Tokiu metų laiku kaip pavasaris ne vieną mažylį pakerta ligos ir kartais ne savo noru tenka pagyventi ligoninėje...Ne išimtis ir mes...

Įsisuko į Gustuko žarnyną kažkoks virusiukas ir patekome mes į 2 klinikinę ligoninę...Mums viskas sekėsi kuo puikiausiai, su mumis elgėsi nuostabiai, o visa istorijos esmė slypi kiek kitur...

Naktį į mūsų palatą atvežė naujokų". Nelabai man miegančiai rūpėjo kas ten, bet truputį liūna pasidarė kad nebebūsim vieni...

Ryte prabundu ir matau: 2 čigonėlės - anūkė ir močiutė....(pagalvojau, kad mane Dievas baudžia už tai kad aš jų taip nemėgstu...). Viskas vyko taip, kaip ir labiausiai bijojau...Pabudusi čigonė sako man: "Namie dar 5 maži vaikai, šitą mergaitę motina man auginti paliko, kaip ir dar 2 savo vaikus, dar pati savo turiu 3 mokyklinius, tai negaliu čia būti - lekiu namo. Prižiūrėk Mariją..." O ne ...pagalvojau...Nu bet ką padarysi, jei taip moterytei susiklostė, juk nepasakysi, kad "ne, nieko nežinau...". Užmigdė ji mergaitę ir išlėkė tekina....

Vaikas pabudo...apsižvalgė ir kad puolė į ašaras...tiesiog isterinis verkimas...Maniškis tuo metu giliai miegojo, todėl paėmiau mažylė ant rankų. (beje, Marijai 1,5 metukų). Truputį panešiojau, pakalbinau, rodos aprimo. Neilgai trukus ir manasis kleckas atsibudo. Aišku, jo susižavėjimui palatos drauge ribų nebuvo, tik gaila, kad Marija buvo rami tik ant rankų ir nelabai norėjo su kuo nors bendrauti....

Staiga už durų išdygo seselė: "Netampyk jos čia ant tų rankų, niekas su ja čia nesicackins...." Nežinau, ar taip ji elgėsi, dėl to, kad mergaitė buvo čigoniukė, ar su visais vaikais, paliktais mamų jie šitaip elgiasi...Paklusau seselės įsakymui ir padėjau vaiką į lovytę...

Iki pietų mergaitė apsiprato, jau žaidė su mano Gustu, abu krykštavo laimingi kol pavargo...Abu paguldžiau į lovas ir ėmiau supti....kelios minutės ir palatoje tyla...oh...galiu atsipūsti (pagalvojau, kad sunku mamos auginančioms pametinukus )...

Deja, (mano nelaimei), koridoriuj pradėjo dundėti pietų vežimėlis...Vėl į palatą įpuola seselė ir sako: "reiks pakelti čigoniukę, kad pavalgytų, o tai atšals paskui". Nu šakės pagalvojau...vaikas tik užmigo, o ji čia puola žadinti...nenumirs iš bado gi...o ir aš turėjau visokių jogurtų savo mažajam tai galvoju ir jai duosiu jei reikės ir norės...nors tuo pat metu tikrai galvoje pinėsi daug minčių - mergaitė didesnė amžiumi, gal jai tikrai reikia pavalgyti, šitiek verkė, paskui gal bus blogai jei vaistus "ant tuščio skrandžio" gerti reikės, Na štai ir sesutė jau sukiojasi apie Marijos lovytę. Ji tik paėmė ją ir sako ateik pavalgysim...O čia žiauriausia bus....tuo metu mūsų lankyti buvo atėjęs vyras. Seselė suspaudė Marijos rankas prie šonų, ir davai vaikui tą košę ar sriubą, ne esmė, kišti per prievartą...Vaikas žiaugčioja, vemia vos ne, rėkia, o seselė nepasiduoda: "Ko čia žiaugčioji, valgyk, niekur nedingsi, tuoj į šikną gausi..." O Dieve...Sėdėjom su vyrų abu lyg vaiduoklį pamatę, ištįsusiais veidais...o ta mergaitė vis tik nieko nevalgė....o kas ir norėtų pakeltas iš miego eiti skrandį prikimšti iš karto...Tik pasodino ją vėl rėkiančią į lovytę ir išėjo su visom savo sriubom....

Baisu...dabar žinau tik viena - NIEKADA NEPALIKSIU SAVO VAIKO LIGONINĖJE VIENO!!! Aišku, niekada nesakyk niekada, bet pamačiusi šitokį vaizdą, turbūt išeičiau ir neapmokamų atostogų kiek reikėtų, kad tik mano Gustui tokia istorija neįvyktų...

