O as kai pagalvoju, tai laabai jau daug laiko vaikutis praleidzia ant mano rankyciu.. Mama daznai sako- nepratinka, nes net i wc negalesi ramiai nueit. Panasiai ir yra Bet negalvoju-pripras nepripras, juk cia mano vaikutis, kaip galima ignoruot.. O is kt puses pagalvojus, vaikutis vis sunkeja, o mano rankutes kazi ar ilgai tvers

mano maziukas irgi megejas ant rankyciu bet po truputi ir pats ka nuveikia as ji pasisodinu sale ir mes zaidziam tarpkitko man gydytoja sake kad tai nera pripratimas nes kol jis mazas jis negali priprasti nes nesupranta tiesiok jis kai blogai jauciasi ar jam liudna ar ko issigasta zino kad mama paemus ant ranku ji apgins jis ten jauciasi saugus o kai jau jis prades viska suprasti jam tiesiok reik grazei paaiskinti.mepalikit savo maziuku siaube ir nezinioj juk jis verkia ne seip.

ta bedantė šypsena

Sakai asmeninis... daug kas gali būti asmeniniu reikalu... Gal galėtum pasakyti, kas galėtų būti neasmeninis?
Žindyti - nežindyti
Gimdyti - negimdyti,
Auginti pačiai ar atiduoti kitiems

Dar verta pasižiūrėti filmą, trunka 30 min., psichologijos klasika vadinami eksperimentai apie fizinio ir emocinio kontakto trūkumo pasekmes http://www.violence.de/tv/rockabye.html

o be to, visi vaikai į mokyklą patys nueina, dar nei vieno nenunešė

o ir kiek ilgai mes juos nesiosim...dziaugtis, manau, reikia, turint galimybe vaika glaust prie saves

as isvis nematau tame problemos.....kada jei nekudikysteje nesiosim?

Aš taip pat tokios pat nuomonės, kad kada gi jei ne dabar juos nešioti ir myluoti. Taip, kad džiaukimės tuo ką dabar turime, nes po kokių 15 metų mes skūsimes, kad mūsų vaikai nesileidžia, kad mes juos apkabintumėm ar dar kaip nors kitaip išreikštumėm savo meilę, (o apie panešiojimą ant ranku visai nėra net ir kalbos ) , tada jau bus visai kiti poreikiai ir kiti norai, o mums liks kuo maloniausi atsiminimai iš praeities......
Aš abiem rankom už, kad mažylius ne tik kad reikia, bet ir būtina nešioti

Ištikrųjų būtina nešioti, myluoti, glausti, bučiuoti reikia rodyti vaikučiui savo meilę!!!! Ir savąją nešioju ir glaudžiu ir niekad nedarau iš to problemos, man visai nesunku. Lauke pasinaudoju nešyne, namuose kai buvo visai mažytė ir reikėdavo nešioti ilgiau naudodavau irgi. Dabar tai pačiai veiklos daug, reik visur nuropoti atsistoti, daug nuveikti, bet kai tik pasiprašo visada paimu ant rankų. Man pačiai labai miela dėl nešiojimo tai jau tikrai niekad nebuvo sunku.. Va kai vaikas rėkia ir nežinai kas jam, ar jauti kad kažką skauda, tai tada jau tikrai sunku... Aš tik už nešiojimą Tokiems mažuliukams jo tikrai niekada nebus perdaug.

nanesiojau iki kol ismoko stotis,dabar taip vis reciau ir reciau,pats nori lakstyti visai nebuvo sunku,kaip tik greiciau svoris krito,tvirtesne pasidariau,dabar silpstu,nes nesportuoju,tai kazkaip jau sudetingiau sunkius daiktus kelti
bet juk reik vaika nesioti,juk ji myli taip jis jauciasi saugesnis ir matomumo laukas padideja

