Sveikutes, turiu namie problema. 4 metu sunus megsta parsinesti namo svetimu daiktu. pvz. is darzelio arba is draugo. trumpai tariant pasisavinti. gal kuri susiduret su panasia problema. blogiausia, kad su tokiu pasitenkinimu namie traukia is kisenes, gerai, kad dar kol kas to nuslepti nesugeba. kokiu priemoniu emetes, ar tai rimta, jei daroma pakankamai samoningai ir zinant, kad to daryti negalima.

Papasakosiu savo atvejį:buvau kažkur 2,5-3 metų,kai vieną vakarą iš kaimynų į namus parsinešiau puodelį(kavos ar arbatos),mama dieną kažkaip nepastebėjo aš jį padėjau virtuvėj ant palangės,tačiau 22 valandą vakaro ji jį ten pamatė.Aš žinoma nė negalvojau puodelio slėpti aš net nesupratau kad tai vagystė
Taigi 22 val.ji mane aprengė ir liepė nešti tą puodelį ir padėti ten iš kur paėmiau ir dar būtinai atsiprašyti tetos ir pažadėti kad taip daugiau nebus nes sakė rytoj ji paklaus kaimynės ar viskas taip ir buvo kaip buvo lipta...aš žinoma nuėjau ir viską atlikau sąžiningai
Man vos tik sugrįžus mama mane apkabino,pamylavo ,nieko neklausė,palydėjo į lovelę ir palinkėjo geros nakties
Kaip sužinojau gerokai vėliau - ji nuėjo pas kaimynę pasikalbėti.
Patikėk aš šį įvykį prisimenu taip gerai,kad rodos visa tai vyko vakar,nuo to laiko kažkaip pradėjau skirti savus daigtus nuo svetimų
Didžiuojuosi mamos išmone ,tyliai ,ramiai be jokio pykčio ar triukšmo,bet UŽTIKRINTAI

Tikrai gražiai mamai pavyko, bet ir tamsta buvai šaunus vaikas, kad viską sąžiningai atlikai.
Kažkur skaičiau straipsnį, buvo neblogų patarimų tėvams. Vienas iš jų - kad vaikas turi suvokti apskritai nuosavybę kaip tokią, jam reikia turėti SAVO stalčių, daikčiukus, kuriuos saugoja ir pan. Manau, psichologė, kuri konsultuoja, galėtų daugiau patarimų duoti.
Maniškė kitų neima, bet savo labai sunkiai duoda. Net mokėmės eilėraštį "Negodus esu visai, juk vaišingi meškinai"...

Maniškė sugebėjo šį savaitgalį parsivežti kamuolį..nuskriaudė 2 metukų antros eilės pusbrolį
Jei būčiau galėjusi, tai būčiau liepusi neštm, atiduot..bet aš tai pastebėjau jau Vilniuje..negrįši gi į Kauną, kad atiduot..dabar atiduosim tik prie progos, kai vėl važiuosim į Kauną
Bambėjau, skaičiau moralą, bariausi mašinoje, buvo taip pikta...sakau "kodėl ėmei? ar tavo?" Sėdi. Tyli. Močiutė sako, kai klausiau kur jos daiktai, tai ji pasakė, kad ir kamuolys jos. Bet matyt supranta, kad ne savo ima Neparodė man to kamuolio dar Kaune, tik Vilniuje išdrįso ištraukt O šiaip tai aš iškart stebiu, kad ko svetimo namo nevilktų, liepiu atiduot iškart ar palikt daiktą, kur jį rado.

Manau kad buvau permaža,kad nedaryčiau taip kaip liepia mama

man atrodo nieko cia baisaus.mano dukra 3m.is parduotuves visada ka nors nugvelbia pamatau tik kai iseinam is parduotuves.cia visu vaiku tokia mada kol neisauga.labai neimkit i galva aisku tik reik mokint taip nedaryt.

Na va čia tai požiūris... Aš apstulbus net komentaro neturiu

Iki ketveriu metu vaikas negali saves isivaizduoti kito vietoje.Nors atrodo, kad jam aiskios savokos "mano" ir "tavo", bet tuo momentu jis mano, kad paemus daikta jis tampa jo.Galbut jam suprantamiausia butu paaiskinti, kad paemus kito daikta, mes priverciame daikto savininka liudeti.
Niekada neklijuoti etikeciu-tai nepadeda, o zeidzia.Neklauskit ar vaikas paeme, jei ir taip zinote atsakyma-vaikas gali pameluoti.
VISADA privalo grazinti daikta savininkui.
Kita karta uzbegti ivykiams uz akiu- ar pameni, kad darzelio zaislai turi likti darzelyje ? Ar pameni, kad daiktus paimtus parduotuveje visada paduodame pardavejai?
Remiausi Dorothy Einon- man patinka sios autores poziuris i auklejima ir jos knygos

Rasai, kad iki ketveriu metu. Bet vaikinas jau eina penktus metus... ir man regis suvokima apie svetimus daiktus jau turi, nes parsinesa uzsislepes kiseneje. kita vertus vis dar paemes svetima daikta mano ji esant savu..

