Mano vaikas nuo gimimo labai gasdinasi... kai buvo mazesne, uztekdavo tik nusiziovaut kaip ji pasokdavo! Dabar reaguoja truputi ramiau, taciau vis tiek pasoka, jei kas nusikosti, ar nusiciaudo... Daktrae mus nuramino iki triju men. praeis. Taciau nepraejo, kai paklausiau atsake, kad iki metu praeis, bet ar tai tiesa? Juk iki triju men. nepraejo? Gal paskiau sakys iki triju metu praeis? Gal kas susiduret su tokia problema? Gal galit patarti, ka daret, kaip kovojot?

Maniskis irgi labai jautrus
nuo pat gimimo nepratinom prie absoliucios tylos, vis grodavo muzika, arba as ka nors darydau salia jo kai miegdavo...bet vis tiek buvo labai jautrus...jei tik koks staigesnis judesys, ar astresnis garsas vis krupciodavo...net kai labai emocijas reiksdavom, jam tai buvo keista ir baisu, nesvarbu kokios tos emocijos - pvz. kai lietuviai laimejo pries amerikiecius krepsini, musu vaikas reke is baimes, nesuprasdamas, ko cia ta mama taip dziaugiasi
Bet dabar jau 8 men,ir atrodo ramesnis...
Manau kad tikrai su amziumi turi tai praeiti...

Retkarčiais pasitaiko, kad nuo pat gimimo kūdikiai būna jautrūs kokiems nors pojūčiams, pvz., garsams ar prisilietimui. Tai gali būti ir vaiko temperamento bruožas- didelis reaktyvumas (šiuo atveju, vaikas gali būti jautrus ne tik garsams, bet apskritai visiems naujiems dalykams. Ir tai nereiškia nieko bloga,- paaugęs vaikas tikriausiai bus atsargesnis, lyginant su bendraamžiais). Kadangi tai įgimta, tai neverta su tuo kovoti, nes neįmanoma pakeisti. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai stengtis pritaikyti aplinką prie vaiko.

Maniskis irgi labai jautrus
nuo pat gimimo nepratinom prie absoliucios tylos, vis grodavo muzika, arba as ka nors darydau salia jo kai miegdavo...bet vis tiek buvo labai jautrus...jei tik koks staigesnis judesys, ar astresnis garsas vis krupciodavo...

Visiškai tokia pati buvo ir mūsų situacija.Galiu paguosti - išaugs.Mums jau beveik metukai,bet didesnių garsų vis dar bijome,o šiaip ačiū dievui nuo mano sukosėjimo jau nebekrūpčioja.