ir t.t." Bet man tas vargas malonus, nes čia juk mūsų ilgai lauktas stebuklėlis. Ir kiek reikės, tiek nešiosiu ar sūpuosiu.

O ką reiškia nešioju daug arba ištisai??? kaip tas atrodo? Niekaip nesuprantu Mes atsikeliam,pavalgom, pažaidžiam, jei aš nieko nedarau, būnam šale,tarkim lovoj, ji žaidžia, aš mezgu ar skaitau. Jei jau tvarkausi, ji guli lovytėj, čiauška, kalbamės, bet aš darau, ką man reikia daryti. Jei gaminu valgyt, tai migruoju virtuvė-kambarys. Pakalbinu, ir atgal dirbt.

Tai ir reiškia, kad daug nešioji... Pvz., aš nelabai šalia vaiko pamegzčiau ar dar ką pavveikčiau, nes tada tuoj prašosi ant rankų. Valgyt padaryti jam nemiegant, taip pat nelabai išeina. Todėl stengiuosi visus darbus pasidaryti, kai vaikelis miega. Pas mane jis nuo gimimo toks labiau ant rankų mėgėjas būti, todėl, kur beeičiau namuose, visur turiu kartu neštis. Kol dar nemokėjo ropoti, tai išvis rankinukas buvo. Bet manau, visi vaikučiai skirtingi. Jūsų gali ir viena pažaisti ir nesiprašo daug nešiojama, o vat aš saviškio negaliu vieno palikti kambaryje, nes tuoj pradeda verkti, todėl natūraliai gaunasi, kad daug tenka nešioti.

Dabar savo didžiojo (2 metai) niekaip neprisikalbinu į rankas. O taip norisi pamyluoti, prisiglausti, pabučiuoti ... O nešiojau neilgai, iki tol kol pats sėdėti pradėjo ir pasaulį iš vertikalios pozicijos matyti

Nesiojame daug ir visi kas netingi Juk mazasis visu mylimiausias rankinukas

vyresneli laaabai daug ant ranku nesiodavau.. iki 11men be ranku neuzmigdavo.. jau pervargus buvau juodai...
o su maziuku tos pacios klaidos nedarau.. aisku nebuna kiaura diena vienas,bet... daugiausia buna vienas... ta prasme jokiu ranku,pats vienas zaidzia.. tai ir bedu nera...uzmiega pats,nereik nei ant ranku supt..
aisku nesakau,kad visai nenesioju.. panesioju,pamyluoju... bet nepersistengiu...

Musu mazasis megsta ant ranku dar ir dabar . Tik jis jau zino kas ji nesioja ir pas ka prasytis. As mazai nesioju,mes daugiau vaikstom,o va jai buna su teciu ar seneliu tai pagrinde ant ranku . Juk namie ir pasidaryt visus darbus reikia tai taip ir gaunasi. Supt ant ranku as visad norejau,man gera kai uzmikdavo ant ranku,gera matyt kaip akytes merkiasi ,bet jis pats nebenori kad supciau,jam labiau patinka kai atsigulu salia,prisiglaudziu,o jis glosto man ausi ir uzmiega

as pati labai megstu vaikus panesiot , dziaugiuosi jais kiekviena akimirka, bet aisku, nesioju proto ribose , kai jau piktnaudziauja, pasodinu, atvezu zaislu deze ir zaidzia pats mazius arba su broliuku

Nešioju mažąjį, kai tik jam ar man to norisi. Rankinukas jis pas mane, bet man pačiai patinka jaust savo pirmagimį šalia . Bet jei reik ką nors pasidaryti, kuo puikiausiai mažasis gultuke pabūna.
Užmiega tik mamos supamas

mes nelabai ilgai nesiodavom ,stengemes nuo mazens pripratinti paciam zaisti nors kai sirgdavo tai nuo ranku nenulipdavo

nesioju tiek, kiek vaikui norisi. Kai jau pavargsta vienas zaisti visada paemu arba zaidziu su juo, per diena susidaro to nesiojimo gryno kazkur pora val

Visada stengiuos buti salia,kalbetis,zaisti,bet nenesioju,tik pernesu is vienos vietos i kita,kad pakeist aplinka,ir kol atsirugsta pavalges ant ranku palaikau.Uzmiega pats,tik isikibes man i pirsta

Pirma dukryte ir mes stengemes kuo maziau nesioti, kad nepasidarytu "rankinukas". Dabar esu kitos nuomones, manau vaikuciui reikia silumos, prisilietumu, panesiojimu.

Asiki metu atnesiojau konkreciai. Nenulipo nuo ranku. Dabar jau beveik 3 - labai retai prasosi ant ranku, bet dar pasipraso. Ir panesioju.
As vis dar cia nieko blogo nematau.

ir mano vaikiukas rankinukas, jam 5men ir 1sav, bet ir pats pabuna, aisku neilgai, o jei ka reikia, tai pasidarau, kai miega
man patinka savo maziu jausti salia, matyti, kaip jis visur dairosi, viskuo domisi, su visais bendrauja, flirtuoja, suniukus kabina

maniskis 11men ir dar rankinukas. jeigu nelaikau ant ranku, tai turiu laikyt uz rankos jau senai ismokau viska daryti viena ranka

aš taip pat nešioju ir galvos nesuku sau dėl to, nespėsime apsidairyti, o jis jau net rankos nebenorės duoti - norės būti savarankiškas juk kol galim ir nešiokim pasidaryti darbų netrukdo, nes jei reikia ir šalia pabūna, darom darbus kartu, pažaidžia su žaisliukais, o jei visai blogai ir nori kartu būti tai sudominu kokiu namų daiktų, pvz.: duodu šauktų, bliūdą, dangtelių - kol ištyrinėja, tai spėju pasinaudoti rankomis

