Žinau, kad labai padeda bendravimas, žinau, kad svarbi vyro pagalba, kitų artimųjų pagalba. Ir visi nemažai padeda. Bet ašaros vis tiek rieda be jokios priežasties. Ir miegas prastas. Ir kažkokia vidinė baimė kankina, labai jautri įvairiems garsams pasidariau. Ir atrodo, labai nepavargstu, mažylis gana ramus.
Ar galima būtų kokių nors valerijonų pagerti (maitinu kūdikį krūtimi)? Geriu melisų arbatą, magnį/kalcį, ar gerai? Ką dar pasiūlytumėte, nes vien bendravimas ir bandymas pailsėti nebepadeda Nenoriu, kad dėl tų įtemptų nervų pienukas dingtų.

Prieš pradėdama savarankišką gydymą pasikonsultuokite su specialistais-psichiatru ar psichoterapeutu.