Kaip suprantu, jūsų tonas - labai ramus, korektiškas ir mandagus. Dramblį iš savo akies išsikrapštykit ir tos savo arbatos pagerkite, ar ką... Ir šiaip, miegot eikite, nes visi jūsų nervai, aiškiai nuo neišsimiegojimo. Vėl pagal save apie kitus sprendžiat?


Labai rūpi, ar ir "paprastame baleto būrelyje" šokančiam vaikui tai grėstų...

Nepažįstu jokių balerinų, tik žinau, kad vienos kiemo mergaitės mama yra balerina, mergaitės sudėjimas toks, kad atrodo tiktų baletui, bet kažkodėl nešoka. Gal darau toli siekiančias išvadas, bet man atrodo, kad mama neleidžia dukters sąmoningai.

Negalima lyginti, taip, kiekvienas darbas, koks jis bebūtų, reikalauja savų aukų. Tik, pvz., mano sesuo iki penktos klasės mokėsi groti, paskui sumąstė pereit į dailės skyrių. Tupo tarpu atvirkštinis variantas jau sunkiai įmanomas, t.y. jeigu visiškai nesi grojęs iki dešimties metų, vargu ar op- ir pereisi MKČ į penktą klasę pvz. fortepijono specialybėn Muzikantui kasdienės treniruotės nuo mažumės yra privalomos, jei negroji kelias dienas - lygis ne tik kad stovi vietoje, bet ir krenta, po savaitės, jeigu neužsiiminėsi, to paties kūrinio, prie kurio sėdėjai kad ir metus, jau nepagrosi taip pat gerai. Ir t.t. Tuo tarpu dailėje, jei jau nutapei darbą, jis ir išliks toks pats, bet to, savaitė netapymo taip skaudžiai neatsiliepia profesiniams įgūdžiams.

na ir kas? Kokia išvadas iš to pasidaryti siūlot? Kad jūs mėgstat sirgti svetimom ligom? Rašot, vardan to kad pasiginčyti, jie ji būtų iki penktos klasės jūsų sesuo nė vieno piešinio nenupiešus, teptuko rankose nelaikius- ji nebūtų prie jokių aplinkybių neįstojus. Čia yra visiškai aišku. Muzikantas turi palaikyti formą, dailininkas tą formą irgi turi palaikyti, jei jis dailininkas , o ne peckelis ant sienos. Jei jis peckelis ant sienos, tai jis gali žinoma mėnesiais nepiešti, kokybė nenukentės. Jei jis dailininkas- jis bus visada procese , ieškojime, bandyme. Pas rimtus dailininkus taip nebūna, kad nevyktų nieko, dažniausia būna pradėti darbai , būna metais nejudinami, bet tai dar nereiškai kad niekas ten nevyksta.
Gali pateikti darbą ,kada jis jau juo patenkintas- ir muzikantas eina į sceną patenkintas savo darbu- nepatenkinti ar patenkinti būna kritikai ir klausytojai.

Na ir susakėt. Turbūt apsimetate, kad nesuprantate, apie ką kalbam. Dėl manęs tai tiek to - apsimeskite.

Ok, nesiginčijam Tik norėjau pasidalint asmenine patirtimi, mes su sese faktiškai tuo pat metu mokėmės, viena dailės, kita muzikos, toj pačioj mokykloje, taigi, mačiau akivaizdžius skirtumus. Ir, jokiu būdu neteigiu, kad dailininkams lengva, tiesiog, niuansai kiek kiti.




Alfija, vienas niuansas: muzikantas atlikėjas savo darbą galutinai sukuria scenoje. Publikai, tarkim, visiškai nesvarbu, kad koks pianistas dieną prieš koncertą namuose kuo puikiausiai, gražiu garsu, su visa menine išraiška ir technine kokybe atliko programą , jei dėl jaudulio, nuovargio, nesugebėjimo greitai adaptuotis prie naujo instrumento, kitos akustikos ir t.t. koncertas nepavyko.
Tapytojo darbas dieną prieš parodą ar parodos metu, ar metams praėjus po parodos išliks toks pats.

dailininkas savo darbą galutinai sukuria irgi tik parodoje- tai priklauso nuo to kokiam apšvietime pastatys, tarp kokių paveikslų, ir t.t. Apie išlikimą rašot taip, tarsi paveikslą tik parodoj būtumėt mačius tam kad jis išliktų toks pat, reikia daug darbo įdėti, būna darbai bekaliaudami nukenčia- juos reikia taisyti, apskritai ateina poreikis perdaryti.

