Jei klaustumėt kada prasidėjo gimdymas – negalėčiau pasakyti. Jei paklaustumėt kiek jis truko – taip pat negalėčiau pasakyti. Dukrelė tiesiog gimė tada, kai atėjo laikas

Trečiadienį, likus dviems dienoms iki gydytojų suskaičiuoto termino man kelis kartus sumaudė pilvo apačią. Tačiau vakare apsilankiau pas gydytoją ir sužinojau, kad nei vaikutis nusileidęs, nei gimdos kaklelis pasiruošęs gimdymui. Prognozė buvo, kad tikriausiai artimiausią savaitę negimdysiu. Su ta mintimi ir grįžau namo. Naktį pilvą pamausdavo daugiau – nuo maudimo (net negalėčiau pavadinti to skausmu) prabusdavau, tačiau jau buvau pripratusi prabusti kai versdavausi ant kito šono, nes reikėdavo pilvelį atsargiai i kita pusę perkelti. O pasivertus ant kito šono skausmas nurimdavo ir aš toliau miegojau. Paryčiais radau vyrą virtuvėje knygą beskaitantį – dar bandžiau jį įtikinti, kad eitų pailsėti, nes nežinia prie ko tas maudimas prives, o gimdymo metu tai jis jau nemiegos, tačiau jis neklausė manęs Maudimas kartojosi tai kas pusvalandį, tai kas 20 minučių, tai ir valandą nebūdavo. Su sūnumi leidome laiką kaip įprastai – pusryčiavome, žiūrėjome multikus, išėjom pasivaikščioti, nuvažiavom į parduotuvę. Viskas iš tiesų vyko kaip kasdien, išskyrus tą maudimą ir tai, kad sūnus nuolatos kartojo: „Mamyte, mano brangiausioji mamyte, aš tave labai labai myliu.“ Taip atėjo vakaras, o aš nebuvau tikra, kad jau prasidėjo gimdymas. Vakare kaip visada nuvežiau sūnų pas senelius, o pati išvažiavau į kursus. Bandydama susivokti kiek tai rimta, mikriuke su mobilaus chronometru bandžiau fiksuoti sąrėmių trukmę ir dažnumą, nes skausmas nuo ryto nei sustiprėjo, nei susilpnėjo. Matyt nuo važinėjimo maudimas padažnėjo, kartojosi jau kas 5 min. ir trukdavo apie 40 sekundžių. O kursuose ir vėl suretėjo. Darėsi aišku, kad jau ilgai netruks, kol pamatysiu savo vaikutį, tačiau dar vis tikėjausi sulaukti bent penktadienio ryto. Vakare, apie 21 val. jau norėjau būti namuose, tačiau dar užsukome pas pribuvėją baseino ir pas senelius sūnaus pasiimti. Tuo metu skausmus buvo galima ir pavadinti sąrėmiais, todėl pas senelius pasislėpiau tualete, kad nesukelčiau bereikalingų klausimų. Grįžus namo pradėjau rankioti daiktus gimdymui, ruošti sūnų miegui, net sugebėjau sudainuoti lopšinę per tarpus tarp sąrėmių, bet tik baigusi turėjau išeiti iš kambario, nes ramiai skausmo jau nebegalėjau ištverti – jau reikėjo ir pakvėpuoti, ir pamasažuoti pilvelį. Kai vyras išėjo iš miegamojo užmigdęs sūnų, liepiau skambinti pribuvėjai ir plauti vonią. Tai jau buvo rimta, ir šiltas dušas nė kiek nesulėtino gimdymo eigos.

