Visas mus nuo pat vystyklų mokė:būti egoistei-negražu!Ar tikrai?Ar tik ne todėl gyvenimas ir apkarsta ,kad baimindamosi pasirodyti egoistė,nedrįstame ištarti''NE'',nuolankiai kenčiame aplinkinių psichologinę prievartą?KAIP PASAKYTI TĄ ŽODĮ '' NE''?KAIP PASIRINKTI TEISINGĄ SPRENDIMĄ?

manau, kad buti egoistui tikrai negerai, bet myleti save reikia. Ir tai ne egoizmas. Ir "ne" moketi pasakyti gali irgi ne tik egoistas. Juk net savo vaikams sakome "ne", bet tai nereiskia egoizmo??? Svarbiausia neistizti

Suprantu, kad pasakyti "Ne" kartais gali buti sunku ir baisu. Pati ta patyriau ne karta. Taciau galime pagalvoti, kas is tiesu yra tame baisaus. Kas blogiausio gali atsitikti pasakius "Ne"? Gal bijome, kad mus gali atstumti, supykti, blogai apie mus pagalvoti ir pan. Taciau mes nezinome, kas atsitiks, kol nepabandysime. O gal nieko baisaus ir neatsitiks?

ir as uz tai,ka nereikia bijoti pasakyti "ne".zmogaus reakcija priesingai nei isivaizduoji daznai gali buti kitokia nei tikejaisi po tokio pasakymo"ne".teisingai,svarbu nesuskysti

seniau buvau, gal naivi, bet tikrai nezinojau, tokio zodelio NE. Visur lekdavau, visus tik isklausydavau, padedavau. Bet vienas artimas zmogus t.y. vyras priverte susivokti, pazvelgti kitom akim, kad reikia ir sau laiko atrasti ir kitiems moketi pasakyti NE, nes is tikro yra daug zmoniu, kurie tiesiog susiranda geru naivuoliu zmoniu uz kuriuos padaro ju darbus. dabar tikrai sakau, kad reikia buti egoiste, aisku su saiku. O viso pasaulio neisgelbesi ir nebusi visiem geras!

Ilgą laiką galvojau, kad pasakydama NE, galiu įžeisti, įskaudinti žmogų. Išties ir man yra sunku sakyti NE, net kai iš anksto ruošiesi tą pasakyti. Būna, kad galvodama NE, imi ir pasakai TAIP. Tačiau metams bėgant pastebėjau, kad tas NE, kurį taip sunkiai ištariu, jokios tragedijos adresatui nesukelia. Dažnai tragedija būna tik sakančiam: "Na, kaip aš taip galiu..." Manau, kad savęs meilė nesusijusi su egoizmu. Kas nemyli savęs, vargu ar sugebės mylėti ir kitą.

[quote=Laisvė,2005 02 17, 17:13]
Ilgą laiką galvojau, kad pasakydama NE, galiu įžeisti, įskaudinti žmogų. Išties ir man yra sunku sakyti NE, net kai iš anksto ruošiesi tą pasakyti. Būna, kad galvodama NE, imi ir pasakai TAIP.

Manau, ne vienam taip yra buve, kad turedamas galvoje "ne", imi ir pasakai "taip"... Turiu viena drauge ( p.s.:"drauge"), kuri pasitaikius progai sugeba ivikius pasukti taip, kad jai tai iseitu i nauda ( kad ir paciose banaliausiose situacijose). Ji viska organizuoja ne tarimosi, bendro sprendimo keliu, bet apie visus "kas" ir "kaip" nusprendzia ji pati, taciau padaro tai taip lanxciai ir lengvai, jog tai rodos tarsi nerupestingas nusiziovavimas . Pvz. neseniai ji man nerupestingai uzsimine, kad neva netikinti plepalais, kad naujagimio negalima lankyti pirmaji menesi ir kad as nebusianti tokia senamadiska ir priimsianti ja "ant karstuju"... Tiesa sakant, man atvepo zandikaulis. Taciau vietoj to, kad pasakyciau, jog mano manymu viskas priklausys nuo to, kaip mudu su vaikeliu jausimes , as isveblenau kazka panasaus i :" bus matyt" Apsisukusi pati save keikiu del neryztingumo ir po tokiu "bajeriu" prizadu sau ateity gerbti save

Jei visi galvotų tik apie save, arba visi tik apie kitus, tai neiškiltų ir tokių problemų. Kad ir tavo draugė. Ji galvoja tik apie save, todėl ir daro taip, kaip jai pačiai patogu. Manau, kad tu taip negalėtum, jei bijai pasakyti "Ne". Puikiai tave suprantu ir man taip pat būna. Mane irgi mokė nebūti egoiste, bet dabar kuo toliau, tuo labaiu man atrodo, kad išgyvena tik egoistai, tik tie, kurie sugeba kovoti už save, lipti per galvas tam kad pasiektų tikslą ir galvoti tik apie save. O aš tokia bailė, neduokdie kas ką ne taip pagalvos, aš juk gera, mandagi, ne kiaulė. Taip ir lieka špyga tokiom geruolėm, nesakančiom ne.

O aš pastebėjau, kad TAIP ištartas iš mandagumo, nenoro įžeisti labiau pakenkia santykiams negu NE ( čia tuo atveju, kai iš tikrųjų nori sakyti NE, bet pasakai TAIP). Bent jau mano gyvenime. Tarkim, sutinku su kuo nors susitikti, nors iš tiesų esu pavargusi ar užsiėmusi, bet man nepatogu atsisakyti, nes dėl panašių priežasčių jau buvau atsisakiusi. Ir ką? Žmogus vis tiek pajunta mano nepasitenkinimą savimi (kad nepasielgiau taip, kaip aš norėjau). Greičiausiai jis pagalvoja, kad jis man kažkuo nepatinka ar neįtinka ir santykiuose įvyksta nesusipratimas.
Galbūt jei eilinį kartą žmogui pasakyčiau NE - jis pagalvotų tą patį, bet bent jau nejausčiau nepasitenkinimo savimi.

Absoliuciai pritariu tau ! Ir kas svarbiausia - as save koneveikiu, keikiu ir vis prizadu sau sekanty karta gerbti save, atviriau issakyti savo nuomone ir buti grieztesne. Bet kas blogiausia - neiseina . Situacijai susidarius, tu tiesiog nuolankiai nuleidi galvele ir... eilini karta sutinki su kitu primestomis zaidimo taisyklemis... Visiskai sutinku, kad apima abejones, ka apie tave pagalvos, kaip traktuos toooki tavo pasakyma ar pan. As esu net kvailai isitikinusi, kad nenuolaidziaujant draugai gali nusisukti nuo taves,nors is kitos puses ir suprantu, kad tokie draugai nera draugai...