Jei galėtumėt sau leisti, vyras pakankamai uždirbtų ir skatintų jus nedirbti, ar jūs to pati norėtumėt?Ar atrastumėte nuolat sau įdomios veiklos, ar nedarbas jūsų neslėgtų?
Aš tai pastebėjau, kad kol auginau vaikus, vyras į mane kiek kitaip žiūrėjo, kai išėjau dirbti-jis pradėjo manim labiau žavėtis, vertinti, man pačiai irgi svarbus bedravimas su žmonėm, ilgai namie neišbūčiau.O ir einant ieškot darbo, darbdavių nuomonė apie ilgai su vaikais sėdėjusias namie negatyvus...
Kokį požiūrį jums teko pastebėti į nedirbančias?
Gal pačioms teko išgyventi įvairių situacijų ir jas palyginti...
Kokių savybių ir ar daug stiprybės, išmonės reikia tokiam gyvenimo būdui?
Aišku, dar, ko gero skiriasi gyvenimas nedirbančios ir neturinčios vaikų ar šeimos, ir turinčios...
Aš tai kažkaip į ilgai nedirbančias žiūriu lyg su gailesčiu (manau, kad jos arba neranda gero darbo, neturi normalaus aukštojo išsilavinimo, arba tupi vyro kišenėje, yra nuo jo priklausoma ar pan... :.
Man nedarbas būtų tragedija...pasijausčiau kažkokia nepilnavertė  :

Va, vienoj temoj Norges rašė:
"Nedirbantis zmogus turi daug daugiau galimybiu tobuleti: skaityti knygas, lankytis kulturiniuose renginiuose, mokytis. Galu gale, daugiau laiko ne tik gilintis i pasaulio politinius, ekonominius ivykius, dalyvauti visuomenineje veikloje. Manau, darbaskaip nedegradavimo garantas butinas tiki tiem, kurie tingi ar neturi valios uziimti savisvieta, saves tobulinimu. Tada darbas tampa kaip botagu - virsininko prieziuroje ir kolegu akivaizdoje turi verstis per galva, kad pateisintum kiekviena uzdirbta lita".

Aš sutinku su tokia nuomone...
Bet manau, kad ilgas nedarbas vistiek daugiau ar mažiau slegia, idėjos anksčiau ar vėliau išsenka, knygų skaitymas, savišvieta, renginių lankymas, kelionės kažkada irgi pabosta, reikia pertraukų, viskas, kas per daug ar per ilgai tęsiasi-nesveika...dar kai matai, kaip visuomenė vistiek dėl to, kad nedirbi  tave lyg nuvertina   , nebent esi tokia stipri, užsiblokuoji nuo  visų požiūrių ir nuomonių, nes kai ką nors kandaus dažnai girdi, galų gale ir pats tuo patiki  :.Nors , kita vertus, subrendusiai kūrybingai asmenybei visuomet įdomu pačiai su savim, su savo idėjom, bet iki to dar reikia eiti ir eiti... :
Jei galėčiau sau leisti-tedirbčiau tik pusę dienos  ...

Laukiu nesulaukiu, kada galesiu pradet dirbt, nes jauciu kad sedejimas namie su vaiku, ne tik kad varo depresija, bet daugeja kompleksu ir baimes, kad as nemokesiu jau dirbt  [smiley=umn.gif], kad bus sunku rast darba, nes dar iki nestumo nedirbau (paskaitu tvarkarastis neleido). Planuoju nuo Nuju metu pradet dirbt nes paskaitu nebebus o ir maziui bus metai. Labai labai noriu, gal tada pasijusiu pilnaverte, dabar man kazko truksta, klaikiai jauciuosi vyro islaikoma, o ir jis jau kelis kart man reze kad kai uzdirbsiu pinigus tada galesiu ta ir ana... Zodziu... Darbo darbo darbo

Kad nuvertina, dar tokio dalyko negirdejau, bent jau as nepajutau Atvirksciai, labai daug pavydi, kai juos darbas arba darbines problemos uzknisa. O ka bekalbeti siltuoju periodu, kai saule sviecia - i gamta kviecia, o tu turi sedeti tame ankstame kabinetuke ir svajoti apie jura, kopas, grill-mill, o as jau akimirksnis ir ten
Ir del vyro poziurio. Ne, jis nedraudzia dirbti, atvirksciai gal ir paskatina imtis kazkokios "uzklasines" veiklos. Taciau. As zinau, jei eisiu dirbti kazkam, jis bus piktas kaip velnias, pavydus be galo, o as negalesiu parsinesti i namus blogos darbines nuotaikos. Na bus prikaisiojama kiekviename zingsnyje. Tad jei eisiu dirbti, tai tik sau, tureti kazkoki versla ar pan. Vienos drauges toks pats vyras su tokiu paciu poziuriu. Vargsta ji nerealiai, vos ne kasdien girdi priekaistus del savo darbo, uzimtumo ir pan. Cia toks vyru tipas, jie nori buti reikalingi tau, kad tu naudotumeis jais, jiems tai malonumas ir dziaugsmas.

Na as irgi svajoju, kai bus toks laikas kada galesiu nedirbt, tai dirbsiu puse dienos. Nes norisi ir su vaikais normaliai pabendrauti, ir ka nors skanaus pagaminti, ir galu gale sau daugiau laiko skirti. Bet vistiek dirbsiu, va taip.

QUOTE

Kokį požiūrį jums teko pastebėti į nedirbančias?