Nesiokit vaikiukus kol galit. Kol jiems to norisi...apsidairyt nespesit, o jie jau nebesileis nesiojami... Vaikai taip greit auga ... As visad sakau - kol pakeliu, tol nesioju, kai jau nebepakelsiu-nebenesiosiu

Pritariu, nesiokit mazylius kuo daugiau, jie gi 9 menesius buna mamytes pilvelyje, tai paskiau negalima vaikelio numesti vieno zaisti, jam gi reikia mamos ar tecio silumos as savo vaikeli nesioju neskaiciuodama ir tuo dziaugiuosi o darbai nepabegs, vaikas svarbiau, nei neplautos grindys ar kiti darbai greitai tie vaikai uzaugs, tada jau mamos nores prie ju glaustis, o vaikai gali nebenoreti

savaitgali per LTV rode idomia laida. Apie psichologo Harlow eksperimentus su bezdzionelem. Jis paeme mazylius nuo mamos, sukure jiems dvi dirbtines "mamas". Viena - kazkoki vielu raizgini su papuku, na kad galetu prieiti ir gauti maisto. Kita - toki pati vielu raizgini tik apdejo svelnia medziaga. Na ir ziurejo ar tikrai kudikiui (siuo atveju bezdzioneles) uztenka patenkinti svarbiausius poreikius - siuo atveju maisto. Tai gavosi taip - bedzioniukas ejo prie vielu raizginio kai norejo valgyt, o visa kita laika praleisdavo su "svelniaja mama". Paskui eksperimenta patobulino - nutare isgasdinti bezdzioniuka ir paziureti pas kuria "mama" jis begs "guostis". Bego aisku prie svelniosios. Eksperimentavo toliau - "svelnioji" mama kartkarteis paleisdavo elektros srovele tiap isgasdindama, nuskriausdama mazyli. Jis trumpam atsokdavo bet ir toliau prie jos glaudesi. O prie tos gelezines ir toliau eidavo tik pavalgyti.
Kitas experimentas - atskyre bezdioniukus nuo mamu visiskai. Tik valgyt duodavo, na kakus isvalydavo ir pan. O jie sededavo tokiam narve, vieni. Visi turejo vienokiu ar kitokiu psichikos sutrikimu.
Na isvados manau ir taip aiskios - neuztenka tik patenkinti vaiko fiziologinius poreikius - duoti valgyti, pakeisti pampersus. Sveikam vaiko augimui butina buti su juo - nesioti, myluoti, glausti prie saves, nes kudikiui tai gyvybiskai svarbu.

As uz nesiojima. Juk ir psichologai tam pritaria. Tokie rankinukai veliau daug tvirciau jauciasi siame pasaulyje. Nors kartais nejauciu ranku, bet nesioju ir nesiosiu.

Aha, aiskiausia isvada ta, kad mokslininkai ziauriai elgiasi su gyvunais

As nesioju savo maziuli tiek, kiek jis nori, tik kad nori jis nelabai daug. Jam patinka, kai ant lovos paguldau, salia prisedu ir kalbinu, o jis tuo tarpu spardosi ir vartosi.

Nors mano mazoji sveria jau 11kg, bet nesioju kiek ji to pageidauja ir kiek pajegiu negaliu nepaimt ant ranku, kai ji iskimba i kelnes man ir stovi uzvertus galvyte buvo momentas, uzmigdavo kai salia pasiguldydavau, bet man paciai kazkaip pradejo trukti to artumo, kai ji uzmiega ant ranku, tai ir vel pradejau migdyti supuodama ant ranku..

Mano abu vaikuciai nera is tu, kuriuos reiketu ant ranku nesioti. Dukryte jei prieina, paimu ir pakeliu, prisiglaudzia porai minuciu ir viskas tuo baigiasi. Daugiau nereikia, bega zaisti Nuo pat gimimo taip. Matau, kad sunelis taip pat nenori buti ciuciuojamas. Ant ranku net nesimigdo, muistosi, blaskosi. Tik paguldyk i lovyte, rankytes i sonus ismeta ir is karto luzta. Gal jiems uztenka to, kad zino, jog bet kada priejus apkabinsiu, pakelsiu, tai gal ir poreikio tokio nera istisai sedeti ant ranku, nebijo, kad dingsiu Nors, tikrai nezinau, kodel vieni vaikai labiau glaudziasi prie mamu, o kiti maziau

maniski uzmigdyti ant ranku irgi nera sansu. Bet su didziausiu malonumu jis ant ranku is aukstai stebi, ka mes veikiam, kas yra kur aukstai padeta, kaip jis atsispindi veidrodyje ir t.t.. Na tai ir vaikstom taip po namus, rodom, ziurim, aiskinames, pasakojam As tikiu, kad mamos instinktai nemeluoja. Jei mama jaucia, kad reikia paimti vaika ant ranku, tai tikrai taip ir reikia. Ir tegul velniop eina visos bobutes su padejavimais 'ojojoj koks rankinukas' ....