Labai nustebau, kai pribuvėja atvažiavusi nustatė, kad gimdos kaklelis pilnai atsidaręs, kad jau beliko tik stangos, o vandenų maišelis vis dar netrūkęs (pimasis gimdymas prasidėjo nuo vandenų nutekėjimo). Pribuvėja nuleido vandenukus ir toliau viskas vyko vonioje, nes baseino jau nebebuvo laiko statyti. Negalėjau patikėti, kad jau visai visai nedaug laiko liko, kol pamatysiu savo vaikelį. Pirmą kartą pajutau kas tai yra stangos ir man tai patiko O juokingiausias dalykas buvo garsus „brakšt“ kurio kilmės iš karto nesupratau, nors atrodė, kad man sutrūko stuburas. Bet kadangi visą kūną ir toliau galėjau valdyti, tai ir toliau gimdžiau. Tik kitą dieną suvokiau, kad tuo metu lūžo mano kreivai suaugęs uodegikaulis Prieš gimdymą vis galvodavau, kaip reikėtų namuose sužinoti, kad vaikeliui viskas gerai, nes ligoninėje gydytojai labai tuo rūpinasi ir turi aparatūrą stebėjimui. Mano vaikelis visų sąrėmių ir stangų metu nuolatos judėjo ir aš buvau rami, kad su juo viskas gerai. O kai užgimė galvutė, tai net turėjau pasiprašyti, kad mažoji taip smarkiai nespurdėtų viduje - taip ji nekantravo išlįsti laukan. Kol laukiau stangos petukams pagimdyti – buvo labai gera paglostyti plaukuotą dukrelės galvutę. O gimė ji visa varškėta – nuostabiai graži. Viskas buvo labai paprasta ir labai gera. Labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią nuostabią galimybę pagimdyti savo dukrelę namuose

Jei kitąkart pamatysit moterį viešajame transporte su chronometru nežinia ką matuojančią – bent mintyse palinkėkite jai lengvo ir sėkmingo gimdymo

Labai grazu


Bet as nesiryzciau gimdyti namuose maza kas.

nu zinai, cia tai gimdymas-paskaudejo valandziuke ir turi leliuka Na ir pasiseke gi tau Gerai, kad jau buvo vakaras ir namo grizai
As tai niekaip nesiryzciau namuose gimdyti

Nu saunuole!
Linkiu Jums augti paciais graziausiais, sveikiausiais ir linksmiausiais!

Labai grazi ir jaudinanti gimdymo istorija Sugebejau net pasiverkti

labai grazi istorija

nuostabi rami istorija, net baltai pavydu

TIKRIAUSIAI TOKIO LENGVO IR NET LINKSMO GIMDYMO DAR NIEKAS CIA NEAPRASE. AUKIT SVEIKI IR LAIMINGI

oho, kaip grazu taip ramu, naturalu, super graziai viskas isejo

labai grazu...

Labai grazi gimdymo istorija, saunuole Raideles

Mamytė šaunuolė .

Labai aciu uz grazius zodzius Is tiesu gimdymas buvo labai lengvas lyginant su pirmuoju Linkiu visoms besilaukiancioms tokio ar net lengvesnio

neitiketinai raminamai veikianti istorija:)

Labai grazu Saunuole tu,na,o kaip broliukas reagavo ryte prabudes pamates sesyte?

Heta, su sesyte buvo viskas tvarkoje - ji turejo atsirasti ir pagaliau atsirado - labai lauke ir norejo. Bet po to paklause "Ar tu mama cia su sesyte sianakt miegojai?" (kitam kambary negu jis) Taip, sakau. "Tai zinok, man buvo labai liudna ten vienam be taves miegoti." Va taip... O kaip liudna butu buve, jei su sesyte tris dienas ligonineje buciau praleidusi?

Kaip as tau pavydziu, Raideles. Noreciau ir as gimdyti namie, bet gyvenu kaime, cia jokiapribuveja neatvaziuos. o viena bijociau - maza kas, o iki miesto 12 km.