Vos perskaiciau, Ingrid, sita tavo klausima, iskart prisiminiau tokia scena: Stumiu as dvivieti vezimuka, jame mano Kotryna puses metu ir Adele pusantru. Ir sutinku klasioke(netekejusia), toji pasidziaugus, kokios mano mergytes fainos, paklausia: 'Tai tu NEDIRBI dabar ane? Namie BUNI.'
Dar apie priklausyma nuo vyro finansiskai.
Na savotiskai visi esam vieni nuo kitu priklausomi seimoje ir nemanau kad tai yra blogai. Bet visko juk gali atsitikti. Ir skyrybos ir liga ir netgi mirtis. Jei moteris bus visiskai finansiskai priklausoma nuo savo vyro, kaip tada? Jei neturi issilavinimo, jei niekad nedirbo? O juk dabar kiti laikai uz 400 nelabai net ir viena vaika ismokslinsi.  
Mano situacija del darbo sakyciau ideali, galiu pati auginti vaikus ir dirbti. 4 val per diena pas mus ateina aukle pabuna su vaikais, vieni nuo kitu pailsim. As padirbu. Nors pats darbo ikarstis man tada kai vaikai miega nuo 21:30 iki.... kiek reikia, dazniausiai 12:30.

Su pirmu vaiku sedejau 1 m. ir 3 men. Grizau i darba, nes reikejo pradeti dirbti - kelemes i kita miesta, brangus nuomojamas butas, brangesnis pragyvenimas ir t.t. Su antru vat sedziu jau 9.5 men. Apie darba dar negalvoju. Daug skaitau, turiu marias laiko vaikams, sau, vyrui. Jis islaiko seima, jam tai labai gerai sekasi . As turiu aukstaji issilavinima, rudeni pradesiu VU dar vienas studijas, neturincias nieko bendra su mano specialybe, taciau mane visada viliojusias. Jauciuosi pailsejusi, atsigavusi. Tai tikrai jaucia mano seima, o ir veidrodis parodo . Ir jei nejausciau aplinkiniu spaudimo nuolatiniais klausimais : ar jau pasiilgai darbo, tai turbut uzkniso, juk tu gali tiek daug, o sedi namuose, tai isvis jausciausi devintame danguje.

Gal cia kaip kam, kas kam patinka... As su vyresneliu sedejau namie iki jam suejo 2 metai 2 menesiai. Nu cia taip vadinasi - sedejau, is tikro kartu dar pabaigiau magistratura, vakarais sokau teatre, dar platinau si bei ta... taigi lyg ir zmoniu matydavau, bet vis delto galiu pareikst - man dirbt yra 100 kartu lengviau, negu sedet namie su vaiku. Nes:

1) darbas yra 8 valandos (nu 9, jei nepietauji, nu 10, bet jis pasibaigia). kai esi motina,tai jau po 24 val. per para.
2) kai dirbi, yra savaitgaliai, biuleteniai, atostogos, svenciu dienos. Kai sedi su vaiku, tai jau 365 dienas per metus, nepriklausomai nuo nieko.
3) Uz darba moka pinigus. Pagal tavo uzdirbamus pinigus tave vertina visuomene. Kai esi motina, visi isivaizduoja, kad tu neuzdirbi nieko (nes materialiai nieko neinesi i seimos biudzeta)
4) Kai tu gerai atlieki savo darba, tau pakelia alga, pareigas, pagiria, turi autoriteta. Kai tu gerai isplauni grindis, jas apdergia taip pat, kaip ir negerai isplautas. kai tu skaniai padarai valgyt, suvalgo ir uzmirsta. Kai tu gerai uzsiimi su vaikais, to is viso niekas nemato, nes negali palygint, kaip butu, jeigu tu juos apleistum.
5) Dirbanti moteris yra kvalifikuota specialiste. Vyrui susirgus, numirus, praradus darba, galu gale, susiradus kita boba, ji neprazus. O namu seimininke be vyro yra nulis - ir visuomenes poziuriu, ir potencialiu darbdaviu, ir galu gale daznai to paties vyro...

Ir apskritai, nors vaiku auginimas realiai yra gerokai svarbesnis darbas, negu "pinigu uzkalinejimas" prestizo vardan (nekalbu apie tas, kurios vaikus islaiko pacios, kitos dar ir vyra :), bet tai yra gerokai sunkiau ir fiziskai (nes amzinai be pertrauku ari) ir psichologiskai (nes visi kazkodel galvoja, kad tu nieko neveiki, o pietus, svarus namai, tvarkingas, svarus, sveikas, islavintas vaikas yra norma).

Todel niekaip nesuprantu, kodel sedejimas su vaiku yra vadinamas vaiko prieziuros ATOSTOGOMIS. Tai reiktu pavadint Sugrieztinto rezimo vaiko prieziuros darbais iki jam sueis N metu ;D

va kokia prakalba dejau:( Sedziu namie jau 3 savaite, tai susikaupe ;D

jo....Noa, čia gerai pavarei  ;), gal kas pratęs  :..

Jooooooooo moterys - silpnoji lytis. :
Is tiesu kai pagalvoji tai visi sneka va sedi su vaiku ir nieko nedarai (pirmais menesiais tai bent jau mano mama mane uzjausdavo ir sakydavo eik pailsek as susitvarkysiu valgyt padarysiu, nes tu visa diena su vaiku lakstai, dabar visi isivaizduoja kad vaikas jau savarankiskesnis ir gali pats pabuti, nueit (nuropoti) kur nori ir viskas ciki o as tuo metu turiu kuopt namus, daryt valgyt visai seimynai (nes visi valgo atskirai, skirtingus patiekalus) ir save dar priziuret- but grazi ir zvali.) Na ne tame esme, visos mes zinom (arba dar suzinosim) ta "sedejimo namie" malonuma. As dabar i darba nesiverziu labai ir del to kad tas darbas man nera labai mielas, jis tik pragyvenimo saltinis, o koki darba as NORECIAU dirbt as ir pati nezinau, kitoj temoj buvo minima kad "jei laimeciau ar tureciau ar gauciau... daug pinigu" nedirbciau tikrai sio darbo, bet ir namie nesedeciau, juk yra tiek visokios veiklos visur kur  benueitum, ka bepamatytum.