kai laukiausi, irgi laikiausi nuomones, kad nuo nereikia ilgai nesioti, lepinti ir pan. Bet dabar kai mazyle jau namuose, net minties nekyla, kad galeciau verkiancios nepaiimti ant ranku. pirma men ji praktiskai gyveno ant mano ar tecio ranku, nes nerami buvo, pilvuka skaudedavo. nurimdavo, tik prie krutines priglausta, daznai taip ir uzmigdavo. taciau dabar, merginai nors nera dar 3 men, ji jau gali pati su savim pabuti 15-30 min, o kelis kartus uzsizaide ir valanda. Prikabinu zaisliuku virs galvos, ir girdziu barskejima, jos gugavima. kai jai pabosta, lipam mamai ant ranku ir einam susipazinti su namais - ziurim kas kur padeta, kaip veikia ivairus prietaisai - juk dar nemokedamas sliauzioti, tik keliaudamas ant suaugusiuju ranku vaikas gali pazinti pasauli. manau, nesiojamas vaikas ne tik saugiau jauciasi, bet ir susipazista su aplinka. beje, buna jau ir tokiu "kaprizu", kai mergina nenori buti nesiojama Nesioji, namus rodai, snekini, o ji nepatenkinta zyzia, muistosi. paguldai i lovyte - zaidzia ramiai. matyt, kartais nori pati su savim pabuti, laisvai pasipardyti, pasimankstinti, o tevu rankos tik vazo judesius
be to, kaip kitaip mazylis galis parodyti, kad jam kazkas negerai. Gal jis tiesiog jauciasi vienisas, nesaugiai ir pan., ypac pirmaisiais men. tevu rankos ir yra tam - kad ta sauguma suteiktu. o be to, kaip sako mano vyras, kiek laiko cia galesi nesioti, myluoti - po keliu metu, kai noresi vaika prisiglausti, jau jis pats nenores - jam kiti dalykai rupes.

Niekada nedariau iš to problemos. Sūnų nešiojau, kol pakėliau. Ir dabar jam greit šešeri, kartais juokaudama nešioju mažąją ( 3mėn.), paguldau ir sakau sūnui, ateik panešiosiu tas juokiasi lipa ant rankų. Kai maižukas buvo nešiojau ir glaudžiau prie savęs, nes žinojau, kad tai ilgai netrunka.
Dukrytė mano gerokai ramesnė ir gali viena ilgai gulinėti, bet aš pati noriu ją nešioti ir nešiosiu kol pakelsiu.
Man tai netrukdo nei susitvarkyti, nei save prižiūrėti.

maniske gryna rankinuke dar kol buvo mazesne pabudavo viena ir pazaizdavo nors kelias minutes, o dabar nu bet ka darysi, kol dar pakeliu tol nesioju, nes negaliu klausyts jos verkimo, tada nebesusilaikau ir imu ant ranku, supuoju o ji maza teroriste zino kaip isireikalauti, kad paimtum ant ranku netgi negerai jei tetis paima arba mieste einant nesa, turiu tai daryti as o vis gi svorio tai yra na, bet juk nesites amzinai tai, laikas greitai bega ir kai noresis paimti ant ranku gali tai ir nebuti, nes pati nenores, tokiom mintim ir gyvenam

grynai kaip manoji negaliu pakest to jos zirzimo,o ji kipsiukas jau tai supranta ir naudojasi. Tai ir tampausi,nors nugaros skausmai varginantys

na maniskis tik i miesta ir po pardes nesiojamas,namie niekaip ant ranku nepaimsi,nes mokosi vaikscioti energingai.

Išmoks savarankiškai judėti - tik pabandyk ant rankų užlaikyt

Papildyta:

tai jums reikia čia:
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...86&t=172614
patogios nešiokles, kuri padėtų svorį gerai skirstyti.

dar nescia budama irgi apie daug ka galvojau, kad darysiu vienaip ar kitaip, bet gyvenimas su mazyle viska sustato savaip. ir su nesiojimu - sakiau nepratinsiu, bet kai nuo antros savaites prasidejo bedos su pilveliu, tai tik ant ranku siek tiek nurimdavo ir galedavo pamiegoti, tai taip ir sededavau po 3-4 val su ja ant ranku. aisku, ji iprato, bet dabar stengiuosi truputi panesioti ir tada sudominti kokiu tai zaisliuku, nes jau nemazai sveria ir rankos greiciau pavargsta. kelis kartus bandziau palikti verkiancia, kad pati nusiramintu, bet tas visai nepadejo ir man tik sirdute suskaudo, kai mazyle paemus ant ranku ji stipriai stipriai prisiglaude ir nurimo. daugiau tokiu "eksperimentu" nebedarau ir pati stipriai apkabinu verkiancia mazyle