Sprendem ta problema grubiai: kadangi per ta savaite buvo ne pirmas kartas, ir buvo kalbeta anksciau, vyras mane isvare is kambario, ir auklejo vaika pats: sunus gavo per nagus, be to ir daiktus turejo grazinti savininkui. Kadangi paprastai auklejam be fizines jegos, tai sunus raudojo gera pusvalandi, o gal ir daugiau... Negaliu pasakyti ir kiek jam buvo geda kai daiktus grazino, ir iki siol abu su vyru nemanom, kad esam teisus del jegos panaudojimo, bet tikimes, kad bent jau kitam kartui gerai atsimins, kad liesti svetimu daiktu negalima.

Mums tai irgi buvo šokas, kad nepastebint mano 3 metų dukra iš parduotuvės išsinešė kramtomą gumą. Atėmėm ir pabarėm, sakydami, kad kitą kart gali ir policininkai prisistatyti, tėveliu nubausti už tokius jos darbus ir tada jau ..ilgam tiutiu jos malonumai. O vyresnioji ir darželyje ir mokykloj dažnai su draugėm keičias visokiais tušinukais, pieštukais irt.t., bet čia iš didelės draugystės, tai skandalo nekeliu, nors kartais pagalvoju - daviau 5 litus savaitei, oji per vieną dieną draugėms bandelių pripirko (kitą dieną negavo pinigų, tai draugės pirko ).

mano vyresnėliui buvo tokia problema apie 4m.Su draugaite gėrėm kavą,o jis iškraustė jos striukės kišenę ir paėmė litą popierinį.Išdidus atneša parodyt savo grobį.Aš bart ir gėdint vaiką o draugė tik juokias ir atidavė ,,močiutę,,.labai supykau ant draugės kad juokais tokį rimtą dalyką nuleido.Uz savaitės nuvaziavom pas mano mamą.Ji atlyginimą gavus ir pinigus pasidėjus ant stalo.Vakare rengiu miegui vaiką o jam iš kelnių šimtinės byra...Čia kaip pasakoj avinėli pasipurtyk...tada mudvi su mama padarėm rimtą psichologinį spaudimą(mama l.gerai tai sugeba)vaikinukas apsiašarojo,bet vagystės baigėsi.rasdavo centą tai klausa kieno ir tik tada ima.Ir po šiai dienai dėl vogimo esu rami.O po ,,močiutės ,,vagystės reikėjo nieko nesakyt arba pagirt ir būtų vagis profas.Čia šimtu procentų esu garantuota.

Perverčiau temelių pavadinimus panašios į mano nemačiau.
Taigi turiu didelį galvos skausmą mano 6 metų duktė pradėjo vogti iš parduotuvių, draugų, mano tėvų. Kai bandžiau su ja kalbėti, kodėl taip darai, ji pasakė man buvo gražu tu nepirkai ir aš pasiėmiau. Iš tiesų nežinau kiek laiko jau tai tęsiasi, bet kartą pastebėjau svetimus daiktus namie, nuo to laiko ėmiau ją sekti ir kontroliuoti tada ir aptikau, kad daiktus ji nešasi ir iš draugių, mano sesers kosmetiką slapta dedas i kišenę ir nešas namo. Žodžiu, šiemet pradėjo lankyti mokyklą bijau, kad kada mokytoja praneš, kad mano vaikas apsivogė mokykloj. Dar bijau, kad tai nevirstų manija.
Gal ir kam taip buvo ir kaip išsprendėt šią problemą?

6-8 metu vaikai yra labai empatiski, jie moka įsijausti į kito rolę. Pabandyk vaiko paklaust, kaip jam atrodo, kaip jaučiasi tas žmogus iš kurio pavogtas daiktas. Kiek reikėjo jo tetai ilgai ieškot, važiuot į kitą miestą kol ji sau nusipirko tą daiktą ir dabar jo neteko. Ji labai liūdi dėl to. Kaip turi jaustis kasininkė? Ji juk turės sumokėti už pavogtą čiulpinuką iš savo pinigėlių, kuriuos labai sunkiai uždirba. Gal ji dabar nebegalės savo vaukučiams duonytės nupirkti ir jie bus alkani. Žodžiu, kažką panašaus. Tokio amžiaus vaiką, tai turėtų paveikti.
Nusiramink, nes tai nėra retas reiškinys. Aišku, reikia ieškoti priežasčių ir jas spręsti. Savaime tai nelabai išaugama. O jei dar turėt omeny ateinantį paauglystės laikotarpį
6 metų vaikas jau turėtų gaut pastovių kišenpinigių.