Noa, tavo mintys man primine ne per seniausiai skaityta knyga "Ko troksta keikviena mama" ar panasiai vadinasi...Liuks!
As noriu grizti i darba, kai vaikui sukaks metai. Aisku, dirbsiu ne tiek, kiek anksciau, bet...Kas del vyro, kol kas nesulaukiau jokiu pastabu ar uzuominu - bet noreciau del saves. Ir tu pinigeliu net nesijaus - kiek uzdirbsiu, tiek auklei reiks atiduot. Nejauciu pasaukimo buti tiesiog mama...

Noa, tavo mintys puikios [smiley=soka2.gif]

O aš jau nenooooooriu dirbti...Nooooriu į pensiją - noriu nieko neveikti, gulinėti, skaitinėti, teliką žiūrėti....Atsobodo amžini rūpesčiai, problemos, kasrytinis kėlimasis, nesibaigiančios reorganizacijos darbe ir galvojimai apie karjerą...Noriu tik daug daug poilsio   [smiley=end.gif]

Na, negaleciau nedirbti.sedejimas namie turbut uzknistu Gal del to ir nenoriu pastot antrakart...

O as pabusiu kitoj barikadu pusej sy karta.
Esu seimos zmogus, apie gryzima i darba net nera noro pagalvoti. Man patinka namie. As nepatiriu streso. As jauciuos atsipalaidavus. Niekas nelipa ant galvos su jokiom uzduotim, nieks niekur nevarineja. Pasidarau darbus kada noriu , kokius noriu. Ir prie interneto laiko praleidziu kiek man patinka. Maziuka priziuret - malonumas vienas (aisku buna visko, kai neuzmiega , zirzia ar pan.,) bet visa tai praeina.
Nesu karjeros moteris. Ir nesuprantu tu mamu, kurios palieka vaikus nuo keliu menesiu ir lekia, tarsi be ju ten viskas griuna. Man ju gaila.

As irgi nenoreciau nedirbti. Man labai patiko NOA mintys. Nors prie seimos biudzeto savo darbu galima sakyti neprisidedu, bet dirbu sau. Negaliu sedeti namie nei dienos. O toms, kurios sako, kad va, yra visokiausios veiklos, gali visur eiti, lavintis ir .t.t tai ka, viskas uz dyka?? Aisku, gali nedirbti, rupintis namais, savimi, sportuoti, eiti ir t.t. BET KIEKVIENAME ZINGZNYJE REIKIA PINIGU. Va, kodel nenoriu nedirbti. Nes is vyro prasyti pinigu savoms islaidoms - man liezuvis neapsivercia.

O as kaip tik isejau is darbo labai ankstyvu dekretiniu atostogu (25ta savaite). Pati nusprendziau kad gana dirbt, ir paskutini menesi jau laukiau, kada galesiu sau visa laika skirt. Darbas mano stovimas buvo, tai labai kojytes pavargdavo, o ir siaip beveik nebudavo ka veikt, tik dienas prastuminet. Ir ka gi – pirma atostogu savaite issiruosdavau I miesta kiekviena diena (visgi Londonas). Dabar eina antra, tai as vakar siaip ne taip isspyriau save is namu, ir nepasakyciau kad vertejo, tik pusles prisitryniau… Kita savaite jau teks prisiverst pasivaiksciot, nes tai bus mano paskutines gastroles pries gryztant I Lietuva, taigi reik dar si bei ta nusipirkt… ale jau taip tyngiu…
Bet kai pagimdysiu, nors ir neisiu dar darbo ieskot, bet uztat mokytis – tikiuosi suspet. Ir manau kad tai ne mazesnis darbas – spet eiti I paskaitas ir darbus rasyt;  diplomo gavimas – tai juk viskas del to paties busimo darbo, kad geriau tave vertintu, kad nesijaustum tik mama su vaiku, reikia tobulejimo, kad bent jau pati save geriau vertintum…

Del vyru poziurio i nedirbancias-dirbancias moteris. Ar ne per daug viska suprimityvinam? Ar dabas tikrai pagarbos moteriai garantas?

Labai dziaugiuosi, kad vyras mane vertina, klausia mano nuomones ivairiais savo darbo klausimais, giria savo draugams. Taip buvo ir kai dirbau, ir kai vaikus auginau.

O vat su dauguma mano draugiu jis pabendrauja pusvalandi-valanda ir iskart nuraso - "boba". Visos tos drauges karjeras padariusios, bet tai jam ispudzio nesukelia. Juk bendraujant reikia daugiau, nei ismanyti savo darba. Idomi moteris turi tureti daug interesu, placia pasauleziura. Pletkai, deja, i tu interesu rata nepapuola.

 

Pritariu Jamaikai. NOA pasake nuostabiai, taciau netgi ivertinta namu seimininke gali pasijusti nejaukiai su dirbancia moterimi, kuri drasiai uzsisakines Martini. O nedirbanti? Gyvendama is Sodros as turiu daug ko atsisakyti: graziu paskutines kolekcijos rubu, kirpyklu, brangiu sporto saliu, kosmetikos reikmenu. Aisku nesijauciu del to baisiai nuskriausta. Tiesiog visalaik taip gyventi nesinori. Juk darausi nebeidomi net ir savo vyrui...