Alfija
Tai, kad paveisklas, kaip bet kuri kita materija, yra neamžinas ir jis gali nukentėti nuo netinkamų salygų, drėgmės, transportavimo etc. - esmės nekeičia. Lygiai taip pat gali nukentėti ir muz.instrumentas, arba salėje dingti šviesa, arba trūkti styga etc.
Scenos meno esmė yra sugebėti šeštadienį nuo 19 ki 20 valandos nustatytoje vietoje pateikti patį geriausią variantą, ne vien techniškai, bet ir su visu įkvėpimu, vidiniu dalyvavimu. Tapytojo darbo esmė yra iki šeštadienio 19 valandos spėti nutapyti darbą, bet kada jis jį tapys, kur tapys, kokiais etapais ir kiek kartų taisys - visiškai nesvarbu. T.y. pirmu atveju rezultatas tuo pačiu yra ir procesas.
Grubiai, bet gal paašikinau?

Sužavėta. Jūsų mokėjimo aiškiai išaiškinti ir argumentuoti, o ypač kantrybės, kai kalbą apie "miestą" oponentas piktybiškai suka link "sviesto".

Tą patį norėjau parašyt
flight, jūs ne abejotinai turit pedagoginį talentą Kantriai ir taktiškai aiškint tai, kas ir taip aišku, ne kiekvienas sugeba

aš suprantu tik viena, kol kas. Kad jūs niekaip nebaigiat viduje konkuruoti su savo seserim, ir daugiau nieko. O visa kita ką jūs man bandot paaiškinti yra visiškas niekas. Todėl, kad yra visiškai nesvarbu kiek, ir kur kokių repeticijų apturėjo muzikas. Jis nuo tada iki tada, turės atlikti tą kūrinį , spindėti blizgėti ir etc., padarys įrašą, ir įrašas kambės nepintamai atliktas to muzikanto n.metų. Dailininkas pakabinęs,paruošęs parodą- dar ją ir pristato, jis bendrauja, gina savo darbus- ir jei jis sugeba tai padaryti- rasti tuos žodžius ir tuos argumentus, jei jis sugeba parodos metu pats jis sublizgėti- gerai, jei ne ir ne- paveikslas gali likti nepastebėtas eilę metų arba niekada. Nepykit, bet dailininko darbas yra daug daugiau susietas su mąstymu, taip sakant darbas smegenim, nei muzikanto, ir gal būt čia ir yra atsakymas kodėl dailininkų tarpe yra daug daugiau intelektulių, mąstančių žmonių, gilių, brandžių- kaip ir tarp rašytojų.

Nu ir užlenkėt. Kiba jūs pati dailininkė?.. Visai nebrandu tokius apibendrinimus daryt.

Dabar visi muzikantai sukils

Vis dėlto man labai įdomu, kuo grįstumėte šį savo teiginį. Kokiu "kampu" dailininko darbas su smegenim ir mąstymu susietas?

Na čia tai jau atleiskit, bet paburbuliuosiu ir aš Kaip suprantu jūsų vaikai groja, vadinasi jums turi būt nors šiek tiek suprantamas atlikimo menas. Ką reiškia nesvarbu, kiek ir kokių repeticijų, o tai kas tada pagal jus svarbu atlikėjui , ruošiančiam pasirodymą publikai . Ne apie įrašus kalba juk, egzaminai, koncertai vyksta ne įrašus klausant, bet čia ir dabar. Nu, niekaip nesuprantu, kodėl jūs taip aršiai ginčijatės dėl to, kas akivaizdu, dailė negali prilygt atlikimo menui niekaip.