Visada yra iseitis... Kiek teko guleti ligoninese, uztenka duoti 20 litu seselei ir as jau atskiroj palatoj. Jei mano akyse, kad ir koridoriuje tampydavo ar kitaip mano poziuriu neteisingai elgdavosi su vaikais pasakydavau savo labai aiskia nuomone siuo klausimu ir pasiulydavau nueiti pas skyriaus vedeja-padeda zinok

Neturiu žodžių

Čia turiu galvoje padėtį be išeities sesučių atžvilgiu. Man smagu buvo gyventi su ta mergaite, bet žiūrint iš sesučių pusės jos ir negali kitaip elgtis, turi tą vaiką pamaitinti...

O kalbant apie pinigus mano nuomonė labai griežta...visi kamšo kamšo, o paskui atsiprašant net į šikną vaistų suleisti be pinigų gerai negali...gauna gi jie algas tai tegu ir dirba kaip priklauso!! Ne tam Hipokrato priesaiką davė, kad vėliau pinigus iš klientų imtų!!!

na zinoma... O man tsakant svarbiau mano ir mano vaiko gerove ir patogumas o ne labai griezti principai... Na bet kiekvienam savo O apie algas...Na jau sesuciu algos, su tokia alga ne tik Hipokrato priesaika bet ir savo varda pamirst galima

As pati tai dar ne karto nenusivyliau aptarnavimu ligoninese..ir sikart taip pat labai graziai ir maloniai su manimi elgesi...manau, jei pats graziai ir siltai su zmonemis bendrauji tai ir kiti taip pat tau tuo paciu atsako...manau, vertetu moketi nebent tokiu atveju jei kaip ta cigonele sumastai vaika palikti likimo valiai...bet irgi negali buti garantuotas, vargu ar 1.5 metuku vaikas pasakys kaip su juo buvo elgiamasi...

tai koks cia gerai nesuprantu? Bendroj palatoj su be prieziuros paliktu vaiku, kuriam tavo akyse iki vemimo kemsa maista? Tai as ir bendrauju graziai ir silta, dar niekas nesiskunde, patikek

Mes patys pripratinom, sesutes prie šito gerumo gauti ką nors už padarytą darbą.
Aš tai prieš tokius davimus.

Ką daryti tiems kurie neturi net 10 lt. į kišenę įdėti.

Esu ir aš kelis kartus davus. Bet davaiu jau už padarytą darbą, o ne tai kad gerai darytų. (pvz.: kai pagimdžiau daviau akušerei pinigėlių, nes mačiau kaip ji visas jėgas atidavė ir man padėjo. Nemanau jei būčiau davus prieš gimdymą ji butų elgusis kitaip. ) Čia gal tokia kaip ir pamoka jom. Gerai padarysi savo darbą ir atlygį gausi. Ne visada reikia tikėtis kyšio iš anksto.

O aš galiu pasisakyti, kad viskas priklauso nuo žmogaus: vienas ir pinigų gavęs atmestinai dirba, o kitas už dyka daugiau negu tik Hipokrato priesaika padaro. Teko pabuvot ligoninėse, pamatyt visko.... Nu bet kartais taip nusvyra rankos.... Va pagimdžiau, pervežė mane į atskirą palatą, o vyrui liepė kuo skubiau nubėgt į kavinę ir atvežt normalaus maitinančiai mamai tinkamo maisto, nes patys pietūs, iki vakarienės dar yra laiko. Tas strimgalviais išlėkė ieškot ko lieptas ir pamiršo palikt man net centų. Guliu paslika, po gimdymo gal valanda tepraėjus, dukrytė šalia. O taip į toletą noriu.... keltis uždrausta dar kokias 3 val. Ateina seselė. Sakau į toletą noriu. "tai eik jei nori, kas tave laiko?" sakau negalima. "O tai aš čia prie ko?" Sakau gal basoną galima? Akivaizdžiai padėjo ant kitos lovos ir pasakė "Tai atsikelk ir pasiimk. Čia ne mano darbas". Sakau dar negalima, neleido daktarė. "Tada kentėk". Ir išėjo. Aiškiai pinigų prašėsi. O aš vos neverkiu. Žinau, kad neturiu nei cento, ir skaičiuoju sekundes, kad vyras kuo greičiau sugrįžtų.... Paskiau, jau gerokai vakare, įkiša snapą ta pati boba ir sako paplonintu balsu: "o kas ten pas jus girdėjau patologiniam skyriuj dirba? pažįstamų turit?" Graudžiai šleikštu pasidarė..... sakau "aij, nieko". Tegu džiaugias, kad esu ne iš tų, kurios akis drasko. O tokiai reikėjo. Ir ne tik akis.....