Norges, labai teisingai pasakei ir nera ta "namu myletoja" neidomi sukiuzusi boba savo vyrui Cia gal vyro keistokas poziuris ir zmoniu skirstymas. Kuo geresne ar blogesne namu seimininke ir valdove ar karjeros moteris (nors ne visas gali pavadinti karjeros, greiciau darbiniais arkliais), kuri taip pat negali namu apleisti ir speti visur kaip supermoteris. Tai irgi prie gero nepriveda, nes kazkas nukencia - deja dazniausiai seima ir vaikai.
Jei mane skriaustu ir paliktu gyventi tik su soc. pasalpa, del to, kad as nesedziu kabinete nuo 8 iki 17 ir "nieko neveikiu", tai butu labai rimtas pokalbis su tokiu "protinguoliu" >:( Nors tokio tipo vyru kazkaip neteko sutikti. Kazkoks pazeminimas ir totali nepagarba zmonai [img]http://www.mainzelahr.de/smile/genervt/09.gif[/img], kazkokia siuksle laiko, nieko neverta "islaikytine". Siaubas. Su tokiu vyro poziuriu sudetinga butu gyventi. Nemegstu skrudzu makdaku, fui. lyg ne kartu gyventu. [img]http://www.mainzelahr.de/smile/genervt/menno.gif[/img]  

Siaip mes cia ziurim truputi is skirtingu pusiu atrodo. KAdangi si diskusija prasidejo kitoj temoj (apie staiga ant galvos nukritusi milijona ir daugiau  ;D) tai todel as ir sakau kad darbas nera vienintelis israiskos ir savirealizacijos budas. TAi kad ir sios temos klausimas : "...Jei galėtumėt sau leisti, vyras pakankamai uždirbtų ir skatintų jus nedirbti, ar jūs to pati norėtumėt?Ar atrastumėte nuolat sau įdomios veiklos, ar nedarbas jūsų neslėgtų? ...". Siaip tai as suprantu kad moteriai pasijust visiskai laisvai reik i rpaciai uzdirbt, taciau kartais as sutikciau but islaikoma vyro (nedirbt paciai), sakysit jokios savigarbos? Ne, as tiesiog nesu viena is tu feminisciu atmetanciu bet ka kas siejama su vyrais ir pagalbos bei viso kito priemimo is ju. As nesu pries kad vyras galetu mane islaikyt, o as jau susirasciau ka veikt ir be nuolatinio sedejimo valdiskam darbe

Nors as nedirbu, bet jauciuosi pakankamai laisvai ir niekas man galvos nekvarsina klausimais: "na kada tu pradesi dirbti???", nes tai mano pasirinkimas. Zinoma, kaip sakoma "nespjauk i sulini.." Moteriai reikia apsidrausti nuo netiketumu, tam ir yra "draudimas" [img]http://www.mainzelahr.de/smile/genervt/tocktock.gif[/img] O kam duota zmogui smegenys, tam kad mastytum [img]http://www.mainzelahr.de/smile/schuechtern/angel-devil.gif[/img]

Dar karteli savo trigrasi ikisiu . apie jausma buti vyro islaikomai.

Kazkas raso - prasyti vyro pinigu savo reikalams. Keistai skamba. O kai jus einat i restorana, tai ar uzsisakinejat patiekalus, kad ju kainos proporcingai atitiktu jusu atlyginimus? O kai atostogaujat, ar daugiau uzdirbantis sutuoktinis gyvena geresniame viesbutyje? O lektuvu skrendat vienas ekonomine klase, o kitas biznio?

Nesuprantu. Kokios dar dalybos seimoje. Yra du mylintys, kartu vaikus auginantys, bendra ateiti kuriantys zmones. Jei jau taip sekmingai susikloste gyvenimas, kad vyras padare karjera ( ne be zmonos paramos), tai normalus vyras tik dziaugsis, galedamas leisti savo moteriai uzsiimti tuo, kas jos sirdziai mieliausia. Aisku, jei seimoje su pinigais striuka, tai kita kalba. Bet dirbti kad turetum pinigeliu savo islaidoms, o neimti ju is daug uzdirbancio vyro? Nesuprantu. Gal esme ne savigarboje, o ...kompleksuose. O gal vyras "ne tas"?

Dabar gaunu Sodros kompensuojamus 60 proc. darbo uzmokescio. Dar keletas menesiu, ir tu grasiu nebus. Bet esu 100 proc. isitikinus, kad nesulauksiu jokiu uzuominu apie pinigus. O pati jauciuosi ir jausiuos puikiai. seimoje darau tai, ko jokiais pinigais neivertinsi. Tikriausiai tai vadinasi seimos zidinio kurstymu .

Auges teisingai pastebejo del temos;)
... oi kaip noreciau pasedeti nors kiek namuose!!! Oi kaip rasciau ka veikti.  :P Man tai butu didziule prabanga! ;D ;D ;D
As daugiau uz nedirbancia issilavinusia moteri, kuri zino ir jaucia, kad galima save realizuoti taip, kad paciai sau ir aplinkiniams butum idomi. ir kad seima nenuskriausta butu. Aplamai, gyventi reikia taip, kad butum laiminga, ir, jeigu tavosios laimes dalis yra saves realizacija ne darbineje aplinkoje, tai pirmyn ten, kur norisi...

Negaleciau nedirbt.  Dirbau siek tiek net kai buvau dekretinese.  Dabar maziukui jau tuoj 6 men, o as jau grizau i darba.  Ir speju visur, ir pervargusi nesijauciu.  Aukle namie daug padeda, as grizusi visa vakara su vaik ir vyru praleisti galiu.  Ir tas bendravimas kokybiskesnis, kai nuo visu pailsi.  Darbe visgi issikraunu ir griztu namo 'pagerejusi'.  