O va šita problema lengvai išsprendžiama: tereikia nepašykštėti ir parodos atidarymui daug šampano bei vyno nupirkti. Ir bus tų žodžių bei argumentų į valias, ir neliks jo darbai nepastebėti.
Ironizuoju.

aš norėjau pasakyti, kad jam ,kaip ir dailininkui nėra svarbi repeticijų vieta- namuose,mokykloje, daržinė- nesvarbu kur stovi instrumentas, svarbuką jis tuo metu daro, kam ruošiasi, ir ką ruošiasi, jaučia, pergyvena išgyvena. Lygiai taip pat kaip dailininkui- jam nėra svarbu kuriam kampe jo molbertas stovi, ne tai svarbiausia. Ir vienas ir itas ruošiasi svarbiausiam- pasirodymui. Ir kaip ir tas ir anas pasirodys- priklauso jo sėkmė, arba visiškas fiasko.
Apie įrašus- aš apie koncerto įrašą, kad ir atlikimas vieno ar kito kūrinio tuo metu, taip jau yra bet ilgaamžiškumą turi. Plokštelė, diskas, juostelė. Įrašei, ir to atlikėjo įrašas ilgai skambės taip, kaip jis skambėjo tuo metu.
Paveikslo tapymas, irgi ta pati repeticija, dailininkas, kaip ir muzikantas yra įspraustas į laiko rėmus- jai jam užsakyta paroda, ten turi būti tiek kūrinių naujų, tiek gali ekspoziciją sudaryti senų, kartais seni netinka. Nespėjai, netipai- tavo šansas gali nebepasikartoti, tilpai, ruoškis sekančiam etapui.
Atlikimo technika, ar menas? Šiaip jau atlikėjas yra tik tarpininkas tarp kompozitoriaus ir auditorijos, jis tik perduoda tą meną ir kuria labai mažai, palyginti su tuo kas tenka kūrybininkams, klausytojų- ir niekas daugiau- jei jis solistas, o jei jis orkestre jie visi yra tie tarpininkai ir dar turi dirigentą, kuriam atrodo jog taip tie tarpininkai turi perduoti, o ne kitaip.
Mano vaikai ir piešia, ir groja- ir kai aš lyginu , žinau ką lyginu ir su kuo, ir kaip tai atrodo. Jūs vertinat pačios save arba lyginatės viena sukita( seserim, broliu), ir jums atrodo vienaip. aš turiu man lygiaverčius objektus kurie muzikuoja arba piešia, ir aš gerai žinau ką lyginu, matau kas ir kokias pastangas deda
Due drops, tavo brolis tikrai pažįsta mano vienuoliktoką, garantuotai. Šitą, iš karto pasakau mūsų pavardės su jo- skiriasi.

Man tai juokinga,kai agresyvi moteryte mano,kad gali ka nors sunervinti.atrodo Čiurlionke visu jusu asmeniniu bedu saltinis o jusu smulkus pasikramtymai...pilki ir neidomus
Papildyta:


Kazkaip cia daug kam atrodo,kad dailininko darbas,kaip fabrike-atejai paštampavai ir išejai.taip yra mokymasis amato-gipsų paišymas,mokymasis štrichuot.bet kuriant reikalingas ir "pakvepavimas".nu ner ikvepimo ir...be to pvz skulptoriams reikalinga dar ir fizine jėga,ne tik kurybingumas

O man juokinga kai agresyvi+kompleksuota moterytė nesupranta, kad čiurlionkė, tai jos asmeninių bėdų šaltinis. Labai smagu - pasijuokėm. Vitamino C organizmai pasigamino. "Sila jest, uma nie nado". O dar sakot, kad dailininkai intelektualūs.

Greiciausiai pazista,nes musiskis aktyvistas toks.vis tekinas,su visais bendrauja o del pavardziu,jus manot,kad brolio klausciau ar zino kieno mama Alfija tarp kitko net mintis tokia nekilo.o brolio ir mano pavardes irgi skiriasi-musu skirtingi teciai
Papildyta:

oho koks iškalbos menas .tiesiog oratorystes ir nekompleksuotumo pvz
Papildyta:

Kokiam Lukianskui ir jo "dzikams" pakomentuot,jums ir butelio degtines neuztektu

Jūs tikrai labai neagresyvi moterytė.

Jeigu kada nors šaus i galva isitaisyt SAVO moteryte,tikrai imsiu neagresyvia.kam man pikciurna

Rimantas , toks visai nieko tas mūsų vaikinas, savotiškas pakankamai, ai kuris ten ne savotiškas

Bijot konkurencijos? Nebijokit, niekas jūsų nenukonkuruos. O pavardė?

Galit paklaust ar pazista Nagli,kuris dar ir Kristijonas

Pavardė?

Paremt ruosiates?

Kas dėl intelektualumo ir mąstymo, tai jo reikia visose kūrybinėse profesijose, visose be išimties. Pvz., muzikos kūrinio interpretacijai (o atlikimas ir yra interpetacija) reikia ohoho kiek mąstymo.