Tai va. Tokia tad gyvenimiška patirtis. O vaikai - ką tie vaikai, kurie dar tik sava kalba čiulba....graudu.

Na nesuprantu as tokio mazochizmo.. Taigi reikejo ne graudziai paprasyti, o PAPRASYTI... Gyvenime man niekas nera taip prichamines, o jei ir pabando tai tik viena karta Myleti save reikia mergaites.

Jeigu pradesi balsa kelti tai tada ir teks pinigus moketi net uz tai kad su tavim maloniai bendrautu...nes kitaip ir teks visalaik stebeti susiraukusius personalo veidus ...

man irgi teko pernai metais vyresniąją mergaitę guldyt vieną į ligoninę,nes neturėjau kito pasirinkimo(namie buvo palikta mažė ir sūnus,juk vienų ant nakties nepaliksi).dieną tai kai tik rasdavau,kas man namie pažiūrėtų vaikus,tai lėkdavau pas savo ligoniukę.nakčiai užmigdydavau ir palikdavau vieną.kartais ir po gerą pusę dienos viena ligoninėj praleisdavo.na nebuvo jau ji visiška mažė,jau 5 metų bet vistiek,atrodo kaip čia vieną vaiką palikt,būtų buvus galimybė tai būčiau gulusis kartu su ja.

Manau kad 5 metu vaikai sitaip isteriskai nerekia, nes supranta, kad mamyte salia negali buti, ir supranta kad reikia pavalgyti ir gali pasakyti, jei nenori...ir gali pasiskusti jei seseles negraziai elgiasi su juo...Cia jau ne taip baisu (nors aisku mamai visada baisu vaikus kazkur palikti), kaip palikti visiskus pyplius....

nu zinokit as negaleciau palikti net savo merginos vienos ligoninej nors jai jau bus greit sesi labai kazkaip nejauku o apie maziuka tai ne kalbos negali buti man si istorija tikrai graudi ir as gulejau viena kar kartu palatoj su is vaiku namu berniuku jam buvoapie du metukus tai seseles baisiai elgiasi su tokiais vaikais

Eh, teko ir man palikt, savo maziu vienaj nakciai reanimacijoj, kai jam buvo vos 6 men. Kaip neprasiaus neleido nakvot

O is ryto, radau isbalusi, patinusi nuo rekimo-verkimo, rankos visos subadytos- nesekmingai bande istatyt kateteri 9 du randai iki siol matosi), su tuo paciu pampiu Buvau atvezus kitos firmos, negu atvaziavom O tai vaikiui
Rota buvo, isivaizduojat kas lovytej dares... Teko beveik visa valyt nuo kakuciu...
Daviau tada shorohu...
Visa diena ant pirstu galu vaiksciojo

Ir be reiklao...tiesiog pas mazyli nebuvo geru venu nuo skysciu trukumo..Ar isivaizduoji, kad gydytojui ir sesutei yra didelis malonumas ir pasitenkinimas kai mazi vaikai verkia ir jie tiesiog alpsta is pasitenkinimo kaip nuskriausti jusu mazylius?

man ir širdelę suspaudė,kad taip elgiamasi

Jei reanimacijoje gulėjo, vadinasi vaikui ne kas buvo, buvo stipriai nusividuriavęs ar nusivėmęs, negėręs. Jei taip, tai ir venos subliūškę, "pasislėpę", nesimato. Pamėgink įverti siūlą į adatą užsimerkus O kūdikių ir nesubliūškusios venos smulkios ir trapios, o rankutės, kojytės putlios. Taip kad dėl tų randų neskubėk teisti. Gal pati kiek kalta, kad leidai tokiam skysčių deficitui atsirasti ir anksčiau neatvežei į ligoninę?.. Iki reanimacinės būklės dėl viduriavimo žaibiškai neprieinama - čia ne koks meningokokas. Žodžiu - neskubėk teisti ir nebūsi teisiamas
Na, o kas liečia pamperį nekeistą per visą naktį tai ko gero būčiau linkusi su tavimi sutikti. Tai jau slaugos personalo brokas, ypač jei ir pašusti spėjo

Nubet pamperį viduriuojuančiam vaikui pakeisti galėjo??? Jei vaikas prižiūrėtas, tai vien nuo , atsiprašant , pridirbtų kelnių galėjo užsiklykt... Tokiam mama tikrai nebūtųt pamaišius

tai davei vaikui raminancu, kad miegoti ir istatei kateteri i galva - nereikes daug badyti ieskant venu.

