as esu tos nuomones kad megaukimes kol leidziasi ant ranku nesioti, juk tai nebus amzinai...mes kazkaip stengemes kad nebutu rankinukas bet vis tiek norisi pamiti ir tiesiog panesioti - juk tai taip malonu

Man labai daug kas sako kad nereikia pratinti vaiko prie rankų, bet aš pavyzdžiui pati noriu. Manau reikia džiaugtis kiekvienu augimo periodu.

Pritariu, pritariu...Auginam trečią mažylį ir tik dabar palaimingai mėgaujamės tuo trumpalaikiu džiaugsmu
Nešiočiau ir nešiočiau, gaila, kad jau 10kg ir sunku pakelti, bet pusmetis pralėkė nepastebimai.

Aš taip pat manau, kad savo kūdikėlį tiesiog būtina nešioti, juk tokiu būdu jis jaučiasi saugus, o tik gimus juk jam viskas nauja ir bauginančiai atrodo, tai kas kitas, jei ne mama, jam suteiks saugumo jausmą nešiodama. Be to, iš patirties žinau, kad tikrai dažnai nešiotas vaikas turi ypač stiprų ryšį su mama net tada, kai jau "prakunta". Džiaukitės, mamytės, savo stebukliukais ir kuo dažniau juos glauskite prie savęs:)

Mano mažiukas nėra rankinukas, tai nešioju tiek kiek jam to norisi... Manau nereikia nuolat ant rankų laikyti, bet kiek vaikutis nori, tiek nešioju. Kiek gi jie tūnos ant tų rankų, nė nemirktelėsim kai jau patys norės begti

O maniskis rankinukas nebuna vienas ne uz ka o reikia ir vyresneliu pasirupinti,nors nieks nepratino maziaus ant ranku pastoviai but bet...

Savo vyresneli, kuriam dabar jau tuo sueis 7-eri nesiojau labai ilgai. Iki metuku tokius turbut ir vadina "rankinukais". Mazai kas pasikeite ir veliau. Galima sakyti nesiau kol panesiau . Kokios bobulytes kartais sakydavo oi koks didelis eik jau pats, tai tokioms tetulems tiesiog atsaudavau nesiu kol panesiu, veliau gal noresiu - bet nebereikes. Nemanau kad tai perdetas lepinimas - tiesiog visiems dalykams savas laikas. Mazajai dabar 10 men. lyg ir nepratinom specialiai, bet vel gi nori ant ranku labai. Tad vel istorija kartojasi turbut nesiosiu kol panesiu

Musiškis irgi rankinukas , jam vienam nuobodu, reikia, kad jį nešiotum ir jis viską galėtų stebėti

mūsų irgi rankinukas ir dar ne visos nešiojimo pozos tinka

Maniskis nenulipo nuo ranku, kol ropot ismoko Dabar mazesnis poreikis sedeti ant ranku, labai patinka paciam keliauti ir su pasauliu pazindintis

Bet kaip gera, kai jis nesiojamas apsikabina, paglosto rankutem mane

Mano irgi didesnis rankinukas buvo, kol nepradeęjo ropoti ir stoveti, tai dabal migruoja po kambarius, o as paskui. Bet jai pamato, kad nera mamos salia, tai varo zyzdamas ieskoti ir jau rades stojasi kabinasi i kojas ir prasosi ant ranku paimamas.Zodziu mama turi buti visur ir visada.

nesiojau nuo gimimo iki dabar beveik 3metu,dabar augantis piliukas gal kiek trugdo,bet vis dar nesioju ne rankinukas manasis,bet kaip miela kaip pasipraso paneseti

pritariu, paskui ir norėdamos nebepakelsim

Mano berniukas niekada nebuvo rankinukas, tai nesioju kiek norisi

Maniškis irgi mamos neterorizuoja labai , pabūna vienas ir kėdutėj, ir lovytėj pažaidžia, ant grindų patiesiu kaldrytę, mėgsta pasivoliot. Paimu, kai noriu su juo pažaist arba kai yra laisvo laiko . Aišku visko būna, kartais zirzia visą dieną, nori, kad nešiočiau

Pas mus lygiai taip pat

kaip grazu, o man jau nera labai lengva ji nesiot, zinoma, su saiku tai mudu pavaikstinejam, bet jis dabar su vaikstukais po namus lakstineja, visur pirmas nori but

Ir as saviski nesioju,ypac dabar ziema ,nes i roges neseda,o sunku eit ...Tai kai gera nuotaika eina kojytem savo,o kai ne tada "opapa" ..Sunkoka jau 16 kg tampyt + drabuziai , bet nesu dar,nors ir sakys kas ,kad jau laikas nebenesiot,bet tuoj vaikas uzaugs ir nebegalesiu ne tik pakelt ,bet ir vaikas nebenores to O jei lauke vaiku yra,nepriprasysiu ant ranku

Dukryte nesioju ant ranku pagal jos poreiki

Mums ir pagal poreiki - bet dazniasiau ,kai serga ar uzsigauna .............