Sutinku su tuo ką sakai, aš panašiai jai ir kalbėjau, bet nebuvo rezultatų Viskas kartojasi. Su arbatpinigiais sudėtinga, nes 1. ji nemoka skaičiuoti, taigi, nesupranta pinigų vertės, 2. mes bandėm tai pinigėliai mėtės po visą kambarį aš pati juos susirinkau, o ji net nepasigedo 3. Į mokyklą visada duodu 0,50 ct nusipirkti bandelei ar pan. Beje, ji vagia ne maistą, o gražius daiktus (papuošalus, kosmetiką, žaisliukus, pieštukus ir pan.).
O arbatpinigių vaikui reikėtų pačiam siūlyti ar ateina toks laikas kai jis pats pasipraso?
Nes maniškei kažkaip tai įspūdžio nepadarė, nes kai ji norėdavo kažką nusipirkti reikdavo kaskart klausti manęs kas jai už tiek išeina, gal todėl ir nepatiko .

Gal reiketu pasikonsultuot su psichologe.Baisu,kad ateityje tai nevirstu kaip kleptomanija.Mano sunaus klase buvo pradejes lankyti toks vaikas,kuris jei pamatydavo jam patinkanti ,grazu ar naudinga daikta,tuoj pasisavindavo.Bet pries tai vaikai buvo ispeti,kad saugotusi jo.Laimei jis labai retai lanydavo mokykla ir liko antriems metams toje pacioje klaseje.Tad musu vaikai nuo jo nukentejo nestipriai.
As nesupratau is jusu pasisakymo,kad mergaite vagia ir is parduotuviu.O tai kas ja ten sulaike vagiant?Zinau viena atveji,kai nedideleje parduotuveje mergaite pavoge prie kasos buvusi sokolada.Tai pastebejo pardavejos.Jos pranese mokytojai(nes vagyste vyko pertraukos metu).Si tevams.Ji buvo pastatyta pries klase.Jos poelgi vertino visi.Kiek teko girdet,tai jai buvo pamoka,didele geda.Kiek zinau tas daugiau nepasikartojo,nors jau praejo gal kokie 3 metai.

Kad iš parduotuvių vagia irgi pati aptikau, nes mačiau kaip maximoj prie segtukų skyriaus ji ten žiūrinėjo ir rodė man kokie gražūs pakabukai, po kelių dienų namie pamačiau pakabuką, pasirodo ji įsikišo į kišenę ir išsinešė. Dažnai su kiemo draugėmis eina i parduotuvę, bijau, kad gal čia jos pamokė taip elgtis.

Gal reiketu ja pagasdint,kad kas tada bus jei tave sulaikys apsaugos darbuotojas ir pranes policijai.Policija,manau toki vaika dar galima pagasdin.

Kišenpinigiai - tai nėra pinigai skirti maistui. Visų pirma – tai vaikui teisėtai priklausanti šeimos pajamų dalis. Teisėtai, nes tai vienintelis būdas, kai vaikas gali gauti pinigų. Juk jis dar negali dirbti.
Vaikas gauna tam tikrą nustatytą sumą ( pradžiai gal geriau dienai, kol dar nelabai gaudosi pinigėliuose, vėliau savaitei ar mėnesiui) ir gali leist kur tinkamas: saldainiams, pieštukui, segtukui ar taupyti. Pasakyk mergaitei, jog viską, ką lyg šiol jam pirkai :drabužius, maistą - ir toliau pirksi. Tačiau mažais niekeliais ji nuo šiol rūpinsis pati.
Paprastai kišenpinigiai turėtų būt duodami maždaug nuo 5 - 7 metų. Jei vaikas jau lanko mokyklą, kišenpinigių jau reikia duoti pastoviai, nustatytu laiku pradedant nuo labai nedidelių sumų. Jei vaikas galės apsipirkti iš savo kišenpinigių, jam tai bus gera paskata mokytis skaičiuoti.
O dėl vagiliavimo, tai pabandyk paklausti, kodėl ji taip daro. Nekaltink ir negasdink bausmėmis. Pasakyk, kad myli ją ir nenori, jog ji užaugtų vagilė.

Man rodos, tavo dukrytė paprasčiausiai nelabai supranta iš kur atsiranda daiktai kalbėk daugiau su ja, pasakok, jog žmonės pirmiausiai turi daug sunkiai dirbt ir tik po to įsigyt norimą daiktą. Paskaičiuokit kartu pinigėlius, aptarkit, ką galima nusipirkti už tokią tai sumą. Ji išmoks ir supras.

Ir aš manau, kad vaikams reikia dienpinigių kiekvieną dieną. Pinigai valgyklai nėra dienpinigiai. Galima skirti premijas už gerus darbus ar pastangas, bet turi būti "nedeganti" pinigų suma kasdien / per savaitę.

Nekeista, kad šešiametė dar nesugebėjo susiskaičiuoti ir įvertinti pinigų. Reikėtų pareikalauti, kad nemėtytų pinigų, o dėtų į taupyklę. Kai taupyklėje susirinks padori sumelė abi eikit į parduotuvę jų išleisti.

Dažnai kalbėkit apie asmeninę nuosavybę, kad nuosavybę tiek savą, tiek kitų reikia gerbti.