Tikiuosi tu juokauji? Mums kateterius statė n kartų, tai galiu pasakyti, kad nebebuvo sveikos venos nei ant rankų, nei ant kojų, nei ant galvytės. Taip kad tik galvos venų gali neužtekti, jei rimtesnis susirgimas

Silvute, mieloji, raminamieji vaistai dar labiau spaudimą muša. Spaudimas krenta ir taip jau nuo skysčių deficito (dėl to ir venos"dingsta"), tai po raminamųjų labai jau ilgai net ir galvoje venų ieškosi O kur dar vaistų pašalinis poveikis? Kam to reikia? Yra situacijų, kai panašių vaistų prireikia, bet visada savo žingsnius reikia labai pasverti: ar gauta nauda bus didesnė už galimą žalą.

Kad ir kaip ten bebutu pagal Lietuvos istatymus iki 5 metu (ar netgi iki 7metu )tevai turi teise likti ligoninej miegoti . Vaikui trauma vienam paliktam ,ir esu tikra ,kad seselems vaiko dvasine busena tikrai ne pirmoje vietoje buvo ,nes jeigu taip butu buve butu leide motinai likti .Ir nereikia pasakoti, kad reikejo vaika gelbeti ir taip toliau.......jeigu butu tevai daugeliui vaiku butu rekimai sutaupomi ir tuo paciu zinoma seseliu nervai .
Mums teko Kauno klinikose guleti tai maniskis buvo 5 -metis, kitoje palatoje gulejo vienisa mergaite (asocialiu tevu) irgi panasaus amziaus.Tai visos seseles ja labai nuosirdziai rupinosi ir zinoma be pinigu nes visiskai niekas jos nelanke Manau ,kad ne pinigai viska nulemia ,paprasciausia daugeliui truksta zmogiskumo

Iki 3-jų metų, o intensyvios terapijos skyriuose - tik krūtimi maitinančios mamytės (bet jei krūtimi nemaitina, o vaikutis iki 3 metų, tai prieglobstis turėtų būti nakčiai suteikiamas tos įstaigos kuriame kitame skyriuje)

Tikrai taip

Iki treju metu gal valstybe nakvyne apmoka, o jeigu su vyresniu lieka gal tada turi pats moketi .Bet kuriuo atveju chirurgas(skyriaus vedejas ) nepasikuklino daugiau dienu prisirasyti nors vaika sekancia diena po operacijos pasiimem namo .

Taip, jei tėvai apsimoka, tai amžiaus ribos ir nėra - kad ir iki 18 metų Tiesa, yra išimčių ir vyresniems vaikams, kuomet tėveliams apsimokėti nereikia: vaikas >3 metų, bet turi invalidumą ar serga enureze (šlapimo nelaikymas dienos ar nakties metu) ar būtina individuali slauga (prieš operaciją lyg tai para ir po operacijos kurį tai laiką).

Na galime mes ta diskusija ir toliau vesti iki kiek galima ,bet vistiek manau kad 6 menesiu vaiko tikrai negalima palikti vieno .

Kodėl gi ne? Galim patirtim dalintis iki begalybės

Galima, bet aš nepalikčiau (ir nepalikau, kai tokioje situacijoje atsidūriau . Buvo kaip toj dainoj: rovė-neišrovė, skynė-nenuskynė... )

as panasioje situacijoje irgi buvau atsidurusi...tik truputi is kitos puses.
Gulejau ligonineje su savo dukrytem. skyrius nedidelis, vaikai sveikstantys. Kitoje palatoje pagulde mergaite is vaiku namu. jai apie 3 metukai. Man pakako viena vieninteli karteli jai parodyti demesi, o paskui nebegalejau jos atsikratyti, kad ir kaip ziauriai tai skamba. Ji tiesiog prilipo prie manes. Maniskes pradejo pavydeti ir tada supratau, kad padariau klaida parodydama jai siluma ir uzuojauta.
Konsultavausi su sesute, tai ji sake, kad kai paguldo kudikelius, tai niekam neleidzia ju imti ant ranku, nes paskui jie rekia tol kol kas nors dar karteli paima. Jiems grizus i kudikiu namus to demesio nebelieka, o trauma vaikui padaryta milziniska...
Taigi...kartais is tos geros sirdies dar ir blogiau padarai...

aha ,tikrai geriau ant vaiko staugti ,kad prie svelnumo neiprastu

Hipokrato priesakos med.sesutes neduoda.