Aš savo vaikus nešiojau ir nešioju labai daug, kol jie kūdikiai, ir nematau tame bėdos. Tai juk vienas svarbiausiu poreikių pirmais gyvenimo metais, taip vaikučiai geriau pažįsta pasaulį, jaučiasi mylimi, saugūs. Visas raginu kuo daugiau nešioti.

As manau nesiojimas yra problema, kai mama ne pavalgyti ne nusiprausti negali, to negalima leisti, toki trumpa laika vaikas budamas salia turi pabuti ne ant ranku. o siaip manau nesioti vaikus butina, nors reikia atsizvelgti ir i save, jei lb sunku, nieko nenutiks jei paguldysi ir atsigulsi salia

Iki metuku,net nesiruosiu riboti del nesiojimo

labai daug nesiojam

Paimu ant ranku kiek reikia, siaip nera laaabai reikli, bet mamyciuke jai svarbu, kad buciau toje pacioje erdveje, vat jei iseinu i kita kambari, tai vejasi tekina ir tampo uzklesnes, kad jau ja paimt ir kaip neimsi ziogo, kai taip rankytes tiesia

Perskaičiau kelis paskutinius puslapius komentarų ir pagalvojau, kad pagal jus, ko gero, esu pati blogiausia mama pasaulyje, nes kiekvieną dieną leidžiu vaikui klykti kiek tik širdis geidžia ir net neinu artyn, nes jau iki gyvo kaulo įgriso toks gyvenimas, kai kiekvieną akimirką, kai sūnus nemiega, jį reikia nešioti ir nešioti, negaliu net prisėst, o ką jau bekalbėti apie žmogiškųjų mano poreikių patenkinimą (tualetas, dušas, pavalgymas ir pan.). Kalbėjau su gydytoja, tai patarė kuo greičiau pradėt virkdyt, nes paskui galiu tokį rakštį užsiaugint, kad tikrai nebus linksma. Ką, po truputį rezultatas matosi - jau geba kelias minutes pasėdėt ir su žaisliukais pažaist. Žinoma, tik šalia turiu būt ir būtinai žiūrėt į jį

saunuole ... Jei nesiojimas trukdo nueit i dusa,ar i tualeta tai jau negerai Bet dziugu,kad jums jau geriau
Mes taip pat kaip jau pavasaris vaiskom kojytem,nebenesioju...Tai kad ir paverkia,tai nieko tokio

:D:D pažįstama situacija. Mano irgi panašus egoistas:) tik kad aš jau turiu patirties nes trečias mažius:)

Saunuole As tokios pat nuomones apie kudikiu nesiojima. Bet kiek teko prisiklausyti patarimu, nuomoniu, kad nenesiociau, nesiojamas ipras, taps 'rankinukas' ir pan. Nenesioti kudikio - reiskia nepatenkinti vieno is svarbiausiu jo poreikiu. Jau pakankamai senai yra irodyta, kad daznai nesiojamas kudikis nepripranta prie to...Bet stereotipai yra taip iauge i mus...Liudna, kai snekiesi su kokia nors jauna mama, o ji rimtu veidu desto - as savo vaikelio stengiuosi neimti daznai ant ranku, nes ipras Prie ko ipras? Prie meiles, svelnumo???Bet musu mamu, mociuciu, kaimyniu, bendradarbiu, draugiu agitavimas to nedaryti daro savo...Tiesiog buvo toks viduramziskas metas, kai vyru neleisdavo i gimdykla, kai kudikio gimdyvei neduodavo kelias paras, kai nenesiojo kudikiu, nes ipras, kai kudikius migdydavo atskirai nuo tevu, maude kalio permanganato voniose ir pan. Deja, visa tai labai giliai isisaknije ir turbut dar nemazai laiko praeis kol visa tai isnyks...
Lietuviu gydytoju (Banga Kulikauskaite, Egle Markuniene ir kt.) parasytoje knygoje 'Geriausia pradzia' rasoma:
Pirmuosius 6-8 menesius, kol vaikas nesliauzioja, galima pavadinti buvimo rankose etapu. Taip vaikas ir patiria nuolatini artuma, ir gauna daug ispudziu dalyvaudamas mamos gyvenime kartu su ja.Iki gimimo kudikio busena buna tokia, kad visi jo poreikiai iki galo patenkinami.Jis tikisi, kad taip bus ir po gimimo. Todel naturaliausia vieta, kur jis tikisi buti, yra suaugusiojo rankos. Budamas rankose naujagimis patiria palaima, kuri toliau tesiasi ir patenkina jo poreikius. (...) Pirmaji pusmeti nepatenkintas artumo poreikis niekur nedingsta, o siekia patenkinimo ir stabdo tolesne vaiko raida. Tevai daznai bijo reiksti savo jausmus, kad neislepintu vaiko. Taciau is tikruju vaikas, pasisotines mamos svelnumu, veliau tampa savarankiskesnis. Islepe ir silpni vaikai ne tie, kurie buvo nuolat nesiojami, o tie, kuriu mamos uzgozdavo ju inciatyvas. Vaikai, kuriu testinumo poreikiai buvo patenkinti ankstyvoje 'buvimo rankose' fazeje, uzauga labiau pasitikintys savimi ir labiau nepriklausomi, nei tie, kurie verkdavo be atsako.
Galeciau dar nurodyti maziausiai desimt ivairiausiu knygu, zurnalu, straipsniu ir pan. kuriuose apie tai kalbama...Bet manau, kas nores ir pats pasidomes
Sekmes mamoms:-)! Daugiau nesiokite savo kudikelius...

