Sveikutes,
Norejau suzinoti, ar daug cia tokiu bailiu kaip as:) Na, as tikrai bijau skristi lektuvu. Pora kartu teko patirti si "malonuma", dar net netolimoje ateityje nusimato dar. As bijau ne kilimo ir leidimosi, supimo ir t.t., bet kad nieko neatsitiktu lektuvui, nesugestu ir nepradetume kristi. Tokia mirtis man yra baisiausia...Drasiai galiu pasakyti, kad as tuo metu, kai skrendame, patiriu STRESA.

As dar labai labai bijau tokios mirties, vien del to as negaliu galvoti apie siltus krastus Bet, kai draugai parskrenda, tai lyg jau ir nieko, bet tada butinai perskaitau internete, kad nukrito lektuvas, o neseniai, kad vyr. prezidento Buso lektuvas, kuris turejo skristi i konferencija, lnukrito ir suduzo, zuvo stiuardeses, lakunai. net ir prezidentus gabenantys lektuvai gali nukristi ir nukrenta!!! ir vel bijau! As apie tai daznai galvoju, kaip man ateity reikes skristi. Esu skridus tik viena karta i Frankfurta, bijojau, bet gal tada dar taip nekrito tie lektuvai, nezinau, as bijau labai labai...

Lietuvoje yra virš 3 milijonų gyventojų. Kiekvieną dieną (tegu-savaitę)autoavarijose žūna po kelis žmonės.Ar nebijote važiuoti automobiliu? O kiek lietuvių žūna aviakatastrofose? Aš bent negirdėjau nė vieno.
Žiniasklaida praneša apie lėktuvų katastrofas visame pasaulyje. Jos įvyksta labai retai . Įdomu, kiek visame pasaulyje kiekvieną dieną žūna žmonių autoavarijose? Ko gero šimtai ar tūkstančiai . Taigi-saugiausia susisiekimo priemonė-lėktuvas.
Ir dar. Į užsienį skraido seimo nariai,sportininkai ,verslininkai ir kt. kiekvieną mėnesį ir po kelis kartus.Ar girdėjote,kad žuvo nors vienas?
AR DAR BIJOTE SKRISTI LĖKTUVU?

Is tikruju manau, kam lemta nukristi, tas ir nukris....Vakar perskaiciau, kad Indonezijoje lektuvas nuslydo nuo leidimosi tako ir rezesi i tvora ir sustojo netoli oro uosto esanciose kapinese.....Zuvo ne visi lektuve buve zmones, bet daug sunkiai suzeistu... baisu...As puikiai suprantu, kad automobiliu avariju ivyksta labai daug, bet vienoje avarijoje zusta nuo 1 iki 4 zmoniu, isimtis autobusu avarijos, jose zuva desimtimis zmoniu, o lektuvas.....juo skrenda ne 10 zm, o 150-200 zm.ir jie visi iskart zuva. Cia tai tikrai katastrofa...
Beabejo, lektuvas, jei sekminga kelione, yra pati patogiausia ir saugiausia susisiekimo priemone. Tikrai, keliauti pailseti yra zymiai geriau lektuvu, nei autobusu, nes keliaujant su pastaruoju labai pavargstama. As, skirtingai nei PAME neatsisakau kelioniu i siltus krastus, rizikuoju....kol kas visos keliones buvo sekmingos tpfu, tpfu, tpfu.

Netikejau, kad si tema tokia neaktuali...................

Tiesiog nelabai daznai kas skraidao tais lektuvais is mamyciu forumo
As visiskai nebijja skraidyti lektuvu, taciau pries pora menesiu patyriau tikrai toki nebloga stresiuka ir drebejau del mirties baimes. Kamavo visokios nuojautos ir nespejom i lektuva. Teko vel pirkti bilietus, skristi kita diena ir mane kamavo klausimas:"kodel as nespejau i lektuva/?" nes atvykome laiku. Zodziu grizom sveiki ir laimingi, nespejom, nes Frankfurto aerouostas baisiai didelis ir rysium su teroro aktais turejom atvaziuoti dar valanda anksciau, bet to nezinojom. Taigi tiesiog pamastyk is folosofines puses apie mirti, prisimink Dieva, pasikviesk i pagalba visus savo angelus sargus ir viskas bus ciki!