Namuose ant rankų nesiprašo,nes savarankiškai jau pati vaikšto,o kai ir ropinėjo,nereikėjo rankų.Bet kai išeinam į laukelį,va ten tai reikia mamos ar tėčio rankyčių.Vežime nebesėdi,tai susitaikiau su tuo,kad čia yra laikina ir jai lauke yra saugiau, tikriausiai ji taip jaučiasi,kad aš ją paimu ant rankų dažniau.

Ach as jau spejau ir stuburo isvarza isitaisyti per tuos nesiojimus... Kai klecka nesiodavau nesynei dar plius 4kg va ir isitaisiau, dabar jau tenka maziui pratintis daugiau paciam pazaisti, nes labai greit pavargstu, o buna taip surakina

Manoji irgi iš rankinukių tarpo nešioju labai dažnai, ant rankyčių laikau ir laikau. Kai ji gimė, maniau, kad reikės nepratinti ant rankų juokas dabar man ima iš mano optimizmo. Bet tikrai savo vaiką nešioti, glausti, sakyt, kad ją labai myliu, manau labai reikia. Na, jai jau pusantrų metukų, tai kiek gi aš ją nešiosiu, na, dar metus, bet tikrai ne tiek daug, kiek dabar, bus gi daug sunkesnė. Žodžiu, ji net miega man ant rankų, pvz tuomet kai serga, arkai prabunda per pietų miegelį nuo kaimyno remonto triukšmo, tai pamiega dar kokią valandą ant rankų, bet kokia tuomet būna laiminga, kai prabunda ir pamato mamytės veidą Sunku man šiek tiek, nesakau, kad lengva...ir nugarą skauda kartais, bet ir gera tuo pačiu metu

Va, aš irgi šitai nuomonei pritariu!
Turiu vaikjuostę, labai ja džiaugiuosi. O šiandien kaip tik pasigilinau į bukletėlį, kurį gavau su vaikjuoste. Tai ten tarp dažniausiai užduodamų klausimų buvo ir toks: "ar neišlepinsiu vaiko, nuolatos nešiodama jį?"
Atsakymas toks: vaikas apskritai tik maždaug dvejų metų pradeda suvokti, kad kai mamos nėra šalia, ji gali būti už sienos. Iki to amžiaus - kai jis nemato mamos, ji jam yra "dingusi". Nuo to - stresas, kuris tikrai nepadeda jam vėliau tapti savimi pasitikinčiu žmogumi.

Na, labai nenoriu ginčytis. Bet tame buklete rašoma taip: iki 2 metų vaikui kaip tik labai svarbu būti šalia mamos. Bent jau matyti ją netoliese, tame pačiame kambaryje.

Beje, iš draugių esu girdėjusi, kad paprastai išmokę vaikščioti, vaikai ne labai duodasi nešami, nes vaikščiojimas - ir vėl nauja patirtis, lyg ir buvimas "didesniu", "labiau suaugusiu".

Viena draugė irgi pasakojo, kad kai tik vaikas išmoko ropoti - kaip tik ji ėmė paskui jį lakstyti (o ne jis paskui ją su prašymu panešioti), nors, sako, žaidžia vaikas, žaidžia, ir staiga pravirksta. Mat jam mamos pritruksta. Ji prieina, pamyluoja, pačiūčiuoja, ir vėl jam ramu, vėl jis savo žaislais susidomi.

O kad reiktų nešioti iki armijos - na, dar neteko apie tokį atvejį girdėti......