Visi išsakyti siūlymai geri, bet reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad gąsdinimai, moralai ir kt. poveikio priemonės gali "neišgydyti" netikusio polinkio, o tik įvaryti nesaugumo ir nepasitikėjimo tėvais jausmą. Todėl primygtinai siūlau kreiptis į psichologą.

Sveika brigute,perskaiciau cia ka raset Problema tikrai rimta.Pasakysiu,kaip as nuo 6 metukui sunui aiskinau apie vagystes,nors jis niekada ir nevoge.Kadangi dirbau parduotuveje vedeja tai kartais sunus su teveliui uzeidavo pas mane i darbeli.ir pora kartu mate situacija,kaip buo sulaikytas apsivoges zmogus,kaip atvaziavo apsauga,kaip atvaziavo policija,kaip kamantinejo kaip pavoge,kaip buvo surasomi aktai del vagystes.Mate,kaip ta zmogu issiveze,mate kaip visi ziurejo i ji kai vede i policijos masina.Tuo metu as ji atsargiai jam nematant stebejau.Ir maciau vaiko reakcija,ne baime jo akyse,bet pasibjaurejimu tuom zmogumi kuris apsivoge,stebejo policininku darba.Na pamoka buvo tikrai gera.Sunui jau 9 metai,ir iki siol prisimena sia pamoka ir kitiems pasakoja Pabandyk ir tu sukurti kokia nors panasia situacija,gal turi pazistamu policininku,nueik i nuovada paaiskink situacija,policininkai irgi zmones supras,pasikalbes su tavo dukra,pamatys ji sulaikytus zmones su antrankiais,gal tai pades.Gal praeis noras vagiliauti,kai pamatys kas buna kai sulaikomas zmogus uz vagyste

Papasakosiu istorija is savo vaikystes - buvome su drauge (abi 6-metes) pas tevu draugus ir mums ten labai patiko tokie blizgantys papuosaliukai, tai draugiskai pasiemem po viena. Veliau mano mama rado tai pas mane, ilgai tarde kol issiaiskino kad pavogiau
Sprendimas toks, abi su drauge uz blizgusiu ir nutempe pas tuos draugus - kad grazintume ir atsiprasytume. Geda buvo neapsakoma, prisiminsiu visa gyvenima....
Veliau mama pasakojo kad tie draugai juokesi, atseit smulkmena, bet mes to nezinojome, o pedagogiskai gavome labai gera pamoka gyvenimui

Kai mano draugės sūnus ( tiesa, jau gerokai didesnis) apsivogė, tai ji nuoširdžiausiai apsiverkė. Niekas apie tą vagystę nesužinojo, bet draugė verkė iš gėdos, baimės, kaltės jausmo. Tokia reakcija sukrėtė sūnų. Daugiau nieko panašaus nebeatsitiko.

Kai as buvau panasaus amziaus, atsimenu, irgi buvau megeja isigyti tokiu budu tai, kas man labai patiko, labai grazu, nesvarbu, ar zino to daikto savininkas, ar ne. Dazniausiai tyliai sau nukniaukdavau ir tuom pasibaigdavo, kol karta mano mamos teta pasigedo grandineles su tokiu tulpes ornamentu ir zalia akele viduryje. Mano mama buvbo jau pastebejus ta grandinele mano kambaryje papuosta lele. Teko aiskintis ir labai nesmagiai pasijutau, kai buvau pastatyta pries teta ir jai grazinau ta grandinele, atsiprasydama, kad ja tyliai pasisavinau. Teta nesupyko, atleido man ir prie pirmos pasitaikiusios progos, atsimenu, gavau ta grandinele dovanu. Bet vogti man praejo noras tikrai.

Džiaugiuosi, kad su savo problemėlė nelikau viena ir dar labiau džiaugiuosi, kad kol kas ši problema išsisiprendė nes jau kokie 2 men ramu nu nebent aš dar nepastebiu ko nors nors atrodo įdėmiau viską žiūriu ilgai su dukra kalbėjau apie vagystes ir jų pasekmes ir apie tai kaip jaučiasi žmonės iš kurių buvo pavogta, bandžiau parodyti kaip ji pasijustų jei kokia jos draugė išsineštų jos mėgiamus daiktus ir tikiuos, kad visi tie pokalbiai padėjo

Sveika,smagu,kad jums einasi viskas i gera,tikekimes kad taip bus ir ateityje.beje perskaiciusi is naujo tema,pastebejau viena dalyka,kurio neakcentavau tada kai rasiau.tavo dukrytei 6 metai,o ji lekia jau i kiema,drisciau patarti,kad tai prie gero gali ir neprivesti,siuolaikiniuose kiemuose vaikai nesugeba zaisti,kaip zaisdavome mes,vaikai stengiasi grieiciau uzaugti,tad jei dabar toki poveiki padare,tai turetumete susirupinti butent del leidimo kiema.Daugiau bendraukite su dukra,uzsiiminekite ir neleiskite jos i kiema,geriau kartais tegul dazniau ateina jusu draugai su savo vaikuciais.Linkiu sekmes.