As negaliu pakesti kai lektuvas kyla ,ypac jei lektuve nedaug zmoniu skrenda,tai lektuvas pakyla kaip raketa(buvo per Kucias,kai skridome 11 zmoniu),man ir plaukai piestu stovejo.
Mano vyras megsta skraidyti,sako praeis man tas nemalonumas,visiems praeina,bet man deja nepraejo.As niekada nesijauciu maloniai skrisdama,bet vien mintys kad kitoje salyje per 1-2 ar 3 val busime,mane paguodzia,nes 10-12 val su masina vaziuoti,tai jau tikras siaubas.

oi, aktuali tema... turiu vyra lakuna....
buvo laikai kai skraidziau kiekviena savaitgali is namu ir i namus.... laikdamasi skraidziau iki kokio 8 men, su kudikiu ant ranku mazu lektuveliu pirma kart skridau, kai jam buvo 2 savaites, o keleiviniu lektuvu, kai buvo 1,5 men... nei as, nei vaikas niekada nebijojom, o jauciam tik malonuma, nes zinau, ka reiskia kiekvienas krestelejimas ar virptelejimas, kievienas garsas lektuvui leidziantis ar kylant....
ka galiu bepridurt, kaip kazkas jau ir sake, saugesnes susisiekimo priemones kol kas nieks neisrado...

As ziauriai bijau skristi lektuvu. Keliauti megstu, bet si keliones dalis buna siaubas . Sedziu visada isitempusi, vyna taure po taures plempiu ir laukiu nesulaukiu, kada lektuvas vel pasieks zeme.

Neturiu fobijos, bet kartais pagaunu save mastant, kaip visgi aukshtai nuo zhemes skrenda lektuvai... Dazhniausiai tos mintys aplanko ant zhemes, nes lektuve gi to aukshchio nesijauchia. Labai patinka pakilimas. Shiek tiek baugina staigus posukiai ir 'turbulencijos'.
Kuomet pajuntu save mastant apie tuos nejaukius dalykus, vis prisimenu, kaip per rugsejo 11 ivykius rode JAV zhemelapi: jis visas buvo vos ne baltas nuo tashkeliu, kiekvienas tashkelis - tai lektuvas ore. Tuo metu pradejo nutupineti visus lektuvus, kad erdve butu laisva, nyko tie tashkeliai... Tuomet supratau - juk kiekviena akimirka virsh galvos skrenda daugybe lektuvu, o avarijos tikrai taip dazhnai nevyksta, ypach tu keleiviniu. Taigi, shitie prisiminimai mane apramina

..........Bijau ir as skristi,jus matau,tai dar bijot,bet skrendant,o as taip bijau,kad atsisakau visu kelioniu,reikia laukti vasaros ir belstis 4000 kilometru i siltesnes ,auto pasiekiamas vieteles.Dabar turiu planu i Graikija,vyras kategoriskai atsisako masina vaziuot,tik skrist,nezinau ka reiks daryt?

Į Graikiją automobiliu????
Oho....
Tai labai ilga kelionė,nuovargis,nesaugu,neišvengiami barniai su vyru dėl įvairių smulkmenų ir t.t
Tik lėktuvu. Aš tik džiaugčiausi, kad nereikia važiuoti nesaugiais Lenkijos keliais. Ir dar kiek daug privalumų lėktuvu !
O dėl baimės. Na,taip , ne visi mes drąsuoliai.Bet reikia logiškai mąstyti.Jau kartojuosi,bet pagalvok,kiek įvyksta autoavarijų ,kad ir tuose pačiuose Lenkijos keliuose? O lėktuvu tikrai saugiau. Gal skrendant nereiktų per langą žiūrėti,nematysi kaip aukštai esi ir nebus taip baisu?
Na, aš tikrai bijočiau važiuoti automobiliu tokį didelį atstumą. Ir kiek tik įmanoma keliones stengiuosi pakeisti iš auto į lėktuvą.
O be to, KAM LEMTA NUSKĘSTI-TAS NEŽUS GAISRE!
Ir dar kartą perskaityk Ode žinutę apie baltus taškelius danguje.
Pagalvok,būna,kad einant gatve plyta ant galvos nukrenta.Negi ir į gatvę bijosi išeiti?

Nebijau skristi lėktuvu Tikrai rinkčiausi geriau su lėktuvu skristi į kelionę nei automobilio kelias paras bildentis!