Fastum, kai labai nori - viskas imanoma Zinau, kad toji pribuveja vaziuoja ir i kaimus, ir toli. Tik, aisku, reikia ja laiku pasikviesti, kad atvaziuoti spetu

Raideles, dar karta sveikinu. Istorija

Labai graži istorija! Linkim mažylei ilgo ir gražaus gyvenimo, mamytei ir tėveliui - daug gražių akimirkų ir džiaugsmingų rūpestėlių, na, o vyriausiajam broliui - dar daugiau broliukų ir sesyčių

Labai grazu. Noreciau ir as taip Kalbos nera, kad namu vonioje moraliskai jautiesi geriau nei gimdykloje. Bet, manau, nesirysiu gimdyti namie, nes va pastaruoju metu net kelios pazistamos gimde komplikuotokai, viskas baigesi neplanuotais cezariais, tai as l. bijociau rizikuoti... Gerai, jeigu gerai, bet jei ne...?

O tu dar leliuku zadi tureti? Ir jei taip, namuose juos gimdysi?

na, zmones sako, kad antras gimdymas buna neretai lengvesnis...

Va stai namie niekad negimdyciau... Nors noreciau, bet bijociau
Va, man tik labai idomu pasidare... O tai ta pribuveje imasi bet kokio gimdymo ar ji visgi kazkaip nustato, kad gimdymas nusimato buti nekomplikuotas ir tik tada imasi?

Grazi istorija. Dvelkia ramybe. Bet kaip visgi su tuo uodegikauliu baigesi???

Germante, aciu uz sveikinimus.

Ziogeli - jums gero laukimo ir lengvo gimdymo

Voveryte daugiau leliuku bus, kiek tai nuo manes ir vyro priklausys O ar juos gimdysiu namuose? Jei viskas bus gerai - taip

Lali, visu pirma tai reikia besilaukianciai mamytei apsispresti, ar ji gimdys namuose. O pribuveja sako, kad ji apsisprendusias poras labai retais atvejais atkalbineja nuo gimdymo namuose

Lexana, uodegikaulis gyja ir sukelia daug nepatogumu Svarstau ar pries kita leliuka nereiketu operacijos daryti ir pasalinti tas nuolauzeles...

Labai aciu visoms uz gerus zodzius

O gimė ji visa varškėta – nuostabiai graži. Viskas buvo labai paprasta ir labai gera. [/quote]


grazi ir ramybe dvelkianti istorija, tik kodel rasei, kad mergaite gime vis varsketa?

Todel, kad is tiesu ji buvo visa varsketa Nu tokio vaiko dar nebuvau maciusi, tai ir padare ispudi

Gime "su marskineliais". Vadinasi, bus laimingas zmogus...

Tos varškytės saugo lėliuką, kad nepermirktų. Tai natūralu.

saunuole, kad ryzais gimdyti namuose! grazi istorija

Raideles, perskaiciau tavo istorija ir dar karta rasau - dziaugiuosi uz tave ir uz visa tavo seima:)
as irgi, jei turesiu kada trecia, vel gimdysiu namuose, aisku, jei viskas gerai bus

Sveikinu. Pagimdyti namuose Lietuvoje nėra paprasta. Lenkiu galvą. Ar pirmą gimdant tokių minčių nebuvo? ar būtent pirmas gimdymas tave pastūmėjo ieškoti "naminio" patyrimo? Aš visai nepatyrusi, sausį gimdysiu pirmąjį, bet bandau mokytis iš kitų patirties ir klausyti širdies - ji liepia neatsiduoti ligoninei. Ten - beveik visų komplikacijų pradžia. Turbūt gimdysiu ne Lietuvoje... bet vistiek klausiu, kaip vaikučiai po naminio gimdymo registruojami? Ar pribuvėja išrašo pažymėlę kokią? Ar visvien tenka kreiptis į medikus? ir kaip? Kada pirmą kart rodėtės pediatrui?
Gal dar užsuksi ir atsakysi...
Ačiū tau.

Saunuole

Šaunuoliai.... ir kaip gražu...