Moteriai nedirbti, tai čia yra bet kurios šeimos asmeninis reikalas ir požiūris.  :D
Na aš tai pailsėčiau, nors visąlaik nedirbti, tai tam reikėtų labai geros finansinės padėties, kurios, deja, pas mane ir nėra...
Begimdydama ir beaugindama vaikus namie prasėdėjau 5 metus, bet negalima lyginti anų metų, kai vaikai buvo mažučiai, neturėjom nei mobilių, nebuvo nei paprasto telefono, nepažinojau nei kaimynų.  :'( Vienu žodžiu man tebuvo tik namai, vaikai, puodai ir pan.  :-/  Tada tai, kai išėjau į darbą, man tai buvo pirmas žingsnis laisvės link.  ;D
Aišku, jei dabar aš nedirbčiau, tai jau ir vaikai nemaži, galėčiau su jais gastroliuoti visur.  ;D
Nu jau visai nugrybavau į lankas.  ;D  Vienu žodžiu bent jau man jei dabar nedirbčiau, tai būtų tikrai kitaip.  :D
O dėl kitų moterų, tai aš visiškai demokratiškai žiūriu tiek į dirbančias tiek į nedirbančias. Nei vienos nei kitos man gyvenimo netrumpina.  ;D ;D ;D

Man atrodo kai vyras nemazai uzdirba ir gali islaikyt nedirbancia moteri su vaikais, tai tada visai kitas klausimas - dirbt ar nedirbt ir galima tada diskutuot apie uzuominas ar ne uzuominas apie pinigus. Manau daugumoje seimu yra prabanga moteriai nedirbt. Vis tik seima yra bendra, ir jei vienas i viena puse tempia, o kitas i kita.. Jei moteris aiskina, kad ji yra vaiku motina ir ja privalo vyras islaikyt, o tas varo per kelis darbus, tai jau negerai. Juk darbdavys nepakelia atlyginimo vien del to kad gime vaikas.

kaip ten bebutu,as pvz nedirbu ir ne tik pati jauciu del to nepasitenkinima,bet ir kazkaip pries zmones nejaukiai jauciuosi,kad  nedirbu.Vienas vaikas,kitas...O gyvenimo traukinys - tū tū.... Juk tokia profesija kaip mama visiems atrodo kaip nieko neveikimas,mazdaug aaaa,tai nieko nedarai,atostogos.O kad tai yra darbas be iseiginiu ir istisa para ,tai kiti dzn nepagalvoja...Todel man jau nusibodo ,,nieko neveikti'(t.y dirbti mama) ir laaabai noriu susirasti darba.Nes kartais pradedu susimastyti - kas as esu -moteris,o gal valgio gaminimo masina kokia? :-/ >:( :-X

Anksciau man budavo gaila moteru - arabiu. Maniau, kokios jos vargses, net dirbti negali, turi but vyro islaikytines, prasyt pinigu jaigu ko reik nusipirkt ir panasiai... Apie save galvojau: stai as - laisva europiete - feministe (tikrai tokia buvau), turiu puiku darba, esu laisva, nepriklausoma, kai turesiu vaika, leisiu i darza nuo metu, ar panasiai ir toliau varysiu, lipdysiu karjera... Bet gime mano piplius ir as istirpau... Nenoriu jo palikt kazkokiam darze, kazkokiai tetai, juk net savo mamai jo nepatikeciau... Kaip as galiu praleisti nors viena jo sypsena, neisgirsti pirmoji jo tariamus zodzius, kaip kazkas kitas gali mokint ji valgyt, piest, autis batukus. Niekas netures tiek kantrybes ir meiles, kurios mano vaikas yra vertas...
As noriu but su mano vaiku, tai yra mano darbas, as esu mama pagal profesija. Sutikau nesenai drauge, ji numete man replika, tipo as netobuleju... Man net juokas paime. As zinau dabar tiek daug apie zmogaus fiziologija, psichologija, mityba, sveikata, ismokau begales dainu ir eilerasciu, suradau tiek daug graziu vietu aplink, bevaiksciodama su vaiku, pagaliau issiugdziau valia, kantrybe, ismokau siut ir megzt ir dar daug ivairiu dalyku ka moka ir zino mamos ir apie ka zalio supratimo neturejau budama pana... But mama - tai reiskia tobulet kasdien. Man atrodo tai vienintelis darbas, kuris atsiperka su kaupu, kuris gali teikt tiek malonumo. Tiesa, viskas priklauso nuo moters poziurio, nuo jos vertybiu skales ir, kaip bebutu gaila, nuo seimos finansines padeties.
As patapau moterim - arabe. As esu su vaiku, o mano vyras rupinasi musu finansine gerove. Ir vistik, bebudama namie as laikau tuos tris namo kampus. O jaigu atsitiks kas mano vyruj, as galesiu perimt ir ta ketvirta, nepatruksiu...

QUOTE

kaip ten bebutu,as pvz nedirbu ir ne tik pati jauciu del to nepasitenkinima,bet ir kazkaip pries zmones nejaukiai jauciuosi,kad  nedirbu.Vienas vaikas,kitas...

Kodel tau nejauku? Esi priversta teisintis? Suprantu. O tu nesiteisink ir negalvok taip pesimistiskai, kad tu esi "tik valgio gaminimo masina" ir viskas. Jei pati verziesi darban, tuomet cia nieko nebepridursi. Taciau jei reikia teisintis kazkokiam ilganosiui smalsuoliui, atsakyk labai paprastai: "as taip noriu ;D" arba "man taip gera gyventi, as esu laiminga" ir apskritai, koks kieno reikalas??