Kai dirbi skyriui, kur paguldyta 40 vaiku ir lieki viena budeti, vargu ar spesi viska padaryti laiku, kad ir kaip noretum. Tik pampersu keitimas uztruktu ne viena valanda, ypac jai vaikai viduriuojantis. O kur dar vaistu suleidymas ir maitinimas, jau nesakau apie bendravima. Kadangi sio metu Lietuvoje medicina yra siknoj, tai ner ka cia ilgai sneketi.

Tai todel ir kyla klausimas kodel neleido mamai pasilikti ,nors ir prase .Butu ir papersus pakeitus ir pamaitinus ir pagirdzius ir pabendravus . Kartais is to noro dvirati israsti ir gaunasi nesamones per kurias keincia vaikai, ju tevai ir zinoma tas pats med. personlas kuris apsikrauna ne savo darbais .

Gerbiama Uliuliuska, plaukiojom, žinom Kalba eina apie intensyvios terapijos skyrių, kuriame, jei trečio lygio stacionaras - max apie 12 lovų, jei antro lygio - max apie 6-7 lovas. Ir sesutės šiuose skyriuose budi ne po vieną Beje, labai jau įdomu būtų sužinoti, kurioje Lietuvos ligoninėje nakčiai lieka viena sesutė su 40 ligoniukų?
P.S.:negražių žodžių vartojamas viešai tikrai žmogaus nepuošia (tegul jie ir teisingi ).

Del negraziu zodziu, sorry, issprudo.

O ligonine ta jau kaip ir panaikinta. Bet kol egzistavo buvo tokia padetis. Pati dirbau.

"Sukramtėm"

na ne jau savo vaiko nedaleidziu kad badytu ,gali bandyti 3-4 kartus ,bet kai subado ir atnesa vaika su apibintuotom rankom kad jis negali nei sulenkti,tai tikrai nera normalu ,ir po vieno tokio kateterio įvedinejimo ziaurei su sesutem susikoliojau ,juk sitaip vaikuciui skauda ,todel ir vaikai pradeda naktimis nemiegoti ir bijoti visu svetimu zmoniu

dar baisiau skamba negu seslių grubumo apraiškos. ar bent suvoki apie ką kalbi?Pasigailėjo vaikui parodyto švelnumo.Va čia tai kaukt norisi tokius postus skaitant.

O ką darai? Vedi kateterį pati?

Kas liecia pinigus ,kuriuos mes neva gaunam si darba dirbdamos,paskaicius jusu pasisakymus mes turetumem buti vos ne milijonieres..... Galima pagalvoti,kad mes nieko nedarom kol negaunam pinigeliu....Kosmaras.Deja deja zmones kuo toliau tuo labiau pamirsta kultura ir iseinant is ligonines net nepagalvoja,kad gal reiketu atsisveikint...ir pasakyti paprasciausia ACIU

Manau, greitu laiku pradės labiau vertinti mūsų mediciną: kuo toliau, tuo dažniau susirgę žmonės grįžta iš išsvajoto užsienio gydytis čia pakraupę nuo medicininių paslaugų svetur (tiksliau nuo "nepaslaugų"): tiesiai iš lėktuvo į ligoninę pralaukę eilėse ten pas gydytojus ir nesulaukę pagalbos, leisgyviai, apsitriedę, su trūkusiais apendicitais, sepsiu ir panašiai. Tokie nekelia tuščių diskusijų dėl iš trečio-ketvirto karto įvesto kateterio, dėl 15min. laukimo, kol daktaras ateis arba, kad jis atėjo apžiūrėti tuo metu, kai vaikas miega, kad palatos seselė šiandien atėjusi ne taip nusišypsojo ar per ilgai mišinuką nešė, kad sanitarė per vėlai palatą išplovė ar ligoninės maistas nepakankamai pasūdytas ir neskanus...

Tu teisi Surfinija,bet kazkaip kuo toliau tuo sunkiau darosi dirbti visi pikti,nepatenkinti,susirauke pradedant tevais ir baigian kt.giminaiciais.Aisku yra ir super zmoniu kaip ir visur...

