Siandien patekau i tokia keblia situacija: lankom masazus ir mankstas darzelyje, kur yra ir sutrikusio judesio ir intelekto vaikuciu., taip gavosi kad mankstai daryt reikejo kartu dar su keliais vaikuciais( kitus kartus manstindavosi viena). Mergyte pradejo verkt ir grieztai atsisake mankstintis
Kai grizom namo isiklausinejau ko verkei ir kodel nenorejai mankstos daryt, o ji man paaskino , kad ji issigando to vaikucio kur keistai ranka laike ir neklause kinezioterapeutes,ir keistai mojavo rankom( tarp tu vaikuciu vienas buvo neigalusis , ir jis sededamas mojavo rankom).
As paaskinau kad ne visi vaikuciai yra vienodi, nuraminau ja , bet kai paklausiau ar kita karta nebijos , susiguze ir sako bijosiu.

Psichologe patarkit kaip tokiais atvejais elgtis? Kaip vaikui padet nugalet ta baime ir kaip isaiskint kad tai siek tiek kitokie vaikuciai?

Galvojom i ta darzeli i priesmokykline leist, bet turbut kazkaip reiktu paruost vaika , kad klaseje bus ne tik sveiki, bet ir neigalieji
Mergytei greit penki metukai.

Vaikai apskritai bijo to, kas neįprasta, nematyta, nes nežino, ko galima tikėtis. (iš tikrųjų, jeigu neįgalusis vaikas negali gerai valdyti rankyčių, gali netyčia užgauti. be to, dukra pastebėjo, kad vaikas neįprastai elgėsi). Dėl to išgąstis tam tikra prasme yra natūrali vaiko reakcija.
Jums reiktų dažniau su dukra apie tai pasikalbėti, gal susipažinti artimiau su tais neįgaliaisiais vaikais. Reikia laiko, kol apsipras.

kaip 4 metų vaikui paaiškinti, kodėl jie kitokie?

Vaikui suprantamais zodziais, trumpai- kad neigalusis vaikutis negali suprasti, ar negali eiti, kelti rankyciu. Be to, negaliu yra labai daug- ir fizine, ir protine, tai priklauso nuo to, ka sakyti vaikui.

Gal reikėtų aiškinti, kad visi esame tiesiog skirtingi: šviesiaplaukiai, tamsiaplaukiai, mėlynakiai, rudaakiai, storuliukai, riestanosiukai, stipruoliai ir silpnesni ir t.t. Manau, maži vaikučiai atviri pasauliui, neturi išankstinių nusistatymų, taigi viskas priklauso nuo to, kaip reaguoja tėvai patys ir pateikia tai savo vaikui.