Sutinku, man atrodo tas vagiliavimas ir atsirado būtent iš kiemo , nes viskas prasidėjo vasarą, kai ji didžiąją dalį laiko praleisdavo kieme ir draugauja su vyresniom mergaitėms, kurios eina į parduotuvę vienos ir vedasi ją o dabar kai jau į mokyklą eina, dar lanko šokių studiją tai laiko mažiau draugėms tai ir ta problema kol kas dingo bet labai tikiuos kad visam

Na reikia tiketis nes zinot kaip buna didesnes mergaites prikalbina mazesniasias,jos dar nelabai susivokia kas kaip,ir eina vagiliauti i parduotuve ne tik sau o pagrinde toms didesnems mergaitems.O jei nevagia tai nedraugauja jos tada,tai bijodamos prarasti draugus va ir nueina blogais keliais.Geriau is vis i kiema neleisti,na cia mano numone,nepykit jei ka.Nes tie kiemai nieko gero neduoda. O kai pripranta kieme su draugemis laika leisti tai poto sunku atpratinti

Oi niekada apie tai nepagalvojau, kad ir mano vaikas tai gali daryti.... Gerai kad viskas issiprende graziai Turbut cia su amziumi ...

Padėkit prašau, kas tik galit.. iškilo pas mumis tokia problema, mažiukas beveik kasdien parsineša iš darželio kokią smulkmenėlę nieko neatsiklausęs, paslapčia. Daug kartų jam kalbėjau, kad negalima, kad negražu, bet tas nepadeda pradedu galvoti, kad jam gali įaugti vagiliavimas.. na bijau, kad neturės tam gėdos ir ateityje užaugęs turės problemų su vagystėm
Kaip jam paaiškinti nesukrečiant jo..

O kieno jis daiktelius ima? Kitų vaikų asmeninius ar ką iš grupės? Jei kitų vaikų, pamokinkit atsiklausti ir apsikeisti - aš imu ir tau duodu. Ir sutarti, kada atiduosit, nes svetimus daiktus galima tik pasiskolinti su leidimu, bet reik grąžinti (pvz., tėčio mašina sugedo ir pasiskolino senelio, bet atidavė). Arba neimti, nes tas kitas vaikiukas turi teisę nesutikti duoti. O, jei grupės, tai auklėtojos turėtų arba pasakyti, kad negalima išsinešti, arba leisti, sutarusios kada jis parneš daiktą į grupę. Pasiteiraukit savo mažiuko, ar jam patiktų, jei jo daiktelius kas nors išsineštų? Maniškis vieną kartą iš parduotuvės išsinešė mažą mašinėlę, tai, kai namie pamačiau - apsisukom ir atgal į parduotuvę. Nesislėpdami priėjom, garsiai atsiprašėm ir atidavėm. Kalbėjau, kad sūnus girdėtų, jog ko gero pamiršo mano bernaitis, kad daikteliai yra perkami ir niekas negali šiaip sau paimti ir išsinešti ką sugalvojęs. Pakako to. O apie vagis pvz. ir visa kita aš su vaiku kalbu kaip su suaugusiu . Stengiuosi į visus klausimus atsakyti ir visas sitaucijas išaiškinti. Nežinau, ar padėjau nors kiek jums problemą spręsti

Mano gražuolė buvo įsigudrinus vis kokią detalę, kokį visai niekutį iš darželio įsikišt į kišenę. Vėliau per visą dieną būdama darželį į savo spintelę prisikišdavo darželio žaislų. Kartą buvo "prifarširuota" visa spintelė tirštai Net auklėtoja nematė, kada ji ten juos susinešė.

Aš ateinun jos pasiimti, ji atidaro dureles, nusikaltusiu žvilgsniu pažiūri ir neša visus žaislus atgal į grupę.

Užteko poros kartų griežtai pasakyti, kad nekištų tų žaislų į spintelę. Ji net nežinodavo, kodėl taip daro. Visa tai buvo ėjimo į darželį pradžioje - taigi adaptacijos laikotarpy.
Turėjau progą pasikalbėti su vaikų psichologe, tai užsiminiau ir apie šį dalyką. Ji nuramino, kad tai tikrai ne vagiliavimas. Galbūt taip bandoma ieškoti saugumo - kažką paslapčia turėti SAVO. Gal jam dar sunku apsiprasti, kad visi žaislai yra bendri, viskuo reikia dalintis su grupe vaikų. Pasiėmęs vieną žaisliuką jis jaučiasi turintis kažką tik jis. Na, čia mano pamąstymai.
Beje, vaikui labai svarbūs tie šlamštukai, kurių dažnai būna pilnos kišenės - rasti akmenukai, pagaliukai, kažkokios smulkmenos.