JAu šitoj temoj rašiau, kad kai vaikui sukaks metukai, planuoju grįžti į "aktyvią visuomeninę veiklą". Taigi, metukai jam jau beveik po  savaitėlės...Maniau,  susirasiu gerą auklę, ir viskas bus gerai. Bet nemaniau, kad bus taip sunku, tiesiog neįmanomai sunku apsisukti ir nueiti, kai sūnus  klykia ir prašosi paimamas ant rankų... :'(Jaučiuosi tokia žiauri, palikusi savo mažą žvirblelį, nes man reikia groti...Kartais man atrodo, kad net su pačia geriausia aukle vaikas traumuojamas - net ir paliekamas ne visai darbo dienai...Maniškis naktimis nebemiega, vis tikrina, ar dar esu šalia...
Bet... dar yra ir mano gyvenimas, karjera, mano visas iki šiol įdėtas juodas darbas, laikas...Nesinorėtų taip imti ir viską užbraukti  kad ir dėl tokio kilnaus tiklso kaip pasišventimas vaikui...
Beje, vieni mano pažįstami savo metukų vaiką aštuntą ryte "priduoda" auklei - nuveža į JOS NAMUS, ir aštuntą vakare pasiima - o per visą tą laiką auklė nė karto jo neišveda  į lauką.. :  :o Mama  tai toleruoja, nes...šiuo metu ji "daro karjerą", ir tai - svarbiausia...Va taip...

Aš pažįstu vieną šeimą, kuri jau 2 savaičių kūdikį palikdavo auklei, bet ne tai kad keletui valandų, o visai dienai. Mama "plėšosi" per du darbus(vienas dirbamas namie) ir dar mokosi 2 mokymosi įstaigose. Tėtis taip pat dirbantis. Tiesa pasakius niekaip nesuprantu ir nepateisinu tokių poelgių.

Dani,tu gerai pasakei,koks kieno reikalas dirbu as ar ne ir kodel.bet dalykas tas,kad as ir pati jauciuosi kad per ilgai uzsisedejau namie.Labai ilgai.Ir bijau neigiamo kitu poziurio i nedirbanciaja tada,kai pradesiu ieskoti darbo - bijau,kad i mane ziures kaip i atsilikusia nuo visko,ju terminu tariant - BE PATIRTIES.Nes darbdaviui nusispjaut i mano kad ir tobula mamos patirti sedint namie su vaikuciais.Cia ir iskyla visa neigiamo poziurio i nedirbancia moteri bjaurioji puse.

As noreciau sedeti namie, bet mano panos jau paaugusios, viena i darzeli, kita i mokykla, tad jau butu siek tiek laiko ir man. Bet nemanau, kad perdaug,abiem uzsiemimai, abi nuvezti pasiimti, bet kai vyras jau zyzia kad atsibodo visada derintis, kad ko cia plesaisi, kiek cia daugiau uzdirbi atsirado minciu, kad namie butu visai fainai. Nors tai nebutu tik namai, as tureciau dali darbo namie, tai nemanau, kad butu lengviau, tik nebutu nustatytu valandu. O pinigu reikia, nenoreciau eiti i parduotuve ir galvoti ar galiu sau tai leisti, aisku dabar irgi paskaiciuoji, bet dazniausiai galiu sau leisti tai ko manau reikia.
Va kiek prirasiau, bet galvoju jei moteris gali sau tai leisti ir sugeba buti ne tik namu seimininke ( tik puodai ir namu tvaka) tai yra labai fainai, patogu ir gerai seimai.

Vis galvojau , kad labai greitai sugrįšiu į darbą  bet.... :-/
Na ir man kaip Zvirbliukei- vis gaila palikti Mums jau 1m su keliom savaitėm- o pana dar nevaikšto- liudna kai paskaitau kad visu cia jau laksto tai noriu nors pirmus savo leles žingsnius pamatyti- va dar ir tupiu namuose. Manau pavasarį tai jau tikrai gryšiu i darba- neesu as namiseda ir šiap trūksta man veilkos, bet ... na dar truputėlį  ;)  

Neliudek, Ramaska, maniskis irgi tik metu ir menesio vaiksciot pradejo. Kiek supratau, turi darba, i kuri galesi grizt, tad linkiu dziauktis, kad pati gali rupintis mazule, juk tokio amziaus dar labai nesavarankiska.
Saunuole, Dani, zaviuosi tavo pasitikejimu savimi, optimizmu.
As irgi panasiai kaip Mammy jauciuos:patirties beveik neturiu, kalbu zinios isgaravusios... Planavom antra vaikeli: abu kartu paauginsim, tada ir darbas. Deja...Po to kelis menesius galejau del nieko apsizliumbt, kokios dar darbo paieskos...Laukiau rudens, atejo ruduo, prasidejo ligos ligeles ir vel nesiryztu iseit is namu. O dienos bega...Atsilieku nuo siuolaikinio gyvenimo ritmo.
Bet ar buciau laimingesne, svetimai moteriai palikusi tam nepasirengusi vaika ??? Manau turi ateit laikas. Daznai kartoju: kiekvienam savo. Bus dar ir musu laikas. Ne is vienos moters girdejau, "kaip nutolo vaikai", tai rupinkimes jjais, kol jie to nori. Veliau patys tures skintis kelia, issikovot savo vieta. O mes - rupintis tik savimi.