Na, taip i Graikija automobiliu, ne koks sumanymas...Bet suprantu tave...As bijau, bet skraidau. Nenoriu netekti malonumo pamatyti tolimesnes salis...As kaip buvau minejusi bijau ne lektuvu susidurimo (tai tikrai retas atvejis, nors vienas buvo, kai keleivinis lektuvas, skrides is Maskvos i Ispanija, susidure su krovininiu), bet pacio lektuvo gedimo, kuri lemia zmogaus kalte. Skaiciau, kad net 70 proc.visu lektuvu katastrofu ivyksta del zmogaus kaltes, o ne del blogo oro salygu ar kitu veiksniu. Stebejausi kaip galima taip neapdairiai dirbti savo darba, kai tai susije su tokia didele atsakomybe..Buvo toks ivykis, kai del nesusisnekejimo, ar aplaidumo oro uosto darbuotojas ipyle i lektuva perpus maziau degalu nei turejo, ko pasekoje, lektuvas buvo priverstas leistis avariniu budu. Gerai, kad pilotas buvo labai profesionalus sioje srityje, jis tobulai nutubde lektuva artimiausiame neparuostame oro uoste.
Visuomet nerimauju, kai lipu i lektuva, ar tikrai jis techniskai tvarkingas, ar viskas patikrinta, ar degalai ipilti ir t.t. Baisu buvo stebeti, kaip Egipte, mums keleiviams lipant i lektuva, egiptieciai juokaudami, mums muojuodami pyle i lektuva degalus. Nesu specialiste, bet manau, kad jie pazeide saugumo reikalavimus, gi nesaugu taip zaisti su zmonemis.
Buvau skaiciusi vieno piloto atsiliepimus apie pilotus-praktikantus. Sako: "Kai tiktai variklis isijungia- praktikanto smegenys atsijungia"..Ironiska, bet kartais turbut tai buna tiesa...Pilotas pasakojo, kad kylant lektuvui tenka labai didelis kruvis, kaip ir leidziantis, bet kai pakyla i reikiama auksti, tai kruvis sumazeja, ir praktiskai jaudintis nebereikia. Todel praktiskai visos avarijos atsitinka po poros minuciu nuo pakilimo, ar leidziantis.O as drebedavau visa kelia:)
Manau, kad daug lemia pacio piloto pasiruosimas, kaip jis moka valdyti situacijas....Sakoma, kad geri pilotai dirba gerose kompanijose....Gal zinote i Egipta kokios aviakompanijos lektuvai skraido?

Remka, mes kaip tik skridome i Egipta, praejus menesiui po tos katastrofos. Vadovavausi tokia logika, kad lektuvai taip daznai ir butent toje valstybeje nekris.Tuo labiau, kad po tokiu katastrofu lektuvu technine bukle priziurima labiau.O dabar vel baisu, vis kirba mintis, ar tikrai viskas tvarkinga, kad nebutu atsipalaidave...

Netikejau, kad si tema tokia neaktuali...................

Dar ir kaip aktuali yra si tema.As irgi paniskai bijau skraidyt ir niekaip nesuprantu is kur sita baime atsirado,nes tikrai zinau kad pries kelis metus net megavausi skraidimu lektuvu!!!O dabar..tiesiog atsisakau visu kelioniu lektuvu,jokiu poilsiu siltuose krastuose ir t.t Ir as zinau kad lektuvas yra saugiausia transporto priemone,bet gaila kad pas zinojimas NEI KIEK nepadeda Zodziu kaip jau reiklas prispiria kur skristi,tik geros dvi taures vyno siek tiek palengvina skrydi

As kai tik nusiteikiu, kad viskas bus gerai, save nuteikineju ir beveik itikinu, kad cia tas pats, kaip sesti i automobili ir nuvaziuoti is tasko A iki tasko B, butinai isgirstu kokia nors istorija apie problemini skrydi. Ir nusiteikimas subyra kaip kortu namelis. Nu, ka daryti? Kaip tada pykstu ant tu zmoniu kurie isigudrina pasakoti tokius dalykus pries skrydi arba apie kokias kitas nelaimes.

