Nustatyta gimdymo diena vis artėja, o man kaip nieko, taip nieko, - jokių gimdymo požymių. Dar iš vakaro skambinu sesei, pagimdžiusiai du vaikučius ir klausiu, na kaip, iš kur žinoti, kad jau greitai greitai tas momentas artėja. "Niekaip nežinosi, kada reikės, tada ir bus," - "nuramino" mane. Jau įsivaizdavau, kaip visi draugai, giminės,pažįstami pradeda skambinėti, klausinėti apie leliuką, o aš juk dar jo neturiu ir nežinau kada turėsiu.
Ramiai sau užmiegu, rytoj teks važiuoti į polikliniką paskirtai konsultacijai. Ryte ant paklodės randu nedidelį,gal 5cm skersmens vandens apskritimą. "Jau turbūt čia man vandenys nubėgo, - galvoju, -kaip gerai, kad važiuoju pas gydytoją, o tai nežinočiau nei ką daryti". Jau truputį pamaudžia pilvą, panašiai kaip per mėnesines,tik per mėnesines man ištisai skauda,o čia tarpais: suskausta, praeina,vėl suskausta.
Nuvažiuoju 9 val. į polikliniką, o ten didžiausia moteriškių eilė ir visos skubančios ir norinčios be eilės pakliūti pas gydytoją. Gal būčiau taip ir laukusi už durų (vis tas lietuviškas kuklumas)
, bet seselė pasikviečia mane į kabinetą. Gydytoja apžiūri, pasako, kad vandenys dar nenubėgę ir išrašo siuntimą į gimdymo namus apžiūrai (tiesa, liepia tuoj pat važiuoti). Aš grįžtu namo, niekur neskubu. Nežinau valgyti ar ne, nevalgau, tik arbatos išgeriu. Taip nesinori skubėti į ligoninę. Dar paplaunu tą sudrėkusią paklodės vietą, išlyginu. Daugiau nesugalvoju, kuo užsiimti, o ir skausmai vis stiprėja. Sėdu už savo mašinos vairo ir važiuoju į gimdymo namus. Galvoju, gal apžiūrės, pasakys, kad čia tik parengiamieji skausmai ir lieps važiuoti namo laukti tikrų gimdymo skausmų. O su savo mašina juk taip patogu! O jei kartais guldys į ligoninę, tai kai pagimdysiu, galėsiu įsidėti leliuką ir kada norėsiu, parsivešiu namo (kad ten kirps, sius ir sėdėti 2 savaites neleis, net nepagalvojau).
Ligoninėje būnu 13 val., mane apžiūri - jau 3 cm atsidarymas. Keletas higienos procedūrų, ir aš gimdykloje. Paguldo į lovą, seka vaikučio širdelės tonusus ir man neleidžia vaikščioti. O aš prisiskaičiusi, kad gimdymo metu galima vaikščioti, patartina sėdėti ant kamuolio. Tai vis prašau šio malonumo. Man liepia gulėti ir laukti, kada pasikeis gydytojų pamaina, o tada jau kažką jie darys. Apie 15 val.ateina gydytoja su tokiu jaunučiu gydytoju rezidentu. "Oi nenoriu, kad toks jaunas gydytojas mane apžiūrinėtų" -galvoju. Patikrina kaklelį tas gydytojas, taip švelniai, visiškai neskausmingai, po to pertikrina patyrusi gydytoja - tai oi oi oi, kos skausmas!!!
Atsidarymas - 8 cm. Nuleidžia vandenis. O kiek jų daug, ir kaip aš ryte galėjau pagalvoti , kad jie jau nubėgo... Šiek tiek nustoja skaudėti, galiu ramiai sau pagulėti. Vis dar nelabai įsivaizduoju, kaip man jie iš ten ištrauks leliuką. Ilgai gulėti neleidžia (vaikščioti taip pat). "Skatinsim", -sako. Su viskuo sutinku, jie gal geriau žino, ką daro, nors buvau nusiteikusi ne tik be nuskausminamųjų, bet ir be skatinamųjų gimdyti. Ir prasidėjo linksmybės! Skausmai sustiprėjo. Kaklelis pilnai atsidaręs, o vaikutis dar pilnai neįsistatęs. Už durų girdėti linksmi gydytojų, seselių balsai, juokavimai, kavučių gėrimai, - jiems kas, eilinė darbo diena. 
O aš guliu, kenčiu ir noriu tik vieno, - kad viskas greičiau baigtųsi. Ir pagaliau norisi stumti! Subėga tiek daug žmonių:gydytojai, akušerės, keletas studenčių ( turbūt priimamajame neskaitydama brūkštelėjau, kad sutinku, juk neskaičiau kaip ir daugelis, už ką pasirašau). Pamoko, kaip kvėpuoti, liepia tik nerėkti (o taip norisi!). Kai pasako, kad vaikučiui reikia deguonies, labai pasistengiu, ir po keleto stangų jaučiu tik pliumpt ir girdžiu toks gražus viau viau viau. 
18 val. nustatytą dieną į pasaulį atėjo 3430g ir 53 cm dukrytė. Aš jau mama, neįtikėtina! Man ant krūtinės paguldo tokį mažutėlį kamuoliuką, tokį bejėgį, tokį mielą mielą žmogeliuką, tokią mažą, labai lauktą lėlytę (ir kas sugalvojo, kad tik gimę kūdikiai negražūs, man ji - pasakiško grožio). 
Ir nuo tos akimirkos supranti, kad tu jau niekada nebebūsi toks, koks buvai. Nuo šiol tu būsi truputį atsargesnis, truputį atsakingesnis, truputį švelnesnis, truputį supratingesnis, malonesnis ir nuo šiol tu būsi daug daug geresnis...
aukit sveikos ir laimingos 
oj negaliu, kaip gražiai ir ramiai papasakojai 
aukit gražios, protingos, nesloguokit ir būkit laimingos 
kazkodel pasirode,kad tetukas "ne prie ko ",bet sveikinu su dukrytes atejimu!dVIESE JUS-JEGA 
Net nepajutau, kaip greitai metai pralėkė! Atrodo, tik vakar gimdžiau... 
tikiuosi ir as taip graziai galesiu papasakot savo istorija 