Ne visada gydytojai pataria tai, kas geriausia ir ne visada ju reikia klausyti. Mamos sirdies balsas yra teisingiausias, tik mama gali zinoti ir nujausti kas yra geriausia jos kudikiui...O tokia gydytoja, kuri Jums taip patare, rykstem isplakti, kad nesamoniu nekalbetu Sorry, bet nejaugi, jus taip aklai tikite, ka nusisneka kai kurie gydytojai? Paklausiusi tokiu nesamoniu, viduje pasijuokciau , gal net pagaileciau jos, nes ji turbut buvo taip auginama ir savo vaikus taip augino...Kai mano kudikio gydytoja, kai jam buvo 2 menesiai, pasake man - Jus ka , isprotejote, kad naktimis zindote, naktimis reikia miegoti, o ne zindyti! To uzteko, kad ja pakeiciau i kita Gal ir ne i tema as, bet nesusilaikiau perskaiciusi apie tokia gydytoja. Kraujas uzvire

Pirmus menesius su zmogiskuju poreikiu patenkinimu irgi sunkiai sekesi, nes istisai norejo buti ant ranku, bet po truputi to reikia vis maziau. Mano nestumas buvo su stresiukais ir gimdymas labai sunkus, o tokiais atvejais ypatingai kudikeliams pirmus menesius norisi mamos artumo, jausti ja salia...Tiesiog REIKIA isnesioti, isliuliuoti, islostyti, ismyluoti...Taip, sunku, bet tai yra del vaiko.

Tevai, kurie savo kudikiams suteikia daug fizinio kontakto, nesioja juos, nedelsdami atsiliepia i ju signalus, poreikius, verkiancius paima ant ranku, sukuria 'saugu prieraisuma', ju tarpusavio santykiams budinga darna.Kai kurios mamos neskuba raminti verkianciu vaiku, taciau kuo ilgiau nereaguojama i vaiko verkima, tuo daugiau jis verkia velesniais menesiais, leciau nusiramina. Saugiai prisirise vaikai auga gaudami pakankamai supratimo ir uzuojautos, uzauge jie buna lankstus, empatiski ir nepriklausomi, uzmezga su kitais zmonemis tvirtus ir atsakingus rysius.
Pastebeta, jog vaikai, nesiojami 3 papildomas valandas per diena, nesusijusias su verkimu ar maitinimu, verkia 50 proc. maziau, nei vaikai, imami ant ranku tik maitinimui ar jiems pravirkus.Be to, jei mama per 90 sekundziu atsiliepia i vaiko verksma, jis is karto liaujasi. Jei veliau - vaikui reikia daugiau laiko nusiraminti.

Aš visada vaikeli nesioju ir nematau tame nieko blogo

pritariu..vaikas greit išaugs ir naudojuos proga kad galiu jį paimti, myluoti

As irgi visada imu mazute ant ranku, tiesiog sirdis neleidzia nepaimti, kai ji pradeda verkti... As ja naktim laikydavau ant ranku beveik iki 3 menesiu, nes labai jau pilveli skaudejo, tai kitaip nemiegojo Dauguma sake, kad blogai darau, pripras, o man nesvarbu buvo, kad tik jai lengviau butu, kad tik neverktu vargsiuke. Dabar mums puse metuku, tai naktim miega lovyteje, bet kai kartais tenka, tai ir ant ranku palaikau, nors aisku miego ziauriai norisi

Mano vaikas tikras rankinukas,kuri nesioju visur:kava darausi su juo kartu,sluoju,verdu. Taip vaikutis pazindinasi su pasauliu. Veliau manau paciam bus nebeidomu sedeti mamai ant ranku ir savarankiskai atpras

mano vaikai dideli,bet kai buvo mažiukai,nešiodavau,ar pravirkdavo,ar užsigaudavo,ar vežimely nenorėdavo sėdeti,susilaukdavau daug pastabų iš giminių ir pažįstamų kad negerai darau,nes teks visą laiką nešioti,bet vaikai greitai užauga,dabar jau nebepakelčiau ,kad ir labai norėčiau,bet dažnai apkabinų,ne prie visų, kaip vaikas pasikeičia,be žodžių suprantų kaip to jam reikia.