Alfija, nekabinkit apibendrintų etikečių ir diagnozių, pastebėjau, tai jums būdinga, bet toks bendravimo stilius pašnekovą verčia arba užimti gynybinę poziciją, arba išvis, pasitraukti iš diskusijos. Jei norit būtent tokio rezultato - tada pirmyn.

Su dailininkais nekonkuruoju, su jais bendradarbiauju. Tie esminiai skirtumai, kuriuos paminėjau, niekaip neįtakoja mano požiūrio į pačią profesiją ar jos atstovus - palaikau, gerbiu ir vertinu. Todėl ginčytis, kas geresnis, protingesnis ar kitaip -esnis, nenoriu ir nematau prasmės.

Ieškot paramos?

Iš smalsumo paskambinau ir paklausiau ar pazista Sake pazista,perdaviau linkejimus brolis,tarp kitko baisiai teigiamai,apibudino Rimuka
Papildyta:

Brolio projektams taip

O nuo ko linkėjimus perdavėt? Nuo Rimo, nuo Alfijos, nuo diskutuojančių šioje temoje, ar nuo viso SM'o? Jeigu man pasirodytų labai verti dėmesio, tai kodėl gi ne. Bet katės maiše tai neparemčiau, nes eilė už durų išsirikiuotų su maišais... paramai.

visada džiaugiuosi, kai vaikai patinka ir kitiems, ne vienai man. Ir dar labai džiaugiuosi, kai jie telpa tarp savo bendraamžių

o kodel jums tai rupi?

Jeigu viešoje temoje apie tai pranešate, tai kodėl turėtų nerūpėti? Be to, aš nepastebėjau, kad Alfija būtų linkėjimus siuntusi. O jeigu perduodat nesiųstus linkėjimus, tai gal perduodate nuo ko tik sumąsčiusi?.. Saviveikla, taip sakant užsiiminėjate...

o aš pastebėjau kita, kad yra labai mėgstama anksčiau ar vėliau, imti ir nurodynėti kitiems,kaip bendrauti reikia/nereikia. Ką tai rodo, tai rodo,kad nenorima taikytis pačiam prie kažko, kad mandagumas ir lankstumas yra kaukė ir tiek, pasakymas nenoriu nieko įžeisti, yra keistas. Tai būdinga jums, bet jūs tame ne vieniša. Bet visiškai neteisi.
atlikėjų problema, greičiausia nuo to ir ateina, kad jie gali tik interpretuoti, kad jie suvaržyti, ir neturi išėjimo, jei aktorius cenoj gali ir savaip replikuoti, nepakeisdamas kūrinio esmės ir turinio, tai atlikėjas paprasčiausia to negali, vat negali imti ir prikurti dar vinos dalies ir nuo savęs. Bet kurti norisi, ir kuria- intrigas, rietenas - taip sakant išleidžia garą, arba tą nepasitenkinimą savim, kad jis tik perteikėjas. Kito paaiškinmo tam neturiu, kodėl už gražaus fasado- visvien kažkas tokio apiplėkusio kyšo.
Kurti ir atlikti - yra labai skirtingi dalykai.

Tarp kitko as per broli perdaviau Alfijai linkejimus ir kaip as cia drisau perduot Alfijai linkejimus,jusu neatsiklausus

ir mane ir Rimantą tenkina perdavimas linkėjimų- visiems viskas gerai, o jūs čia iš kurio šono dabar? Jūs ko kišatės. Įrodinėjat nuolat, kad Einšteinas buvo teisus, kad žmogaus kvailybė beribė?

Kokio išėjimo neturi?

Nu zdrascie. Čia nebent koks išgėręs aktorius dramteatryje taip sau leidžia. Yra toks dalykas, kaip kadencija, kuri ilgą laiką buvo būtent muzikanto fantazijos reikalas. Girdėjot apie tokį dalyką kada? Jooooo. Ir čia pasakėt apie flight?

Uhu, o kompozitoriai, turbūt visi - iš dailininkų tarpo?

Visi dailininkiai - irgi tik perteikėjai. Perteikia vaizdą. Dailininko profesija neturi ateities, nes ją visiškai išstums fotografija ir kinas.