Norėčiau ir aš, kai ateis laikas, likti namuose

Jau seniai nelankiau šitos temos. Nemaniau, kad tokioje daugybėje ją dar gali kas nors rasti ir skaityti

Lietuvoje, kaip tikriausiai žinai, nėra didelio pribuvėjų pasirinkimo, deja. Ir apie gimdymą pirmojo laukdamasi galvojau daug baisiau, ne dabar. Į kursus pas pribuvėją patekau likus trims mėnesiams iki gimdymo, viskas buvo nauja, netikėta, keista, be to greita. Kursai paprastai trunka tris mėnesius, o tąkart jie truko du, nes pribuvėja išvyko į JAV gimdymo priiminėti. Aš nespėjau viso "suvirškinti", o ir buvo neaišku ar pribuvėja grįš. Gimdyti be pribuvėjos - net nesvarsčiau tokio varianto. Todėl ir gimdžiau ligoninėje. Negaliu sakyti, kad patirtis ligoninėje buvo labai tragiška, bet iš tiesų dabar lygindama pirmą ir antrą kartą galėčiau pasakyti, kad gimdymas prasideda 2-3 savaitės prieš vaikučio gimtadienį ir baigiasi 2-3 savaitės po jo, jei gimdai namuose. Jei gimdai ligoninėje - baigiasi sulig vaikučio gimimu. Gydytojai, technika, viską išmanatis personalas atima iš moters dvi savaites stebuklingos gimdymo būsenos.

Per kitus tris metus skaičiau, domėjausi, aiškinausi, bandžiau suprasti dalykus, kurių nespėjau suprasti iki gimdymo. Po to vėl kursai, ir galutinis sprendimas gimdyti namuose

Pagal Lietuvos įstatymus, gydytojas (pediatras ar šeimos gydytojas), pamatęs vaiką per 1 val. nuo jo gimimo, gali išrašyti pažymą, kas yra vaiko mama, o su ta pažyma galima gauti gimimo liudijimą. Šeimų, gimdančių namuose, ratas turi tokią šaunią gydytoją, kuri užsiima privačia praktika ir išrašo tas pažymas. Labai retai kada ji pamato vaikutį pirmąją valandą po gimimo, bet pažymą išrašo. Ją galima pasikviesti į namus patogiu laiku, nebūtinai iš karto po gimdymo, o vaikus reikia užregistruoti per tris mėnesius nuo gimimo. Tai ir buvo pirmasis mūsų pasirodymas pediatrui.

Mažoji ir šiuo metu nėra registruota jokioje poliklinikoje, nėra skiepyta, o dėl visų ligų kreipiamės į kitą savo pažįstamą gydytoją, kuri yra ir šeimos draugė, ir visus mus gydo

Man įdomu tai, kad su dukrele nuo pat nėštumo pradžios jaučiau labai artimą ryšį, nors pradžia ir nebuvo lengva - gana anksti gimdoje susiformavo kraujosruva, ir ji valėsi iki penkto nėštumo mėnesio. Vėliau, kai jau galėjau sau leisti pagulėti nekarštoje vonioje, vis pasakodavau pilveliui kaip bus gimdymo metu. Kad skaudės, kad bus nelengva, kad reikės daug dirbti, bet viskas bus gerai, kad aš nepaliksiu jos vienos, padėsiu praeiti gimdymo takus ir galiausiai mes susitiksime ir visi gimimo sunkumai pasibaigs. Ir nors visada galvojau, kad negimdysiu vandenyje, nes neesu vandeninis žmogus, pagimdžiau būtent taip, kaip jai pasakodavau - toje pačioje vonioje, taip pat sėdėdama.