Dėl visų teiginių sakau, taip čia grynai asmeninis reikalas
nesutinku tik su Auginti pačiai ar atiduoti kitiems. Nes manau nuo tos dienos kai moteris pradeda mylėtis. Ji turi ir būti subrendusi ir pasiruošusi galimom pasėkmėm
O šiaip tai TAIP, daug dalykų yra kiekvienos asmeninis reikalas. Mes vis gi jau senokai nebe tarybiniuose laikuose gyvenam, kai būdavo pasakyta ką ir kaip mum daryti

Matai, tie asmeniniai sprendimai gali nulemti ne tik kito žmogaus sveikatos būklę, bet ir apskritai liks jis gyvas ar ne. Tai jau neasmeniniai sprendimai, tai kito žmogaus gyvenimo nulėmimas. Tai bent jau reiktų kažkokį pagrindą turėti, prieš nusprendžiant? Ar užtenka "noriu nenoriu" su ramunėle pažaisti?

Ir labai įdomu, kad su galimybe "negimdyti" sutinki nediskutuodama, o štai jau jei kyla klausimas apie atidavimą kitiems - tai jau apie atsakomybę prabyli. Juk atiduoti kitiems - tai viso labo gali būti palikti vaiką močiutei ir tik retkarčiais aplankyti. O negimdyti - tai reiškia nužudyti.

Keisti tie asmeninių reikalų vingiai...

na, as nuo pat pradziu nepratinau savo dukrytes prie ranku. zinoma norisi prisiglausti ir t.t. tai as tiesiog prisiglausdavai kai ji guledavo salia, kai maitindavau, kai zaisdavom kartu ir t.t. zinoma panesioju kartais ant ranku bet neilgai. lialia zinoma paverkia kai paleidziu bet irgi neilgai. paverkslena akimirka o po to iesko kokio nors uzsiemimo. manau svarbiau sukreipti demesi, duodi koki nors idomu uzsiemima, marga zaisliuka ar pan.

mes tai su vyru nesiojam, bet kai jau nervuojasi

Suneliui 11 menesiu ir as ji nesioju tiek kiek jis pats nori. Ant rankuciu pripratino mano mamyte,bet dabar jau jis nori vaikscioti. Taigi kai nori panesioju, kai nori, pavaikstom. O as vadovaujuosi mamos pasakytais zodziais: "Vaikuti reikia nesioti. 18 metu nebepanesiosi Tas pats ir su miegojimu su teveliais.

maniškis vienas būna ilgai plačioj lovoj,žaidžia su rankutėm kai pabosta tada ir šaukiasi

Prie gero greit priprantama. Juk ant mamytes ranku taip gerai Zinau sita problema, todel nuo pat gimimo stengiuosi nenesioti visalaik ant ranku. Imu kai verkia, kai reikia uzmigdyti, maitindama, siaip paimu paniurkyti Kartais taip norisi priglausti prie saves stipriai, ismyluoti, isbuciuoti Kai mergicka nesusiraukus, tai guldau i lovyte po kabanciais zaisliukais, karusele, tada pati su savim snekasi, krykstauja

sveiki
mano vyras vadina musu mazyle mamyciuku nes jei as esu patalpoje ji negali buti pas kitus, o jei man es nera laikosi kuo puikiausiai ir ant ranku nenori, o kai as pasirodau tai viskas atropoja uz kelniu i rodo kad paimciau as is pradziu pergyvenau erzindavausi kad net i viena gera vieta negalejau nueiti bet dabar kai pradejau dirbti griztu namo ir toks noras nesioti ir nesioti norisi bet ji nevisada nori buti dabar ant ranku jai dabar idomiau kas aplinkui darosi kur suniukas eina kur tetis bet visada pasisuka patikrina ar as ja stebiu.O pries galvojau ir sakiau nebus ji pas mane rankine nelepinsiu daug ir miegos tik savo lovyteje, bet viskas dabar atvirksciai niekada nesakyk niekada

Oas savo maziu nesioju tada kada as noriu ir kai jis blogai jauciasi tai gaunasi labai daug, as manau kaskokia nesamone su tais pratinimais ar nepratinimais Vaikai mums mazi duoti tam kad galetume panesti ir beto nu kiek cia juos nesiosi as tai stenguosi kuo daugiau laiko su maziuku praleist nes nepastebesi kai uzauks ir eis savais keleis