As, kaip ir skruzdeliukas, vel nusiteikineju skrydziui... Galvoju skristi su vyru siemet i siltus krastus, prisigersiu arba ikalsiu migdomuju ir bus ciki piki:)))

Na, aš iš tų, kurios paniškai bijo skristi Jau gerą savaitę prieš skrydį patiriu didelį stresą, sunku užmigti ir t.t., bet - kelionių neastsisakau. Bijau, bet skrendu. Dabar ruošiamės į Egiptą - baisu labai, bet žinau, kad iš oro uosto nepabėgsiu ir lėktuve sėdėsiu
O skrydžio metu net ne valandas skaičiuoju, o minutes - kiek liko iki nutūpimo

Beje...pro savo langus galiu matyti besileidžiančius lėktuvus - ir taip diena iš dienos, mėnesiais, metais - visi jie sugrįžta, nusileidžia sėkmingai, taigi, tai kažkiek ramina

Statistika teigia, jog daugiausia žmonių miršta lovose...
Į Graikiją automobiliu?... Bet važiuoti per Lenkiją - ne mažesnis stresas. Vien Lietuvoje kasdien įvyksta daugybė autoįvykių, kuriose žūsta žmonės. O kur dar kitos šalys?
Kaip ten bebuvę, lėktuvai - saugiausia transporto prienonė.

Sekmingos keliones! Viskas bus gerai!

As irgi lygiai to paties bijau ir, rodos, zinau kodel - masina dar yra sansas likti gyvai, o jei lektuvas nukris tai amen is kart

Balandi vel skrendu ir vel bijau...vis atrodo, kad jau si karta bus kapec! Bet sapnavau, kad viskas buvo gerai, tai tuom ir remiuosi

Galiu pasakyti, kad skristi tikrai nereikia bijoti as kazkaip irgi labai bijojau, bet ne nukristi, o siaip pradeti vemti saukti ar pan. taciau pakilome ir as jau nebenorejau nusileisti!!! taigi nesijaudinkite mielosios mamytes, viskas bus gerai!

Meilės lėktuvams ir aš nejaučiu, nors dar ir skridus nesu, bet vis tiek vien pagalvojus apie tai kažkoks nerimas apima. Bet pagalvojus kiek autoįvykiuose žūsta, tai pagal mano pamąstymus turėčiau tik dviračiu, traukiniu ar autobusi keliaut bet nuo likimo nepabėgsti

Sveikos mamytes,nebijokit skrist lektuvu.Tai tikrai pati saugiausia susisiekimo priemone.Vat kazkaip su masinom kad bijotu vaziuot,dar neteko girdet.Neskridau su keleiviniu lektuvu,tik pora kart apzvalginiu.Bet man taip patiko,o dar tie kalneliai,noreciau dar pakartot.Mirties kilpos vilioja.Ach,tik svajones...

Esu tikrai daug skraidzius lektuvu ir jokios baimes nejauciu...net negalvoju is tikro bijau ar ne...reikia ir skrendu..

Tikrai bijau, ir nors buna trumpu momentu, kai atsipalaiduoju ir megaujuosi groziu pro lektuvo langa, bet visgi negaliu sakyti, kad sedziu rami kaip autobuse ar stai kad ir dabar prie kompiuterio
Sirdis plaka, dairausi, ar viskas gerai, kazkiek padejo zinios apie lektuvus is jav forumu, bet praejo siek tiek laiko ir vel bijau. o dar po nauju ivykiu. Ne, man nera komforto skrendant

Niekad neskridau,kartais apie tai susimastydvau ir manau tuo metu būtų nelabai jauku

aukscio labai bijau bet lektuvu skrist nebijau

visai nebaisu
jei lemta patekt i katastrofa, geriau jau i lektuvo, tik miau ir viskas
o i auto avarija patekus, gali likt invalido vezimely ...ziauru...
geriau lektuvas

nebijau skrist lektuvu, nes labai daznai skraidau.kartais kelis kartus i menesi. nera ten nieko baisaus.ir atsumai greiciau iveikiami.
su masina daug daugiau nelaimiu ivyksta.
kiek lemta tiek gyvensit!

paniskai bijau kai patenki i auto avarija, tai net nespeji suvokti kas atsitiko, o islikti gyvam ir sveikam vis tiek yra 50/50. ivykus kokiam lemtingam lektuvo gedimui ir tas tarpas tarp bandymo dar kazka daryti ir kritimo, man atrodo nerealiai siaubingai. kokios mintys turi kamuoti tuo metu, girdeti klyksmus ir visa kita. kaip taip staigiai susitaikyti su ta mintim, kad mirsi, kaip isgyventi ta, kad ir keliu minuciu ar sekundziu siauba
fantazija pas mane nereali, kai pamatau ta vaizda, tai islipus is lektuvo dar koki pora savaiciu "gydausi" is po skrydzio

as siaubingai bijau skristi.baisiausia man yra pakilti.paskutini karta tokia panika buvo apemus...kad norejau pribegti ir atidaryt duris