QUOTE

Vis galvojau , kad labai greitai sugrįšiu į darbą  bet.... :-/ Na ir man kaip Zvirbliukei- vis gaila palikti Mums jau 1m su keliom savaitėm- o pana dar nevaikšto- liudna kai paskaitau kad visu cia jau laksto tai noriu nors pirmus savo leles žingsnius pamatyti- va dar ir tupiu namuose. Manau pavasarį tai jau tikrai gryšiu i darba- neesu as namiseda ir šiap trūksta man veilkos, bet ... na dar truputėlį

suprantu, tave del pirmuju zingsneliu. Mano dukryte pirma karta nuejo pora zingsniuku kai jai buvo lygiai 1 m. Tada labai apsidziaugiau ir isejau i darba. Taciau antra karta tuos zingsnelius pakartojo tik si savaitgali, t.y. budama1 metu ir 2 menesiu. Gydytoja sake, kad ji yra tiesiog labai atsargi ir verciau savo tiksla pasiekia keturiomis, nei gauna guza.
Nuklydau nuo temos siek tiek, bet norejau pasakyti, kad laaabai man pazistamas noras pamatyti paciai pirmus vaiko zingsnelius, sgirsti pirmus zodzius. Dabar jau dirbu, bet pries darba ir grizos is darbo pakankamai pabendrauju su dukrele - diskomforto nejauciu. Tiesiog susitaikiau su tokia finansine situacija, kad turiu eit dirbti. O, patikekit, laaabai to nenorejau...

As irgi "tik" mama ;D Vaje vaje, kad uz toki darba moketu, tai turetume milijonus uzdirbti ;D Ane?

Na, kai antras lelius gims, paauginsiu pusmeti ir eisiu magistro laipsnio... Busiu mokyta mama ;D Va tada gal ir koki darbeli... Kol vyras gali, tai gerai...  Kai negales, as turesiu pasistengti...


Bet man tai smagu su vaikais... Savais vaikais... Reiktu kam nors palikti kasdien, turbut nuplikciau  :-X

Taip nenorejau eiti i darba, tempiau guma... Bet va del grynai finansiniu sumetimu teko iseiti dirbti. Na ir ka - per pirma savaite as taip pailsejau! Darbas ziauriai itemptas, beveik nera laiko ir arbatos isgerti, o mintys tokios laisvos... nuo zyzimu, tampymu, begimu kas penkios minutes ko nors padaryti... Tiesiog prazydau - nauja veikla, tavo darbas vertinamas ir moraliskai, ir finansiskai, ir isvis, esi kaip atskira asmenybe, o ne priedelis prie vaiku. Labai patiko buti namie su vaikais, isties gaila juos palikti kazkam kitam, bet tiktai dabar ivertinau kokio sunkumo nasta tempiau pusantru metu. Gal kitu vaikai ne tokie oziukai kaip manieji, bet palyginus su mamos darbu sedejimas 9 val. per diena ofise yra grynas juokas. Ir dar budama namie esi visiskai finansiskai priklausoma nuo vyro. Vienu zodziu, kaip gali atsisakyti dirbti, kai lyginant su mamos darbu tai yra lengvesnis, skatinantis tobuleti, gerai apmokamas, ir suteikiantis tam tikru teisiu darbas?  Mielai auginciau savo vaikus, jeigu gauciau bent puse tiek...

Ka norejau pasakyti - jei kas nors moketu atlyginima uz darba "mama", tai butu saziningai uzdirbti pinigai, uz kuriuos retkarciais galetum samdytis aukle, kai prireikia, leisti savo reikalams, mokytis kalbu, pirkti knygas ir t.t.... Gal kai kam tokia alga moka nuosavas vyras, tai zinoma yra puiku. Bet kai reikia kiekvienakart prasyti... na tai jau tikrai zemina. Ir mama gaunanti atlyginima uz savo darba visuomeneje butu kitaip vertinama. O dabar mamu darba visi priima kaip auka bendrai gerovei, tik kazkodel cia vien moteru pareiga aukotis, joms tai tinka >:(. Kad koks nors diedas atsisakytu viso savo laisvalaikio keliems metams vardan zmonijos geroves...

QUOTE

O dabar mamu darba visi priima kaip auka bendrai gerovei, tik kazkodel cia vien moteru pareiga aukotis, joms tai tinka >:(. Kad koks nors diedas atsisakytu viso savo laisvalaikio keliems metams vardan zmonijos geroves...

Tai dar gerai, jeigu kaip auka - o as zinau zmoniu, kurie moters sedejima namie vertina kaip jos proto trukuma ir nesugebejima dirbti nieko, uz ka mokama...

QUOTE

Tai dar gerai, jeigu kaip auka - o as zinau zmoniu, kurie moters sedejima namie vertina kaip jos proto trukuma ir nesugebejima dirbti nieko, uz ka mokama...

Zmones, kurie taip vertina kitus, as vertinu kaip su ryskiu proto trukumu..  ;D

Vis daugiau atsiranda vyru, kurie pasiima "vaiko prieziuros ATOSTOGAS  ;) " Va, tada tai jie ir pailsi... Uzsienyje (turiu uomeny Svedija) labai daznai tenka pamatyti vezimeli stumenti teveli, arba kavinukej kavute gurksnojanciu teveliu kompanija - smagu ir miela ziuret. Lietuvoje dar tokiu teveliu nera daug, gal vis del to poziurio, kad vyruj nedera sauskelnes kesti, bej koseles virti... Stai kur tikra diskriminacija ! O mes cia svarstom, ka aplinkiniai mano apie nedirbancia moteri. O kurios is jusu vyras sutiktu iseiti i "dekretines" ?

Mano ! Bet jauciu greitai pasiprasytu atgal i darba  ;D

QUOTE

O kurios is jusu vyras sutiktu iseiti i "dekretines" ?

Mano sutiktų 100 procentų.  ;) Netgi siūlėsi Bet tokiu atveju aš tiek neuždirbčiau, kiek dabar uždirba jis.  Būtų sunku, oi sunku... 8)

Nu dar grishiu prie to "pinigu prashinejimo"... ;D

As ish viso nesuprantu, kodel reikia prashyti ir kas chia zeminanchio... Jeigu du zmones myli vienas kita, gyvena kartu, viskuo dalinasi, KARTU prieme sprendima, kad vaikams geriau augti su mama, tai ir tie vyro uzdirbti pinigai pasidaro BENDRI.... Nu arba jie laikomi bendroje saskaitoje, ar bendroje "kojineje" ;D Tai abu partneriai turi vienodas teises i tuos pinigus - ateinu ir imu...