Sutinku

na,mums tik 4men,tai kolkas dar panesu nors is tiesu per diena labai nuvargstu...turiu ir nesykle ir slinga,stengiuos jais naidotis,bet dabar jam pradejo patikti viska griebti,raitytis,spardytis ir pan,o tai geriausiai sekasi ant ranku,o ne ikistam i nesykle pavargstu,bet dziaugiuos,kad jei maziaus gera nuotaika tai gali ir vienas lovytej pazaist o seip nesioti reikia..nenoriu buti kokia sena bobute su savo ismintin,bet juk vaikiukui geriausia mamytei(ar teveliui) ant ranku,ten jis jauciasi,saugus,ramus ir laimingas

As jau nesioju 6 men.O kur dar pabaiga?

o man tai kazkaip nelabai kyla problemu del nesiojimu, ji kartais net pavargsta ant ranku, ypac kai seneliai uzsuka ir ja vis nesioja, tada buna nerami, paguldau ant kilimelio tai apsiramina ir zaidzia sau. buna kartais ir tokiu dienu kai prasosi dazniau ant ranku. niu siaip ji per viduriuka

musu dukrytei beveik 2,5 men. bet jauciu, kad prie ranku (ima verkslenti kai padedi) vis labiau ima priprasti ir ypatingai vakare ji nori buti panesiojama, o ryte kai nesipraso stengiuosi per daug ant ranku ir nelaikyti.

Visa tai, ka jus rasot apie vaikucio elgeli, yra visiskai normalu tokio amziaus vaikui. Tikrai nepripratinot. O juk palikus issirekti gali nutikti skaudziu ir nepataisomu dalyku...

negaliu palikti vaiko rekancio

Ir mano ant ranlyciu mego,bet dabar,kai ropoja,ar su vaikstyne laksto,turi idomesniu dalyku,nei pas mama buti,pvz ka nors kraustyti

6 men lelka nesioju ant ranku kai reikia ir viai nepergyvenu ir pietus gamindavau anksciau su vaiku, negi paliksiu rekti...

Seip mano sunui dabar yra 1,7men bet jis kai jau buna nusikales praso kad as ji palaikyciau o seip ant ranku nenori.Ir seip jau mokinames patys vieni uzmigti lovyteje,tad supti jau nereikia

Mano mergytei 11 menesiu.Kiekviena vakara turiu nesioti,kad uzmigtu.Niekur kitur neuzmigdysi.

Nešiot nešioju labai mažai, tai būna, kai jau tikrai niekas nenuramina, nes ką nors skauda pvz.- dantukai dygsta. Jei nori prieš miegą ar nusiraminimui supimo, tai supu atsisėdus, nes kai mažai nešiojama buvo, tai sunku ir ilgiau išlaikyt mūsų mažytę

anksciau nereikedavo daznai nesioti o dabar tai be ranku neuziega ir apskritai vos zirzia kad ant ranku imciau. juk nenumesi vaikucio rekti . o as raumenis auginu nes ji 10 kg sveria

mhm, ir as sakau- i fitneso cempionata greit bus galima, maniskis jau su rubais pasvertas 11kg sveria, o ant ranku nori but labaaai daznai ir dar ne siaip ant keliu sedeti
nieko, uzaugs- neprisiprasysim kad ateitu apsikabinti, reik dziaugtis kol yra galimybe.
Raideles , visiskai pritariu,- palikti vaika issirekti- barbariska

Na kol maziukas visai buvo tai nesiojau, bet tikrai ne istisai. O dabar jau kai vaiksto tai ramu, zaidzia sau, retai labai panesioju.

Visiškai pritariu.

Sveiki žemiečiai ir kiti piliečiai Tas vaikučių nešiojimas labai gerai pažįstamas reikaliukas. Mūsų pirmagimis tai irgi labai pamėgo. Itin nepergyvenam nes manom kad iki metų panešioti gal pakaks Gal tie kurie turi broliukų ar sesučių reikalauja mažiau nešiojami

Visko gali buti

o ne, tie, kurie turi broliukų ir sesučių - dar reiklesni nešiojimui O dar ir vyresnieji nori, kad juos grąžintum į sostą
Iš tiesų tai vaikas vaikui nelygu...

KUOMAZIAU ANT RANKYCIU,TUO GERIAU