Daznai tenka skraidyti ir prisipazinsiu bijau,baisu man labai kai kyla ir leidziasi,na ir kai papurto kokiose oro duobese.Oi kiek kartu ir apsizliumbus esu,ir auksciausiajam dekojus kad nusileidom pagaliau bet va reikia ir skrendu

bijot nebijau, bet nemalonu

o a ne tik nebijau bet ir labai malonu , ypač kai kyla ir leidžiasi. tik nepatinka ilgi skydžiai, kur virš 10 val.

tiek lektuvu cia nukrito paskutiniu metu
na gal ne taip sakyciau kad bijau [pvz gyvaciu tai tikrai bijau]
bet nemegstu skrist, visada persizegnoju pries kylant.. o ziemaa skrist su leliuku reikes tai nzn kaip cia bus...

O as bijau. Vos tik pradeda siulyti gerimus pasiimu maza vyno buteliuka Kaip jis man padeda, tikrai Siulau pabandyti kas bijo skrydzio, nes nuo to buteliuko taip galvele apsisuka ir baime isgaruoja

o man kaip tik gerai ilgi skrydziai
pavalgai, ir labanaktis
atsibundi nes jau pusryciai ir tuoj leistis laikas
aisku buna laiko skirtumas,tai svarbiausia pries kelione nedamiegoti

Niekas manęs neatbaidys nuo lėktuvų Skraidyti netgi labai mėgstu...

labai nepatinka, jauciu baime ir vidini nerima kai skridau i Turkija tai nesiojo gerimus, pasiemiau vyno nuo to karto nusipirkom kemperi ir keliaujam zeme

nebijau. nors tai laikoma saugiausiu keliavimo budu, bet matyt tai menka paguoda bijantiems skraidyt. siaip lektuvui nukritus dazniausiai zmogus nieko nespeja suvokt, stiprus smugis, sokas ir tt

Labai patinka,neseniai pirmą kartą skridau juo penkias val. bet jokios baimės nejaučiau kelis kartus patekom į oro duobes tai tuomet jau nelabai buvo smagu...

aš irgi

man labiausiai patinka jausmas, apimantis lėktuvui kylant....ak

As nelabai bijojau.. Bet va, pradejau bijoti.. Skrisiu trecia karta..
Anksciau nebijojau, nes vaiko neturejau.. O dabar galvoju - vaje, o jei kas man, kas ta maziu augins (neturiu vyro, mamai daug meteliu)..O kelione dovanu gavau pries pusmeti.. Tai gerai, kad paniska baime tik pries puse menesio atsirado..

aisku, ji beveik lygi "baimei" islosti milijona, bet..

Sveikos,

Labai daug ir bijo ir nebijo klientu.
Deja, pasvarstykime o kas pasikeis: jei tesite ir toliau bijosite? ir kas pasikeis jei: paprasciausiai priimsite kad be lektuvo 21 amziuje neimanoma apsieiti.
Kaip ir dauguma mamyciu noriu paklausti: o ar masina vaziuoti nebijote?
turejau 4 avarijas ir nei viena mano kalte. Paskutini karta-kito vairuotojo automobilio ratas/padanga issimove ir atskrido tiesiai i mano automobilio sona. Kodel ne i stikla?
Gal paprasciausiai ne mano laikas iskeliauti:)
O kada tas laikas bus - nei vienas nezinome.
Reikia pakalbeti/pasvarstyti ka mirtis reiskia jums. Kiek daug zmoniu pazystate kurie dziaugesi zinodami kad liko tik 6 men gyventi ir tvarke visus reikalus kad sklandziai gyvenimas klostytusi paliktiems namiskiams/vaikams.
Dirbu su dauguma tokiu klientu-vezys. Nei vienas netvarko palikimo ir t.t. Visi sako ta pati -geriau butu buve jei butu nezinoje.
Taip kad kartais nezinoti ateities mums visiems tik geriau - dziaugiames ir gyvename tai kaip mokame.

Skridau pora syk, baimes ner tik savijauta ne itin maloni