Manau reikia pamėginti išsiaiškinti su vaiku, kodėl jis parsineša tuos daiktus. Kad jis įvardintų priežąstį. O tada jau spręsti. Gal būt nereikia akcentuoti kad tai labai negražu, gėdinga. Bet paaiškinti, kad tokios yra taisyklės: žaislai yra visų ir nei vienas vaikas, deja, negali jų neštis namo. Tokios yra darželio taisyklės.

O aš, Jurgyte, kiek domėjausi visokia literatūra, tai išsiaiškinau, kad vaikas tikrai negali nurodyti priežasties kodėl vienaip ar kitaip elgiasi . Kaip ir mes - padarom ką netaip, o klausiami kodėl, sakom - nežinau...tiesiog nežinau kas pasidarė... . Taigi manau, geriausia tiesiog padėti vaikui susivokti kodėl vienaip ar kitaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje, kaip jūs minėjot pagal tam tikrus kolektyvo reikalavimus, nuostatus ar taisykles

Na mano mergele irgi namo visokiu niekuciu is darzelio parsinesa , isigudrinusi susideda viska i kuprine kol niekas nemato (o tetis nepatikrina kas ten yra kai paema is darzelio). Na bet dabar kovojam su tais issinesimais, aiskiname, mokome, bet laiko reikia kad suvoktu tai!

Na mano panos svetimų daiktų namo neneša,tik namie mažoji iš didžiosios saldainius nudžiauna,bet gal išaugs

Mes irgi turim tokia problema svarbiausia, kad mazius meluoja, kad cia jo ir snekejom su juo, aiskinom, kad svetimu daiktu imt negalima... kuri laika kisenes buvo tuscios...po gero menesio parsinesem namo is darzelio tokias uzdaras tapkytes-kadangi pats nesesi, tik namie pastebejom, kad ten gerio pilna o namuose savu zaislu jau ner kur det...

Mano dukrė buvo pavogus iš manęs 100 LT. , praleido visokioms smulkmenoms, kurių jau buvau pripirkusi ir anksčiau. Ot, vagišė. Atpratinau aš ją nuo to.

O kaip?

Na paprastai. Pirmiausia atskaičiau ganėtinai ilgą pamokslą apie pinigų svarbą. Pasakiau, kad pinigus sunkiai uždirbu, kad vogti negražu ir pan. Be to, paklausiau kodėl ji vogė?, juk visko ir taip pertekus, išlepus baisu. Ji pasakė, kad vagia todėl, kad nori nusipirkti daiktų, saldumynų, drabužių sau. Nesupratau tokio pasiteisinimo, nes. Visų pirma daiktų pas mus visokiausių pilna, visų antra saldumynų irgi gauna, visų trečia drabužiais rengiu firminiais, visokiais "Reserved'ais", "Pumom", "Nike'ais", "Adidais" ir pan. Taip kad už tą 100 LT, kurių ir taip reikėjo, tuomet buvo pinigų stygius gavo plekšnę, tiksliau antausį ir apsiramino, nes tai buvo jau ne pirmas kartas.

Susidurem ir mes su sia problema, vaikui 7 m taigi nebemazas jau. Islaidus labai, tad tik gaves pinigelius juos isleidzia, o akys jau laksto ir ziuri ko dar nori, o norisi brangiu, graziu zaislu... Kuriems taupytis teks ilgai ir nebesipirkti mazmoniu. Zodziu pasisavino is senelio 20 Lt. pastebejau iskart, mat pinigelius isleides buvo visus savo turetus, aiskinau ilgai apie pinigu atsiradima seimoje, apie ju svarba, apie tai kad senelis uz juos perka maista, kad rengiasi, kad jei paeme senelis kazko nebegales sau nusipirkti. issiaiskinom, bet... Po keliu savaiciu vaikas atsigules i ligonine pavoge is berniuko bakugana, nors pats jau ir nelabai zaide su jais, bet pamate ir matys susigunde. Blogiausia tai, kad vaikas ta diena isleista namo jau buvo, atiduoti nebera kam, tad liepiau nesti pas sesute ir atiduoti, pasakyti kokio vaiko ir is kokios palatos. Vel aiskinau, kad jei is jo kas zaisla paimtu, o jis neberastu ir verktu, ieskotu. Aiskinau kad tam berniukui dabar sirdele labai skauda, kad megiamas zaisliukas, kad verkia. Kita diena is sesutes suzinojo, kad skambino to berniuko mama ir klause del zaisliuko, zodziu kaip ir turejo jo atvazuoti. Visa tai girdejo sunus, vel kalbejom, vel aiskinau... Po savaites vel dingo 17 litu is mociutes pinigines. Vel kalbejau, kalbejau, kalbejau, bet nezinau kaip prisibelsti iki jo. Aiskinau, kad tai nusikaltims, ir daznos vagyste metu kvieciama policija, kad vagisiai baudziami, kiti net sodinami i kalejima. Matyt kita syki teks samdyti aktoriu, kad ateitu apsirenges policininku i namus ir pakalbetu su sunum, jis toks vaizdas jog nesuvokia kad tai gali buti taip rimta.
Zinau atveji kai vaikas voge is parduotuves, mama sutare su biciuliu, kad sis sustabdytu vaika isejusi is parduotuves ir pasikalbetu su juo. Apsirenges jis buvo kaip policininkas, na tuomet dar buves milicininkas (mat vyko viskas pries gerus 25 m.) Pakalbejo su vaiku dede milicinkas ir vagystes baigesi ta pacia diena, o pamokslai, ryksteles menkai tepadejo. Matyt ir mums teks policinka pasikviesti, jei kitu budu is sunaus si iproti sunku isguiti