SKAITYKIT TEKSTĄ - teiraujuosi, nuo ko linkėjimai perduoti? Kas neaišku? Čia viešas forumas, jeigu nepastebėjote. Kadangi viešai rašote vardus, pavardes ir t.t., tai ko nepasigilinus?
Turiu jus nuvilti - kad ir kaip blogai apie mane galvotumėt - man dzin. Nes man svarbu tik protingų žmonių nuomonė. Viešame forume pavardėm besidrabstantys, man tokiais neatrodo.
Tai siūlau ir likt prie savo nuomonių: jūs galvokit, kad aš kvailė, o aš - kad jūs.

ne. Bet ddabar jau man iškilo klaausimas o kodėl jūs taip apie ją pamanėte? Kodėl tai pritaikėt būtent jai?

Dėl to, kad jos žinutę citavote. Kitaip sakant jai atsakėte ir parašėte "tai būdinga jums".
Man atrodo, kad jūs nesugaudote savo minčių. Drabstotės, pati nebežinodama kam ką adresuojate.

bakstelkit pirštu, kur ten apie atlikimą buvo parašyta: tai būdinga jums- gerai?

Tai jūs bakstelkit pirštu, kurioj vietoj parašėt, kad va nuo šios vietos jums netaikau. Gerai? Ačiū.

Ir tuo pačiu - kokio išėjimo neturi atlikėjai?

kiekvienas už savo supratimą/nesupratimą atsakingas pats. Kaip jūs supratote, taip jūs pritaikėte.

O aš maniau, kad kai žmogus nemoka nuosekliai dėliot minčių, kai pradeda apie "batus", o pabaigia apie "p...us", ne klausytojai, o jis pats už tai atsakingas.

Apie atlikėjo išėjimą paaiškinimo nebus? Kaip ten rašė jūsų kolegė... pasibaigė argumentai?

1.Savo viziju vaizda.Gal zinote foto atitinkancia Boscho vizijas?Nors speju net kokio Natalevičiaus darbu nematet
2.Nuo due drops Alfijai.Kas dar neaisku?

minties galiūnei leidus, ačiū už linkėjimus

Hmm, čia jūs apie tą savo vaiką, kuris muzikuoja, ar kaip?

Galėčiau čia daug ir išsamiai prireplikuot, bet ai...tiek to...

Dabar rašau rimtai. Esu kažkur skaičiusi, kad dailininkai nesugeba pagauti kontekstualaus humoro. Mano tekstas, į kurį jūs atsakėte buvo kabliukas. Kaip matau, tikrai neįskaitote nei humoro, nei sarkazmo, nei ironijos, nei absurdo.

Žinot, kai jūs turbūt dar po stalu be pamperio lakstėt, Natalevičiaus nuotrauka, berods ant "Jaunimo gretų" žurnalo buvo. Aš jau tada jį žinojau. Kai Nidos Rutkienės galerija atsidarė, būdama bepinigė studentė šliaužiojau apsiseilojusi aplink Natalevičiaus miniatiūras ant degtukų dėžučių. Deja, pinigų tokiam dalykui tikrai neturėjau. Tai tiek. Na, yra ir daugiau, bet jums pakaks.

Dabar aišku. Iš anos žinutės buvo neaišku. Irgi nenuosekliai mintis išdėliojote.
Jeigu jūs apie mane, tai aš neleidau. Kaip matau, ne tik nesugebate minčių nuosekliai padėlioti, bet ir su teksto skaitymu turite problemų.

Dar sykį primenu, kad laukiu patikslinimo, kokio išėjimo neturi atlikėjas.
Mano laki fantazija, aš taip ir įsivaizduoju: išėjo atlikėjas į sceną, pagrojo, nusilenkė, nori į užkulisius eiti, o išėjimų nebėr... Visi užmūryti...

taip pamąstymai ir apie savo vaiką taip pat, darausi išvadas, ne iškieno kito, o iš jūsų pasakojimų- kiek daug intrigų tarp muzikų, atlikėjų. Reiškia galvoju, kad jei viskas ką jūs rašot yra tiesa, tai reikia ieškoti kelių, kaip mokinti vaiką išlieti pyktį, susikaupusias emocijas, kažkaip kitaip. Rasti tam kitą padėjimą, nei intrigavimasis tarp kolegų, jei jis tuo muziku vis tik tai bus. Labai paprasta. Vien tik dėl to, kad muzikų daug, perteklius, nemanau kad intrigos kyla, manau kad tai kelia žmonių vidinės problemos. Va ir viskas ką aš galvoju. ta tema, kuri čia taip jus įskaudino.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.