Tėvai yra tėvai - su jais būtinas pozityvus kontaktas, būtina kantrybė, būtina rasti laiko aiškinimams, švietimui ir kt. vaiko naudai. O giminaičiai - jie nėra vaiko įstatyminiai atstovai, taip kad, kai labai jau nervais groja... supranti

Suprantu...Bet isklausyt visus tenka :rolleyes:tiesa pasakius kartais geriausia iseit is palatos...

Variantas
Kažkaip visuomenė labai supriešinta. Ir čia labai neigiamai pasitarnavo žiniasklaida. Susidomėjimo žurnalistų absoliučiai nesulaukia teigiami įvykiai, bet koks perdėtas dėmesys "liapsusams"... Taip, būna skaudžių ir grubių, nedovanotinų klaidų. Bet kokių išties atvejų daugiau: pergalių prieš ligą ar nesėkmių?
Niekas nerašo apie atvejus, kai greitosios gydytojas intubuoja po avarijos iš kvėpavimo takų kraujuojantį ligonį (tai tiesiogiai reiškia - padovanojo jam antrą gyvenimą), niekas nerašo apie rezidentą budėjusį naktį skyriuje ir žaibiškai sureagavusį į mažo žmogučio klinikinę mirtį (svarbi kiekviena sekundė!), suskubusį savarankiškai jį prikelti gyvenimui iš naujo, niekas nerašo apie tuos, kurie dirba viršvalandžius be atlygio, nes jo pacientui jo dabar labiausiai reikia, kas pagalvoja, kad medikai net išeiginių ir švenčių dienomis namuose galvoja apie paliktus darbe pacientus, telefonu pas kolegas teiraujasi, kaip jų ligoniukams einasi, kokie naujų tyrimų rezultatai, kas mato tą virtuvę? Žiniasklaida to nerodo, visuomenė to nežino, o jei nežino, tai jai atrodo, kad to ir nėra

Deja nesutinku su tuo .Jeigu zmogus isvaziavo be jokio draudimo zinoma jisai kentes visus skausmus negu eis pas gyd. .

Mieloji, grįžta ir su draudimais, nes jie ten niekam neįdomūs, kol dar kvėpsi! Tai pas mus čia žmonės įpratę visus ant blakstienų statyti. Vyrukas visą dieną prasitrynė priėmimo skyriuje su apendicitu, artimieji triukšmavo, vėją kėlė - greitai buvo "nusodinti" ir iš nevilties, deja dėl laiko faktoriaus jau su trūkusiu apendicitu ir peritonitu lėktuvu parskrido į Lietuvą: iš aerouosto tiesiai ant operacinio stalo. O kiek atvyksta nusividuriavusių, nusikarščiavusių: pastatė vieną lašinę ir po kelių valandų išpašolvonino pro duris - kapstykis, kai vėl merdėsi grįžk, gal ir pažiūrėsim. Ir draudimas čia niekuo dėtas Gali sutikti ar nesutikti - tai gyvenimo faktai.
Papildyta:
Bremen, ką tik radau temą "daktarai Anglijoj" - pasiskaityk, kad vis tik ir taip būna... http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...141969&st=0

Mieloji Surfinija ,neturiu nei laiko nei noro diskutuoti kurios salies medicina yra geresne ar blogesne, ne apie tai gi tema

Tai apie tai ir nediskutuojama! Vienas vienintelis postas išplaukė iš kalbos, kad mūsų mediciną vertina geriau tie žmonės, kurie "nusvilę" svetur, o tu pati mintį ir "pagavai"

Labas rytas Surfinija ,toks jausmas, kad mes dviese cia aktyviausios, nors ir skirtingomis nuomonemis

Ko gero
Žinai, o dėl tų vaikiukų vienų tai tikrai būna įvairiai. Viskas priklauso nuo žmogaus sąžinės ir padorumo: vienos sesutės juos ir panešioja, pamyluoja, ir pakalbina, ir žaisliukų dovanoja, pažaidžia su jais, ir rūbelius rengdamos gražesnius parenka ir pakomplektuoja, kad mažyliai gražiai atrodytų. Personalas neretai savo vaikiukų tiek drabužėlius, tiek žaisliukus surenka ir atneša vienišiukams ar kokiu skanumynu palepina. Bet žinoma, kaip ir visur pasitaiko kitokių - akcentuotų, arogantiškų asabų, kurios (-ie) kaip tas degutas statinėje. Nieko nepadarysi, kaip prancūzai sako: toks gyvenimas