Trečiąjį svajoju gimdyti tame baseine, kurio taip ir neišpakavom parsivežę Kad užtektų vietos ir dukrai, kuri labai mėgsta vandenį, o širdis jaučia, kad ji nepramiegos tokio įvykio, kaip kad brolis pramiegojo jos gimimą

Lengvo Tau gimdymo

Ačiū.
Aš jau beveik apsisprendžiau likti gimdyti JAV. Čia yra galimybė rinktis - tai pasirinkau pribuvėją ir gimdymo centrą - kuriame aplinka iš esmės kaip namie, vienintelis aparatukas - tonų rašiklis ir tai tik retkarčiais prijungiamas. Savo vonioj gal būtų geriau, bet... iki savų namų dar truputį trūksta.
Galvojau neskiepyti ir aš savojo vaikiuko. Gal vėliau, gal visai ne... Turbūt rasiu tave kokiam nesiskiepijančių forume, kai ateis tas laikas.
Tai iki, laimingai.
Tau gimdyti gruodį?
Man sausį, bet pradžioj, tai visko gali būti...
Žodžiu, ikiiiii

tokia rami, rami istorija, net neitiketina, kad dar ir taip moterys gimdo....as taip nemokeciau..., laimes JUms!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Labai graži ir jaudinanti istorija ar ir trečią namuose gimdysi?

Manau, kad pasirinkai gerai Su skiepais yra blogiau nei su gimdymu Pagimdai vaika viena syki, o neskiepiji ilgai


Aciu. Svarbu patiketi, ir galesi Linkiu antro leliuko ir ramaus gimdymo


Manau, kad taip Tai daug priklausys ir nuo mano bei vaikiuko sveikatos bukles.

Raideles, labai graži jūsų gimdymo istorija Linkiu, kad ir Kalėdinis stebuklas į jūsų šeimą atkeliautų jūsų namuose. Sekmės ir laimės jūsų šeimai.

Koks ramus dukrytės kelias

ai kaip fainiai ir lengvai Aš kažkodėl bijojau pažvelgti į ką tik gimusią dukrelę KAi pajutau, kad viskas baigėsi, ją padėjo ant mano pilvo uždengtą antklodėle, tik tada pažiūrėjau, kas išlindo iš manęs. Niekas nepasiūlė paliesti galvytės, nebuvo laiko. Na, kažkiek ir akys aptemusios buvo. Mačiau kaip per rūką.

Na tikra didvyre ta mamyte

noreciau tokio gimdymo
namuciuose

As ir visa laika norejau gimdyti namuose, tai kai pasiskaitau panasiu laimingu ir graziu istoriju, tai dar labiau padrasina;)

labai fainas pasakojimas,nors as namie tikrai negimdyciau ,nei pirmo,nei penkto vaikiuko

kaip as megstu gimdymo istorijas, jos tokios tikroviskos...

Raideles, as su kalusimu "visai ne i sita tema". norejau parasyt i az, bet kazkodel neissisiuncia . noriu pasiklaust pacios apie uodegikaulio trauma. Skaitau, kad ir pries gimdyma esi turejusi tokia trauma. Mano trauma ne gimdymo metu ivykusi, o buitine - bevazinejant su vaikais rogemis. As pries 3-iaji vaikeli operavaisi uodegikauli, ar viskas vyko ir taip sklandziai? Kokios gyjimo prognozes ir laikas? aciuu

Ne, neoperavau. Gavosi labai įdomiai, gimdžiau vandenyje, tik didesnėje vonioje, ir stangos metu mane išraitė taip, kad mažiukas praėjo pro uodegikaulį jo neatlaužęs. Bet tos stangos metu aš nesėdėjau, o plaukiau vandenyje tik už kraštų laikydamasi rankomis... Žodžiu, patirtis nelengvai pakartojama ir pritaikoma...
Šiaip kol sugyja, tai skauda apie 2-3 savaites, tada geriau daugiau gulėti, ne sėdėti, tai sugyja tiesiau. Dar gyd, minėjo, kad galima stangų metu pamažu atlenkinėti uodegikaulį, kad neatlaužtų galvutė.

Tai pirmoji istorija, kuria skaiciau gimdant namuose
Be jokio streso, be baimes
Mazai manau tokiu yra, na bent jau man iki to toli
As net ligoninej ir tai bijojau, nors ramino zinia, kad esu patikimose mediku rankose

uz drasuma

grazi istorija, gerai kad viskas taip baigesi
as tai tikrai nesiryzciau namuose gumdyti