Tai, vis tik, kaip jums atrodo, kodėl jinai vogė (jei jos pasakymas jūsų netenkina, ir greičiausiai, jūsų nuomone, yra melagingas)?
Ir, kaip galvojat, ar jūsų plekšnės turi jai poveikį? Ir kokį, turint omenyje, kad vagystės vis pasikartoja?

Psichologų yra įrodyta, kad vaikai dažnai vagia siekdami įveikti nerimą. Galbūt tai skamba neįtikėtinai? Tačiau suaugusiųjų žmonių logika vaikų vagystėms dažnai netinka. Suaugusieji mano, kad vaikai vagia, nes neturi pinigų ar kitokių galimybių daiktui įsigyti. Tačiau kaip paaiškinti tokias vagystes, daromas vaiko, kuriam tėvai kasdien duoda pakankamai pinigų? Vaikas galėtų nusipirkti kramtomą gumą, bet ją pavagia iš supermarketo. Kodėl? Galbūt tėvai tiesiog atsipirkinėja pinigais nuo bendravimo su vaiku, nuoširdžiai jaučiasi tokiu būdu atlikę tėvystės pareigą, nors vaikas yra iš esmės yra atstumtas ir paliktas pats sau? Taigi, esminę ir lemiamą įtaką vaiko elgesiui, o taip pat -ir nusikalstamo, atsiradimui turi šeima. Arba tiksliau – sutrikęs pilnavertis tėvų ryšys su vaiku bei nepatenkinti visapusiški vaiko poreikiai.

Na ir aš apturėjau tokį atvejį,draugė paprašė kad aš jos vaikus pažiūrėčiau 3 dienas,mielai sutikau jai pagelbėti.Jaunesnei mergaitei pavasarį bus šeši.Na ji tokia iš mažumės berniukiška,savanaudė ir pašėlusi mergiotė.Keisčiausia man būdavo jog, mama jos nedrausdavo,matydama kad ji skriaudžia už save mažesnius draugus,ir su gyvuniukais nešvelniai elgdavosi.
Na ir ką esant jai mano namuose,vis matau kad ji laiks nuo laiko bėga prie savo striukytės ir vis kažką tikrinosi,vis dairosi kad niekas nepamatytų.Patyliukais patikrinau jos kišenę,žiūriu mūsų žaisliukas kišenėje,pradžioj kiek sutrikau,paskiau pamaniau tegu ima mergaitė ,tai viso labo paprasčiausiais KInderžaisliukas.Tačiau vėliau patikrinusi atsirado ir dekoratyviniai burbuliukai,ir netgi centai(mūsų aplaidumui pinigai pas mus daug kur ''mėtosi '':geda2: )Na žinot dėl žaisliukų aš atlaidžiai vertinau gal ji tokių neturi ir labai norėjo juos turėti,bet kai pamačiau pinigus žiauriai supykau ji net tokio amžiaus dar nežino pinigų vertės,kas butų jei ji butų užmačiusi popierinius blanknotus,reiškias ji butų irgi paėmusi?O jei kitą kartą atėjusi jai patiks mano papuošalaiji irgi juos ims? Šitoj situacijoj buvau tikrai pasimetusi,nenorėjau jai nieko sakyti,nes ji butų pradėjusi verkti,o ir jos mamai negaliu šito sakyti, jų šeimą ištiko bėda-prikibo negera liga,nenoriu dar labiau jų nervinti.
O tuos pavogtus daikčiukus aš paprasčiausiai išėmiau iš kišenės,ir ne puse žodžio aš jai nieko nesakiau.Bet pasakysiu štai ką,ji žinojo kad negerai daro,nes bežaidiant su mano vaiku ,girdžiu ji šaukia ''atiduok man meškiną''....''jei tu neatiduosi man jo aš tau irgi neduosiu kažko,ir tu nežinosi net ko''Mano vaikas ėmė klausinėti ko tu man neduosi, ko?JI vijo tolyn mano vaiką kad nesektų jai iš paskos,oji nubėgo prie savo striukelės ir nieko ten nerado,aš stebėjau jos veidą ji net pyktelėjo.
Tai vat kokia situacija,šis įvykis labai šviežias, net nežinau kaip ištikrųjų teisingiausiai turėjau pasielgti,o kaip kitos butų paselgusios mano vietoje?

turejau tokia pat situacija su kaimynes sunum. Tik as jam matant is jos kisenes isemiau zaislus ir mano grandinele ir nekeldama balso pasakiau, kad negraziai elgiasi, kad tai nusikaltimas ir t.t. bet pazadejau jo mamai nepasakot. Daugiau vagysciu nepasitaike.
O pas jus, itariu, kad vel pasitaikys, nes mergaite nebuvo "suciupta", gal net pamane, kad jusu dukra pati iseme pavogtus daiktus.
Mano nuomone (kuri yra tik mano ir nebutinai yra teisinga), niekam to nesakydama (tai mergaitei ar mamai) jus pasielget neteisingai.