Vyras nesizemina muvedamas zmonos ishskalbtas kojines ar valgydamas jos ishkeptus kotletus ;D, tai koks chia zeminimasis naudoti bendrus pinigus ???

As nedirbu, nes auginu leliuka ir esu laimingiausias zmogus
Pries istekant teko dirbti ir turejau gerus ir mielus darbus, bet pazinus mamos profesijos "skoni" , visi darbai pasiliko nuosaly... As dziaugiuosi, kad mano vyras pakankamai uzdirba ir as galiu buti namuose... Man vyras dekoja, kad as namuose laikau vos ne 4 kampus, kad namai - yra tikri namai, kur vyrauja ramybe, meile... ir i kuriuos jis grizta ant sparnu... Mes pasidalinom - jis uzdirba pinigus, o as rupinuosi, kad tie pinigeliai butu tikslingai panaudoti, tad situacija tokia, kad maniskis net nezino ,kiek saskaitoje pinigu ;D Jis pasitiki 100% , as juo irgi. Ir nera jokiu kalbu apie jokius prasinejimus ar panasiai, na zino zmogus, kad as be reikalo tikrai nepirksiu to ko nereikia..., o dar greiciau ir sutaupysiu didesniam , ar reikalingesniam daiktui ;)Man patinka, kad savaitgalius mes galim leisti turiningai, neuzgozdami namu buities rutina, man patinka, kad gali vyras savo laisvalaiki skirti man ir vaikui, man patinka, kad vyras klausia mano nuomones ar patarimo, man patinka pasikviesti draugus, ar vyro kolegas vakarienei prie zvakiu, man patinka ,kad as galiu buti savo vaiko mama- aukle- drauge, man patinka, kad ir budama namuose sugebu suorganizuot laika taip , kad ir liktu jo mano reikmems (saves tobulinimui visom prasmem), man patinka, kad vyras gali kilti karjeros laipteliais mano deka,- ir ta jis puikiai supranta ir vertina.  Daug ko as negaleciau daryti, jei nebuciau mama , esanti namuose. Butu daugiau pinigeliu, bet truktu laiko mano fantazijom igyvendint.  ::)Kol dirbome kartu, as supratau viena, kad dviem zmonem seimoje daryti karjera yra sudetinga, - nukencia seimos interesai... As aukojuos, bet nemanau , kad mano auka beprasme, ir tai kas ,kad guli namuos 2 universitetiniai diplomai... Del ateities as nebijau... Kaip , berods, sake Irena, jei reiks ir 4 kampa islaikysiu ;D  Apsvarcius esu ir ateiti, o jei....Bet vistiek , piesiu ja sviesiom spalvom... - duonai tikrai uzteks, o sviesto galim ir ploniau uztept
Ir tikrai pakolkas manes nera ne vienas pavadines durna, neisprususia, namiseda, namu seimininke ;DCia jau , manau , nuo zmogaus priklauso ;D
O mamytes, kurios norit  ir dirbat , ir dar vaikucius ir vyra sugebat suziureti,- jus saunuoles! Pazistu, keleta karjeros moteriskaiciu su vaikuciais, - tai jos sauniai tvarkos, bet ju vyrai irgi siek tiek aukojasi

QUOTE

Zmones, kurie taip vertina kitus, as vertinu kaip su ryskiu proto trukumu..  ;D

Ir as...

Praejusia savaite sakau vyrui: man darosi nesmagu, kad tu taip itemptai dirbi (o dirba jis ohohohoho ), o mano kruvis vis mazeja ir mazeja ir mazeja (vaikai auga, kasdien vis lengviau). Gal man i darba laikas grizti, gal rudeni ...

Tai pirmas jo klausimas- ar vel kas internete prisapaliojo apie nedirbancias mamas kokiu slykstyniu ar kokia is dirbanciu "bobu" vel paskambino:lol: ... Atsakymas: na kaip.... Bet ir siaip, mane turetu imti sazine grauzti, kad tavo saskaita as su vaikais taip tarpstam ...

Jo atsakymas buvo:

Siulau tau darba. Pareigos: kelti telefono rageli ir maloniai atsiliepineti, sypsotis ir buti maloniai virsininkui , nebambeti, organizuoti vaiku laisvalaiki, skirti demesi nuolatiniam savo ir vaiku tobulejimui. Atlyginimas - ministro. Skiriamas geras automobilis, mobilus telefonas su nelimituotu saskaitu uz degalus ir pokalbius apmokejimu. Kiti benefitai: du-tris kartus per metus atostogos pagal mano pageidavimus, kitos trumpalaikes komandiruotes i uzsienio valstybes lydint virsininka, i delegacija itraukiant ir vaikus .

Na, yra dar kitu reikalavimu, bet jie labai asmeniski .

Pagalvojau siaip ir anaip----niiii, negrisiu dar i savo senaji darba. Juk pavyko tooookia karjera padaryti dirbant namu seimininke .

jei moteris sedi namie islaikoma vyro ir jai gerai - tai jos pasirinkimas. Kuo jis gali buti zeminanatis, niekaip nesugalvojau.

Bet as nesedeciau namuose. Net ir tuo atveju, jei mano vyras pakankamai uzdirbtu. Ir tai yra mano pasirinkimas. Tiesiog as toks zmogus - man pe anksta namuose.

jetau kaip as noreciau tik namie sedet, tvarkytis, vaika ziuret ir valgyt ruost.. Deja.. studijuoju dieniniam, dirbu puse etato, leliuka auginu. O taip norisi su juo ilgiau pabut, pazaist...