Na matot, aš bent jau taip galvoju,jeigu aš būčiau mergaitę sudrausminus,ji tikrai butų
apsiverkusi,nes ir taip jau buvo išsiilgusi mamos tris dienas ir naktis ji praleido pas mane,sutikus savo mamą ji sakytų kaip pas mane buvo negera(paprastai mamos tame tarpe ir aš lengvai patiki ką jų vaikai pasakoja),jeigu aš apsiėmiau prižiūrėt vaikus tai norėjau, kad jų ir emocijos butų geros.Na o mamai irgi nesakysiu,nes pirmiausia, kaip tik šiuo momentu ir taip jų šeimoje liūdna,papasakojus šią situacija ko gero jai pasirodytų tik nedidelė smulkmena palyginus tai ką šiandien jie išgyvena.
Antra,juk ir anksčiau mergaitės mama,niekuomet netramdydavo jos elgesio matant kaip ji žiaurokai elgiasi su gyvūnais,ir skriaudžia mažesnius spardydama,voždama kietais daiktais per galvas,tai ko būtų vertas mano pasisakymas Gerai tik tiek, kad mūsų susitikimai darosi vis retesni,ir retesni ir belieka tikėtis kad mergaitė išaugs iš šio laikotarpio.

oi tragedija! Apsiverkus butu! Pasaulio pabaiga! Bet butu supratus, kad padare blogai, butu gavusi pamoka. O dabar kazin ar vagiliaut nustos. Vakar jus megino apvogt, rytoj kitus,o po savaites gal parduotuvej megins vogti. Bet gi svarbiausia nestresuoti, kad tik neverktu... Na, bet cia nuo zmogaus poziurio priklauso. Tik paskui nesiskuskit, kai jusu papuosalus ar pinigus vogs. Ir nedrausminkit. Dar apsiverks.

aš manau, kad tėveliams reikėtų pasakyta. na, aš asmeniškai norėčiau būti informuota, jei mano vaikai netinkamai elgiasi. tada gal galima būtų problemas išspręsti, o ne kad tokie žygdarbiai pagarsėtų mokykloje ar draugai pradėtų nebeįsileist į svečius.

o tą mergaitę sudrausmint reikėjo dar iki vagysčių. nesvarbu, kad mama nedrausmina. jeigu mano vaikus ar gyvūnus mėgintų skriaust, tai jau senai būčiau užriaumojus, nepaisant mamos ar galimo apsiverkimo.

[QUOTE][oi tragedija! Apsiverkus butu! Pasaulio pabaiga! Bet butu supratus, kad padare blogai, butu gavusi pamoka. O dabar kazin ar vagiliaut nustos. Vakar jus megino apvogt, rytoj kitus,o po savaites gal parduotuvej megins vogti. Bet gi svarbiausia nestresuoti, kad tik neverktu... Na, bet cia nuo zmogaus poziurio priklauso. Tik paskui nesiskuskit, kai jusu papuosalus ar pinigus vogs. Ir nedrausminkit. Dar apsiverks./QUOTE]
Be abejonės aš visiškai netoliaruoju tokio elgesio,o viduje net virė kraujas kaip norėjosi ją ne tik subarti ,bet ir papurtyti,ir čia ne nuo žmogaus požiūrio priklauso kaip jūs sakot, o aplinkybės ir situacija viską diktuoja kaip pasielgti.Jei jau patys tevai aplaidžiai žiūri į vaikų auklėjimą,tai ar svetimi išauklės jų vaikus.Kaip sako ne mano daržas ne mano pupos.

Nesutinku. Svetimi, o siuo atveju jus, galejot paauklet mergyte. jei butumet parodzius, kad zinot apie vagyste, butumet ja sugedinus, yra tikimybe, kad toks jos elgesys daugiau niekada nepasikartos. O dabar yra tikimybe, jog vogs vel. Gal is jusu, gal is kitu zmoniu, gal darzelio, parduotuves ir pan.

Bet sutinku su sena niekse, kad reikia pasakyti. As irgi noreciau zinoti, jei mano vaikas vagia. Vien tam, kad uzkirsti kelia tokiam elgesiui.

Mano vaikai.. skolinasi saldainius parduotuvese Kiekvienoje parduotuveje zino atmintinai kur yra sveriamu saldainiu skyriai... o mes jiem ju net neperkam niekada